Byla 2A-1525-460/2015
Dėl kelio servituto nustatymo, ir ieškovo J. G. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alonos Romanovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-295-733/2015 pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovams D. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriui, trečiasis asmuo G. B. dėl kelio servituto nustatymo, ir ieškovo J. G. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas J. G. Šilutės rajono apylinkės teismui2014-12-08 pateikė ieškinį, juo prašė nustatyti 6 m pločio kelio servitutą, nubraižytą UAB „Drava“, ta,. Kad patekti į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą, kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ). Nurodė, kad 2002-10-11 nusipirko 2,9 ha žemės sklypą, esantį ( - ), kuris įsiterpęs tarp kitų žemės sklypų ir jam sunku į jį patekti, nes atsakovas D. B., darydamas geodezinius planus, panaikino per jo žemės sklypą buvusį keliuką, nes atsakovas atvežė pasirašyti dokumentą dėl, anot jo, sklypo ribų, ir tik vėliau ieškovas sužinojo, kad naujame atsakovo plane nebėra nustatyto servituto. Atsakovas nesutinka, kad būtų nustatytas kelio servitutas, nubraižytas UAB „Drava“, siūlo ieškovui į savo sklypą patekti važiuojant aplink, kas sudaro 20 km – kaip nurodo ieškinyje ir 9 km – kaip nurodo teismo posėdžio metu. Kelias, kurį atsakovas panaikino, buvo nubraižytas ir patvirtintas 2000 m. planuose, ieškovas juo į savo sklypą patekdavo nuo senų laikų. Į sklypą dabar važiuoja 9 km aplinkiniu keliu, kuris išvažinėtas, niekas juo nebevažinėja, jis apaugęs karklais. Ieškovui artimesnis ir geresnis kelias tas, kurio servitutą prašo nustatyti, jo ilgis maždaug 200 m. Nemano, kad turėtų atsakovui kompensuoti už servitutą.

4Atsakovas D. B. su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad ieškovas turi privažiavimą prie sklypo, kas matyti 2010 m. plane. Jis niekada nevažiavo atsakovo sklypu, nes kelio jame nebuvo. Ieškovas į savo žemės sklypą patekdavo pro atsakovo sklypo šiaurinę ribą, per V. sklypą. Aplinkinis kelias, kurį nurodo ieškovas, yra ne 9 km, o 3 km.

5Trečiasis asmuo atsakovo pusėje G. B. su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad ieškovas turi daug privažiavimų prie savo žemės sklypo, jie yra normalūs. Trumpiausias per Venckaus sklypą, kitas plentu, po to žvyrkeliais, pro M. sklypą. Yra dar du tolimesni keliai. Pažymėjo, kad ieškovas meluoja, kad jam buvo „pakišti“ dokumentai pasirašyti, jis juos perskaitė ir pasirašė. Liudytojai nurodė, kad kelių privažiavimui yra ne vienas, kad sovietiniais laikais kas kur norėjo, ten važiavo.

6Atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius prašė ieškinį atmesti, paaiškino, kad žemės sklypo planas parengtas nesivadovaujant žemės ūkio tarnybos projektu ir tai suklaidino ieškovą. Yra kelios galimybės projekte numatytais keliais patekti ieškovui į savo sklypą. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų, įrodymų, kad jis išnaudojo visas kitas galimybes, nesikreipė į savivaldybę, kuri yra vietinių kelių valdytoja. Yra kiti žemės sklypai, kurie ribojasi su jo sklypu. Yra galimybė nustatyti servitutą kitoje vietoje, b. sklypo krašte, o ne per vidurį. Ieškovas sklypą įsigijo iš valstybės, jis suformuotas atlikus preliminarius matavimus, sklypo ribos nepažymėtos koordinačių sistemoje. 2000-10-01 plane pažymėtas pravažiavimas yra tiesiog kartografuota toje vietoje matyta padėtis. Toje vietoje buvo laisvas žemės sklypas, kuris priklausė valstybei.

7Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-06-08 sprendimu ieškinį atmetė. Nusprendė priteisti iš ieškovo J. G. 250 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui D. B., 285 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui atsakovo pusėje G. B., 6,66 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Nurodė, jog ieškovas naudotis savo daiktu pagal paskirtį turi galimybę ir neribodamas atsakovo D. B. teisių, t. y. patekti į savo žemės sklypą suprojektuotais žemėtvarkos projekte ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus nurodytais keliais ar kitais keliais, kuriuos nurodė liudytojai. Pats ieškovas nurodė, kad į savo sklypą dabar važiuoja 9 km, bet jam žymiai patogiau būtų patekti per atsakovo žemės sklypą. Tačiau ieškovo nurodytas patogumas nėra svarbi priežastis servituto, kuris ribotų atsakovų teises, nustatymui. Konstatavo, kad nėra būtinybės ir pagrindo nustatyti ieškovo prašomo servituto, todėl ieškovo reikalavimą nustatyti 6 m pločio kelio servitutą, nubraižytą UAB „Drava“, patekimui į jo nuosavybės teisę priklausantį sklypą, atmetė.

8Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-06-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad jeigu privažiavimo kelio prie ieškovo pirkto sklypo būtų nebuvę, tai tokio sklypo niekas nepirktų. Mano, kad teismas neanalizavo visų argumentų, kad būtų pasiektas kompromisas. Tikina, kad jo pasiūlytas patekimo būdas į žemės sklypą yra ekonomiškiausias, nes buvo nustatytas UAB „Drava“ specialisto. Teigia, kad bylinėjimosi išlaidos priteistos per didelės.

9Atsiliepime atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog ieškovui ekonomiškiausias būdas patekti į savo žemės sklypą negali pažeisti atsakovo interesų. Teigia, kad ieškovas net nebando atsilyginti už servituto nustatymą.

10Apeliacinis skundas netenkintinas.

11Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

12Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui J. G. nuosavybės teise priklauso 2,9 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis ( - ), kurį jis nusipirko iš valstybės 2002-10-11. Iš pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį matyti, kad šio žemės sklypo servitutai kituose žemės sklypuose ar kitų žemės sklypų servitutai šiame žemės sklype nenustatyti (b. l. 6, 7). Iš atsakovo D. B. pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovo 5,6069 ha žemės sklype, esančiame ( - ), servitutai nenustatyti, 2011-08-23 žemės sklypo plane kelias nepažymėtas (b. l. 18, 19). Ieškovas 2013-07-11 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrių, prašė išspręsti klausimą dėl įvažiavimo į jo žemės sklypą (b. l. 31). Minėta institucija 2013-08-08 raštu Nr. 17SD-(14.17.32)-4772 atsakė į J. G. prašymą, nurodė, kur yra suprojektuotas įvažiavimas į šį žemės sklypą bei pateikė planus su grafiškai pavaizduota privažiavimo vieta (b. l. 32-38). Ieškovas pateikė UAB „Drava“ 2014-05-23 parengtą planą, kuriame numatytas suprojektuotas 6 m pločio kelias į ieškovo žemės sklypą per atsakovo D. B. žemės sklypą (b. l. 10).

13Byloje kilo ginčas dėl kelio servituto ir kompensacijos bei nuostolių už servitutą nustatymo.

14CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

15CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S. , bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; kt.). Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis), todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J. , bylos Nr. 3K-3-210/2012). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. S. Š. , bylos Nr. 3K-3-469/2008).

16Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog iš ieškovo pateikto servituto projekto, kurį atliko UAB „Drava“, nėra aišku, kiek konkrečiai užimtų servitutas, nėra nurodyti prašomų nustatyti servitutų ribų taškai koordinačių sistemoje, todėl pripažinta, kad ieškovui nenurodžius, kurioje atsakovo žemės sklypo vietoje ir kokio dydžio plotą turėtų užimti servitutas, ieškovas nepateikė teismui reikalavimą pagrindžiančių dokumentų (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, jog kai tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi, teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype: ribojimų ribos, plotas ir kita. Jeigu servitutą daliai žemės sklypo nustato teismas, tai į bylą turi būti pateiktas planas (schema) su šiais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad šis servitutas nustatytas pagal konkretų planą (schemą), įrašant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti šio dokumento identifikavimo duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“, bylos Nr. 3K-3-527/2009).

17Antra, Ieškovas J. G. servituto nustatymą per atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą motyvuoja tuo. kad jam į savo žemės sklypą privažiuoti per atsakovui priklausantį žemės sklypą būtų patogiau, esantys alternatyvūs privažiavimo keliai jam netinka, nes šiais keliais važiuoti iki žemes sklypo yra per toli, kelių būklė prasta. Tokie ieškovo argumentai yra nepagrįsti. Į bylą yra pateikta Katyčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 4-3061-(1.3) ištrauka, iš kurios matosi, kad prie ieškovui J. G. priklausančio žemės sklypo, plane pažymėto „30.5 ULOZ“ yra suprojektuoti privažiavimo prie sklypo keliai, jie projekte pažymėti ruda linija (b. l. 35). Iš šio projekto matosi, kad prie J. G. sklypo yra ne vienas privažiavimas. Dėl to, manytina, kad nustatinėti servitutą per atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, juo labiau per sklypo vidurį, nėra jokio pagrindo ir būtinybės. Ieškovas J. G. nori nustatyti servitutą per atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemes sklypą, kadangi jam taip būtu ekonomiškiau. Pažymėtina, jog ieškovas nurodo, kad jam pateikti į žemės sklypą reikia važiuoti 20 kilometrų, teismo posėdžio meta ieškovas jau nurodė, kad norint pateikti į savo žemės sklypą reikia nuvažiuoti 9 kilometrus. Byloje apklaustas liudytojas Ž. M. paaiškino, kad J. G. šiuo metu iki savo žemės sklypo reikia važiuoti apie 3 kilometrus. Liudytoja O. B. patvirtino, kad J. G. į savo sklypą lengvai patekdavo nenustačius servituto važiuodamas pagal kanalą. Taigi, bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovui nėra eliminuota galimybė patekti į jam priklausantį žemės sklypą, tik šiuo atveju ieškovas siekia labiau ekonomiško varianto. Klausimai dėl kelių, vedančių į ieškovo žemės sklypą, būklės, ne šios bylos dalykas, tai savivaldybių diskrecija, dėl to teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

18Trečia, akcentuotina, kad ieškovas už servituto nustatymą nesiūlo atsakovui kompensacijos, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs servituto atlygintinumo prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012) Servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis. Servitutu yra varžoma savininko nuosavybės teisė, todėl tarnaujančiojo daikto savininkas dėl jo nustatymo gali patirti nuostolių.

19Ketvirta, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype anksčiau buvo nustatytas servitutas. Byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai atsakovui nuosavybės teise priklausančio 5,6069 ha žemės sklypo ir ieškovui J. G. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. 8822/0004:02, iš kurio matosi, kad per atsakovui nuosavybės teise priklausantį sklypą tam, kad patekti į J. G. priklausantį žemės sklypą jokie servitutai nėra nustatyti. Ieškovas kaip argumentą, kad kelias per atsakovui įsigytą žemės sklypą buvo nustatytas, pateikė 2000 metais UAB „Šilutės Hidroprojektas“ parengtą planą (b. l. 8), kuriame pažymėtas pravažiavimas į sklypą, plane pažymėtas „238“. Kolegijos nuomone, šis ieškovo pateiktas planas negali būti vertinamas kaip dokumentas, patvirtinantis servituto nustatymą. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius nurodė, kad ieškovo J. G. pateiktas planas neturi teisinės galios, kadangi jis parengtas nesilaikant žemės reformą, teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

20Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis sprendžia, kad bylą nagrinėjęs apylinkės teismas nustatinėjo esminę reikšmę sprendimui byloje turinčią aplinkybę – ar ieškovas, siekiantis, kad būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias galimybes dėl nuosavybės teisių tinkamo įgyvendinimo, kad nereikėtų apriboti atsakovo teisių, ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovas tokių galimybių turi ir jų neišnaudojo, bet siekia atsakovo teisių sąskaita naudotis keliu patogiau, o toks siekis nėra pagrindas servitutui nustatyti. Tai reiškia, kad esminė servituto nustatymo sąlyga – servituto būtinumas –nekonstatuotas.

21Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

23Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir CPK 98 straipsnio nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

24Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas priteisė per dideles išlaidas už teisinę pagalbą. Išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo rekomenduojamą priteisti užmokestį, dėl to išlaidos laikytinos pagrįstomis.

25Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

26Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jo sumokėti 350 EUR už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamą priteisti užmokestį. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo atsakovui iš apelianto priteistina 350 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

Nutarė

27Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Atsakovui D. B. priteisti iš ieškovo J. G. 350 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovas J. G. Šilutės rajono apylinkės teismui2014-12-08 pateikė... 4. Atsakovas D. B. su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad ieškovas turi... 5. Trečiasis asmuo atsakovo pusėje G. B. su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad... 6. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 7. Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-06-08 sprendimu ieškinį atmetė.... 8. Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti... 9. Atsiliepime atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.... 10. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui J. G. nuosavybės teise priklauso 2,9... 13. Byloje kilo ginčas dėl kelio servituto ir kompensacijos bei nuostolių už... 14. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į... 15. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas... 16. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog iš ieškovo pateikto servituto... 17. Antra, Ieškovas J. G. servituto nustatymą per atsakovui nuosavybės teise... 18. Trečia, akcentuotina, kad ieškovas už servituto nustatymą nesiūlo... 19. Ketvirta, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovui nuosavybės... 20. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis sprendžia, kad bylą... 21. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano,... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir CPK 98 straipsnio nuostatas šaliai, kurios... 24. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 26. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos... 27. Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą palikti... 28. Atsakovui D. B. priteisti iš ieškovo J. G. 350 EUR bylinėjimosi išlaidų...