Byla 2A-291/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės (pranešėja) ir Vinco Versecko, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovui A. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B., A. A.-B. ir V. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimo, kuriuo ieškinys buvo atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-155-338/2007 pagal ieškovų A. B., A. A.-B. ir V. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamajai Teisingumo ministerijos, dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimo pripažinimo ir padarytos žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami pripažinti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas bei Vilniaus apygardos teismas pažeidė ieškovų: teisę į teisingą bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką; teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę; nuosavybės apsaugą. Be to, prašė pripažinti, jog minėti teismai, vykdė diskriminaciją ieškovų atžvilgių, ir, kad jie yra šališki bei priklausomi, o jų vykdoma veikla antikonstitucinė, nusikalstamai organizuota ir korumpuota. Priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės ieškovų naudai 2 454 450 Lt turtinės ir 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovai nurodė, kad 2006 m. gegužės 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl konstitucinių teisių pažeidimo, vykdant politines represijas, pripažinimo ir padėties iki teisių pažeidimo atstatymo. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gegužės 25 d. nutartimi nustatė terminą iki 2006 m. birželio 19 d. ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovai 2006 m. birželio 19 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2006 m. birželio 29 d. nutartimi nutarė ieškinį laikyti nepaduotų ir grąžino jį padavusiems asmenims. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atmetė ieškovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 29 d. nutarties Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsisakė priimti kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutarties ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Ieškovai nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas kitoje civilinėje byloje, kitą tokio paties turinio atskirąjį skundą dėl tų pačių faktinių aplinkybių 2006 m. balandžio 13 d. nutartimi patenkino ir perdavė ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Todėl Vilniaus apygardos teismas priimdamas 2006 m. gegužės 25 d., 2006 m. birželio 29 d. nutartis, Lietuvos apeliacinis teismas priimdamas 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartį bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimdamas 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį nesivadovavo vien įstatymo normomis, siekdami neišnagrinėti ieškinio per trumpiausią laiką bei pridengti Kauno apygardos teismo, Kauno miesto apylinkės teismo neteisėtus veiksmus. Dėl to buvo pažeistos ieškovų teisės į nuosavybės apsaugą, teisė į veiksmingą teisinę gynybą. Be to, buvo padaryta turtinė žala – 2 545 450 Lt, kurią sudaro ieškinio suma, nurodyta 2006 m. gegužės 11 d. ieškinyje, kurį teismai nepagrįstai atsisakė priimti bei grąžino ieškovams. Ieškovai nurodė, kad patyrė ir neturtinę žalą – 120 000 Lt (kiekvienas po 30 000 Lt), kurią sudaro ieškovų nepatogumai ir trukdymai gintis nuo korumpuotų, nusikalstamai organizuotų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Vilniaus apygardos teismo, Kauno apygardos teismo, Kauno miesto apylinkės teismo veiksmų, kuriais vykdomas genocidas ieškovų atžvilgiu.

4Panevėžio apygardos teismas 2007 m. gruodžio 13 d. nutartimi atmetė ieškinį bei priteisė iš ieškovų valstybės naudai po 40 Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 29 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartys nebuvo panaikintos kaip neteisėtos, o teisėjų kaltė nebuvo nustatytą, todėl negalima vertinti minėtų nutarčių teisėtumą bei pagrįstumą. Ieškovai neįrodė, kad teismai buvo šališki nagrinėdami civilinę bylą, bei, jog vilkino civilinės bylos nagrinėjimą, todėl nepagrįsti ieškovų argumentai dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei LR Konstitucijos nuostatų pažeidimo. Ieškovai neturi teisės į žalos atlyginimą, kadangi nėra būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų. Teismų nutartis nebuvo panaikintos instancine tvarka, todėl nėra teisėjų kaltės, t. y. sąlygos reikalingos nustatyti civilinę atsakomybę. Dėl to nėra pagrindo pripažinti ieškovų teisę į žalos atlyginimą.

5Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

61) teismas neįvertino ieškovo pateiktos Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 13 d. nutarties kaip pagrindą pripažinti neteisėtomis Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 25 d., 2006 m. birželio 29 d. nutartis bei Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartį;

72) teismas nenagrinėjo ieškovo argumentų, kurie anot ieškovo patvirtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepagrįstai nenagrinėjo kasacinio skundo;

83) teismas neišaiškino, kodėl Lietuvos apeliacinis teismas priimdamas 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartį nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 13 d. nutartimi kaip precedentu;

94) apygardos teismas 2007 m. birželio 25 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą, Vilniaus apygardos teismą, o neįtraukus į byla Lietuvos Aukščiausiojo Teismo trečiuoju asmeniu buvo pažeistas šalių procesinis lygiateisiškumas;

105) yra absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai – teismo sprendimas be motyvų bei pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus ieškinio reikalavimus;

116) pirmosios instancijos teismo teisėjęs, išnagrinėjęs civilinę bylą, buvo šališkas;

127) teismas nepagrįstai priteisė valstybės naudai išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

13Apeliacinis skundas atmestinas.

14Ieškinio turinį sudaro ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio pagrindas, tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką). Ieškovai reikalavimą, atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, grindžia šiomis faktinėmis aplinkybėmis: ieškovo manymu neteisėtomis ir nepagrįstomis Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 25 d. ir 2006 m. birželio 29 d. nutartimis; Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartimi; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartimi. Šiomis nutartimis buvo išspręstas ieškovų ieškinio priėmimo klausimas. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gegužės 25 d. nutartimi (c. b. Nr. 2-2167-623/2006) nutarė nustatyti ieškovams terminą iki 2006 m. birželio 19 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti; Vilniaus apygardos teismas 2006 m. birželio 29 d. nutartimi (c. b. Nr. 2-2167-623/2006) nutarė ieškovų ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiems asmenims; Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartimi (c. b. Nr. 2-2167-623/2006) nutarė palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 29 d. nutartį; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. lapkričio 6 d. nutartimi (c. b. Nr. 2-2167-623/2006) vadovaudamasis CPK 350 straipsnio pirmąja dalimi, antrosios dalies 3, 4 punktais bei ketvirtąja dalimi, atsisakė priimti kasacinį skundą ir grąžino jį padavusiems asmenims.

15Teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formas reglamentuoja CPK III dalies XVI, XVII skyriai. CPK XVI skyrius nustato taisykles kuriomis vadovaujantis apeliacinės instancijos teismas, tikrina pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų ir nutarčių teisėtumą bei pagrįstumą. CPK XVII skyrių sudaro visuma normų, reglamentuojančių kasacinės instancijos teismo teises ir pareigas tikrinant pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumą. Tokių teisės normų, įtvirtintų tiek CPK XVI, tiek XVII skyriuose, visuma sudaro vientisą harmoningą teismų priimtų sprendimų ir nutarčių teisėtumo bei pagristumo kontrolės tvarką. Tokia tvarka užtikrina, kad civilinėje apyvartoje nebūtų neteisėtų ir nepagrįstų teismų sprendimų ir nutarčių bei civilinių teisinių santykių stabilumą. Teisinių santykių stabilumas reiškia, kad teismo sprendimu ar nutartimi, kurie nepanaikinti aukštesnės instancijos teismo, ginčas išsprendžiamas galutinai. Taigi ieškovų ieškinio priėmimo klausimas, vadovaujantis CPK III dalies XVI, XVII skyriuose išdėstytomis normomis, reglamentuojančiomis teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formas, išspręstas galutinai. Šiuo atveju, ieškovai savo reikalavimą grindžia aplinkybėmis, jog teismai nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti jų ieškinio pareiškimą, kasacinį skundą, reikštus kitoje civilinėje byloje, kurioje teisminis procesas yra pasibaigęs.

16Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmoje dalyje ir CPK 5 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtina asmens teisė kreiptis į teismą. Ši teisė yra įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri yra nustatyta įstatymu (CPK 5 str. 1 d., 135-138 str.). Jeigu asmuo nesilaiko įstatymu nustatytų reikalavimų kreipiantis į teismą, tai teisėjas vadovaujantis CPK 138 straipsnio nuostatomis nustato, terminą trūkumams pašalinti. Nepašalinus trūkumų, pareiškimas laikomas nepaduotu ir grąžinamas suinteresuotiems asmenims. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo nutarčių ieškovams nepašalinus ieškinio pareiškimo trūkumų, teismas laikė ieškinio pareiškimą nepaduotų ir grąžino jį ieškovams. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo ieškinio pareiškimas grąžintas ir laikytas nepaduotu, pripažino teisėta ir pagrįsta bei paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Lietuvos Aukščiausiasis teismas CPK 350 straipsnio antrosios dalies 3, 4 punkto pagrindu atsisakė kasacinį skundą priimti, kadangi suinteresuoti asmenys nepaisė įstatymų nustatytos tvarkos paduoti kasacinį skundą. Taigi, kaip matyti iš minėtų teismų nutarčių turinio, ieškovai nesilaikė CPK normomis nustatytos kreipimosi su ieškiniu į teismą tvarkos bei tvarkos, nustatytos paduoti kasaciniam skundui. Dėl šios priežasties, ieškovų ieškinio pareiškimas ir kasacinis skundas buvo nepriimti. Ieškovai nurodo, kad atsisakymas priimti ieškinio pareiškimą ir kasacinį skundą, pažeidė jų teisę į teisingą bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, pažeidė jų nuosavybės teisę ir savininkų teises, teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę, jog teismai vykdė diskriminaciją jų atžvilgiu, buvo šališki ir priklausomi, kad teismų veikla antikonstitucinė ir korumpuota. Minėtas aplinkybes ieškovai įrodinėja teismo nutartimis dėl atsisakymo priimti ieškinio pareiškimą ir kasacinį skundą. Kaip jau buvo aptarta suinteresuoti asmenys savo konstitucinę teisę kreiptis į teismą turi įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą, negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas – nėra teisių be pareigų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendindamas savo teises, laikytųsi įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2000, kategorija 37). Tvarkos kreiptis į teismą nustatymas neapriboja konstitucinės teisės kreiptis į teismą, kadangi įstatymas nustato tik minimalius ieškinio pareiškimo turinio ir formos reikalavimus. Teismas efektyvią gynybą gali suteikti tik tuomet, kai asmuo aiškiai suformuluoja savo reikalavimus, bei aiškiai ir suprantamai išdėsto aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija (toliau – Konvencija) garantuoja asmeniui teisę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone valstybinėje institucijoje, tačiau Konvencija nenustato kreipimosi į teismą tvarkos. Tvarką nustato nacionaliniai įstatymai. Teismas negali už ieškovą suformuluoti jo ieškinio dalyko ir pagrindo, kasacinio skundo pagrindų, kadangi teismas tokiu atveju taptų šališku. Tuo tarpu pagal Konvencijos 6 straipsnio, CPK 6, 64 straipsnio nuostatas teismas privalo būti nešališkas. Ieškovų teiginys, kad teismai atsisakydami priimti ieškovų ieškinio pareiškimą ir kasacinį skundą, buvo šališki ir nepriklausomi, vykdė ieškovų atžvilgiu diskriminaciją, pažeidė ieškovų nuosavybės apsaugą, vilkino ieškinio pareiškimo priėmimą, jog teismų veikla korumpuota ir nusikalstamai organizuota, neparemta įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėti ieškovų teiginiai neparemti jokiais įrodymais (CPK 177 str. 1 d., 178 str.).

17Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismai ieškinio pareiškimo priėmimo neišsprendė per įmanomai trumpiausią laiką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismai bylą išnagrinėjo per protingą laiką. Ieškovams pirmosios instancijos teismas skyrė 24 dienas ieškinio pareiškimo trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartimi išaiškino, kad ieškinio grąžinamas nepašalinus trūkumų, neatima teisės pakartotinai, ištaisius trūkumus, kreiptis į teismą. Be to, ieškovams buvo išaiškinta, kad jie pasirūpintų advokato pagalba, o nesant galimybės, kreiptųsi į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Apeliacinio teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos. Tačiau ieškovai nepasinaudojo minėtu išaiškinimu, o pateikė kasacinį skundą, kuris kaip jau buvo aptarta, neatitiko jam CPK 347, 346, 344 straipsniuose numatytų reikalavimų.

18Apeliantų argumentas, kad byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi apygardos teismas nenagrinėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. priimtos nutarties teisėtumo, yra nepagrįstas. Teismas, kurio prašoma peržiūrėti priimtos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, turi turėti kompetenciją tai padaryti. CPK 301 straipsnio antroji dalis nustato, kad bylas pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apylinkės teismo sprendimo, nutarties nagrinėja apygardų teismai, o šio straipsnio trečioji dalis nustato, kad bylas pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apygardos teismo sprendimo, nutarties nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. CPK 340 straipsnio pirmoji, antroji dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimai ir nutartis gali būti apskųstos kasacine tvarka, o kasacine tvarka bylas nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. CPK 362 straipsnio pirmoji dalis numato, kad kasacinio teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Pirmosios instancijos teismas neturi kompetencijos tikrinti Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarties teisėtumo. Be to, atmestinas ir apelianto argumentas, kad apygardos teismas nepagrįstai nesiaiškino, kodėl Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartį, nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 13 d. nutartimi kaip precedentu, kadangi tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai reikštų Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. priimtos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo tikrinimą, o tai dėl aukščiau minėtų priežasčių draudžiama. Atkreiptinas dėmesys, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Todėl teismas ne visais atvejais privalo vadovautis ankstesniais teismų priimtais sprendimais.

19Teismo atsisakymas įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, negalėjo suvaržyti ieškovų teisės bei pareigos įrodinėti aplinkybes, kuriomis ieškovai grindžia savo reikalavimus, bei išankstinės teismo nuomonės išvengti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atsakomybės. Trečiųjų asmenų, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų, dalyvavimas civiliniame procese pasireiškia procesiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi. Tretysis asmuo yra įtraukiamas į bylą, kad apgintų savo interesus ateityje, su ta šalimi, kuri ateityje galėtų tapti trečiojo asmens ieškovu, t. y. galėtų trečiajam asmeniui pareikšti regresinį ieškinį. Pagal CK 6.272 straipsnio antrąją dalį žala atsiradusi dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tai reiškia, kad trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, šios kategorijos bylose, teismai kaip valstybinės institucijos, negali būti. Atsakovas šios kategorijos bylose yra valstybė (CK 6.272 str. 2 d.). Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas šią bylą nagrinėjo ne pagal vienodas taisykles dėl įrodymų pateikimo, kad atsakovams buvo suteikta daugiau privilegijų nei ieškovams, byloje nėra. Teismas, atsisakydamas Vilniaus apygardos teismą, Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, vadovavosi įstatymu pagal kurį teismai, kaip valstybinės institucijos, neatsako už žalą, atsiradusią dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Valstybė yra atsakovas ir ieškinio patenkinimo atveju valstybė neįgyja teisės į regresinį ieškinį teismams. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas į procesą įtraukti teismus, kaip valstybines institucijas, nepažeidė šalių lygiateisiškumo principo.

20Apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas, kuris išnagrinėjo apeliantų ieškinį, buvo šališkas, yra nepagrįstas. Apeliantai nurodo, kad apeliacinio skundo 1-6 punktuose nurodytos aplinkybės, patvirtina apygardos teismo teisėjo šališkumą. Apeliacinio skundo 1-6 punktuose apeliantai nurodo aplinkybes, kuriomis vadovaujantis apeliantai siekia įrodyti pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą bei nepagrįstumą. Tačiau aplinkybė, kad teismo (teisėjo) priimta nutartis arba sprendimas yra nepalankus vienai iš proceso šalių, negali būti pagrindu pripažinti teisėjo šališkumą, kadangi kitu būdu visus teismų priimtus sprendimus ir nutartis, reikėtų pripažinti priimtas šališko teisėjo (-ų), nes teismo procesas baigiasi priimant sprendimą ar nutartį, kuri paprastai būna palanki vienai iš proceso šalių, išskyrus atvejus kada ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, arba teismo procesas baigiasi taikos sutartimi. Šalys savo procesinėmis teisėmis turi naudotis sąžiningai, įstatymas draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis (CK 1.2 str., 1.137 str., CPK 42 str. 5 d., 7 str. 2 d.). Ieškovas A. B. pareiškė nušalinimą visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, spręsdamas Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimą, 2007 m. spalio 12 d. nutartyje konstatavo, kad A. B. nušalinimą grindžia subjektyviais samprotavimais apie teisėjų šališkumą, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais. A. B. pareiškimas nušalinti Panevėžio apygardos teismo teisėjus buvo atmestas.

21Apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai priteisė iš ieškovų išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, yra nepagrįstas. Ieškovai buvo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal Civilinio proceso kodekso XIII skyriaus nuostatas, nereiškia atleidimo nuo kitų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, numatytų CPK 88 straipsnyje, mokėjimo. CPK 88 straipsnio pirmosios dalies 3 punktas numato, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu. Todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovų po 40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, nepažeidė civilinio proceso teisės normų reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei (CPK 96 str. 2 d., 329 str. 1 d.).

22Iš apeliantų priteisiama valstybės naudai 26,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str. 2 d., 302 str.).

23Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 329, 330 str.).

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

25Palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimą.

26Priteisti po 8,90 Lt iš A. B., A. A.-B. ir V. B. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje, valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami pripažinti, kad... 4. Panevėžio apygardos teismas 2007 m. gruodžio 13 d. nutartimi atmetė... 5. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo... 6. 1) teismas neįvertino ieškovo pateiktos Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m.... 7. 2) teismas nenagrinėjo ieškovo argumentų, kurie anot ieškovo patvirtina,... 8. 3) teismas neišaiškino, kodėl Lietuvos apeliacinis teismas priimdamas 2006... 9. 4) apygardos teismas 2007 m. birželio 25 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė... 10. 5) yra absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai – teismo sprendimas be... 11. 6) pirmosios instancijos teismo teisėjęs, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 12. 7) teismas nepagrįstai priteisė valstybės naudai išlaidas, susijusias su... 13. Apeliacinis skundas atmestinas.... 14. Ieškinio turinį sudaro ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio... 15. Teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formas... 16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmoje dalyje ir CPK 5... 17. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismai ieškinio pareiškimo... 18. Apeliantų argumentas, kad byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos... 19. Teismo atsisakymas įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis,... 20. Apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas, kuris... 21. Apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai priteisė... 22. Iš apeliantų priteisiama valstybės naudai 26,80 Lt išlaidų, susijusių su... 23. Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 25. Palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gruodžio 13 d.... 26. Priteisti po 8,90 Lt iš A. B., A. A.-B. ir V. B. išlaidų, susijusių su...