Byla 2-356/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Izraelio bendrovės eVigilo Ltd atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutarties, kuria byla nutraukta, civilinėje byloje Nr. 2-1162-823/2011 pagal ieškovo Izraelio bendrovės eVigilo Ltd ieškinį atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje uždaroji akcinė bendrovė „ERP“, uždaroji akcinė bendrovė „Inta“, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje uždaroji akcinė bendrovė „NT Service“ ir uždaroji akcinė bendrovė „HNIT-Baltic“, dėl viešojo pirkimo nutraukimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM 2010 m. sausio 22 d. paskelbė tarptautinį atvirą konkursą ,,Gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūrą, sistemos pirkimas“ (pirkimo Nr. 83769).

4Ieškovas Izraelio bendrovė eVigilo Ltd ir tretieji asmenys UAB „ERP“, UAB „Inta“ pateikė bendrą pasiūlymą jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Pagal konkurso sąlygas pasiūlymai vertinami ir tarpusavyje palyginami remiantis ekonominio naudingumo kriterijumi.

5Ieškovas Vilniaus apygardos teismui paduotu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą nutraukti tarptautinį atvirą konkursą.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 23 d. nutartimi (t. 2, b. l. 82-90) civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu nutraukė. Nurodė, kad Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2005 m. rugsėjo 8 d. sprendime, priimtame byloje Nr. C-129/04, konstatavo, jog 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo, kuri iš dalies pakeista 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva), 1 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis neprieštarauja tam, jog pagal nacionalinę teisę juridinio asmens statuso neturinčio konsorciumo, kuris dalyvavo procedūroje dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, tačiau nuspręsta su juo sutarties nesudaryti, nariai gali pareikšti ieškinį dėl sprendimo sudaryti sutartį tik visi kartu, o ne individualiai. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2007 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. C-492/06, pažymėjo, kad Direktyvos 1 straipsnis turi būti aiškinamas kaip nedraudžiantis, jog pagal nacionalinę teisę atskiras juridinio asmens statuso neturinčio konsorciumo, kuris dalyvavo viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūroje, tačiau su kuriuo sutartis nebuvo sudaryta, narys galėtų individualiai pareikšti ieškinį dėl sprendimo sudaryti tokią sutartį. Tokią poziciją Europos Bendrijų Teisingumo Teismas pagrindė tuo, kad Direktyva nustato minimalų teisinės apsaugos standartą ir nedraudžia valstybėms narėms savo nacionalinėje teisėje nustatyti palankesnį tiekėjams teisinį reguliavimą. Taigi abiejuose minėtuose sprendimuose klausimas, kokia tvarka juridinio asmens statuso neturinčio konsorciumo, kuris dalyvavo procedūroje dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, nariai gali ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus, paliktas nacionalinės teisės reglamentavimo sričiai, nes, Europos Bendrijų Teisingumo Teismo nuomone, nei nacionalinėje teisėje egzistuojantis draudimas, nei, priešingai, galimybė konsorciumo dalyviui savarankiškai ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus neprieštarauja atitinkamoms Bendrijos teisės nuostatoms. Todėl sprendžiant, ar ieškovas šioje byloje turėjo teisę ginčyti atsakovo sprendimą, pirmosios instancijos teismo vertinimu, turi būti vadovaujamasi nacionaline teise.

8Vadovaujantis VPĮ 93, 95 straipsniais, teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus suteikiama tiekėjui. Pagal VPĮ 2 straipsnio 26 dalį tiekėjas - kiekvienas ūkio subjektas: fizinis asmuo, privatus juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo, kitos organizacijos ir jų padaliniai ar tokių asmenų grupė, galinti pasiūlyti ar siūlanti prekes, paslaugas ar darbus. Tiekėjas gali turėti dalyvio ar kandidato statusą. VPĮ 5 straipsnio 2 dalis numato, kad paraišką arba pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė, o remiantis VPĮ 2 straipsnio 5 dalimi, dalyviu laikytinas pasiūlymą pateikęs tiekėjas. Iš šių įstatymo nuostatų teismas padarė išvadą, kad tuo atveju, kai pasiūlymą viešajam pirkimui teikia ūkio subjektų grupė, tiekėju, galinčiu ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus VPĮ 93, 95 straipsnių prasme, laikytina subjektų grupė, o ne individualūs jos nariai. VPĮ neįtvirtina kiekvieno iš konsorciumo dalyvių teisės savarankiškai ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus. Ieškovas teisus, teigdamas, kad VPĮ tiesiogiai neįtvirtintas tokių ieškinių draudimas, tačiau šis draudimas išplaukia iš VPĮ pateiktos tiekėjo sąvokos, pagal kurią konkurso dalyviu (tiekėju) pripažįstama pasiūlymą pateikusi ūkio subjektų grupė, o ne atskiri jos nariai. Procesiniu teisiniu požiūriu ši aplinkybė svarbi dar ir tuo, kad ieškovu byloje laikytinas tik suinteresuotas asmuo (CPK 5 str. 1 d.). Atskiras konsorciumo dalyvis, veikiantis be kitų konsorciumo dalyvių, ne visuomet gali būti pripažintas subjektu, galinčiu pateikti savarankišką pasiūlymą viešajam pirkimui, o kiti konsorciumo dalyviai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti praradę interesą sudaryti viešojo pirkimo sutartį po to, kai jų pasiūlymas perkančiosios organizacijos buvo atmestas.

9Kadangi viešajame pirkime dalyvaujanti ūkio subjektų grupė neturi savarankiško teisinio subjektiškumo, pirmosios instancijos teismas laikė, jog atsižvelgiant į jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu ši grupė veikia, atitinkamą veiklos formą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, ir CPK nuostatas, numatančias asmenų grupės dalyvavimą teismo procese, svarbu nustatyti, ar ieškinys nagrinėjamoje byloje paduotas tinkamo asmens, t. y. ar ieškovas turi teisę ginčyti atsakovo sprendimus veikdamas konsorciumo vardu, ar ieškinys buvo pareikštas atstovaujant konsorciumą.

10Teismas aiškino CK 6.972 straipsnio nuostatas, kad tvarkydami bendrus reikalus, kiekvienas iš jungtinės veiklos partnerių turi teisę veikti visų partnerių vardu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato, kad bendrus reikalus tvarko vienas iš partnerių arba visi partneriai kartu. Jeigu reikalus gali tvarkyti tik visi partneriai kartu, kiekvienam sandoriui sudaryti reikia visų partnerių sutikimo. Esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, partnerio teisė sudaryti sandorius visų partnerių vardu patvirtinama kitų partnerių išduotu įgaliojimu arba jungtinės veiklos sutartimi.

11Teismas aiškino asmenų grupės dalyvavimo teismo procese tvarką reglamentuojančius CPK 43-44 straipsnius, pagal kuriuos grupė asmenų, kuriuos sieja bendros materialinės teisės ir pareigos, gali kartu pareikšti ieškinį ir visi dalyvauti byloje kaip bendraieškiai (CPK 43 str.1 d. 1 p.) arba pavesti vesti bylą vienam iš bendrininkų (CPK 44 str. 2 d.). Toks pavedimas atstovauti asmenų grupę vienam iš bendrininkų gali būti ir iš anksto numatytas jungtinės veiklos sutartyje, suteikiant vienam, keletui ar kiekvienam iš jungtinės veiklos sutarties dalyvių konsorciumo vardu reikšti reikalavimus teisme.

12VPĮ 93 straipsnis įtvirtina išankstinę pretenzinę viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo tvarką. Kadangi tiekėjas gali pareikšti ieškinį teisme tik po to, kai perkančioji organizacija nepatenkino (ar nustatytu terminu neišnagrinėjo) jo pretenzijos, sprendžiant, ar konkretus konsorciumo dalyvis turi teisę konsorciumo vardu be atskiro įgaliojimo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus, teismo vertinimu, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar šiam dalyviui yra suteikta teisė atstovauti konsorciumui santykiuose su perkančiąja organizacija (kadangi pretenzijų nagrinėjimas yra viešųjų pirkimų proceso sudedamoji dalis ir kartu būtina viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo stadija). Byloje ginčijamo pirkimo sąlygų 18-19 punktuose numatyta, kad tuo atveju, jeigu konkurse dalyvauja ūkio subjektų grupė, ji privalo pateikti jungtinės veiklos sutarties kopiją. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti numatyta, kuris asmuo atstovauja ūkio subjektų grupei (t. 1, b. l. 40-41).

13Aiškindamas jungtinės veiklos sutartį, sudarytą tarp UAB „ERP“, UAB „Inta“ ir ieškovo, teismas nustatė, kad UAB „Inta“ ir bendrovė eVigilo Ltd konkurse dalyvauja kaip UAB „ERP“ partneriai, kad UAB „ERP“ konkurse dalyvauja ir pasiūlymą teikia partnerių vardu, kad UAB „ERP“ yra pagrindinis koordinatorius pagal šią sutartį vykdomoje veikloje (Jungtinės veiklos sutarties 1.2 p.). Jungtinės veiklos sutarties 2.2 punkte nustatyta, kad šalys pareiškia ir patvirtina, kad jos yra susipažinusios su konkurso dokumentų reikalavimais ir šiuo momentu nemato jokių kliūčių, kurios galėtų užkirsti kelią ar sutrukdyti joms dalyvauti konkurse, ar galėtų sukelti pagrindą pasiūlymo diskvalifikavimui, išskyrus UAB „ERP“ pasiūlymo diskvalifikavimą dėl galimai subjektyvių ar neteisėtų užsakovo veiksmų, dėl kurių UAB „ERP“ imtųsi teisinių priemonių. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas jungtinės veiklos sutarties nuostatas padarė išvadą, kad konkurso dalyvio – konsorciumo, atstovu, įgaliotu be atskiro pavedimo konsorciumo vardu ginčyti atsakovo priimtus sprendimus pagal jungtinės veiklos sutartį, yra UAB „ERP“, o ne bendrovė eVigilo Ltd. Pažymėjo, kad konkretaus asmens, atstovaujančio ūkio subjektų grupei santykiuose su perkančiąja organizacija, nurodymas buvo privalomas pagal pirkimo sąlygų 19 punktą, todėl kaip nepagrįstus atmetė ieškovo teiginius, kad pagal jungtinės veiklos sutarties 1.2 punktą UAB „ERP“ yra pagrindinis, bet ne vienintelis galimas atstovas ir kad atsakovas, vertindamas ieškovo teisę veikti konsorciumo vardu, pažeidė sutarties laisvės principą. Būtinybę nurodyti konkretų konsorciumo atstovą, galintį bendrauti su perkančiąja organizacija, taip pat ir ginčijant pastarosios sprendimus, numatė pirkimo sąlygos. Nors jungtinės veiklos dalyvių teisė iš naujo nustatyti tarpusavio santykių tvarką, įskaitant ir galimybę atstovauti konsorciumui santykiuose su trečiaisiais asmenimis ar konsorciumo vardu ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus, neribojama, tačiau, teismo vertinimu, tai nereiškia, jog perkančioji organizacija privalo nagrinėti bet kurio iš konsorciumo dalyvių, apie kurio galimybę veikti konsorciumo vardu ji nėra tinkamai informuota, pretenzijas. Priešingu atveju gali susidaryti situacija, kai atskiri konsorciumo nariai, nederindami savo veiksmų tarpusavyje, galėtų ginčyti tą patį perkančiosios organizacijos sprendimą tapačiais ar skirtingais pagrindais, neturėdami individualaus teisinio suinteresuotumo sudaryti pirkimo sutartį, o tai be pagrindo apsunkintų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo procesą, kenktų šių procedūrų operatyvumui.

14Ieškovas kreipėsi į teismą partnerius pagal jungtinės veiklos sutartį įtraukdamas į bylą trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų. Taigi jau vien ieškovo pasirinktas UAB „ERP“ ir UAB „Inta“ procesinis statusas suponuoja išvadą, kad nurodyti asmenys reikalavimo panaikinti ginčijamą atsakovo sprendimą nereiškia. Nėra pagrindo teigti, kad reikšdamas ieškinį ieškovas veikia tiekėjo, t. y. konsorciumo vardu ir interesais. Ieškovo teiginius, kad jungtinės veiklos sutarties partneriai yra informuoti apie teismo procesą ir nereiškė jokių prieštaravimų dėl ieškovo veiksmų, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus, kadangi trečiųjų asmenų procesinis pasyvumas negali būti prilygintas teisės veikti konsorciumo vardu ir interesais suteikimui. Bylos nagrinėjimo metu tretieji asmenys UAB „ERP“ ir UAB „Inta“ laikėsi pasyvios pozicijos, neteikė atsiliepimų ir nevyko į teismo posėdžius, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jie ieškovo pareikštą reikalavimą palaiko. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, dalyvavimui procese nereikia aiškiai išreikštos šių asmenų valios – kitaip nei bendraieškiai, tretieji asmenys įtraukiami į bylą proceso šalių ar teismo iniciatyva (CPK 47 str.), todėl jų dalyvavimo procese faktas negali būti vertinamas kaip pritarimas šalies, kurios pusėje jie įtraukti, veiksmams. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys atsakovo pusėje procesinio pobūdžio atsikirtimus į ieškinį, susijusius su ieškovo tinkamumu, išdėstė dar teikdami teismui atsiliepimus (t. 1, b. l. 102, 157) ir nuosekliai šios pozicijos laikėsi viso bylos nagrinėjimo metu. Klausimas dėl ieškovo teisės veikti konsorciumo vardu šiame viešajame pirkime keliamas ne pirmą kartą. Esant tokioms aplinkybėms, teismui kilo pagrįstų abejonių dėl ieškovo teiginių, kad kiti konsorciumo dalyviai palaiko jo veiksmus.

15Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovas į teismą kreipėsi ne atstovaudamas konsorciumui, o kaip savarankiškas juridinis asmuo. Todėl teismas nematė pagrindo konstatuoti, kad ieškinys paduotas neįgalioto vesti bylą asmens ir ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 3 p.). Kadangi suinteresuotu asmeniu – tiekėju, galinčiu ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus nagrinėjamoje byloje laikytinas konsorciumas (t. y. juridinių asmenų grupė, o ne atskiri jos nariai), teismas civilinę bylą pagal ieškovo Izraelio bendrovės eVigilo Ltd ieškinį nutraukė, nurodydamas, kad asmens, nesančio tiekėju VPĮ prasme ir neturinčio teisinio suinteresuotumo savarankiškai sudaryti pirkimo sutartį, ieškinys nenagrinėtinas teisme (VPĮ 93 str., 95 str., CPK 5 str. 1 d., 293 str. 1 p.).

16III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

17Ieškovas Izraelio bendrovė eVigilo Ltd atskiruoju skundu (t. 2, b. l. 99-104) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą argumentuoja tuo, kad:

  1. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo motyvas, kad iš viešųjų pirkimų kylančių ginčų nagrinėjimo procesas būtų nepagrįstai apsunkintas ir tai kenktų pirkimo procedūrų operatyvumui, jeigu kiekvienam konsorciumo nariui būtų suteikta galimybė, nederinant tarpusavyje savo veiksmų, ginčyti tą patį perkančiosios organizacijos sprendimą tapačiais ar skirtingais pagrindais. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2007 m. spalio 4 d. sprendime, priimtame byloje Nr. C-492/06, nurodė, kad Direktyvos 89/665/EEB 1 straipsnio aiškinimas, pripažįstantis teisę kreiptis į teismą kiekvienam konsorciumo, pateikusio pasiūlymą viešojo pirkimo procedūroje, nariui, nepažeidžia perkančiosios organizacijos sprendimų ir veiksmų peržiūros veiksmingumo tikslo, bet, atvirkščiai, padeda jį įgyvendinti. Teisės skųsti perkančiosios organizacijos neteisėtus sprendimus ar veiksmus suteikimas kiekvienam ūkio subjektų grupės nariui nekenktų pirkimo operatyvumui, nes pagal šiam pirkimui taikytiną VPĮ redakciją kiekvienas toks asmuo galėtų pasinaudoti šia apskundimo teise per itin trumpą 5 dienų laikotarpį nuo paaiškėjusio skundžiamo neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo ir/ar veiksmo, todėl tai nesudarytų sąlygų tiekėjams vilkinti pirkimo procedūrų (VPĮ 94 str.). Kitaip tariant, VPĮ jau yra įtvirtintos nuostatos, pakankamai apsaugančios viešųjų pirkimų proceso operatyvumą.
  2. Perkančiajai organizacijai nepagrįstai nustačius pirkimo laimėtoją, dėl tokių perkančiosios organizacijos sprendimų nukenčia kiekvieno iš šios ūkio subjektų grupės interesai ir kiekvienas iš jų atskirai patiria žalą, nes dėl VPĮ pažeidimų nepretenduoja tapti pirkimo laimėtoju. Todėl eVigilo Ltd turi savarankišką teisinį suinteresuotumą dėl teisėto pirkimo procedūrų vykdymo ir pagrįsto, teisingo ir skaidraus pasiūlymų įvertinimo. Be to, šiame viešajame pirkime eVigilo Ltd konsorciumas pateikė mažiausios kainos pasiūlymą. Perkančiajai organizacijai neteisėtai sudarius pirkimo sutartį su pirkimo laimėtoju, siūlančiu apie 1,4 mln. Lt didesnę pirkimo objekto kainą, nukentėtų viešasis interesas.
  3. Viešųjų pirkimų teisiniai santykiai tarp perkančiosios organizacijos ir konkurso dalyvio yra ikisutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai. Esant nedaliai perkančiosios organizacijos prievolei užtikrinti tiekėjų nediskriminavimą bei pirkimo skaidrumą tiekėjo daugeto atžvilgiu, kai pasiūlymą pateikia ūkio subjektų grupė, kiekvienas iš ūkio subjektų grupės narių, kaip solidarus kreditorius, turi reikalavimo teisę ir gali pareikšti perkančiajai organizacijai (skolininkui) pretenziją ar ieškinį pagal CK 6.18 straipsnio 1 dalį.
  4. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad VPĮ nėra tiesioginio draudimo kiekvienam ūkio subjektų grupės nariui teikti ieškinį dėl viešojo pirkimo, o interpretuodamas VPĮ 2 straipsnio 26 dalyje nurodytą „tiekėjo“ sąvoką, padarė išvadą, kad teisė reikšti ieškinį netiesiogiai draudžiama. Teisė į teisminę gynybą yra konstitucinė teisė (Konstitucijos 30 str.), todėl ją ribojančios sąlygos turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytos. Nesant Lietuvos Respublikos įstatymuose tiesioginių draudimų, teisė reikšti ieškinį negali būti varžoma plečiamai interpretuojant teisės aktą.
  5. Pagal VPĮ 2 straipsnio 26 dalį tiekėju laikomas kiekvienas ūkio subjektas ar jų grupė, siūlantis ar galintis pasiūlyti prekes, paslaugas ar darbus. Pagal bendrai pateiktą pirkimui pasiūlymą ūkio subjektų grupės nariai ne tik visi kartu, bet ir kiekvienas atskirai siūlo perkančiajai organizacijai prekes, paslaugas ar darbus. Taigi kiekvienas iš ūkio subjektų grupės narių atitinka VPĮ 2 straipsnio 26 dalies tiekėjo sąvoką.
  6. VPĮ įgyvendina Europos Sąjungos viešųjų pirkimų direktyvas, kuriose yra vartojamos analogiškos „tiekėjo“, „suinteresuoto asmens“ sąvokos. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 1 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad „rangovu“, „tiekėju“ ar „paslaugų teikėju“ gali būti bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, viešasis subjektas arba tokių asmenų ir/arba organizacijų grupė, rinkoje siūlantys atitinkamai darbų ir/arba darbo įvykdymą, prekių tiekimą arba paslaugų teikimą. Direktyvos 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „valstybės narės užtikrina, kad remiantis išsamiomis taisyklėmis, kurias gali nustatyti valstybės narės, būtų įmanoma taikyti peržiūros procedūras bent jau kiekvienam suinteresuotam asmeniui, kuris nori arba norėjo, kad su juo būtų sudaryta tam tikra viešojo prekių pirkimo arba viešojo darbų pirkimo sutartis ir kuris dėl tariamo pažeidimo rizikavo ar rizikuoja patirti žalą“. Europos Teisingumo Teismas, savo jurisprudencijoje operuodamas šiomis sąvokomis nepriėjo prie išvados, kurią padarė pirmosios instancijos teismas, kad ūkio subjektų grupės nariui draudžiama savarankiškai reikšti ieškinį. Pirkimo sąlygų 30 punkte nurodyta, jog tiekėjas gali pateikti vieną pasiūlymą individualiai arba kaip ūkio subjektų grupės narys.
  7. Nutraukdamas bylą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 293 straipsnio 1 punktą. VPĮ 95 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinius dėl viešųjų pirkimų nagrinėja apygardos teismai kaip pirmosios instancijos teismai.

18Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM atsiliepimu į skundą (t. 2, b. l. 112-125) skundą laiko nepagrįstu ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Anot atsakovo, direktyvomis, priešingai nei reglamentais, bylos šalys negali tiesiogiai remtis teisminiuose ginčuose, tačiau tai nereiškia, kad nacionalinėse teisės sistemose direktyvos, kaip Bendrijos teisės normos, praranda reikšmę. Direktyvų tiesioginio veikimo prielaida yra netinkamas ar pavėluotas direktyvų nuostatų perkėlimas ar jų neperkėlimas į nacionalinę teisės sistemą. VPĮ nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, kurios reglamentuoja viešųjų pirkimų procedūras, todėl remtis direktyvų nuostatomis negalima. Europos Teisingumo Teismas 2007 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr.C-492/06, konstatavo, kad nesant direktyvoje specialių nuostatų valstybės narės savo vidinėse teisės sistemose turi konkrečiai apibrėžti, ar į asociaciją, kurį pateikė pasiūlymą dėl viešojo pirkimo, susibūrusios įmonės taip pat turi teisę pradėti peržiūros procedūras ir kokiomis sąlygomis.

19Tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje UAB „NT Service“ ir UAB „HNIT-Baltic“ atsiliepimu į skundą (t. 2, b. l. 114-121) skundo nepripažįsta ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

20Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi skundžiamą teismo nutartį paliko nepakeistą motyvuodamas tuo, jog pagal VPĮ teisę ginčyti viešąjį pirkimą turi tas tiekėjas, kuris gali teikti perkančiajai organizacijai numatomas pirkti prekes/paslaugas (darbus) ir kuris gali įrodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad eVigilo Ltd neturi teisinio suinteresuotumo, tiekėjo statuso - vadinasi, neturi teisės savarankiškai ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmo tęsti viešąjį pirkimą.

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį ir bylą perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinės instancijos teismas nurodė, jog bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, kad kasatoriaus, kaip tiekėjo, teisė į teisminę gynybą negali būti įgyvendinama, nes jis savo galbūt pažeistas subjektines teises gina ne kartu su savo partneriais, o vienas. Toks tiekėjo teisės į teisminę gynybą ribojimo aiškinimas prieštarauja konstitucinei teisės į teisminę gynybą doktrinai, nes nepagrįstas įstatymu, neatitinka turiningųjų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo tikslų ir išskirtinio šių teisinių santykių pobūdžio. Kasacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovo teisinis suinteresuotumas neabejotinas: tai – tiekėjas, veikiantis toje verslo srityje, kurios atitinkamu rezultatu (pirkimo objektu) suinteresuota perkančioji organizacija, šis tiekėjas su kitais tiekėjas, įgyvendino savo materialiąją teisę pasiūlyti perkančiajai organizacijai jos poreikius atitinkantį pirkimo objektą, jis suinteresuotas laimėti konkursą, su perkančiąja organizacija sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir gauti finansinę naudą už jos vykdymą.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Atskirasis skundas tenkintinas.

24Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. sausio 22 d. paskelbė tarptautinį atvirą konkursą ,,Gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūrą, sistemos pirkimas“ (pirkimo Nr. 83769). Ieškovas Izraelio bendrovė eVigilo Ltd ir tretieji asmenys UAB „ERP“, UAB „Inta“ pateikė bendrą pasiūlymą jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Pagal konkurso sąlygas pasiūlymai vertinami ir tarpusavyje palyginami remiantis ekonominio naudingumo kriterijumi. Viešojo tarptautinio pirkimo komisija konkurso laimėjusiu pripažino UAB „NT Service“ ir UAB „HNIT-Baltic pasiūlymą. Ieškovas eVigilo Ltd kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė įpareigoti atsakovą nutraukti tarptautinį atvirą konkursą.

25Byloje kilo ginčas dėl ieškovo, viešajame pirkime dalyvaujančio kaip jungtinės veiklos partneris (konsorciumo narys), teisės savarankiškai kreiptis į teismą.

26Kadangi byla jau buvo nagrinėjama kasacine tvarka, kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 str. 2 d.).

27Atsižvelgdama į kasacinės instancijos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutarties argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog kasacinės instancijos teismui patenkinus ieškovo kasacinį skundą ir pripažinus, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį pavieniam jungtinės veiklos partneriui, grupės asmenų, VPĮ 2 straipsnio 26 punkto prasme dalyvaujančių viešajame pirkime kaip vienas tiekėjas, nariui, būtų ribojama teisė kreiptis į teismą, tokią teisę pripažįstant tik visiems jungtinės veiklos dalyviams kartu, neatitiktų teisminės gynybos lygiavertiškumo principo, taip pat nurodžius, kad ieškovui suteikiama galimybė pasinaudoti teise į teisminę gynybą toje proceso stadijoje, kurioje ši teisė buvo paneigta, bet grąžinus nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, teisėjų kolegija pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų, kurie nesusiję su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. d. nutarties motyvais dėl ieškovo teisės ginčyti atsakovo veiksmus, nes dėl šių motyvų jau pasisakė kasacinės instancijos teismas.

28Atskirajame skunde be ieškovo teisės ginčyti atsakovo veiksmus taip pat nurodoma, kad nutraukdamas bylą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 293 straipsnio 1 punktą, nes VPĮ 95 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinius dėl viešųjų pirkimų nagrinėja apygardos teismai kaip pirmosios instancijos teismai. Pažymėtina, kad Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Teismas jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje turi įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikštą reikalavimą gali būti iškelta. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos teisės kreiptis į teismą teigiamos prielaidos ar egzistuoja neigiama prielaida, civilinė byla negali būti iškelta, o iškelta byla turi būti nutraukta (CPK 137 str. 2 d. 1, 3, 4 p., 293 str., 1, 2, 3, 6 p.). Nagrinėjamu atveju, nebelikus ginčo dėl to, jog ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu atsakovui, CPK 239 straipsnio 1 punkto taikymas procesine prasme tampa neaktualus, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes bei kasacinės instancijos teismo išaiškinimą, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti atskirąjį skundą ir, panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį, perduoti klausimą dėl bylos nutraukimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

29Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bylos nutraukimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM 2010... 4. Ieškovas Izraelio bendrovė eVigilo Ltd ir tretieji asmenys UAB „ERP“, UAB... 5. Ieškovas Vilniaus apygardos teismui paduotu ieškiniu prašė įpareigoti... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 23 d. nutartimi (t. 2, b. l. 82-90)... 8. Vadovaujantis VPĮ 93, 95 straipsniais, teisė ginčyti perkančiosios... 9. Kadangi viešajame pirkime dalyvaujanti ūkio subjektų grupė neturi... 10. Teismas aiškino CK 6.972 straipsnio nuostatas, kad tvarkydami bendrus... 11. Teismas aiškino asmenų grupės dalyvavimo teismo procese tvarką... 12. VPĮ 93 straipsnis įtvirtina išankstinę pretenzinę viešųjų pirkimų... 13. Aiškindamas jungtinės veiklos sutartį, sudarytą tarp UAB „ERP“, UAB... 14. Ieškovas kreipėsi į teismą partnerius pagal jungtinės veiklos sutartį... 15. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovas į teismą kreipėsi ne... 16. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 17. Ieškovas Izraelio bendrovė eVigilo Ltd atskiruoju skundu (t. 2, b. l. 99-104)... 18. Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM... 19. Tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje UAB „NT... 20. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi skundžiamą... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi panaikino... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 23. Atskirasis skundas tenkintinas.... 24. Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus... 25. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo, viešajame pirkime dalyvaujančio kaip... 26. Kadangi byla jau buvo nagrinėjama kasacine tvarka, kasacinio teismo nutartyje... 27. Atsižvelgdama į kasacinės instancijos teismo 2011 m. gruodžio 27 d.... 28. Atskirajame skunde be ieškovo teisės ginčyti atsakovo veiksmus taip pat... 29. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir...