Byla A-143-339-14
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 4–8) į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba, apeliantas) 4 986,50 Lt turtinės ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei

55 procentų dydžio metines palūkanas nuo 9 986,50 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įvykdymo dienos, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

6Pareiškėjas nurodė, kad, kaip matyti iš Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarimo, administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo surinkta jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Vadinasi, 2012 m. liepos 24 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus (toliau – ir Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyrius) vyriausiasis specialistas taip pat neturėjo jokio teisinio/faktinio pagrindo kaltinti jį padarius Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 45 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ATPK 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: nepagrįstai, t. y. nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų (konkrečiai, neteisėtų veiksmų), jam buvo surašytas paminėtas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir byla, nepaisant to, buvo perduota nagrinėti Druskininkų miesto apylinkės teismui. Pažymėjo, kad neteisėtas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas konstatuotas Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarimu, kuris yra įsiteisėjęs. Prie šio skundo pateikta 2013 m. balandžio 5 d. jo patirtų išlaidų ataskaita patvirtina, kad Druskininkų miesto apylinkės teisme nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje jis atstovui advokatui Pranui Makauskui sumokėjo už šiuos atliktus darbus: už susipažinimą su iš pareiškėjo gautais dokumentais, pareiškėjo konsultavimą, atstovavimo pozicijos derinimą; už susipažinimą su naujai pateiktais dokumentais bei jų analizavimą; už prašymų valstybės įmonei Valstybės žemės fondui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Alytaus apskrities archyvui, Druskininkų savivaldybės administracijai, Lietuvos centriniam valstybės archyvui parengimą ir išsiuntimą; už teismo posėdžius šioje byloje; už naujai pateikiamų rašytinių įrodymų vertinimą, kopijų tvirtinimą ir pateikimą teismui; už apmokėjimą Alytaus apskrities archyvui už dokumentų paiešką bei kitas išlaidas, ir dėl to patyrė 4 986,50 Lt turtinę žalą. Pareiškėjas šioje byloje kaip neturtinės žalos kilimo faktą nurodė valstybės pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų sukeltą stresą, patirtus dvasinius išgyvenimus, komplikuotą bendravimą su kaimynais, sutrikusią/itin pablogėjusią sveikatą. Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo Druskininkų miesto apylinkės teisme metu pareiškėjui sukeltus nepatogumus (stresą, įprastinio gyvenimo ritmo sutrikimą, nulemtą poreikio ginti savo pažeistas teises), akivaizdu, kad yra pagrindas konstatuoti buvus neturtinę žalą, kurią pareiškėjas nurodė 5 000 Lt dydžio. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti 9 986,50 Lt dydžio žalą nuo bylos iškėlimo Kauno apygardos administraciniame teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 38–48) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

8Atsakovas nurodė, kad, atlikdamas pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kontrolę, vyriausiasis specialistas vykdė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavedimą, veikė pagal jam suteiktus įgaliojimus, jų neviršijo, neatliko jokių neteisėtų

9veiksmų pareiškėjo atžvilgiu bei vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ATPK 257 straipsnį, įrodymus bei jų pakankamumą bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, t. y. įstatymas įrodymų vertinimo procesą sieja su objektyviais kriterijais. Todėl įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareigūno, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmų kaip neteisėtų. Kadangi, atsakovo nuomone, jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nėra sąlygų ir pagrindų tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimui bei palūkanų priteisimui. Atsakovas neskleidė jokios viešos informacijos apie pareiškėjui surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, jokiais savo veiksmais nesiekė sumenkinti ar kitaip pakenkti pareiškėjo reputacijai.

10II.

11Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 20 d. sprendimu

12(b. l. 100–105) iš dalies patenkino skundą. Teismas priteisė pareiškėjui 4 986,50 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti 5 486,50 Lt dydžio žalą nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo; atmetė kitą skundo dalį kaip nepagrįstą.

13Teismas nustatė, kad byloje ginčas kyla dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus

14pareigūnų veiksmų, atlyginimo. Pareiškėjas jo nurodomą turtinę ir neturtinę žalą kildina iš

15tos faktinės aplinkybės, kad jam buvo nepagrįstai 2012 m. liepos 24 d. surašytas administracinio

16teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį. Teismas pažymėjo, jog CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo)

17ir žalos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Pabrėžė, kad turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Konstitucijos 30 straipsnio

182 dalies. Teismas vadovavosi CK 6.271 straipsnio 2, 3 dalimis. Nurodė, kad pagal faktines bylos aplinkybes privalo būti nustatyta, ar egzistuoja deliktinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

19Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 31 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjui dėl ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nutarimas yra įsiteisėjęs, apeliacine tvarka nebuvo apskųstas. Įvertinęs Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarimo turinį, teismas nesutiko su atsakovo motyvais, kad pareiškėjui pagrįstai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, savaime neįrodo pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Teismas nurodė, kad ATPK 45 straipsnio

201 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą. Pagal teismų praktiką, teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1007/2009, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N438-1330/2010, 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N438-1264/2012). Nustatė, kad, pagal administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą, pareiškėjas kaltintas tuo, jog jis ( - ) savivaldybės sodininkų bendrijoje ( - ) savavališkai užėmė ir naudojasi apie 9,8 m2 valstybinės žemės ( - ) gatvės sąskaita ir tuo savo veiksmais pažeidė ATPK 45 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Iš Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarimo turinio matyti, jog teismas konstatavo, kad būtent nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę, jog vadovautis 1980 m. parengtu ( - ) kolektyvinio sodo užstatymo projektu, kuriame pažymėtas gatvių plotis 6 m, nėra galimybės, nes sodo užstatymo projektas tėra dokumento kopija ir, be to, projekte nėra nei derinimo, nei tvirtinimo žymų, šis dokumentas neregistruotas teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre. Kitoks įstatymo nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame būtų suprojektuoti sodininkų bendrijos ( - ) bendro naudojimo žemės sklypai ir pagal kurį būtų galima spręsti, kad pareiškėjas naudojasi žeme, kuri priskirta valstybės žemei, teismui nepateiktas, kad liudytojų D. B., J. P., R. I. parodymai apie tai, kad pareiškėjo žemės sklypo šiaurinė riba patraukta į ( - ) gatvės pusę, nėra pakankami ir patikimi įrodymai, jog pareiškėjas savavališkai užėmė valstybei priklausančią žemę, nes jokiame dokumente nėra aiškiai pažymėtos ribos tarp valstybinės žemės ir pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog pareiškėjas buvo nepagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn.

21Teismas vadovavosi CK 6.271 straipsnio 4 dalimi, ATPK 284 straipsnio 1 dalimi,

22260, 248 straipsniais. Paminėtų nuostatų turinys teismui leido padaryti išvadą, jog tiek administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas, tiek administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantis pareigūnas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir

23tik tuomet surašyti asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Šiuo atveju atsakovas nesilaikė paminėtų įstatymų reikalavimų, nepagrįstai, t. y. nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų (konkrečiai, neteisėtų veiksmų) surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir bylą perdavė nagrinėti teismui. Pabrėžė, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarime konstatuota, jog nebuvo surinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę, nebuvo pagrindo teigti, jog pareiškėjas atliko ATPK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytus neteisėtus veiksmus.

24Teismas, vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, jog bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Pareiškėjas kaip patirtą turtinę žalą 4 986,50 Lt nurodė išlaidas, kurias jis patyrė dėl bylinėjimosi pirmiau nurodytoje administracinio teisės pažeidimo

25byloje. Pareiškėjas prašė atlyginti turtinę žalą, remdamasis CK 6.271 straipsniu. Akivaizdu, kad jo turėtos išlaidos yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, taigi bendriausia prasme tokios išlaidos laikytinos nuostoliais pagal CK 6.249 straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje

26Nr. A63-1720/2010). Atsižvelgęs į CK 6.247 straipsnį, teismas pažymėjo, jog pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su pirmiau nurodytais neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė gintis ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl teismas padarė išvadą, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo nurodytų patirtų nuostolių. Atsižvelgęs į protingumo, teisingumo principus, byloje esančius duomenis, teismas pareiškėjui priteisė 4 986,50 Lt turtinės žalos atlyginimą.

27Teismas taip pat vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008, 2007 m. birželio 26 d. sprendimu administracinėje byloje

28Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimu administracinėje byloje

29Nr. A444-619/2008, 2010 m. birželio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-940/2010, 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A17-749/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006. Nustatė, kad pareiškėjas kaip neturtinę žalą byloje vertinamu atveju nurodė valstybės pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų sukeltą stresą, patirtus dvasinius išgyvenimus, komplikuotą bendravimą su kaimynais, sutrikusią ir itin pablogėjusią sveikatą. Teismas, įvertinęs bylinėjimosi administracinio teisės pažeidimo byloje trukmę – 3 mėnesius (nuo 2012 m. liepos 24 d. iki 2012 m. spalio 31 d.) ir pareiškėjui dėl šios bylos nagrinėjimo sukeltus nepatogumus (stresas, įprastinio gyvenimo ritmo sutrikimas, nulemtas poreikio ginti savo pažeistas teises), nusprendė, kad yra pagrindas konstatuoti buvus neturtinę žalą. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisė 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

30Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė priteisti 5 procentų metines palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atkreipė dėmesį į tai, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas

31administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011). Toks aiškinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, taikant procesines palūkanas reglamentuojančias CK nuostatas (2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje

32byloje Nr. 3K-3-298/2007). Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjas

33su reikalavimu priteisti turtinę žalą į teismą kreipėsi 2013 m. balandžio 10 d., o teisme byla iškelta 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi. Todėl, vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.37 straipsnio 2 dalimi, priteisė pareiškėjui 5 procentų dydžio metines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti 5 486,50 Lt dydžio žalą nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

34III.

35Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 111–119) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

361. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo pripažinta, kad Nacionalinė žemės tarnyba pareiškėjo atžvilgiu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Teismas nusprendė, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo surinkta patikimų įrodymų, jog būtų galima patvirtinti pareiškėjo kaltę. Pareiškėjo sklypas padidėjo gatvės sąskaita, o tai yra labai svarbu ginant visuomenės interesus. Įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareigūno, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmų kaip neteisėtų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003). Nesutinka, kad Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir perduodant nagrinėti bylą Druskininkų miesto apylinkės teismui buvo neteisėti.

372. Tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta turtinė žala, teismui turi būti pateikta įrodymų, patvirtinančių tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Norint pareiškėjui įrodyti, kad jam priteistina žala, būtina nustatyti neteisėtus valstybės tarnautojo veiksmus (veikimą ar neveikimą), kurie buvo atlikti. Nebuvo nustatyta, kokius neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu atliko patikrinimą vykdęs pareigūnas. Teismas, nurodydamas, kad pareiškėjas patyrė turtinę žalą, nevertino turtinės žalos pagrįstumo ir jos dydžio. Pareiškėjo nurodyta suma yra nepagrįstai didelė, nes advokato išlaidos administracinio teisės pažeidimo byloje neatitinka nei teisingumo, nei protingumo kriterijų. Ataskaita ir banko pavedimai, kurie yra pateikti pareiškėjo, neįrodo išlaidų pagrįstumo, yra nekonkretūs ir netikslūs. Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybinė biudžetinė įstaiga, išlaikoma visų mokesčių mokėtojų.

383. Pareiškėjas nurodė, kad patyrė visas CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytas neturtinės žalos kilimo aplinkybes, tačiau neapibrėžė, kaip jos jam pasireiškė. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių galbūt patirtą žalą (medicinos išrašų, pažymų apie pablogėjusią sveikatą ar kitų tai įrodančių dokumentų), todėl jo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, o turi būti patvirtinti tiesioginiais ir objektyviais įrodymais. Teismo priimtas sprendimas, kad bylos nagrinėjimas, kuris užtruko tris mėnesius, pareiškėjui, turinčiam atstovą, galėjo sukelti neturtinės žalos kilimo faktą, yra nepagrįstas ir naikintinas.

394. Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybinė institucija, todėl procesinės palūkanos yra priteistos nepagrįstai, kadangi pagal suformuotą teismų praktiką jos yra priteisiamos, jeigu yra grėsmės, kad sprendimas bus neįvykdytas arba bus delsiama jį įvykdyti.

40Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 125–130) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

411. Apeliantas mėgina ginčyti/neigti įsiteisėjusiame Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarime konstatuotas aplinkybes. Jis nutarimo neskundė, taigi neįrodinėjo savo veiksmų teisėtumo toje byloje, kurioje tą galėjo/privalėjo daryti. Nagrinėjant bylą Kauno apygardos administraciniame teisme, atsakovas pripažino/sutiko, kad surašydamas pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą atliko neteisėtus veiksmus. Teismas tinkamai nustatė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas nesilaikant ATPK 248 straipsnio, 284 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio reikalavimų, t. y. nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų (konkrečiai – neteisėtų pareiškėjo veiksmų), ir administracinė byla be reikiamo pagrindo buvo perduota nagrinėti teismui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tokios situacijos, kai administracinio teisės pažeidimo byla yra nutraukiama nesurinkus pakankamai patikimų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės įrodymų, įrodo valstybės pareigūnų veiksmų neteisėtumą. Tokiu atveju priimant nutarimą nėra aptarta (įrodyta) objektyvioji nusižengimo sudėties pusė – neteisėti asmens veiksmai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-281/2012, 2013 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-357/2013).

422. Būtent tokio dydžio turtinės žalos atlyginimą (koks numatytas ataskaitoje) jis ir prašė teismo priteisti. Teismo prašė priteisti turtinę žalą, o ne turėtas atstovavimo išlaidas. Patirtos Druskininkų miesto apylinkės teisme bylinėjimosi išlaidos turi būti laikomos žala, kuri atsirado dėl valdžios institucijos/pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010). Jokie valstybės institucijos atsakomybę ribojantys veiksniai nei įstatymo, nei teismų praktikoje

43nėra nustatyti. Pareiškėjo iš apelianto priteisti nuostoliai pagal savo pobūdį yra tiesiogiai sietini su aukščiau nurodytais valstybės pareigūnų neteisėtais veiksmais. Akivaizdus tiesioginis priežastinis ryšys tarp nurodytų neteisėtų apelianto veiksmų ir pareiškėjo patirtų nuostolių, kuriuos ir priteisė teismas.

443. Kaip neturtinės žalos kilimo faktą nurodė valstybės pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų sukeltą stresą, patirtus dvasinius išgyvenimus, komplikuotą bendravimą su kaimynais, sutrikusią/itin pablogėjusią sveikatą. Nesuprantamas teiginys, kad nepateikė jokių medicinos išrašų ar pažymų apie pablogėjusią sveikatą. Druskininkų miesto apylinkės teisme reikėjo įrodinėti savo nekaltumą dėl pažeidimo, kurio jis nepadarė, yra senyvo amžiaus, todėl akivaizdu, kad dėl tokių neteisėtų atsakovo pareigūnų veiksmų patyrė neturtinę žalą. Neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika. Teismas tinkamai įvertino bylos įrodymų visumą ir pagrįstai iš dalies patenkino reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

454. Apelianto argumentas dėl 5 procentų dydžio palūkanų visiškai nepagrįstas, nes netinkamai vertintos teisės normos bei suformuota teismų praktika tokios kategorijos bylose. Visiškai pagrįstai jo naudai teismo priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už piniginę prievolę atlyginti 5 486,50 Lt dydžio žalą nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

46Teisėjų kolegija

konstatuoja:

47IV.

48Apeliacinis skundas atmestinas.

49ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). CK 6.271 straipsnis nustato valstybės deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų (toliau – ir Institucija) darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Sprendžiant Institucijos (šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio – Druskininkų skyriaus) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios Institucijos (jai atstovaujančių darbuotojų) veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

50Iš bylos matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme pareiškėjas sieja su, jo teigimu, neteisėtai jam surašytu 2012 m. liepos 24 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriuo jis buvo kaltinamas padaręs ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – savavališkai užėmęs valstybinė žemę. Todėl nagrinėjamoje byloje yra svarbu išaiškinti, ar šį administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus vyriausiasis specialistas V. B. tai padarė, nepažeidęs tokį veiksmą reglamentuojančių ATPK normų.

51Šiame kontekste kolegija pažymi ir pabrėžia, kad nagrinėjamai bylai reikšminga aplinkybė, jog pareiškėjui šiuo protokolu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla įsiteisėjusiu Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarimu buvo nutraukta, nenustačius pareiškėjo veiksmuose ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, savaime negali būti pagrindu pripažinti paminėto administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą neteisėtu veiksmu CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme. Tam, kad toks veiksmas (administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas) CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu būtų pripažintas neteisėtu veiksmu, yra būtina atlikti faktinių aptariamo protokolo surašymo aplinkybių įvertinimą turint tikslą nustatyti, ar protokole buvo aprašyti jame nurodyto (asmens galbūt padaryto) administracinio teisės pažeidimo (šiuo atveju numatyto ATPK 45 str. 1 d.) sudėtį atskleidžiantys elementai (ATPK 9 str.); ar jame buvo nurodyti ir aptarti įrodymai, kurie, viena vertus, patvirtina tariamai padaryto nusižengimo faktą, kita vertus, leistų daryti išvadą, kad protokolą surašęs pareigūnas atliko (siekė atlikti) visapusišką, pilnutinį ir objektyvų protokole nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą, kaip to reikalauja ATPK 248 straipsnis (kuriame yra suformuluoti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai) ir ATPK 257 straipsnis (kuriame yra nuoroda įvertinti įrodymus, pagrįstus visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu). Kolegija pažymi, kad tokiam vertinimui atlikti svarbią (bet, kaip jau buvo pasakyta aukščiau, ne lemiamą) reikšmę turi administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje buvo surašytas tam tikras administracinio teisės pažeidimo protokolas, nutraukimo faktas. Procesinis sprendimas (šiuo atveju paminėtas Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012-10-31 nutarimas), kuriuo tokia byla buvo nutraukta, yra svarbus jame pateiktų aukščiau aptartų tokio pobūdžio administracinėms byloms reikšmingų aplinkybių įvertinimo prasme, t. y. ta prasme, kiek jame yra aptartos ir įvertintos paminėtos administracinio teisės pažeidimo protokolo teisėtumui reikšmingos aplinkybės. Pastebėtina, kad iš esmės tokio administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo reikšmės aiškinimo yra laikomasi administracinių teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-281/2012).

52ATPK 45 straipsnio 1 dalyje (2000-02-17 įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija) numatyto administracinio nusižengimo dispozicija (bylai aktualioje dalyje dėl savavališko valstybinės žemės užėmimo) suponuoja, kad toks administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. sąmoningais veiksmais, aiškiai suprantant, kad užimta (ginčo) žemė priklauso valstybei. Tačiau iš byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus vyriausiojo specialisto V. B. surašyto 2012 m. liepos 24 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad pareiškėjo kaltės klausimas jame iš viso nebuvo aptartas. Iš šio protokolo bei byloje esančio to paties specialisto surašyto 2012 m. balandžio 24 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto (šio akto išvada apie pareiškėjo padarytą ATPK 45 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą yra atkartota aptariamame administracinio teisės pažeidimo protokole) matyti, kad išvada apie pareiškėjo faktiškai užimtą valstybinę žemę (9,8 kv. m gretimai su pareiškėjo žemės sklypu esančios ( - ) gatvės) buvo padaryta tik remiantis vietoje atliktais preliminariais matavimais, nenurodžius jokių ginčo žemę (pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ir paminėtos gatvės) planavimo dokumentų.

53Nurodyti aptariamo administracinio teisės pažeidimo protokolo akivaizdūs trūkumai taip pat buvo aptarti ir konstatuoti paminėtame Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarime. Atsižvelgiant į aukščiau išvardytus administracinio teisės pažeidimo protokolui keliamus reikalavimus, to pakanka pripažinti pareiškėjui surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą neteisėtu veiksmu CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme. Todėl kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai.

54Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo išspręstas pareiškėjui priteistinos turtinės žalos klausimas, kolegija pažymi, kad pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, jog administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje buvo priimtas paminėtas Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarimas, pareiškėjas sumokėjo už advokato paslaugas jo prašomą atlyginti sumą (4 986,50 Lt). Šios pareiškėjo išlaidos pagal savo prigimtį ir ABTĮ 44 straipsnio taikymo prasme yra priskirtinos proceso nurodytoje administracinio teisės pažeidimo byloje išlaidų kategorijai. Tačiau civilinės (deliktinės) atsakomybės instituto taikymo požiūriu jos yra laikytinos asmens patirtais tiesioginiais nuostoliais, kurie, esant civilinės (deliktinės) atsakomybės taikymo sąlygų visumai, turi būti atlyginami juos turėjusiam asmeniui visiškai (CK 6.249 str. 1 d.). Todėl nagrinėjamoje byloje, kurioje sprendžiamas valstybės deliktinės atsakomybės klausimas, ši suma (jos dydis) negali būti kvestionuojama pagal ABTĮ 44 straipsnio nustatytas taisykles.

55Pasisakydama dėl CK 6.250 straipsnio taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, kolegija pirmiausia pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas yra vienas iš civilinę atsakomybę (tuo pačiu ir valstybės deliktinę atsakomybę) reglamentuojančių institutų. Tai reiškia, kad šiam institutui taikyti (kalbant apie valstybės deliktinę atsakomybę) yra būtinos tos pačios trys valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos: valdžios institucijų neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp paminėtų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo. Kolegijos aukščiau aptartos aplinkybės ir pateiktas jų vertinimas CK 6.271 straipsnio taikymo prasme leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinė žala galėjo jam atsirasti dėl paminėto Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus neteisėto veiksmo (neteisėto administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo). To pakanka konstatuoti, esant dvi iš aukščiau paminėtų neturtinės žalos atlyginimo sąlygas: valdžios institucijos darbuotojo (paminėto Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus pareigūno) neteisėtą veiksmą bei priežastinį ryšį tarp šio neteisėto veiksmo ir žalos atsiradimo.

56Kalbant apie neturtinės žalos patyrimo faktą, pasakytina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Aiškindama išvardytų nuostatų visumą, kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu (t. y. CK 6.250 str. taikymo klausimu) pateiktais argumentais ir padaryta išvada, kad pareiškėjui nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis (500 Lt) teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

57Pasisakydama dėl teismo iš atsakovo priteistų procesinių palūkanų, kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu pateiktiems argumentams bei nuorodoms į administracinių teismų praktiką ir jų nekartodama, konstatuoja, kad teismas teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas – CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir CK 6.210 straipsnio 1 dalį. Teisinių argumentų dėl šių materialinės teisės normų taikymo nepagrįstumo apeliantas nenurodė.

58Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas teisingu ir pagrįstu.

59Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

60Kolegija šioje nutartyje nepasisako dėl pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą pateikto prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nes šis prašymas savo turiniu neatitinka ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Kartu kolegija pažymi, kad klausimas dėl tokių išlaidų atlyginimo gali būti išspręstas vėliau ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

61Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

62Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

63Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l.... 5. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 9 986,50 Lt sumos nuo bylos... 6. Pareiškėjas nurodė, kad, kaip matyti iš Druskininkų miesto apylinkės... 7. Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 38–48) prašė atmesti skundą kaip... 8. Atsakovas nurodė, kad, atlikdamas pareiškėjui nuosavybės teise... 9. veiksmų pareiškėjo atžvilgiu bei vadovavosi teisingumo ir protingumo... 10. II.... 11. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 20 d. sprendimu... 12. (b. l. 100–105) iš dalies patenkino skundą. Teismas priteisė pareiškėjui... 13. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kyla dėl turtinės ir neturtinės žalos,... 14. pareigūnų veiksmų, atlyginimo. Pareiškėjas jo nurodomą turtinę ir... 15. tos faktinės aplinkybės, kad jam buvo nepagrįstai 2012 m. liepos 24 d.... 16. teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį. Teismas... 17. ir žalos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d.... 18. 2 dalies. Teismas vadovavosi CK 6.271 straipsnio 2, 3 dalimis. Nurodė, kad... 19. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad Druskininkų miesto... 20. 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką privačios... 21. Teismas vadovavosi CK 6.271 straipsnio 4 dalimi, ATPK 284 straipsnio 1 dalimi,... 22. 260, 248 straipsniais. Paminėtų nuostatų turinys teismui leido padaryti... 23. tik tuomet surašyti asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą bei... 24. Teismas, vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, jog... 25. byloje. Pareiškėjas prašė atlyginti turtinę žalą, remdamasis CK 6.271... 26. Nr. A63-1720/2010). Atsižvelgęs į CK 6.247 straipsnį, teismas pažymėjo,... 27. Teismas taip pat vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, rėmėsi Lietuvos... 28. Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimu administracinėje byloje... 29. Nr. A444-619/2008, 2010 m. birželio 23 d. nutartimi administracinėje byloje... 30. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė priteisti 5 procentų metines... 31. administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas... 32. byloje Nr. 3K-3-298/2007). Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad... 33. su reikalavimu priteisti turtinę žalą į teismą kreipėsi 2013 m.... 34. III.... 35. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 111–119) prašo panaikinti Kauno... 36. 1. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarimu... 37. 2. Tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta turtinė žala, teismui turi... 38. 3. Pareiškėjas nurodė, kad patyrė visas CK 6.250 straipsnio 1 dalyje... 39. 4. Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybinė institucija, todėl procesinės... 40. Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 125–130) prašo Kauno... 41. 1. Apeliantas mėgina ginčyti/neigti įsiteisėjusiame Druskininkų miesto... 42. 2. Būtent tokio dydžio turtinės žalos atlyginimą (koks numatytas... 43. nėra nustatyti. Pareiškėjo iš apelianto priteisti nuostoliai pagal savo... 44. 3. Kaip neturtinės žalos kilimo faktą nurodė valstybės pareigūnų... 45. 4. Apelianto argumentas dėl 5 procentų dydžio palūkanų visiškai... 46. Teisėjų kolegija... 47. IV.... 48. Apeliacinis skundas atmestinas.... 49. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai... 50. Iš bylos matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus... 51. Šiame kontekste kolegija pažymi ir pabrėžia, kad nagrinėjamai bylai... 52. ATPK 45 straipsnio 1 dalyje (2000-02-17 įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija)... 53. Nurodyti aptariamo administracinio teisės pažeidimo protokolo akivaizdūs... 54. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo... 55. Pasisakydama dėl CK 6.250 straipsnio taikymo byloje nagrinėjamoje... 56. Kalbant apie neturtinės žalos patyrimo faktą, pasakytina, kad pagal CK 6.250... 57. Pasisakydama dėl teismo iš atsakovo priteistų procesinių palūkanų,... 58. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas... 59. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.... 60. Kolegija šioje nutartyje nepasisako dėl pareiškėjo atsiliepime į... 61. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 62. Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą... 63. Nutartis neskundžiama....