Byla 2A-558-278/2007

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,

3kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės (pranešėjos),

4sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,

5dalyvaujant ieškovui Z. P.,

6viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Parekss apdrošinašanas kompanija“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007m. spalio 24d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. P. ieškinį atsakovui AB „Parekss apdrošinašanas kompanija“, trečiajam asmeniui R. T. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, ieškovo paaiškinimus,

Nustatė

8ieškovas nurodė, kad 2006 06 20 į jam priklausantį gyvenamąjį namą, esantį ( - ), įsirėžė automobilis VW Passat, valst. Nr. ( - ) kurį vairavo R. T.. Įvykio metu buvo apgadintas namas ir sodiniai, tačiau atsakovas 2006 09 29 išmokėjo tik 2126Lt draudiminę išmoką. Nurodė, kad draudimo kompanijos sudaryta remonto ir atstatymo darbų sąmata ir draudimo išmokos dydis neatitinka tikrovės, nes pagal 2007 06 11 nepriklausomos UAB „Melrunas“ sudarytą sąmatą, namo remonto ir atstatymo darbai įvertinti 12998Lt. Dėl įvykio jis patyrė nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus. Prašė teismo priteisti iš atsakovo 10872Lt turtinei žalai atlyginti, 2000Lt neturtinę žalą bei 886,16Lt bylinėjimosi išlaidas.

9Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007m. spalio 24d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo 499Lt turtinės ir 400Lt neturtinės žalos atlyginimo, 50Lt žyminio mokesčio, 500Lt atstovavimo išlaidų ieškovo naudai bei 17,20Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nei viena iš šalių nepateikė teismui įrodymų – ieškovas apie realias turėtas išlaidas, nes pateikta lokalinė sąmata namo remontui, faktiškai neatitinka akte nustatytų sugadinimų, o atsakovas – savo teiginiui pagrįsti, kad namas yra pilnai susidėvėjęs, nepateikė įrodymų kiek procentų namas buvo sugadintas eismo įvykio metu ir ar tikslinga jį remontuoti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimą, vadovavosi teisingumo bei protingumo principais, taikė analogiją žalos atlyginimo eismo įvykio metu, kai automobiliai būna sugadinti nepataisomai ir juos remontuoti pagal aplinkybes būtų neekonomiška. Teismas darė išvadą, kad pagal statybos techninio reglamento 1.12.05:2002, patvirtinto 2002 10 30 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 565 nuostatas, namas yra nusidėvėjęs 100 procentų, todėl vien tuo pagrindu remontuoti namą būtų neekonomiška ir remonto išlaidos gerokai viršytų jo rinkos vertę. Teismas, įvertinęs, jog ieškovo pateikta namo vertė paveldėjimo metu buvo 2625Lt, o dalis žalos atsakovo yra išmokėta, darė išvadą, kad iš atsakovo priteistina 499Lt žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad ieškovas, nakties metu pranešus apie eismo įvykį, patyrė dvasinį sukrėtimą, sukėlė nepatogumų, ieškovas buvo priverstas naktį važiuoti į sodybą, vėliau turėjo tvarkyti dokumentus.

10Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Parekss apdrošinašanas kompanija“ prašo panaikinti 2007m. spalio 24d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad nei ieškovas, nei pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kuo vadovaujantis buvo nustatyta, jog ieškovas patyrė 2625Lt dydžio žalą. Teigia, kad dėl eismo įvykio ieškovo turtas nebuvo sugriautas, o buvo apgadinta ne daugiau kaip 20 procentų namo, todėl atsakovas privalo išmokėti draudimo išmoką 20 procentų vidutinės namo rinkos vertės. Teigia, kad teismui pateikė įrodymus, jog ieškovui padarytos žalos dydis yra 2126Lt, o ieškovas neįrodė, kad patyrė didesnę žalą nei paskaičiavo atsakovas. Teigia, jog ieškovas eismo įvykio metu nenukentėjo, jo sveikata nebuvo sutrikdyta, todėl jis neįgijo teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, jog teismas neteisingai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog dėl autoįvykio metu jis patyrė didelę žalą, nes mažiausia 1 kv.m. atstatymo kaina yra apie 3000Lt, kas įvertinus susidėvėjimą 75 procentus būtų 7800Lt ir į šią sumą neįskaičiuota sugadinta tvora ir medžių atsodinimas. Teismui buvo pateikta bendrovės sąmata, kurioje nurodoma, jog remonto darbus galima atlikti už 12872Lt. Nurodo, jog pagal atsakovo apskaičiavimą, remontuoti sugadinto namo jokia statybinė organizacija nesutinka, nes kainos yra pasikeitusios. Teigia, kad teismas vadovavosi VĮ „Registro centras“ 2001 04 13 pažymos duomenimis apie pastato kainą, tačiau pažyma buvo pateikta teismui tik kaip jo nuosavybės įrodymas, o įrodymų, teikiamų teismo posėdžio metu, teismas nepriėmė.

12Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13Byloje nustatyta, kad 2006 06 20, įvykusio autoįvykio metu, buvo sugadintas ieškovui Z. P. priklausantis turtas - gyvenamasis namas, esantis ( - ). Trečiojo asmens R. T. vairuojamas automobilis buvo draustas Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovui padarytą žalą, privalo atlyginti atsakovas (CK 6.263str.3d., 6.270str.1d.). Iš 2006 07 01 apžiūros akto, kurį pasirašė šalys, matyti, kad įvykio metu buvo sulaužyta dalis sodybos medinės tvoros, sunaikintas kadagys bei slyvinis vaismedis, sulaužytos 7 namo galinės sienos apdailos lentelės, išmušti 3 sienos rąstai, sulaužytas trijų rąstų sujungimas, lango rėmas, stakta, nubyrėjo bei sutrūkinėjo sienų tinkas, buvo sulaužytos 4 grindinės lentos, nuo smūgio grindims - suaižėjo pečius ir atitrūko nuo kamino (b.l.42). Atsakovas padarytą žalą įvertino 2126Lt suma ir ją išmokėjo ieškovui. Iš teismui pateiktos atsakovo žalos apskaičiavimo lentelės matyti, jog atsakovas, įvertinęs jog namo nusidėvėjimas yra 100proc., ieškovui atlygino remonto darbo išlaidas bei paskaičiavo, kad medžiagų, reikalingų remontui, kaina sudarytų 1175,16Lt (b.l.6-7). Iš ieškovo lokalinės sąmatos, kurią sudarė UAB „Melrunas“ matyti, kad sugadinto namo remonto darbų vertė 12998Lt (b.l.8-9). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atlikus ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus, būtų pilnai suremontuotas namas ir darė išvadą, kad dėl autoįvykio, ieškovas patyrė 2625Lt žalą, nes 2001 04 13, Z. P. paveldint sodybą, tokia buvo namo vertė. Nors teismas nurodė, jog atsakovas nepateikė eksperto išvados jog namas yra nusidėvėjęs, tačiau pripažino jog namas yra nusidėvėjęs 100proc., vadovaudamasis statybos techninio reglamento 1.12.05:2002, patvirtinto 2002 10 30 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 565 nuostatomis ir nurodė, jog remontuoti gyvenamąjį namą netikslinga. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje yra žinoma nuostata, kad turto sužalojimas, jeigu jo pataisymui ar atnaujinimui reikia didelių išlaidų, gali būti prilygintas turto sunaikinimui, nors konkretus turtas ir nėra fiziškai visiškai sunykęs. Jeigu toks daiktas yra sugadintas tiek, kad jo atkūrimas ekonomiškai netikslingas, tai žala pasireiškia kaip daikto sunaikinimas, o nuostolis skaičiuojamas kaip netekto daikto vertė. Dėl paminėto, konstatavus, jog sugadintą daiktą netikslinga remontuoti, nustatant nuostolių dydį, būtina nustatyti daikto vertę iki jo sugadinimo. Apeliantas teisingai nurodo, jog CK 6.251str.1d. įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų - visiškas nuostolių atlyginimo principas, kuris įpareigoja tiksliai įvertinti žalos dydį, nagrinėjamu atveju - žalos dydį, kurį patyrė ieškovas dėl autoįvykio. Byloje nustatyta, jog autoįvykio metu ieškovui priklausantis gyvenamasis namas nebuvo nugriautas. Tai, jog buvo apgadinta tik 15-20 proc. namo, teismui nurodė atsakovas, šią aplinkybę patvirtino ir liudyt. S. P. (b.l. 62-68). Neginčijamų duomenų, jog pastatas buvo tiek sugadintas, kad jį remontuoti būtų neekonomiška, teismui nepateikta (CPK 178str.). Kad namas neremontuotinas, teismas darė išvadą įvertinęs, jog namas yra statytas 1930m. ir jo remonto išlaidos gerokai viršytų namo rinkos vertę. Nors šalys pripažįsta, kad namas yra senas, tačiau neginčijamų įrodymų, jog dėl šios aplinkybės jis yra neremontuotinas, teismui taip pat nepateikta. Ieškovas nurodė, kad pastatas buvo perstatytas, pakeistas stogas, namas apkaltas dailylentėmis, be to, Z. P. teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog tinkamai suremontuoti, faktiškai pilnai atnaujinti namą, pakanka 12998Lt. Atsakovas nurodė, jog medinio statinio gyvavimo trukmė buvo pasibaigusi, todėl atstatomojo remonto medžiagoms turi būti taikomas 100 proc. nusidėvėjimas, tačiau apskaičiavo, jog remontui po autoįvykio būtų reikalinga 1175,16Lt vertės medžiagų. Kad namas neremontuotinas, atsakovas teismui nenurodė. Įvertinus namo sugadinimo apimtis, kurių ieškovas nepaneigė, Z. P. nurodytas aplinkybes dėl ankstesnio namo remonto, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog Z. P. priklausantis namas po autoįvykio yra neremontuotinas, neginčijamais įrodymais nepagrįsta. Nustatydamas žalos dydį, teismas vadovavosi 2001m. VĮ „Registrų centras“ pažymėjimo duomenimis, kuriame nurodoma, jog namo vidutinė rinkos vertė yra 2625Lt (b.l.12-13). Tačiau duomenų kokia namo vertė buvo autoįvykio (2006 06 20) metu, byloje nėra, todėl teismo išvada, kad atsakovas papildomai privalo atlyginti ieškovui dalį išlaidų, o namo remonto išlaidos gerokai viršytų jo rinkos vertę, pagrįsta tik prielaidomis. Kolegija konstatuoja, jog byloje nenustačius kokia buvo reali namo vertė autoįvykio metu, negalima nustatyti kokio dydžio reali žala buvo padaryta ieškovui. Be to, tik neginčijamai konstatavus, jog namas neremontuotinas, nuostoliai turi būti nustatinėjami kaip netekto turto vertė, o nustatant realiai patirtus nuostolius, teismas turi įvertinti ir kokia nepataisomai sugadinto namo likutine verte yra pasinaudota. Be to, iš dalies tenkindamas Z. P. ieškinį dėl neturtinės žalos, teismas sprendime pateikė tik bendro pobūdžio svarstymus dėl neturtinės žalos atlyginimo specifikos, tačiau nenurodė įstatymo nuostatos, kuria vadovaujantis ieškovui priklauso šis žalos atlyginimas ir nepagrindė, kodėl nagrinėjamu atveju įvertino ieškovo patirtą neturtinę žalą būtent tokia, o ne kitokia pinigų suma.

14Nenustačius visų sąlygų ir aplinkybių, būtinų sprendžiant padarytos žalos atlyginimo klausimą, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, o tai yra procesinių teisės normų pažeidimas, kuris sudaro pagrindą naikinti sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327str.1d.2p.). Dėl paminėto, kolegija dėl kitų apeliacinio skundo motyvų nepasisako.

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326str.1d.4p. teisėjų kolegija

Nutarė

16Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007m. spalio 24d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai