Byla I-261-2-13
Dėl sprendimo, priimto byloje dėl Lietuvos dziudo federacijos vykdomojo komiteto 2010 m. kovo 24 d. nutarimo dalies teisėtumo, išaiškinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prašymą dėl sprendimo, priimto byloje dėl Lietuvos dziudo federacijos vykdomojo komiteto 2010 m. kovo 24 d. nutarimo dalies teisėtumo, išaiškinimo.

3Išplėstinė teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūra kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar Lietuvos dziudo federacijos Vykdomojo komiteto 2010 m. kovo 24 d. nutarimo dalis, kuria nuspręsta neleisti Lietuvos dziudo federacijos nariams bei dziudo sportininkams dalyvauti sambo, alyš ir kuraš varžybose, neleisti visų amžiaus grupių Lietuvos dziudo federacijos nacionalinių rinktinių nariams dalyvauti sambo, alyš ar kuraš varžybose iš anksto nesuderinus raštiškai su Lietuvos dziudo federacija, leisti tarifikuotiems sambo grupėse sportininkams dalyvauti dziudo varžybose svečių teisėmis, tačiau neįtraukti jų į Lietuvos rinktines, dziudo sportininkus, sudalyvavusius sambo, alyš ar kuraš varžybose, diskvalifikuoti vieneriems metams, neleidžiant dalyvauti Lietuvos dziudo federacijos vykdomose varžybose, o nesilaikant minėto sprendimo piktybiškai ir pakartotinai – diskvalifikuoti visam laikui, atitinka Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtintus kūno kultūros ir sporto principus bei 4 straipsnį, konstitucinį proporcingumo principą.

6Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2013 m. vasario 14 d. sprendimu pripažino, kad Lietuvos dziudo federacijos vykdomojo komiteto 2010 m. kovo 24 d. nutarimas ta apimtimi, kuria nutarta, jog tarifikuoti sambo grupėse sportininkai, turintys atitinkamą kvalifikaciją, į Lietuvos rinktines nebus traukiami, bei ta apimtimi, kuria nutarta, jog dziudo sportininkai, tarifikuoti dziudo grupėse ir sudalyvavę minėtų sporto šakų varžybose (sambo, alyš, kuraš), bus diskvalifikuoti metams laiko (nebus leidžiama dalyvauti Lietuvos dziudo federacijos vykdomose varžybose), o sportininkai, nesilaikantys šio Lietuvos dziudo federacijos vykdomojo komiteto nutarimo piktybiškai ar dar kartą, bus diskvalifikuoti visam laikui, prieštarauja konstituciniam proporcingumo principui ir Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 4 straipsniui, o likusioje dalyje pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prašymą atmetė.

7II.

8Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūra pateikė prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimą. Pareiškėjas nurodė, jog teismas šiuo sprendimu pripažino, kad Lietuvos dziudo federacijos vykdomojo komiteto 2010 m. kovo 24 d. nutarimas tam tikra apimtimi prieštarauja konstituciniam proporcingumo principui ir Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 4 straipsniui, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl šio nutarimo nurodyta apimtimi panaikinimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 115 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėjas pažymėjo, jog Lietuvos dziudo federacijos oficialiame interneto tinklapyje www.judo.lt rubrikoje „Naujienos“ 2013 m. vasario 22 d. buvo paskelbtas Lietuvos dziudo federacijos pareiškimas, kuriame nurodoma, kad Lietuvos dziudo federacija, atsižvelgdama į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nors ir pripažino, kad Lietuvos dziudo federacijos vykdomojo komiteto 2010 m. kovo 24 d. nutarimo dalis prieštarauja konstituciniam proporcingumo principui ir Kūno kultūros ir sporto įstatymo 4 straipsniui, tačiau sprendimu šios nutarimo dalies nepripažino negaliojančia, todėl laiko, jog minėtas nutarimas galioja visa apimtimi ir tik pati Lietuvos dziudo federacija spręs, kiek ir kokia apimtimi nutarimą taikyti ateityje. Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas) 94 straipsnio 3 dalimi, Kauno apygardos prokuratūra prašo išaiškinti, ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimas, kuriuo Lietuvos dziudo federacijos vykdomojo komiteto 2010 m. kovo 24 d. nutarimas ta apimtimi, kuria nutarta, jog tarifikuoti sambo grupėse sportininkai, turintys atitinkamą kvalifikaciją, į Lietuvos rinktines nebus traukiami, bei ta apimtimi, kuria nutarta, jog dziudo sportininkai, tarifikuoti dziudo grupėse ir sudalyvavę minėtų sporto šakų varžybose (sambo, alyš, kuraš), bus diskvalifikuoti metams laiko (nebus leidžiama dalyvauti Lietuvos dziudo federacijos vykdomose varžybose), o sportininkai, nesilaikantys šio Lietuvos dziudo federacijos vykdomojo komiteto nutarimo piktybiškai ar dar kartą, bus diskvalifikuojami visam laikui, prieštarauja konstituciniam proporcingumo principui ir Kūno kultūros ir sporto įstatymo 4 straipsniui, savaime reiškia, kad minėta bendro pobūdžio akto dalis laikoma panaikinta, nors tai sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti Kauno apygardos prokuratūros prašymą. Nurodo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 1 dalį, norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pripažinus Lietuvos dziudo federacijos vykdomojo komiteto nutarimo dalį prieštaraujančia konstituciniam proporcingumo principui ir Kūno kultūros ir sporto įstatymo 4 straipsniui, ji laikoma panaikinta ir negali būti taikoma nuo tos dienos, kai buvo oficialiai paskelbtas teismo sprendimas, t. y. nuo 2013 m. vasario 14 d. Todėl atsižvelgiant į tai, kad akto, kuris yra pripažintas netesėtu, galiojimą laike apibrėžia minėta Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostata, nėra poreikio aiškinti šį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą.

10Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

11III.

12Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūra, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi, prašo išaiškinti, ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimas ta apimtimi, kiek Lietuvos dziudo federacijos vykdomojo komiteto 2010 m. kovo 24 d. nutarimo dalis buvo pripažinta prieštaraujančia konstituciniam proporcingumo principui ir Kūno kultūros ir sporto įstatymo 4 straipsniui, savaime reiškia, jog ši bendro pobūdžio akto dalis laikoma panaikinta.

13Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalis nustato, kad kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog minėtos nuostatos taikymo, taigi ir galimybės teismui išaiškinti priimtą sprendimą sąlyga yra šio sprendimo neaiškumas. Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalį, teismo sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai; priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą (pvz., 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009, 2011 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-341/2011, 2011 m. liepos 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-363/2011 ir kt.). Taigi Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalis yra skirta pašalinti teismo sprendimo (jo rezoliucinės dalies) neaiškumus, todėl tik nustačius, kad tam tikros priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo (jo rezoliucinės dalies) formuluotės yra neaiškios ar dviprasmiškos, galinčios lemti neaiškumus vykdant tokį sprendimą, yra pagrindas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi, išaiškinti teismo sprendimą.

14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 14 d. sprendimu pripažino, kad Lietuvos dziudo federacijos vykdomojo komiteto 2010 m. kovo 24 d. nutarimas ta apimtimi, kuria nutarta, jog tarifikuoti sambo grupėse sportininkai, turintys atitinkamą kvalifikaciją, į Lietuvos rinktines nebus traukiami, bei ta apimtimi, kuria nutarta, jog dziudo sportininkai, tarifikuoti dziudo grupėse ir sudalyvavę minėtų sporto šakų varžybose (sambo, alyš, kuraš), bus diskvalifikuoti metams laiko (nebus leidžiama dalyvauti Lietuvos dziudo federacijos vykdomose varžybose), o sportininkai, nesilaikantys šio Lietuvos dziudo federacijos vykdomojo komiteto nutarimo piktybiškai ar dar kartą, bus diskvalifikuoti visam laikui, prieštarauja konstituciniam proporcingumo principui ir Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 4 straipsniui, o likusioje dalyje pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prašymą atmetė. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog šis teismo sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, sprendimo rezoliucinė dalis – aiški ir suprantama. Taip pat ir iš pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prašymo matyti, jog iš esmės neaiškumų nei dėl teisinio reguliavimo, kuris šiuo sprendimu buvo pripažintas neteisėtu, apimties, nei dėl to, kokiems aukštesnės galios teisės aktams (jų nuostatoms) ginčytas teisinis reguliavimas buvo pripažintas prieštaravusiu, nėra kilę. Šių argumentų pagrindu darytina išvada, jog nėra nustatyta būtina prielaida teismo sprendimo išaiškinimui – jo neaiškumas.

15Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog, kaip išplaukia iš Administracinių bylų teisenos įstatymo šešioliktajame skirsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo dėl norminių administracinių aktų teisėtumo patikros proceso, kuris mutatis mutandis taikytinas ir nagrinėjant bylas dėl visuomenių organizacijų, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų bendro pobūdžio aktų teisėtumo, ypatumų, šis procesas yra specifinis ir tam tikrais aspektais skiriasi nuo individualaus pobūdžio administracinių bylų nagrinėjimo. Šio įstatymo 116 straipsnio 1 dalis nustato, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo spendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Taigi sprendimai, kuriais tam tikri norminiai administraciniai aktai (ar jų dalys) pripažįstami prieštaraujančiais įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, paprastai nereikalauja specialaus vykdymo proceso, nes teisines pasekmes sukelia savaime. Atsižvelgiant į šias nuostatas, akivaizdu, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimu pripažinus, kad Lietuvos dziudo federacijos vykdomojo komiteto 2010 m. kovo 24 d. nutarimas tam tikra apimtimi prieštarauja konstituciniam proporcingumo principui ir Kūno kultūros ir sporto įstatymo 4 straipsniui, t. y. šį ginčijamą Lietuvos dziudo federacijos vykdomojo komiteto bendro pobūdžio aktą tam tikra apimtimi pripažinus neteisėtu, jo pasekmės – laikymas panaikintu – kyla savaime Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taigi šie teisiniai argumentai taip pat patvirtina, jog nagrinėjamu atveju negali kilti jokių neaiškumų dėl priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo (rezoliucinės dalies) jo vykdymo aspektu.

16Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl Konstitucinio Teismo aktų teisinės galios, inter alia aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį, nuosekliai pažymi, jog kiekvienas Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleistas arba referendumu priimtas teisės aktas (jo dalis), pripažintas prieštaraujančiu kuriam nors aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, yra visam laikui pašalinamas iš Lietuvos teisės sistemos, jis niekada nebegalės būti taikomas (pvz. Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2006 m. birželio 6 d., 2008 m. liepos 4 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimai ir kt.).

17Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi, išaiškinti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2013 m. vasario 14 d. sprendimą, todėl pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prašymas atmestinas.

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi, 105 straipsniu ir 114 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija

Nutarė

19Atmesti pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimo išaiškinimo.

20Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai