Byla e2A-271-324/2018
Dėl nuostolių atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RABEN LIETUVA“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15433-375/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infantas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RABEN LIETUVA“ dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ginčo esmė

4

    1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 4 780,60 Eur nuostolių atlyginimui, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
    2. Nurodė, kad 2016 m. liepos 29 d. ieškovė pateikė atsakovei užsakymą iš Lenkijos į Lietuvą pervežti krovinį (cinko skardos rulonus). Pateikiant užsakymą ieškovė nurodė specialiąsias instrukcijas krovinio pervežimui – ant viršaus nieko nekrauti, krovinys negali gauti tiesioginės drėgmės. 2016 m. liepos 27 d. krovinys buvo paimtas iš pakrovimo vietos Lenkijoje ir 2016 m. liepos 29 d. pristatytas į ieškovės sandėlius, esančius Europos pr. 83, Kaune. Orų istoriniai duomenys iš interneto tinklalapio rodo, kad visu krovinio pervežimo metu tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje buvo lietingas laikotarpis. Atsakovei atvežus krovinį į ieškovės sandėlius pastebėjo, kad krovinys sugadintas. Krovinio priėmimo metu ieškovė apie sugadintą krovinį pažymėjo krovinio važtaraštyje, įrašydama, kad „krovinys gautas nesilaikant pervežimo instrukcijų, ant skardos matosi drėgmės pėdsakai su skardos oksidacija“. Ieškovė apie sugadintą krovinį informavo užsakovę AB „YIT Kausta“, kuri atsisakė priimti korozijos ir oksidacijos pažeistą krovinį. 2016 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl patirtų nuostolių, kurie atsirado pervežimo metu atsakovei sugadinus krovinį, atlyginimo. Atsakovė atlyginti nuostolius atsisakė, tačiau pripažino, kad krovinys buvo transportuotas lietinguoju metu ir kad atsakovė negalėjo užtikrinti saugaus krovinio transportavimo. 2016 m. spalio 11 d. ieškovė pateikė atsakovei papildomą pranešimą dėl žalos atlyginimo. Jame nurodė, jog po krovinio detalaus patikrinimo buvo nustatyta, kad pervežimo metu buvo visiškai sugadintas krovinys, kurio vertė 8 670,82 Eur. Ieškovė kreipėsi į krovinio siuntėją dėl galimybės krovinį priimti atgal. Krovinio siuntėjas sutiko priimti sugadintą krovinį už 1,35 Eur/ kg kainą. Ieškovė prašė atsakovę sugadintą krovinį savo lėšomis nuvežti krovinio siuntėjui ir kompensuoti krovinio kainos skirtumą 4 460,17 Eur. Atsakovė atsisakė atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Atsisakymą grindė CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b punkte nustatyta išlyga – netinkamu krovinio įpakavimu/ paruošimu pervežimui, nes, atsakovės teigimu, krovinys buvo neuždengtas ir neapsaugotas nuo tiesioginės drėgmės. Ieškovė paprašė siuntėjo paaiškinti, ar toks krovinio sugadinimas galėjo atsirasti dėl tiesioginės drėgnės. Krovinio siuntėjas 2016 m. lapkričio 29 d. išvada išaiškino, kad tik esant kraštutiniams temperatūrų pokyčiams kroviniui gali būti pavojinga, nes jų viduje gali susidaryti kondensatas, tačiau sugadinimai, kuriuos patyrė ieškovė, galimi tik esant tiesioginiam patekimui ant cinko skardos rulonų. Atsakydama į ieškovės 2017 m. sausio 16 d. pranešimą atsakovė pozicijos nekeitė, atlyginti nuostolius atsisakė. Sugadintą krovinį perdirbimui atgal krovinio siuntėjui išvežė ieškovė. Dėl atsakovės neteisėto veikimo/ neveikimo ieškovės patirti nuostoliai sudaro 4 7870,60 Eur sumą, kuri susideda iš 4 460,17 Eur nuostolių dėl sugadinto krovinio, 114,73 Eur dėl sugadinto krovinio atvežimo išlaidų proporcinga dalis viso krovinio atvežimo išlaidų vertei (visa krovinio atvežimo kaina sudaro 260,15 Eur, prarasta krovinio vertė sudaro 44,10 proc. nuo viso krovinio vertės), 205,70 Eur sugadinto krovinio išvežimo išlaidos. Atsakovė dalyvavo krovinio pakrovimo darbuose, matė kaip krovinys yra įpakuotas, tačiau jokių pastabų ar pretenzijų dėl įpakavimo ieškovei, siuntėjui nepareiškė, todėl yra atsakinga už krovinio sugadinimą. Vežėjui tenka pareiga patikrinti krovinio įpakavimą. Jei vežėjas to nepadaro ir nepareiškia jokių pastabų ar pretenzijų, preziumuojama, kad įpakavimas yra tinkamas. Krovinys buvo tinkamai įpakuotas, o krovinio sugadinimą lėmė atsakovės netinkamas jai nurodytų instrukcijų vykdymas ir krovinio pervežimo metu jo neapsaugojimas nuo lietaus. Krovinio siuntėjas (gamintojo atstovas) visada tokio tipo krovinį (cinko skardą rulonuose) pakuoja taip pat, kaip buvo įpakuotas ieškovei siųstas krovinys, o atsakovė anksčiau analogišką krovinį yra vežusi ieškovei, tačiau jokių pretenzijų dėl krovinio pakavimo nereiškė. Atsakovė, veždama krovinį, neapsaugojo krovinio nuo lietaus (tiesioginės drėgmės), todėl krovinys buvo sugadintas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 13 d. sprendimu ir 2017 m. spalio 18 d. nutartimi, kuri yra sudedamoji 2017 m. spalio 13 d. sprendimo dalis, ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovės 4 780,60 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4 780,60 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. gegužės 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 444,14 Eur bylinėjimosi išlaidų.
    2. Teismas nustatė, kad nebuvo ginčo, jog atsakovės gabentas krovinys buvo pažeistas korozijos, oksidacijos. Atsakovė neginčijo paskaičiuoto žalos dydžio. Teismas sutiko su skaičiavimu dėl ieškovės patirtų nuostolių dėl krovinio atvežimo bei sugadinto krovinio išvežimo išlaidų.
    3. Konstatavo, kad ieškovė, teikdama užsakymą atsakovei, elgėsi apdairiai ir rūpestingai, užsakyme nurodė specialiąsias instrukcijas krovinio pervežimui. Įrodymai patvirtino, kad visu krovinio gabenimo metu lijo, todėl atsakovė privalėjo imtis visų atsargumo priemonių kroviniui apsaugoti net ir nesant specialiųjų instrukcijų. Krovinio siuntėjas nurodė, kad visos medžiagos yra gabenamos be papildomo įpakavimo, nes tokiai apsaugai nėra poreikio. 2016 m. atsakovė ne vieną kartą įvykdė ieškovės užsakymą atgabenti cinko skardos rulonus, tačiau tik paskutinis krovinys sušlapo, kai visais atvejais kroviniai buvo įpakuoti vienodai. Atsakovės pateiktas 2016 m. rugpjūčio 22 d. tyrimo išvadas laikė raštiniais įrodymais, nelaikė eksperto išvada CPK 177 straipsnio 2 dalyje prasme, nes atsakovė nepateikė įrodymų, jog tyrimą atlikęs asmuo turėjo teismo eksperto kvalifikaciją ir kad tyrimas atliktas teismo nutarties pagrindu. Sprendė esant labiau tikėtina, jog nuostolių atsiradimą sąlygojo ne išorinės pakuotės nebuvimas, o netinkamas krovinio gabenimas. Atsakovės darbuotojas, priimdamas krovinį, privalėjo įvertinti galimas rizikas, kad krovinys bus gabenamas keletą dienų lietingu oru. Jokių motyvuotų pastabų ar pretenzijų dėl įpakavimo pareikšta nebuvo. Padarė išvadą, jog atsakovė prisiėmė šio specifinio krovinio gabenimo riziką ir privalo atlyginti nuostolius. Atsakovės pateiktas tyrimo aktas neįrodė, kad krovinys pagal savo savybes buvo netinkamas vežti jo neįpakavus, nes šį argumentą paneigė ankstesni sėkmingi transportavimai. Atsakovė nepagrindė, kodėl būtent šiai siuntai buvo būtinas ričių išorinis įpakavimas. Nebuvo svarbu, kokiomis aplinkybėmis krovinys sušlapo. Teisiškai reikšminga aplinkybe laikė faktą, kad krovinys buvo pažeistas dėl drėgmės jam esant atsakovės žinioje. To atsakovė neneigė. Atsakovės neveikimas (neužtikrino saugaus ir tinkamo krovinio pervežimo) sąlygojo krovinio sugadinimą, todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovei jos patirtus nuostolius.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti sprendimą, ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CMR 18 str. 2 punktą bei 17 str. 4 punkto „b“ papunktį, įtvirtinančius krovinio vežėjo atsakomybę, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Atsakovei užtenka įrodyti, kad netinkamas krovinio įpakavimas galėjo būti žalos atsiradimo priežastis. Atsakovei pateikus objektyvius, nepriklausomų ekspertų įrodymus, patvirtinančius, kad krovinys buvo sugadintas dėl to, kad krovinys nebuvo tinkamai įpakuotas ir todėl buvo neigiamai veikiamas temperatūrų pokyčių krovinio vežimo metu, teismas privalėjo taikyti CMR 18 straipsnio 2 punkte įtvirtintą prezumpciją, o atsakovė turėjo būti atleista nuo atsakomybės.
      2. Teismas klaidingai taikė ir aiškino CMR konvencijos 8 str. 1 punkto „b“ papunktyje įtvirtintą vežėjo pareigą patikrinti krovinį, nepagrįstai šią pareigą išplėtė. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės vairuotojas privalėjo įvertinti galimas rizikas, dėl krovinio gabenimo keletą dienų lietingu oru, o matydamas, kad krovinys netinkamai įpakuotas, apie tai pažymėti važtaraštyje. Kasacinio teismo praktikoje, užsienio teisės doktrinoje aiškinant CMR konvencijos 8 straipsnį išaiškinta, kad vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole. Iš vežėjo galima reikalauti specialių ekspertinių žinių nereikalaujančio patikrinimo. CMR konvencija pakavimo pareigą nustato siuntėjui. Atsakovės vairuotojas, susipažinęs su specialiu transportavimo reikalavimu – vengti tiesioginės drėgmės, veždamas krovinį uždara transporto priemone ir perkrovimus atlikdamas sandariuose sandėliuose, tinkamai įvykdė savo pareigą. Vairuotojas negalėjo nustatyti, kad krovinį būtina įpakuoti į specialų VCI popierių, skirtą metalui transportuoti, tam nustatyti būtinos specialios žinios (šiuos faktus nustatė ekspertai) ir specialios priemonės, t.y. VCI popierius.
      3. Teismas nepagrįstai ignoravo faktą, kad krovinio įpakavimas buvo siuntėjo pareiga (CMR 10 str., 17 str. 4 p. „b“ papunktis), todėl netinkamas krovinio supakavimas sąlygoja siuntėjo, o ne atsakovės kaip vežėjos atsakomybę. Šalys neginčija, kad krovinys nebuvo įpakuotas, tik pritvirtintas prie medinių palečių, kas nelaikytina krovinio įpakavimu CMR konvencijos prasme. Siuntėjui krovinio tinkamai neįpakavus, siuntėjas prisiėmė su tuo susijusią riziką. Aplinkybė, kad ankstesniu transportavimu su analogiška pakuote žala kroviniui nebuvo padaryta, nepatvirtina fakto, kad VCI pakuotė tokio pobūdžio kroviniui nereikalinga. Teismas nevertino, kad atsakovė įvykdė reikalavimą ant viršaus nieko nekrauti, kad krovinys negali gauti tiesioginės drėgmės. Teismas nevertino, kad krovinio transportavimo metu krovinys nebuvo veikiamas lauko oro sąlygų. Visose krovinio perkrovimo vietose krovinys iš transporto priemonės būdavo iškraunamas į uždarą sandėlį (nesant sąveikos su lauku), iš kurio tokiu pat principu perkraunamas į kitą transporto priemonę. Krovinio paletės buvo sausos. Jeigu krovinys būtų veikiamas tiesiogiai vandens, paletės, ant kurių buvo pritvirtintas krovinys, būtų drėgnos. Ieškovė nenurodė papildomų reikalavimų krovinio transportavimui. Teismas neanalizavo, kad tyrimo išvadoje nustatyta, jog krovinio defektus galėjo sąlygoti ne tiesioginė drėgmė, o oro drėgmė, kuri sukelia koroziją. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė nesilaikė krovinio specifikacijoje nurodytų reikalavimų. To neįrodo abejotina sinoptiko prognozė į ateitį. Ieškovės informacija apie orus Lenkijoje nėra objektyvi ir patikima, kadangi informacija yra iš Lenkijos orų tinklaraščio, kuriame nurodyta, kad puslapyje nebūtinai pateikiama tiksli ir teisinga informacija. Be to, teismas klaidingai nurodė, kad ieškovė pateikė istorinius orų duomenis. Teismas nevertino, kad krovinys galėjo būti pažeistas iki krovinio perdavimo atsakovei. Krovinys faktiškai pagamintas Vokietijoje ir siuntėjo pristatytas į Lenkiją, kur buvo perduotas atsakovei. Krovinys buvo paveiktas oksidacijos ir korozijos ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. Vidinių krovinio defektų vairuotojas nebūtų galėjęs pamatyti krovinio priėmimo metu, vėliau vidiniai pažeidimai galėjo persikelti į išorę.
      4. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, tai lėmė, kad teismas klaidingai nustatė atsakovei pareigą atlyginti žalą. Teismas privalėjo nurodyti argumentus, kodėl rėmėsi siuntėjo, turinčio suinteresuotumą bylos baigtimi, pareiškimais, kodėl atmetė ekspertų tyrimo išvadą. Siuntėjas yra Lenkijoje, krovinio ir jo defektų niekada tiesiogiai nematė, savo pareiškimus derino su ieškove. Tyrime dalyvavo ir ieškovo atstovas, krovinys apžiūrėtas fiziškai. Ieškovė tyrimo išvados neginčijo. Tyrimas atliktas prieš pradedant bylą nagrinėti teisme. Tyrimo išvada nėra laikoma ekspertizės išvada CPK 216 str. prasme, tačiau ši išvada yra vienintelis objektyvus įrodymas. Ieškovė atsisakė įtraukti siuntėją trečiuoju asmeniu ir nurodė, kad atsisako savo teisės reikalauti žalos atlyginimo iš siuntėjo teismui pripažinus, jog krovinys buvo netinkamai įpakuotas.
    2. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
      1. Atsakovė stengiasi paneigti vežėjo pareigą krovinio priėmimo metu jį apžiūrėti ir pateikti pastabas, jeigu krovinys paruoštas netinkamai. CMR konvencijos 8 str. įtvirtina vežėjo pareigą priimant krovinį elgtis apdairiai ir rūpestingai, t. y. vežėjas privalo apžiūrėti priimamą krovinį ir jo pakuotę, sutikrinti krovinio dokumentus ir įrašyti pastabas, jeigu nustato su kroviniu susijusių neatitikimų, arba įrašyti pastabą, jeigu negali tokio patikrinimo atlikti. Jeigu atsakovės krovinys buvo nesupakuotas, atsakovė apie krovinio pakuotės nebuvimą turėjo įrašyti pastabą važtaraštyje. Atsakovė jokių pastabų neįrašė, todėl prisiėmė riziką krovinį saugiai pristatyti ieškovei. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nepagrindė, kodėl būtent šiai krovinio siuntai buvo būtinas išorinis VCI molekulėmis impregnuotas popierius. Atsakovė nepaneigė nustatytų aplinkybių, kad analogišką krovinį, tapačiai supakuotą, pristatė ieškovei nesugadintą.
      2. Teismas tinkamai nustatė krovinio vežimo subjektų atsakomybę. Atsakovė nepagrįstai siekia susiaurinti savo atsakomybės ribas, paneigdama CMR konvencijos 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintas vežėjo pareigas. Atsakovė remiasi teismų praktika, pagal kurią vežėjas buvo atleistas nuo atsakomybės, nes elgėsi atidžiai ir rūpestingai. Klaidinga atsakovės pozicija, kad VCI pakuotė yra vienintelė priemonė, galinti apsaugoti nuo korozijos ir oksidacijos transportavimo metu. VCI popierius nėra būtinas norint saugiai pervežti cinko skardos rulonus, tai rodo ankstesni transportavimai. Krovinio gamintojas yra nustatęs būtent tokį krovinio pakavimą.
      3. Teismas tinkamai įvertino su specialiųjų instrukcijų (ne)vykdymu susijusias aplinkybes. Atsakovė negalėjo nurodyti, konkrečiai kuriomis ir kokio tipo transporto priemonėmis buvo vežamas krovinys. 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštas, nuotraukos patvirtina, kad atsakovė negalėjo užtikrinti saugaus krovinio transportavimo. Antstolis, atlikdamas faktinių aplinkybių konstatavimą, objektyviai negalėjo užfiksuoti aplinkybės, ar krovinys ir padėklai transportavimo metu buvo drėgni ar sausi, nes konstatavimą atliko ne krovinio pristatymo į ieškovės sandėlius metu.
      4. Teismas tinkamai taikė įrodinėjimo taisykles, vertino kiekvieną įrodymą, juos tarpusavyje lygino, vadovavosi logikos dėsniais. Tyrimo išvada negali būti laikoma objektyviu ir nešališku tiesioginiu įrodymu, nes tyrimo išvadą parengė ir surašė C. G. iš įmonės Batterman and Tillery Gmbh, kuris nepažiūrėjo sugadinto krovinio. Krovinio apžiūros metu į ieškovės sandėlius atvyko V. B. iš įmonės Lars Krogius Baltic. Ieškovei nebuvo žinoma tyrimo išvada, su išvada susipažino atsakovei ją pateikus į bylą.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Nagrinėjamoje byloje vertinama pirmosios instancijos teismo išvada, kad vežėjas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą pagal CMR konvenciją. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

6Dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės

    1. Atmestini apeliantės argumentai dėl jos įrodyto netinkamo krovinio įpakavimo kaip žalos atsiradimo priežasties ir dėl to pirmosios instancijos teismo nepagrįstai netaikyto vežėjos atleidimo nuo atsakomybės pagrindo, numatyto CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkte ir 17 straipsnio 4 punkto „b“ papunktyje.
    2. Pagal CMR Konvencijos 17 straipsnį, vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti (1, 2 punktai). Pagal CPM konvencijos 18 straipsnio 2 punktą, jei vežėjas įrodo, jog susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti. Remiantis CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punktu, pagal 17 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai (b papunktis); jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu (c papunktis).
    3. Tokiu būdu apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje svarbu įsitikinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino aplinkybes, susijusias su krovinio transportavimo sąlygomis (krovinio pervežimui tinkamo transporto užsakymą, krovinio įpakavimą, krovinio gabenimą, žalos kilimo mechanizmą) ir nusprendė dėl priežastinio ryšio tarp šių aplinkybių ir kroviniui padarytos žalos.
    4. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovė užsakė atsakovei pervežti krovinį, nurodydama specialiąsias instrukcijas, t.y. ant krovinio viršaus nieko nekrauti ir kad krovinys negali gauti tiesioginės drėgmės. Krovinys – skardos ritės – nebuvo sudėtas į išorinę pakuotę, ritės diržais pririštos prie medinių padėklų. Dėl krovinio įpakavimo ir sudėjimo vežėjo vairuotojas pastabų važtaraštyje neįrašė.
    5. Atsakovė pripažino, jog pagal tokią instrukciją krovinys turėjo būti vežamas uždengtoje transporto priemonėje (tentu ar kieta danga). Apeliaciniame skunde nurodė, kad pastarąjį susitarimą įvykdė.
    6. 2016 m. liepos 27 d. krovinys buvo paimtas iš pakrovimo vietos Wiazowna mieste (Lenkija), vežimo metu tris kartus perkrautas ir 2016 m. liepos 29 d. 12 val. pristatytas į ieškovės sandėlius Europos pr. 83, Kaune. Atvežus krovinį ieškovė važtaraštyje įrašė pastabą, kad krovinys gautas nesilaikant pervežimo instrukcijų, ant skardos matosi drėgmės pėdsakai su skardos oksidacija.
    7. Šalys skirtingai aiškina skardos korozijos ir oksidacijos priežastis.
    8. Ieškovė teigia, kad krovinys buvo pažeistas dėl tiesioginio vandens poveikio (lietaus). Antstolis M. P. ieškovės pavedimu 2016 m. lapkričio 29 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatavo, jog, vizualiai apžiūrėjus visus skardos ritinius buvo matyti, kad ant skardos ritinių išorės ir ritinio viduje matosi vandens nubėgimo dėmės bei rūdys. Išvyniojus skardos ritinius matyti, kad skardos lakštai pažeisti, matosi rūdys (oksidacijos požymiai). 2016 m. lapkričio 29 d. rašte ieškovei krovinio siuntėja „Rheinzink Polska Sp.z.o.o.“ nurodė, jog pagal gautą žalos, dėl kurios buvo pateikta pretenzija, atlyginimo medžiagą žala turėjo atsirasti dėl tiesioginio vandens patekimo, o ne dėl drėgmės kondensacijos, ypač ten, kur šlapios net ir paletės, kaip matoma nuotraukose. Siuntėja padarė prielaidą, kad medžiaga buvo patekusi ar buvo laikoma intensyvioje drėgmėje, pvz., lietuje, tokių išmatavimų ir formų baltos dėmės galėjo atsirasti tik dėl slėginio kapiliarinio vandens pratekėjimo, t. y. kai vanduo ilgą laiką skverbėsi į titano–cinko ritinius.
    9. Atsakovė, gavusi ieškovės pretenziją, pateikė Vokietijos įmonės „Batterman+Tillery Global Marine“ tyrimo ataskaitą Nr. GM/HK/159255/16/CG. Dalyvaujant abiejų šalių atstovams, tyrimas atliktas 2016 m. rugpjūčio 22 d. Išvadoje nurodyta, jog pagal pateiktą pristatymo dienos 2016 m. liepos 29 d. fotografinę medžiagą, krovinį pristačiusios transporto priemonės krovinių erdvė atrodo sausa. Ant medinių padėklų nėra drėgmės požymių. Visų ričių išoriniai paviršiai įvairiu laipsniu paveikti korozijos. Atrankiniu būdu patikrintos kelios ritės. Ritės, kurios gaminio numeris 1646708, abiejų pusių paviršiai dėmėti per visą ilgį, Nr. 1640018 korozijos apimtis gali būti laikoma priimtina. Ričių paviršius buvo neapsaugotas nuo drėgmės, jos turėjo būti įvyniotos į lakiaisiais antikoroziniais inhibitoriais (VCI) impregnuotą popieriaus ir plėvelės apvalkalą ar bent apgaubtos standaus pluošto vyniojamąja medžiaga, kad nebūtų tiesiogiai veikiamos oro drėgmės, sukeliančios koroziją. Kondensacija paprastai vyksta dėl oro temperatūros ir drėgmės sąveikos kartu su besikeičiančiomis aplinkos sąlygomis gabenant ir laikant. Tokia sąveika gali atsirasti per pradinį ir tarpinį sandėliavimą dieną ir naktį ar gabenant, kai ritės įšyla ir atšąla ir turi sąlytį su garų prisodrintu oru. Nuostolius reikia priskirti dėl nepakankamos pakuotės (nebuvimo išorinės pakuotės) susidariusiai kondensacijai. Apdraustasis (atsakovė) patvirtino, kad, atliekant pervežimą prekės nebuvo veikiamos drėgmės ir kad perkrovimo punktuose buvo iškraunamos tiesiai iš sunkvežimio į sandėlį. Nuostolius sąlygojo nepakankama pakuotė (išorinės pakuotės nebuvimas).
    10. Pirmosios instancijos teismas nutarties 17 punkte nurodyta išvada nesirėmė dėl to, kad tyrimą atliko eksperto kvalifikacijos neturintis asmuo, nesant teismo nutarties. Sutiktina su apeliante, kad ir tokiu atveju išvada yra rašytinis įrodymas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis rašytinis įrodymas nepagrindžia vežėjos pozicijos, jog ji apsaugojo krovinį nuo tiesioginio drėgmės poveikio (lietaus), todėl vienintelė jo sugadinimo priežastis yra savaiminė drėgmės kondensacija dėl oro temperatūros pokyčių.
    11. Svarbi aplinkybė yra ta, kad nuostolių atsiradimo priežastį ekspertas nustatė neįvertinęs konkrečių krovinio gabenimo sąlygų. Nurodė, jog krovinys buvo perkrautas tris kartus pagal pridedamus gabenimo dokumentus, išvardijo vežėjus, tačiau pirmosios instancijos teismui ir apeliacijos metu atsakovė nepateikė nei minimų gabenimo dokumentų, nei duomenų apie tai, kokių konkrečių charakteristikų transporto priemonėmis krovinys buvo gabenamas, išskyrus paskutiniojo vežėjo UAB „BMK Transport“ transporto priemonę, uždarą ir kietašonę, užfiksuotą iškrovimo nuotraukose.
    12. Antra, ekspertas rėmėsi tuo, kad atliekant pervežimą prekės nebuvo veikiamos drėgmės. Ieškovės teigimu, krovinys buvo tiesiogiai paveiktas lietaus ir tai patvirtina nutarties 16 punkte nurodyti rašytiniai įrodymai.
    13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolio užfiksuotų aplinkybių ir siuntėjo rašto dėl pažeidimų atsiradimo priežasties (tiesioginio vandens poveikio, lietaus) nėra pagrindo atmesti vien dėl to, kad tokia pozicija galimai suderinta su ieškove. Vertinant tokiu principu, reikėtų atmesti ir eksperto išvadą, nes jo tyrimą užsakė atsakovės civilinės atsakomybės draudikas (CPK 185 straipsnis).
    14. Nuotraukos ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas rodo, kad ant ričių aiškiai matomos baltos dėmės. Eksperto išvadoje dėl jų kilmės atskirai neapsisakyta. Iš perkrovimo punktų fotonuotraukų matyti, kad perkrovimo metu krovinys, jei buvo iškraunamas per uždaros transporto priemonės galą, nuo tiesioginio vandens poveikio (lietaus) turėjo būti apsaugotas. Esant tokioms aplinkybėms logiška manyti, jog atsakovė, siekdama paneigti vežėjo atsakomybės prezumpciją, turėjo pateikti apeliacinio skundo argumentą patvirtinančius įrodymus, kad, laikydamasi ieškovės užsakyme nurodytų specialiųjų sąlygų, vežimui naudojo uždaras, kieta danga (kietašones) arba tentu uždengtas transporto priemones, tokiu būdu tiesioginio lietaus poveikio negalėjo būti (CPK 178 straipsnis).
    15. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad šias aplinkybes įrodo nuotraukos ir liudytojos G. K. parodymai. Minėta, kad nuotraukose užfiksuotas tik iškrovimas, kurio metu nustatytas krovinio pažeidimas. Kitomis nuotraukomis atsakovė įrodinėjo ne perkrovimo momentą ir krovinį vežusių transporto priemonių tinkamumą ieškovės užsakytoms specialiosioms sąlygoms, o perkrovimo sąlygas atitinkamuose punktuose. Išklausius 2017 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad liudytoja G. K., 10 metų dirbanti atsakovės klientų aptarnavimo skyriaus vadove, pavirtino tik tai, kad atsakovė neturi savo transporto priemonių ir pagal sutartis mašinas pervežimui gauna iš kontraktorių. Nei pakraunant, nei perkraunant krovinį ji nedalyvavo ir nežino, kokiomis konkrečiai mašinomis jis buvo vežamas. Apie tai, kad krovinys turėjo būti vežamas uždara (kietašone ar dengta) transporto priemone, sprendė todėl, kad atsakovės įmonė sau yra patvirtinusi tokius standartus, tačiau liudytoja neturi informacijos, kokiomis transporto priemonėmis dirbo konkrečiu atveju užsakyti vežėjai.
    16. Pažymėtina, kad atsakovė į bylą nepateikė nei su ginčo krovinio vežėjais sudarytų sutarčių, nei įrodymų, kokio pobūdžio transporto priemones jie pateikė šio krovinio pervežimui. Atsakydama į ieškovės pretenziją dėl žalos atlyginimo 2016 m. rugpjūčio 5 d. rašte ji nurodė, kad krovinys buvo neapsaugotas nei plėvele, nei kartonu, o buvo transportuotas lietinguoju metu; pripažino, kad dėl šios priežasties atsakovė negalėjo užtikrinti saugaus jo transportavimo, atsiprašė už sukeltus nepatogumus. Dėl to apeliantės argumentai apie neįrodytą lietų krovinio gabenimo metu atmestini kaip paneigti jos pačios pripažinimu (CPK 187 straipsnio 1 dalis).
    17. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl atsakovės neįvykdytos ieškovės specialiosios instrukcijos, kad krovinys negali gauti tiesioginės drėgmės, kad jo pažeidimo priežastis buvo aplijimas, todėl vežėjas, neįrašęs pastabų dėl krovinio įpakavimo netinkamumo vežant jį lietingu metu neuždara transporto priemone, nepaneigė CMR 17 straipsnio 1 punkte įtvirtintos prezumpcijos. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina, nes nustačius, kad apeliantė neįrodė užsakymo specialiųjų sąlygų įvykdymo, o ieškovė pateikė įrodymus apie priežastinį ryšį tarp šio neįvykdymo ir krovinio sugadinimo, jie nebeturi reikšmės apeliacine tvarka tikrinamo sprendimo įvertinimui.

7Apeliacinės instancijos teismo išvados

    1. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
    2. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
    3. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė UAB „Infantas“ patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių – 2017 m. II ketv. – 838,7 Eur) (2015 m. kovo 19 d. redakcija), todėl jos priteistinos (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

9Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

10Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RABEN LIETUVA“, įmonės kodas 300027413, 605 (šešis šimtus penkis) Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Infantas“, įmonės kodas 133907440.

11Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai