Byla e2A-2396-480/2016
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Skaitmeninės TV sistemos“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5179-945/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mikrovisata“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Skaitmeninės TV sistemos“ dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė UAB „Mikrovisata“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės UAB „Skaitmeninės TV sistemos“ 3 562,38 Eur skolą, 316,52 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. birželio 4 d. su atsakove sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei parduoti suderinto asortimento prekes, o atsakovė įsipareigojo prekes nupirkti, jas priimti ir sumokėti už prekes sutartą kainą. Ieškovė atsakovei tiekė prekes sutartu laiku, o atsakovė visas prekes priėmė ir dėl jų kokybės pretenzijų neturėjo ir niekada nereiškė. Sėkmingas bendradarbiavimas tęsėsi keletą metų, tačiau vėliau atsakovė ėmė nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. nemokėti už ieškovės tiekiamas prekes. Atsakovė liko skolinga ieškovei 3 562,38 Eur sumą. Ieškovė taip pat paskaičiavo 316,52 Eur delspinigių. 2015 m. gegužės 20 d. atsakovė teikė ieškovei prašymą išdėstyti skolos mokėjimą, 2015 m. gegužės 28 d. atsakovės direktorė pateikė skolos dengimo grafiką, tačiau šio grafiko nesilaikė. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 15 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai.
  2. Atsakovė UAB „Skaitmeninės TV sistemos“ pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir byloje priimto preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodė, kad ieškinyje nurodyto skolos dengimo grafiko pagrindu atsakovė 2015 m. birželio 11 d. sumokėjo 645,55 Eur, 2015 m. liepos 3 d. – 716,87 Eur, 2015 m. rugsėjo 2 d. – 500 Eur, 2015 m. spalio 8 d. – 400 Eur, 2015 m. gruodžio 11 d. – 500 Eur. 2015 m. birželio 18 d. PVM sąskaita faktūra serija MPR Nr. 0067225 yra klaidinga, dėl jos ieškovei reikštos pretenzijos. Neteisingai nurodyta suma turėjo įtakos ir paskaičiuojant delspinigius. Be to, 2015 m. gegužės 29 d. PVM sąskaita faktūra serija MPV Nr. 0015633 faktiškai išrašyta 2015 m. birželio 17 d. Ieškovė be pagrindo atliktais mokėjimais dengė ne seniausius įsiskolinimus.
  3. Atsiliepimu į prieštaravimus ieškovė nurodė prašomą priteisti sumą mažinanti 500 Eur. Prieštaravimuose nėra nurodyta, kodėl 2015 m. birželio 18 d. PVM sąskaita faktūra serija MPR Nr. 0067225 yra klaidinga. Sąskaitoje nurodyti 3 komplektai „Viasatptvkompl2“, kurių bendra vertė 390,12 Eur, ieškovei nebuvo grąžinti, nebuvo paaiškinta, kur šios prekės yra. 2015 m. lapkričio 12 d. skolos dengimo grafiku atsakovė pakartotinai pripažino įsiskolinimo sumą – 2 180,95 Eur. Papildomai teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė prašomą priteisti sumą mažinanti iki 2 864,62 Eur, t. y. sumos, kurią atsakovė pripažino 2016 m. sausio 28 d. aktu. Kartu ieškovė pripažino, jog dalis skolos susidarė pagal 2013 m. gegužės 2 d. Viasat platinimo konsignacinę sutartį Nr. 2013-178. Kadangi šioje sutartyje nebuvo susitarta dėl delspinigių, delspinigiai turėjo būti skaičiuojami tik už savalaikį pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu išrašytų sąskaitų neapmokėjimą ir sudaro 207,92 Eur. Atsakovė perėmė UAB „Akmenės televizija“ įsipareigojimus ir privalo atlyginti su netinkamu jų vykdymu susijusį įsiskolinimą.
  4. Atsiliepime į rašytinius paaiškinimus atsakovė nurodė, jog ieškinys yra grindžiamas neteisingais prekių likučiais, likučiai susidarė dar iki sutartinių santykių tarp šalių atsiradimo. Atsakovė sutiko su ieškinio dalimi dėl 700 Eur priteisimo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 3 d. galutiniu sprendimu 2015 m. gruodžio 15 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-31289-945/2015 pakeitė, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip: priteisti iš atsakovės UAB „Skaitmeninės TV sistemos“ ieškovei UAB „Mikrovisata“ 2 864,62 Eur skolą, 207,21 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. gruodžio 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 743,11 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusius ieškinio reikalavimus atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl jas siejusių sutartinių teisinių santykių. Dviejų sutarčių – 2013 m. birželio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2013-178 ir 2013 m. gegužės 2 d. Viasat platinimo konsignacinės sutarties pagrindu atsakovei buvo perduodamos prekės ir išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Tikslindama ieškinio reikalavimus ieškovė įvertino visas atsakovės atliktas įmokas. Atsakovė neginčijo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu išrašytų sąskaitų, teikdama skolos grąžinimo grafikus patvirtino įsiskolinimo pagal šias sutartis faktą ir dydį, nepateikė jokių duomenų, kurie leistų abejoti ieškovės nurodyta įsiskolinimo pagal šią sutartį suma, kas patvirtina ieškinio reikalavimo dėl 1 612,86 Eur skolos priteisimo pagrįstumą. Teikdama skolų grąžinimo grafikus atsakovė pripažino pareigą apmokėti 2015 m. vasario 27 d. ir 2015 m. kovo 31 d. sąskaitas pagal konsignacinę sutartį (68,09 Eur), atsakovė neginčijo 2015 m. balandžio 30 d. ir 2015 m. gegužės 29 d. sąskaitų pagal konsignacinę sutartį (30,99 Eur), o esminis ginčas tarp šalių kilo dėl 2015 m. birželio 18 d. PVM sąskaitos faktūros serija MPR Nr. 0067225, kurios suma 1 152,68 Eur. Šalių atstovų elektroninio susirašinėjimo medžiaga parodo, jog ši sąskaita buvo išrašoma šalims nutraukiant bendradarbiavimą ir ieškovei į sąskaitą įtraukiant atsakovei perduotą ir nepanaudotą bei negrąžintą įrangą. Atsakovės atstovai nuolat nukėlinėjo likučių sutikrinimą nurodydami, kad tai daug laiko reikalaujantis procesas, kas parodo apskaitos spragas. Tiek teikdama prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, tiek ir 2016 m. sausio 28 d. akte atsakovė ginčijo ne visą sąskaitą, o tik jos dalį dėl trijų vienetų Viasat komplektų. 2015 m. liepos 7 d. elektroniniame laiške atsakovės direktorė aiškiai nurodė nesutinkanti tik su dalimi aptariamos sąskaitos, o 2015 m. liepos 10 d. laiške patvirtino dėl imtuvų jokių pastabų neturinti, kad su šia sąskaitos dalimi viskas gerai, atsakovė nesutinka tik su dalimi dėl komplektų perdavimo. Tokiu būdu atsakovės direktorė pripažino pareigą apmokėti sąskaitos dalį (762,56 Eur) ir iškėlė klausimą dėl likusios dalies (390,12 Eur) pagrįstumo. Byloje pateiktų įrodymų visuma atskleidžia, jog atsakovė pripažino perimanti UAB „Akmenės televizija“ įsipareigojimus ir aiškiai patvirtino turėtą prekių likutį. Net ir atsakovės pateikti duomenys apie kitus nutrauktų sutarčių aktus nepaneigia ieškinio pagrįstumo. Teismas konstatavo, kad šalims nutraukiant sutartinius santykius atsakovė nesugebėjo įvertinti turimų apskaitos duomenų ir sutikslinti prekių likučius. Šie duomenys nebuvo sutikslinti ir per pakankamai ilgai užtrukusį bylos nagrinėjimą. Nurodyta aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog atsakovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti, jog ieškovės nurodytas prekių likutis neatitinka tikrovės ir už šias prekes išrašyta sąskaita yra nepagrįsta. Ieškovė pateikė pakankamus įrodymus, patvirtinančius jos prašomą priteisti patikslintą skolos sumą, o atsakovė savo poziciją grindė prielaidomis, kurias patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismas sprendė, kad yra pagrindas tikslinti preliminarų sprendimą, priteistinos skolos sumą sumažinant iki 2 864,62 Eur. Atsakovei prieštaravimuose nurodžius, jog konsignacinės sutarties pagrindu delspinigiai skaičiuoti nepagrįstai, sutikdama su šiuo argumentu ieškovė reikalavimą sumažino iki 207,92 Eur nurodydama, jog delspinigiai paskaičiuoti tik už vėlavimą vykdyti prievoles pagal pirkimo pardavimo sutartį. Ši aplinkybė pati savaime paneigia poreikį vertinti atsakovės argumentą, jog 2015 m. gegužės 29 d. PVM sąskaita faktūra 0,29 Eur sumai buvo įteikta tik 2015 m. birželio 17 d. bei vertinti su jos įteikimu susijusių įrodymų, taip pat poreikį vertinti argumentą, jog ne visos konsignacinės sutarties pagrindu išrašytos sąskaitos yra pagrįstos.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Skaitmeninės TV sistemos“ prašo priteistos skolos sumą sumažinti 1152,68 Eur suma, nes ginčija 2015 m. birželio mėn. 18 d. išrašytą sąskaitą MPR Nr. 0067225. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovė nesutiko ir nesutinka su galutine skolos suma, nes PVM sąskaita faktūra MPR Nr. 0067225 1152,68 Eur sumai yra klaidinga, nes ji išrašyta remiantis UAB „Mikrovisata“ buhalteriniais įrangos likučiais, kurie yra netikslūs. Netikslumai atsiskleidė, kai proceso eigoje UAB „Skaitmeninės TV sistemos“ ieškant apskaitos dokumentų aptiko buhalterines klaidas, kur prekes pagal konsignacinę sutartį (VIASAT komplektai) įtraukiamos į UAB „Skaitmeninės TV sistemos“ sandėlį, kurios nepriklausė UAB „Skaitmeninės TV sistemos“, taip padidindamos prekinius likučius. Teismui buvo pateikti aktai įrodantys šį faktą. Taip pat teismui buvo pateikti aktai pagal kuriuos UAB „Mikrovisata“ padidina UAB „Skaitmeninės TV sistemos“ įrangos likučius, nors įranga buvo išduota visai kitai įmonei – UAB „Akmenės televizija“. Jokie įsipareigojimai iš UAB „Akmenės televizija“ nebuvo perimti. UAB „Mikrovisata“ nepateikia jokių rašytinių susitarimų, įrodančių šį faktą. Remiantis buhalterinės apskaitos įstatymu, senaties terminas buhalterinėms klaidoms taisyti yra 10 metų. Ginčijama sąskaita yra išrašyta 2015 m. birželio 18 d., todėl senaties terminas nėra suėjęs.
  2. Ieškovė UAB „Mikrovisata“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Teismas itin detaliai analizavo šalių sutartinius teisinius santykius bei pateikė išsamius tiek faktinio, tiek teisinio pobūdžio argumentus, kurie savaime paneigia abstrakčią Atsakovės apeliacinio skundo poziciją. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų motyvų, kurių nebūtų analizavęs ir paneigęs pirmosios instancijos teismas.
    2. Nors byloje yra įrodymų, kad atsakovė pati pripažino, kad net ir pagal pačios atsakovės vertinimą didžioji dalis Sąskaitos faktūros yra bet kokiu atveju pagrįsta, tačiau, teikdama apeliacinį skundą, atsakovė be jokių konkrečių įrodymų ginčija visą Sąskaitos faktūros sumą, kas verčia abejoti atsakovės pozicijos nuoseklumu ir pagrįstumu.
    3. Atsakovės pateikti Nutrauktų sutarčių aktai ir Suderinimo aktai neatitinka įrodymams keliamo sąsajumo reikalavimo, nėra jokio loginio ryšio tarp jų turinio ir įrodinėjimo dalyko, t. y. kad įrangos likutis netikslus ir, kad jo pagrindu išrašyta Sąskaita faktūra yra klaidinga. Tuo tarpu byloje yra priešingi įrodymai, kurie patvirtina ieškovės reikalavimų pagrįstumą.
    4. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė perėmė iš UAB „Akmenės televizija“ tiek įrangą, tiek įsipareigojimus, o atsakovė neįrodė priešingų faktinių aplinkybių egzistavimo, dėl to laikytina, kad apeliacinio skundo argumentas, kuriuo teigiama, kad UAB „Akmenės televizija“ įsipareigojimai atsakovei neperėjo, tėra nepagrįsta prielaida.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 str.).
  3. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalis siejo 2013 m. gegužės 2 d. Viasat platinimo konsignacinės sutarties bei 2013 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2013-178 pagrindu atsiradę sutartiniai teisiniai santykiai. Atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, t. y. nesumokėjus už patiektas prekes, ieškovė kreipėsi į teismą dėl 3 562,38 Eur skolos, 316,52 Eur delspinigių, 6 procentų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo dokumentinio proceso tvarka. Bylos eigoje paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir ieškovei 2016 m. gegužės 26 d. rašytiniais paaiškinimais sumažinus ieškinio reikalavimo sumą, skundžiamu galutiniu sprendimu pirmosios instancijos teismas pakeitė preliminarų sprendimą ir priteisė iš atsakovės ieškovei 2 864,62 Eur skolos, 207,21 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. gruodžio 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  4. Apeliantė – atsakovė UAB „Skaitmeninės TV sistemos“ nesutinka su sprendimo dalimi dėl 1152,68 Eur skolos, priteistos 2015 m. birželio mėn. 18 d. išrašytos sąskaitos faktūros MPR Nr. 0067225 pagrindu. Apeliacinio skundo turinys leidžia spręsti, jog apeliantė iš esmės nesutinka su byloje esančių įrodymų vertinimu.
  5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą (CPK 320 str. 1 d.), atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių ir nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose nenukrypo, o tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi atsakovė - apeliantė, nesuponuoja išvados, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, kad buvo pažeistos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios teisės normos. Atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame sprendime iš esmės atsakyta į apeliantės argumentus, nurodytus 2015 m. gruodžio 23 d. prieštaravimuose į ieškinį dėl skolos priteisimo, 2016 m. birželio 9 d. rašytiniame atsiliepime į ieškovės 2016 m. birželio 26 d. (nurodyta data vertintina kaip rašymo apsirikimas, turėtų būti 2016 m. gegužės 26 d.) pateiktus rašytinius paaiškinimus ir paaiškinimuose jos atstovų pirmosios instancijos teisme, kad apeliaciniame skunde yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantei jas savaip interpretuojant ir naujų įrodymų, kurie iš esmės paneigtų skundžiamo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikta, apeliacinės instancijos teismas jų neatkartodamas, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, kurie yra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovės skundžiamą skolos dalį atsakovei.
  6. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantė ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos skolos dalį – 1 152,68 Eur, nepaneigė nei vieno ieškovės pateiktų įrodymų apie šios skolos pagrįstumą, jos argumentai šiuo klausimu deklaratyvūs ir patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio.
  7. Apeliantės argumentai, kuriais ji grindžia savo nesutikimą su galutine skolos suma, nes PVM sąskaita faktūra MPR Nr. 0067225 1152,68 Eur sumai yra klaidinga, nes ji išrašyta remiantis UAB „Mikrovisata“ buhalteriniais įrangos likučiais, kurie yra netikslūs, prieštarauja bylos medžiagai.
  8. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo įrodymus, juos įvertino ir motyvuotai pasisakė dėl kiekvieno atsakovės (apeliantės) argumento, kurie susiję su 2015 m. birželio 18 d. PVM sąskaita-faktūra serija MPR Nr. 0067225 1 152,68 Eur sumai (sprendimo 14 -19 p.). Pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kurias pagrindžia visuma byloje esančių įrodymų, bei jomis remiantis padarytos išvados, kad atsakovė neįrodė jai tenkančios pareigos įrodyti, jog ieškovės nurodytas prekių likutis neatitinka tikrovės ir už šias prekes išrašyta sąskaita yra nepagrįsta, teisėtumo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.
  9. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog elektroninis susirašinėjimas atskleidžia, kad derinant sutarčių nutraukimo aktą už 2013 m. rugpjūčio mėnesį atsakovės vardu buvo patvirtintas UAB „Akmenės televizija“ įsipareigojimų perėmimas. Elektroninio susirašinėjimo duomenys atitinka nutrauktų sutarčių suderinimo aktų duomenis (t. 1, b. l. 127, 130; čia ir toliau nurodomi el. bylos apyrašo tomo ir puslapių numeriai) bei jų pagrindu išrašytas kreditines sąskaitas (t. 1, b. l. 126,128 – 129). Tuometė atsakovės vadovė, pripažindama prievolių perėmimą ir nutraukimo aktus, išrašė kreditines sąskaitas komisiniams mokesčiams, taip ne tik pripažindama prievoles, bet ir įtraukdama jas į buhalterinę apskaitą. Kartu atsakovei buvo perduota ir įranga, iki tol buvusi UAB „Akmenės televizija“ (iš pradžių įrangą iš UAB „Akmenės televizija“ keliavo į centrinį sandėlį Šiauliuose (t. 1, b. l. 142 ), vėliau buvo perduota atsakovei (t. 1, b. l. 145)). Po įrangos perdavimo, atsakovė patvirtino ir jos likučius 2013-06-30 (t. 1, b. l. 146) ir 2014-12-31 (t. 1, b. l. 143). Atsakovė pasirašė skolų suderinimo aktus ir pateikė vienašališkus įsipareigojimus grąžinti susidariusį įsiskolinimą (t. 1, b. l. 29, 30, 60), kuriais vėlgi pripažino atitinkamų įsipareigojimų perėmimą ir buvimą. Be to, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, net ir atsakovės pateikti duomenys apie kitus nutrauktų sutarčių aktus (t. 1, b. l. 149 -152) nepaneigia ieškinio pagrįstumo (sprendimo 18 p.).
  10. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; kt.).
  11. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

14Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

15Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai