Byla 2A-285-622/2010
Dėl Šilalės rajono apylinkės teismo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant atsakovei J. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. J. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo

22009 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei J. J. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, byloje išvadą duodanti institucija Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba,

Nustatė

4ieškovas A. J. ieškiniu prašė nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamete dukra D. J. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val., kad dukra gyventų su juo kas antrą valstybinę ir religinę šventę bei per ieškovo kasmetines atostogas.

5Atsakovė J. J. priešieškiniu prašė neterminuotai apriboti ieškovo A. J. tėvo valdžią dukteriai D. J.

6Šilalės rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Nustatė tėvo A. J. minimalią bendravimo tvarką su dukra D. J., gim. ( - ): tėvas su dukra bendrauja kas antrą penktadienį, nuo 13 val. 30 min. iki 15 val. 30 min., Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos patalpose, dalyvaujant tarnybos atstovui. Įpareigojo Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybą stebėti, kontroliuoti tėvo A. J. ir dukters D. J. bendravimą, vertinti jų bendravimo eigoje tėvo įtaką dukters savijautai ir raidai. Nustatė, kad mergaitė gyvena kartu su mama J. J. Ieškovas iki ieškinio pareiškimo dienos nebendravo su dukra ir ja nesirūpino. Tarp D. ir tėvo nėra tėviško santykio, jie vienas kitam emocinio ryšio prasme yra svetimi žmonės, todėl įmanomas tik minimalus dukters bendravimas su tėvu. Palaipsnis tėvo įsitraukimas bei dalyvavimas mergaitės ugdyme turėtų teigiamą poveikį. Konstatuota, kad ieškovas vengė atlikti savo pareigas auklėti dukrą ir ja nesirūpino, tačiau esant duomenų, kad padėtis ateityje gali pasikeisti, atsakovės priešieškinis dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo atmestas.

7Apeliaciniu skundu atsakovė J. J. prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo

82009 m. spalio 5 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos priešieškinį dėl ieškovo tėvo valdžios apribojimo. Teismas neatskleidė bylos esmės ir padarė faktinėms aplinkybėms prieštaraujančias išvadas. Ieškovas su dukra yra visiškai svetimi, jis nuo mažens ja nesidomėjo, ji jam nerūpi ir šiuo metu. Tėvas siekia per dukterį daryti įtaką atsakovei, kad ši atsisakytų prisiteisto vaikui išlaikymo. Ieškovas buvo nuteistas už vengimą išlaikyti dukterį, šiuo metu išlaikymo skola siekia 8 000 Lt.

9Ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė draudžia jam bendrauti su dukra, tačiau jis turi teisę dalyvauti dukters auklėjime ir tai turėtų vaikui teigiamą poveikį.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Apeliantė prašo neterminuotai apriboti ieškovo tėvo valdžią dukrai iš esmės dėl to, kad jis su vaiku nebendrauja ir neteikia jam pakankamo išlaikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko teisių gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamais ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams, įgyvendinimo ribojimas galimas tik įstatymo nustatyta tvarka ir analizuojant susidariusią padėtį (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Civilinio kodekso 3.180 straipsnis nustato, kad tėvų valdžia apribojama tuomet, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro jiems žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

12Nustatyta, kad ieškovas nuo dukters gimimo su ja nebendravo ir atsakovė nenori, kad duktė pradėtų bendrauti su tėvu. Nors ieškovas vengė išlaikyti dukterį ir šiuo metu atsakovė nėra patenkinta gaunamu išlaikymu vaikui, tačiau ginčas dėl išlaikymo dydžio ar jo pagrįstumo nėra nagrinėjamos bylos dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir tėvo valdžios apribojimo dalykas. Nagrinėjamu atveju laikas, kada tėvas pradėjo siekti įgyvendinti savo teises, ir tai, kad vaiko gaunamas išlaikymas yra nepakankamas, nėra tos aplinkybės, dėl kurių būtų pagrindas taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą. Byloje nėra duomenų, kad tėvas darytų dukteriai ypatingai žalingą įtaką ar būtų kitos įstatyme nustatytos sąlygos tenkinti atsakovės priešieškinį dėl ieškovo tėvo valdžios apribojimo.

13Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

14VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centras atliko vaiko D. J. ir šeimos įvertinimą ir 2009-08-25 kompleksinio psichiatrinio-psichologinio įvertinimo išvadoje konstatavo, kad vaiko emociniai ryšiai su jos biologiniu tėvu yra nesusiformavę. Tėvų nesutarimai vaikui kelia vidinę įtampą. Ieškovas siekia pradėti bendrauti su dukra, vaikas irgi norėtų palaikyti santykius su tėvu. Nors adaptacinis laikotarpis mergaitės ir tėvo bendravime yra reikalingas ir pradžioje turėtų būti stebimas ir vertinamas specialisto, psichologas ir psichiatras taip pat nurodė, kad palaipsniui tėvo įsitraukimas bei dalyvavimas mergaitės ugdyme gali turėti teigiamą poveikį. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad tiek vaikas, tiek tėvas turi teisę vienas su kitu bendrauti ir pirmosios instancijos teismo nustatyta jų bendravimo tvarka – kas dvi savaites po dvi valandas dalyvaujant Vaiko teisių tarnybos specialistui – ne tik nepažeidžia vaiko teisių, bet ir užtikrina jo bei ieškovo teisėtų interesų įgyvendinimą (CK 3.161 straipsnio 3 dalis).

15Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta pagrindų apriboti ieškovo tėvo valdžią ar neleisti jam bendrauti su dukra, priešingai – vaikui bendravimas su ieškovu žalos nedaro ir gali turėti teigiamą poveikį, todėl turi būti sudaryta galimybė atkurti dukters ryšius su tėvu.

16Atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad nagrinėjama byla neužkerta kelio pasikeitus situacijai ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms šalims kreiptis į teismą su ieškiniu tiek dėl nustatytos dukters ir ieškovo bendravimo tvarkos pakeitimo, tiek dėl tėvų valdžios apribojimo.

17Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

18Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai