Byla I-1228-789/2014
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiškėjo R. B. atstovei advokatei Kornelijai Janonytei, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovei Daivai Visockytei ir trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Erama“ atstovui advokatui Raivydui Rukštelei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys BUAB „Erama“, G. S. ir V. P.), dėl turtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėjas R. B. 2013-09-13 pateikė teismui skundą (t. 1, b. l. 1–4), kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba), 600 000 Lt turtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

4Paaiškino, kad 1999-03-05 Vilniaus apskrities viršininkas priėmė sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste (toliau – ir Sprendimai): V. P. (sprendimo Nr. 01-173), N. P. (sprendimo Nr. 01-174), V. P. (sprendimo Nr. 01-175), suteikiant neatlygintinai 0,2 ha 33675 Lt vertės sklypus (toliau – ir Žemės sklypai) individualių gyvenamųjų namų statybai, esančius Santariškių kvartale (Nuosavybės teisių bylos Nr. 842a). Nurodė, kad 1999-03-18 žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartimis, sudarytomis tarp V. P. ir R. B., Sprendimais suteikti Žemės sklypai buvo parduoti pareiškėjui, kuris 2000-03-09 juos pardavė BUAB „Erama“. Pažymėjo, kad Baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-026-01 Lietuvos teismo ekspertizės centras atliko ekspertizę ir 2003-03-14 ekspertizės akte Nr. 11-463 konstatavo, kad 1911-04-21 T. P. žemės sklypo Nr. 26, Aukštagirių k., plano kopija yra suklastota. Remiantis šia kopija, buvo atkurtos nuosavybės teisės į tariamai buvusio savininko T. P. turėtą 2,19 ha žemę Vilniuje, Aukštagirių kaime. Pabrėžė, kad Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras 2003-06-18 su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė: 1) pripažinti negaliojančiais Sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo; 2) pripažinti negaliojančiomis 1999-03-18 Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis; 3) pripažinti negaliojančiomis 2000-03-09 žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis; 4) įpareigoti BUAB „Erama“ grąžinti valstybei Žemės sklypus; 5) pripažinti negaliojančiomis VĮ Registrų centro Vilniaus filiale atliktas 0,2 ha Santariškių gyvenamųjų namų kvartalo Vilniuje žemės sklypų Nr. 30, Nr. 31 ir Nr. 32 teisines registracijas BUAB „Erama“ vardu.

5Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismo 2004-07-20 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-43/2004 nustatyta, kad G. S., eidamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas, panaudodamas suklastotus netikrus dokumentus ir suklastotus tikrus dokumentus, sudarė sąlygas Vilniaus apskrities viršininkui neteisėtais sprendimais atkurti V., N. ir V. P. nuosavybės teises į 2,19 ha ploto buvusio savininko T. P. žemę. Pabrėžė, jog Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-12-01 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-31/2005 Vilniaus apygardos teismo 2004-07-20 nuosprendis G. S. paliktas nepakeistas. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2009-10-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2154-104/2009 patenkino Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį: pripažino negaliojančiais Sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, VĮ Registrų centro Vilniaus filiale atliktas Žemės sklypų teisines registracijas BUAB „Erama“ vardu ir įpareigojo BUAB „Erama“ grąžinti valstybei Žemės sklypus, o pareiškėją įpareigojo grąžinti BUAB „Erama“ 600 000 Lt, o V. P. įpareigojo grąžinti pareiškėjui 120 000 Lt. Mano, kad neteisėti veiksmai, dėl kurių pareiškėjui atsirado žala, konstatuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2154-104/2009.

6Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepime (t. 1, b. l. 178–183) nurodė, kad nesutinka su pareikštu skundu, ir prašė teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 d. yra numatytas sutrumpintas 3 m. ieškinio senaties terminas. Pažymėjo, kad CK 1.127 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Mano, jog pareiškėjas, gavęs Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinį, suvokė ar turėjo suvokti, kad jo nuosavybės teisė į Žemės sklypus yra ginčijama. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities viršininko Sprendimai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės V., N. ir V. P., ir Žemės sklypų perleidimo sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais ir pritaikyta restitucija. Pažymėjo, kad pareiškėjas, pardavęs ginčo Žemės sklypus trečiajam suinteresuotam asmeniui BUAB ,,Erama“, sandorių pagrindu gavo 600 000 Lt, kuriuos vykdydamas teismo sprendimą privalo gražinti BUAB ,,Erama“, todėl dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos neteisėtų veiksmų žala pareiškėjui neatsirado. Mano, kad, nenustačius viešajai atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos – žalos, negali būti ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, o nesant bent vieno iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas pagal CK 6.271 str. negalimas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

7Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB ,,Erama“ 2013-10-01 (t. 1, b. l. 76–78) ir 2014-05-30 (t. 2, b. l. 108–110) atsiliepimuose nurodė, kad pareiškėjo apskaičiuotas dėl neteisėtų valstybės veiksmų atsiradusios žalos dydis yra pagrįstas ir teisingas, todėl prašė skundą tenkinti.

8Tretieji suinteresuoti asmenys G. S. ir V. P. atsiliepimų nepateikė.

9Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė skundą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas nepraleido taikytino 3 metų ieškinio senaties termino, nes termino eiga turėtų būti pradedama skaičiuoti nuo Vilniaus apygardos teismo 2009-10-08 sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2010-09-13. Jeigu teismas nustatytų, kad terminas yra praleistas, pareiškėjo atstovės nuomone, yra pagrindas jį atnaujinti. Nurodė, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Neteisėti veiksmai yra patvirtinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, to neginčija ir atsakovės atstovė. Nekilnojamojo turto pirkimas–pardavimas buvo pareiškėjo nuolatinė veikla. Jeigu nebūtų buvę neteisėtų valstybės veiksmų, pareiškėjas būtų pirkęs kitus analogiškus sklypus ir pardavęs BUAB „Erama“ ar kitiems subjektams, t. y. būtų gavęs pajamas. Žalos dydį sudaro pareiškėjo negautos pajamos. Žemės sklypų vertė sandorių sudarymo metu buvo didesnė negu pardavimo kaina, taigi pareiškėjas realiai galėjo gauti netgi didesnes pajamas, negu prašoma žala. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo veiksmai neturėjo įtakos žalos atsiradimui ar jos dydžiui, nes jis buvo sąžiningas turto įgijėjas. Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, kad pareiškėjas iki šiol nėra sumokėjęs visos priteistos sumos, nėra svarbi, nes prievolė sumokėti BUAB „Erama“ 600 000 Lt yra patvirtinta įsiteisėjusius teismo sprendimu.

10Atsakovės atstovės Tarnybos atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko remdamasi iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad senaties terminas yra pasibaigęs, nes pareiškėjas subjektyviai galėjo suvokti, jog jam atsirado žala, anksčiau negu Vilniaus apygardos teismas konstatavo neteisėtus veiksmus. Mano, kad negautos pajamos kaip nuostoliai turi būti įrodyti, o ne galimai tikėtini. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas siekia nepagrįstai praturtėti, nes negautų pajamų realumas nėra įrodytas. Be to, atkreipė dėmesį, kad iki šiol pareiškėjas nėra grąžinęs BUAB „Erama“ priteistos sumos, todėl realiai išlaidų nepatyrė.

11Trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Erama“ atstovas skundą palaikė remdamasis atsiliepime nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad žalos dydį sudaro iš pareiškėjo BUAB „Erama“ naudai priteista sumokėti suma, kurios dalį (69 764,19 Lt) R. B. yra grąžinęs tarpusavio skolų įskaitymu.

12Pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys G. S. (jo atstovas), V. P. (jos atstovas) teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.

13Skundas atmestinas.

14Byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijos veiksmais, atlyginimo.

15Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 1999-03-05 Vilniaus apskrities viršininkas priėmė Sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste, suteikiant neatlygintinai Žemės sklypus individualių gyvenamųjų namų statybai, esančius Santariškių kvartale (t. 1, b. l. 5–7). 1999-03-18 V. P. Sprendimais suteiktus Žemės sklypus už 120 000 Lt pardavė pareiškėjui (t. 1, b. l. 8–10). R. B. 2000-03-09 minėtus Žemės sklypus už 600 000 Lt pardavė BUAB „Erama“ (t. 1, b. l. 11–13). Vilniaus apygardos teismo 2004-07-20 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-43/2004 trečiasis suinteresuotas asmuo G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl Žemės sklypų įgijimo apgaule, t. y. dėl to, kad jis, pasinaudodamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigomis, palenkė ir padėjo nenustatytam asmeniui pagaminti netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir, panaudodamas suklastotus netikrus dokumentus ir suklastotus tikrus dokumentus, apgaule įgijo Žemės sklypus (baudžiamosios bylos Nr. 1-43/2004 t. 10, l. 159–181). Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-12-01 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-31/2005 nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmetė (baudžiamosios bylos Nr. 1-43/2004 t. 11, l. 132–145). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-14 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-284/2006 minėti Vilniaus apygardos teismo nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis buvo pakeisti: panaikinta nuosprendžio ir nutarties dalis dėl G. S. nuteisimo pagal Baudžiamojo kodekso 300 str. 2 d., t. y. suklastotų dokumentų panaudojimas nekvalifikuotas kaip atskiras nusikaltimas, o laikytas sukčiavimo požymiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-43/2004 t. 11, l. 178–186).

16Vilniaus apygardos teismas 2009-10-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2154-104/2009, be kita ko, pripažino negaliojančiais Sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, Žemės sklypų pirkimo–pardavimo 1999-03-18 ir 2000-03-09 sutartis, VĮ Registrų centro Vilniaus filiale atliktas Žemės sklypų teisines registracijas BUAB „Erama“ vardu ir įpareigojo BUAB „Erama“ grąžinti valstybei Žemės sklypus, pareiškėją įpareigojo grąžinti BUAB „Erama“ 600 000 Lt, o V. P. įpareigojo grąžinti pareiškėjui 120 000 Lt (civilinės bylos Nr. 2-2154-104/2009 t. 4, l. 219–223). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-09-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-613/2010 Vilniaus apygardos teismo 2009-10-08 sprendimas paliktas nepakeistas (civilinės bylos Nr. 2-2154-104/2009 t. 5, l. 65–75). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011 minėti Vilniaus apygardos teismo sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis iš esmės palikti nepakeisti, tik patikslinta Vilniaus apygardos teismo 2009-10-08 sprendimo rezoliucinė dalis (civilinės bylos Nr. 2-2154-104/2009 t. 5, l. 157–166). 2013-04-12 tarpusavio skolų įskaitos aktu R. B. ir BUAB „Erama“ įskaitė tarpusavio priešpriešinius reikalavimus, t. y. R. B. BUAB „Erama“ grąžino priteistos sumos dalį – 69 764,19 Lt (t. 1, b. l. 70–75). 2013-09-13 pareiškėjas pateikė teismui skundą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 600 000 Lt turtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (t. 1, b. l. 1–4).

17Dėl ieškinio senaties

18Byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus CK reglamentavimas, kurio 1.124 str. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pažymėtina, kad atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba atsiliepime į skundą prašė taikyti ieškinio senatį (t. 1, b. l. 178–183). Byloje nėra ginčo, kad šiuo atveju aktualus reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, įmanoma tik tiksliai žinant jo pradžią, taip pat išsiaiškinus, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

19Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjas nepraleido taikytino 3 metų ieškinio senaties termino, nes termino eiga turėtų būti pradedama skaičiuoti nuo Vilniaus apygardos teismo 2009-10-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2154-104/2009 įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2010-09-13. Tarnyba atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas suvokė ar turėjo suvokti, jog jo nuosavybės teisė į Žemės sklypus yra ginčijama, kai gavo Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinį, t. y. Tarnybos nuomone, senaties terminas yra pasibaigęs, nes pareiškėjas apie jam galimai padarytą žalą subjektyviai galėjo suvokti anksčiau negu Vilniaus apygardos teismas konstatavo neteisėtus veiksmus.

20Teismo nuomone, tik įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2009-10-08 sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-2154-104/2009 pareiškėjas sužinojo apie jam tenkančią pareigą grąžinti BUAB „Erama“ 600 000 Lt. Nors pareiškėjas apie G. S. neteisėtus veiksmus užvaldant Žemės sklypus sužinojo anksčiau, tačiau iki minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo pareiškėjas neturėjo prievolės grąžinti pardavus Žemės sklypus gautų pinigų, t. y. iki minėto momento pareiškėjas subjektyviai negalėjo suvokti, jog jam kyla pareiga grąžinti 600 000 Lt. Pažymėtina, kad būtent minėtą sumą pareiškėjas laiko negautomis pajamomis, kurias būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-10-08 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2154-104/2009 įsiteisėjo 2010-09-13, t. y. priėmus Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-09-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-613/2010, kuria Vilniaus apygardos teismo 2009-10-08 sprendimas paliktas nepakeistas. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo Vilniaus apygardos teismo 2009-10-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2154-104/2009 įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2010-09-13. Skundas teismui paduotas 2013-09-13 (t. 1, b. l. 1–4). Taigi teismas, atsižvelgęs į minėtą reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad skundas teisme pareikštas nepraleidus įstatymo nustatyto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 str. 8 d.).

21Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

22Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja CK 6.271 str. Minėto straipsnio 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Teisės normoje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (CK 6.271 str. 3 d.). CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Taigi, spręsdamas ginčą dėl žalos atlyginimo, teismas privalo įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias su civilinės atsakomybės sąlygų buvimu ar nebuvimu.

23Pareiškėjas paaiškino, kad turtinę žalą patyrė dėl Vilniaus apskrities viršininko neteisėtų Sprendimų, kuriais V. P. nepagrįstai atkurtos nuosavybės teisės į Žemės sklypus. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 1999 m. iš V. P. įsigijo Sprendimais jai suteiktus Žemės sklypus, kuriuos 2000 m. pardavė BUAB „Erama“. Vilniaus apygardos teismas, remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2004-07-20 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-43/2004, 2010-09-13 įsiteisėjusiu 2009-10-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2154-104/2009 panaikino Vilniaus apskrities viršininko Sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo V., N. ir V. P. Vilniaus mieste. Šios aplinkybės patvirtina, kad minėta valdžios institucija, priimdama anksčiau nurodytus administracinius teisės aktus, neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija turėjo veikti, vykdydama jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Taigi teismas daro išvadą, kad neteisėti Vilniaus apskrities viršininko veiksmai, t. y. neteisėtų Sprendimų priėmimas, yra nustatyti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2009-10-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2154-104/2009.

24Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarimu nustatė, kad turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Tokiu būdu turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė, būtina atkurti realius, o ne menamus turtinius praradimus. LVAT savo praktikoje laikosi pozicijos, kad negautos pajamos – tai tokios pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei jo atžvilgiu būtų elgiamasi teisėtai. Patirti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis. Priteistinomis negautomis pajamomis negali būti tokios pajamos, kurių gavimas būtų tik hipotetinis, grindžiamas prielaidomis net ir tuo atveju, jei atsakovas pareiškėjo atžvilgiu būtų elgęsis teisėtai, t. y. pagal atitinkamoje situacijoje privalomas taikyti teisės normas (LVAT 2014-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1704/2014).

25Pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimo aplinkybės patvirtina, kad ji yra siejama su Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusio 2009-10-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2154-104/2009 įvykdymu. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 1999 m. iš V. P. už 120 000 Lt įsigijo Žemės sklypus, kuriuos 2000 m. pardavė BUAB „Erama“ už 600 000 Lt. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2009-10-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2154-104/2009 pripažino negaliojančiais Sprendimus ir vėliau įvykusius Žemės sklypų perleidimo sandorius bei taikė restituciją: grąžino Žemės sklypus valstybei, o sklypų pardavėjus V. P. ir R. B. įpareigojo grąžinti gautas pinigų sumas pirkėjams. Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad pareiškėjo prašomos priteisti žalos dydį sudaro negautos pajamos. Pareiškėjo nurodomos 600 000 Lt dydžio negautos pajamos yra suma, kurią pareiškėjas gavo pardavęs Žemės sklypus, o dabar įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra įpareigotas grąžinti Žemės sklypus įsigijusiai BUAB „Erama“.

26Šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad pareiškėjas iki šiol nėra įvykdęs įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo jis įpareigotas BUAB „Erama“ grąžinti iš įmonės 2000 m. gautas pajamas – 600 000 Lt. BUAB „Erama“ atstovas teismo posėdyje nurodė, kad BUAB „Erama“ nėra pradėjusi teismo sprendimo vykdymo procedūros pareiškėjo atžvilgiu.

27Pažymėtina, kad teismo sprendimo vykdymo procese gali būti atlikti veiksmai, kurie gali keisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, pavyzdžiui, vykdymo proceso metu gali būti sudaroma taikos sutartis, gali būti atsisakoma nuo išieškojimo ir nuo to gali keistis pareiškėjo nurodomos žalos apimtis. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-01-06 nutartimi BUAB „Erama“ yra iškelta bankroto byla (t. 2, b. l. 24, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Tai rodo, kad egzistuoja reali galimybė, jog, bankrutavus įmonei, kuriai pareiškėjas turi grąžinti pinigus, neliks subjekto, kuriam pareiškėjas yra skolingas. Šioje byloje žalos atsiradimo tikimybė yra numanoma, tačiau nėra galimybės pripažinti jos realaus dydžio, nes, vertinant minėtus argumentus dėl galimo teismo sprendimo vykdymo procese tvarkos pasikeitimo, nepakanka duomenų pripažinti, kad pareiškėjo prašomos priteisti žalos atsiradimas yra neišvengiamas. Teismas konstatuoja, kad tik pareiškėjui įvykdžius teismo sprendimą būtų pagrindas vertinti patirtų netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) realumą. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad 69 764,19 lt grąžinimas BUAB „ERAMA“ yra neabejotinai įvykęs. Pareiškėjas buvo teismo įpareigotas pateikti visus tiek su 600 000 lt gavimu iš BUAB „ERAMA“, tiek su tos sumos (jos dalies) grąžinimu BUAB „ERAMA“ pagal teismo sprendimą susijusius dokumentus. Pažymėtina, kad nei nagrinėjamoje administracinės byloje, nei prie administracinės bylos prijungtose kitose bylose nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad iš BUAB „ERAMA“ sąskaitos ar kitu pinigų perdavimo būdu pareiškėjui būtų išmokėta 600 000 lt pagal sudarytus sandorius ir kad pareiškėjas būtų juos gavęs į savo sąskaitą ar grynais pinigais. Taip pat pažymėtina, kad administracinėje byloje pateikti reikalavimo teisės perleidimo sutartis (t. 1, b. l. 73–74), paskolos sutartis ir su tuo susijęs banko pavedimas (t. 1, b. l. 72, 75) ir tarpusavio skolų įskaitos aktas (t. 1, b. l. 71), kurie sudaryti tarp susijusių asmenų, iš kurių vienas yra pareiškėjas, ir panašiu laikotarpiu, nėra pakankami įrodymai pripažinti, kad pareiškėjas BUAB „ERAMA“ grąžino dalį sumos, kurią jis privalo grąžinti pagal teismo sprendimą.

28Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad negalima laikyti, kad pareiškėjas šio sprendimo priėmimo metu yra patyręs žalą, pasireiškusią negautomis pajamomis (netiesioginiais nuostoliais). Taigi pareiškėjas neįrodė būtinosios civilinės atsakomybės, nustatytos CK 6.271 str., sąlygos – žalos. Kaip jau buvo minėta, nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės, nustatytos CK 6.271 str., sąlygos, viešoji atsakomybė negalima. Taigi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

29Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str., teismas

Nutarė

30Pareiškėjo R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

31Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Pareiškėjas R. B. 2013-09-13 pateikė teismui skundą (t. 1, b. l. 1–4),... 4. Paaiškino, kad 1999-03-05 Vilniaus apskrities viršininkas priėmė sprendimus... 5. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismo 2004-07-20 nuosprendžiu... 6. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepime (t. 1, b. l.... 7. Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB ,,Erama“ 2013-10-01 (t. 1, b. l.... 8. Tretieji suinteresuoti asmenys G. S. ir V. P. atsiliepimų nepateikė.... 9. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė skundą palaikė remdamasi jame... 10. Atsakovės atstovės Tarnybos atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko... 11. Trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Erama“ atstovas skundą palaikė... 12. Pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys G. S. (jo atstovas), V. P. (jos... 13. Skundas atmestinas.... 14. Byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės... 15. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 1999-03-05... 16. Vilniaus apygardos teismas 2009-10-08 sprendimu civilinėje byloje Nr.... 17. Dėl ieškinio senaties... 18. Byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo... 19. Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjas nepraleido... 20. Teismo nuomone, tik įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2009-10-08... 21. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų... 22. Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų... 23. Pareiškėjas paaiškino, kad turtinę žalą patyrė dėl Vilniaus apskrities... 24. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos... 25. Pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimo aplinkybės patvirtina, kad ji yra... 26. Šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad pareiškėjas iki šiol nėra... 27. Pažymėtina, kad teismo sprendimo vykdymo procese gali būti atlikti veiksmai,... 28. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad negalima laikyti,... 29. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str.... 30. Pareiškėjo R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 31. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...