Byla 2A-85-180/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Marijai Zubrickienei, Galinai Lavrinovič, dalyvaujant ieškovo ir trečiojo asmens atstovui advokatui Arūnui Juodžiui, atsakovui R. T. ir jo atstovui advokatui Ričardui Noreikai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų cinkas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-334-524/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų cinkas“ ieškinį atsakovui R. T., dalyvaujant tretiesiems asmenims: akcinei bendrovei „Vakarų laivų gamykla“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Vakarų apskaitos grupė“, dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė UAB „Vakarų cinkas“ prašė priteisti iš atsakovo R. T. 261 379,58 Eur žalos atlyginimo.

4Ieškinio faktinis pagrindas: nuo 2003 m. rugsėjo 12 d. iki 2013 m. birželio 20 d. atsakovas buvo ieškovės direktorius. Siekiant pasiruošti planuotam ieškovės akcijų pardavimui, 2013 m. birželio 7 d. atliktas cinko likučio gamybinėse patalpose, esančiose Vilniuje, patikrinimas, kurio metu nustatytas cinko trūkumas. Paaiškėjo, kad dėl atsakovo pateiktos cinkavimo vonios schemos suklastojimo tikrasis cinko likučio kiekis galėjo būti nuslėptas, nes, palyginus atsakovo pateiktos cinkavimo vonios schemos duomenis su iš gamintojo tiesiogiai gautos schemos duomenimis, buvo nustatyti skirtingi vonios matmenys – atsakovo pateiktoje schemoje cinkavimo vonios gylis buvo didesnis vienu metru, t. y. vietoj 3 m nurodyti 4 m.

5Tikėtina, kad atsakovas, teikdamas inventorizacijos komisijoms neteisingus (didesnius) vonios dydžio duomenis, o kartu ir padidintus duomenis apie cinkavimo vonioje esančio cinko likutį, tyčia slėpė cinko trūkumą.

6Cinko trūkumas, kurio vertę prašoma priteisti iš atsakovo, nustatytas įvertinus 2013 m. birželio 21 d. inventorizacijos ir buhalteriniais apskaitos duomenimis. Atsakovas prisipažino, kad apie cinko trūkumą žinojo, tačiau tai slėpė.

7Ieškovas teigė, kad atsakovo neteisėti veiksmai – netinkamas pareigų vykdymas ir veiklos organizavimas, nepakankamas rūpestingumas, atidumas, CK 2.87 straipsnyje nustatytos bendrovės vadovo pareigos pažeidimas.

8II. Pirmosios instancijos teismo spendimo esmė

9Teismas ieškinį atmetė.

10Teismas ginčui taikė darbuotojo materialinę atsakomybę reglamentuojančias Darbo kodekso normas (toliau – DK, 245 str., 253–255 str.).

11Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio.

12Teismas Nustatė UAB ,,Vakarų cinkas“ – AB ,,Vakarų laivų gamykla“ dukterinė įmonė, priklausanti AB ,,Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupei. Ieškovė savarankiškos buhalterinės apskaitos netvarkė. Ją tvarkė UAB ,,Vakarų apskaitos grupė“. Teismo įsitikinimu, ši aplinkybė paneigia atsakovo atsakomybę, kylančią iš Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio, kuriame nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, taip pat už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas, kuris yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, atliekantis visas jo funkcijas ir vykdantis jo uždavinius.

13Byloje nebuvo ginčo, kad gamyboje naudoto cinko apskaita įmonės finansiniuose dokumentuose buvo atliekama pagal atsakovo įsakymais patvirtintus normatyvus, suderintus su AB ,,Vakarų laivų gamykla“. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas siūlė patikslinti normatyvus, atsižvelgiant į faktinį sunaudojamo cinko kiekį, t. y. tvarkyti apskaitą pagal faktiškai jo sunaudotą kiekį, tačiau tai nebuvo padaryta. Ieškovės gamybos procese naudojamo cinko ir cinkuojamų detalių apskaitą tvarkė ieškovės akcininkė AB ,,Vakarų laivų gamykla“. Apskaita buvo tvarkoma akcininkės ir UAB ,,Vakarų apskaitos grupė“ nustatyta tvarka. Atsakovas nebuvo UAB ,,Vakarų apskaitos grupė“ vadovu, todėl, teismo įsitikinimu, neįrodyta, kad atsakovas buvo atsakingas už ieškovo įrodinėjamą buhalterinį cinko trūkumą.

14Teismas nenustatė, kad ieškovės nurodomą trūkstamą cinko kiekį atsakovas pasisavino ar cinkavo įmonėje į apskaitą neįtrauktas detales. Nenustatė ir atsakovo tyčinės, nusikalstamos ar kitaip pasireiškusios neteisėtos veiklos. Ginčo cinko kiekis sudaro apie šešis krovininius automobilius. Kadangi įmonės teritorija yra saugoma, todėl, teismo įsitikinimu, ieškovė turėjo galimybę užfiksuoti išvežamo cinko kiekį, tačiau tokie įrodymai nepateikti.

15Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis ieškovės atstovui neteisingai nurodė cinkavimo vonios gylį, t. y. 4 m vietoje 3 m, nes ši aplinkybė nėra susijusi teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su ieškovės įrodinėjamomis pasekmėmis. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad, vykdant 2007 m. rugsėjo 18 d. sutartį ir įrenginėjant metalo konstrukcijų karšto cinkavimo liniją, buvo nupirkta 3 m gylio vonia. Šios linijos statytojui – AB ,,Vakarų laivų įmonė“, visada buvo žinoma, kad vonios gylis buvo 3 m ir negalėjo būti kitoks. Teismo įsitikinimu, atsakovas įrodė, kad ši vonia per penkerių metų eksploatavimo laikotarpį išsigaubė ir jos matmenys nėra tokie, kokie buvo ją įsigijus. Šią aplinkybę teismas grindė ieškovės atliktais matavimais, kurie, palyginus su vonios įsigijimo dokumentais, skiriasi: 13 000 ilgis (ieškovės matavimo duomenys – 13,06 m), plotis – 1,6 m (ieškovės matavimo duomenys – nuo 1,62 iki 1,68 m), gylis – 3 m (ieškovė matavimo duomenys – 3,02 m). Įrodytas vonios išsigaubimas leido teismui padaryti išvadą, kad ieškovė netiksliai apskaičiavo cinko likutį vonioje, nes akivaizdu, kad išsigaubimai taip pat užsipildė cinku.

16Remdamasis byloje atliktos ekspertizės akto išvadomis, teismas sprendė, kad faktiškai sunaudoto cinko kiekis buvo kitoks, ir jis nebuvo įtraukiamas į apskaitą. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų tokias teismo ekspertizės akto išvadas.

17Vertindamas byloje esantį atsakovo rašytinį prisipažinimą, teismas priėjo prie išvados, kad tai tik atsakovo nuomonė dėl cinko trūkumo susidarymo, t. y. dėl trūkumo fakto. To nepakanka, kad nuginčyti eksperto išvadą. Teismas sprendė, kad nors atsakovo pareiškime dėstomos aplinkybės dėl buvusio įmonės darbuotojo M. P. veiksmų, ieškovė šioje byloje įrodinėjo tik atsakovo neteisėtus veiksmus. Iš esmės paminėtas raštas neprieštarauja atsakovo pozicijai, pareikštai nagrinėjant bylą, ekspertų nustatytai išvadai, kad UAB ,,Vakarų apskaitos grupė“ nurašydavo cinką tik pagal normatyvus, o ne pagal realiai sunaudotą jo kiekį.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

19Ieškovė UAB „Vakarų cinkas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti.

20Skundo esminiai argumentai:

    1. Teismas nepagrįstai susiaurino atsakovui tenkančios atsakomybės taikymo apimtį ir sprendė, kad jam galėtų būti taikoma atsakomybė tik dėl vidinių teisinių santykių su įmone pagal DK.
    2. Atsakovo neteisėti veiksmai, veikiant „išoriniuose“ santykiuose, pasireiškė CK 2.87 straipsnio ir ieškovės įstatų 4.3 punkte nustatytų pareigų pažeidimu, t. y. atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, nes 2009 metais neužtikrino 68 tonų cinko, kuris buvo nupirktas, pristatymo į ieškovės sandėlį. Šio cinko įsigijimo kaina sudaro 118 503,51 Eur. Ši suma sudaro tiesioginius ieškovės nuostolius, kurie nebūtų kilę, jei atsakovas būtų vykdęs savo įstatymines pareigas, būtų atidus, rūpestingas ir užtikrintų viso nupirkto cinko kiekio pristatymą (priežastinis ryšys). Dėl šių ieškovės argumentų teismas nepasisakė.
    3. Atsakovas 2013 m. birželio 20 d. el. laišku pateiktame paaiškinime prisipažino, kad 2009 metų balandžio mėnesį buvo atvežtas ne visas cinko kiekis, kad jis ilgą laiką slėpė 68 tonų cinko trūkumą, inventorizacijų metu pateikdavęs netikslius duomenis.
    4. Atsakovo neteisėti veiksmai, veikiant „vidiniuose“ santykiuose, pasireiškė netinkamu ieškovo veiklos organizavimu ir vykdymu, nes vadovas neužtikrino tinkamos cinko apskaitos, cinko sunaudojimo gamyboje kontrolės ir saugojimo, todėl susidarė itin didelis įsigyto ir bendrovės veikloje nepanaudoto cinko trūkumas. Tai įrodo atsakovo pasirašytas 2012 m. spalio 17 d. Cinko lygio cinkavimo vonioje matavimo aktas Nr. 7, kuriame nurodyti akivaizdžiai neteisingi (padidinti) cinkavimo vonios duomenys. Atsakovui veikiant „vidiniuose“ santykiuose susidaręs cinko trūkumo įsigijimo vertė – 142 876,07 Eur. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad šis cinko kiekis buvo sunaudotas vykdant teisėtą ieškovės veiklą.
    5. Priešingai nei sprendė teismas, aplinkybė, kad atsakovas 2010 m. sausio 4 d. Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartimi buhalterinę apskaitą pavedė tvarkyti UAB „Vakarų apskaitos grupė“, nepanaikina atsakovo atsakomybės už apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus. Šioje sutartyje buvo nustatyta, kad UAB „Vakarų apskaitos grupė“ buhalterinę apskaitą tvarko remdamasi atsakovo pateiktais pirminiais apskaitos dokumentais.
    6. Nepagrįsta teismo išvada, kad faktiškai sunaudoto cinko kiekis buvo kitas ir jis nebuvo įtraukiamas į apskaitą, nes byloje nėra įrodymų, kad faktiškai metalo konstrukcijų cinkavimui buvo sunaudojamas didesnis cinko kiekis nei pagal normatyvus. Priešingai, atlikus bandymus sveriant metalo konstrukcijas prieš ir po cinkavimo, nustatyta, kad faktiškai vidutinis cinko sunaudojimas 1 kg metalo neviršija nustatytos pačios mažiausios cinko sunaudojimo normos (2014 m. kovo 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 157-14-20). Tai įrodo ir 2015 m. sausio 30 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto išvada.
    7. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, byloje surinktus ir atsakovo neteisėtus veiksmus pagrindžiančius įrodymus interpretavo tik atsakovui palankia linkme. Teismo padarytos išvados prieštarauja ekspertizės akto išvadoms, kuriose yra pripažįstamas cinko trūkumas, iškeliant penkias hipotezes dėl šio trūkumo atsiradimo priežasčių, kurios sietinos arba su netiksliai pildyta inventorizacija, arba su cinko panaudojimo (vagyste, sugadinimu ir kt.) neapiformintais dokumentais.

21Atsakovas R. T. atsiliepime prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22Atsiliepimo esminiai argumentai:

  1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad 68 t cinko trūkumas susidarė dėl jo (atsakovo) kaltės, veikiant ,,išoriniuose santykiuose“, nes tokių įrodymų byloje nėra. To nepatvirtina ir elektroninis laiškas, nes jame pripažinta, kad cinko trūkumas yra tik buhalterinis. Ekspertizės akto išvada šiuo klausimu nevienareikšmė – nurodyta, kad toks trūkumas galėjo susidaryti dėl to, kad buvo pristatytas ne visas cinkas į sandėlį iš kitų tiekėjų arba iš kito pačios ieškovės sandėlio. Šios aplinkybės ieškovė ieškinyje nebuvo nurodžiusi, pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė, todėl ja draudžiama remtis apeliaciniame skunde.
  2. Apeliantė, teigdama, kad teismas neteisingai taikė DK normas, nenurodo jokios konkrečios teisės normos. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovas buhalterinės apskaitos netvarkė, todėl negali būti atsakingas už buhalterinį trūkumą. Byloje įrodyta, kad nustatyti normatyvai neatitiko realiai sunaudojamo cinko kiekio, vonia per jos naudojimo laikotarpį išsigaubė ir tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė netiksliai apskaičiavo cinko likutį. Jis (atsakovas) nebuvo savarankiškas vadovas, priimamus sprendimus turėjo derinti su AB ,,Vakarų laivų gamykla“. Jis nuolat informuodavo vadovus, kad būtina atlikti sunaudojamo cinko faktinius matavimus, kad normatyvai neatitinka realiai sunaudojamo cinko kiekio, sąnaudoms skiriamas biudžetas yra per mažas, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.
  3. Apeliantė, teigdama, kad normatyvai atitiko realiai sunaudojamo cinko kiekį, be pagrindo remiasi atliktų bandymų duomenimis, nes cinkavimui pasirinktos detalės buvo per lengvos, per trumpai laikomos cinkavimo vonioje ir dengiamos per plonu sluoksniu. Tai konstatuota ir ekspertizės akte.
  4. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantė realiai patyrė žalą, bylos nagrinėjimo metu nuolat mažino jos dydį, teikė patikslintus ieškinius, o tai įrodo, kad apskaita buvo vedama netinkamai.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

25Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

26Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl buvusio bendrovės vadovo civilinės atsakomybės, jo (vadovo) veiksmais bendrovei padarytos žalos atlyginimo.

27Dėl bendrovės vadovo atsakomybės pobūdžio

28Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šioje byloje atsakovui – buvusiam bendrovės vadovui, pareikštas reikalavimas atlyginti žalą nagrinėtinas pagal darbo teisės normas. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės teiginiais nesutinka.

29Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, todėl įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais. Įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, teisingai nurodė, kad vadovo ir bendrovės santykiams yra būdingas tam tikras dualizmas: „vidiniuose“ santykiuose, t. y. organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, priimdamas, atleisdamas, skatindamas, bausdamas darbuotojus, vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o „išoriniuose“, t. y. veikdamas bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis, – kaip bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas (ir atstovas). Kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos, veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, tai jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus. Tais atvejais, kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos netinkamai organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, t. y. netinkamai atlikdamas savo, kaip vadovo, pareigas „vidiniuose“ santykiuose, dėl jo atsakomybės spręstina pagal darbo teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009, 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009 ir kt.).

30Apeliantė ieškinio reikalavimą priteisti bendrovei padarytą žalą grindė atsakovo neteisėtais veiksmais, t. y. tuo, kad jis slėpė realų cinko trūkumą neteisingai nurodydamas cinko vonios gylį, t. y. vietoje 3 m vonios gylio nurodęs 4 m; klastodamas finansinės apskaitos dokumentų duomenis.

31Apeliantė teigia, kad atsakovas padarė žalos, veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, nes sudaręs sutartis su išorės subjektais dėl cinko įsigijimo, neužtikrino, kad jo visas kiekis būtų pristatytas. Tokius teiginius ieškovė grindžia tik atsakovo rašytiniais paaiškinimais apie tai, kad iš kito sandėlio atvežus cinką, jis (atsakovas) pastebėjo trūkumą. Medžiagų pristatymas iš tiekėjų ar kito sandėlio ir kontrolė apima vidinę įmonės resursų apskaitą, sudaro kasdienę bendrovės veiklos organizavimą. Tai nėra bendrovės vadovo įmonės atstovavimas. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas kiekvienas asmuo privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo teiginius. Apeliantė neįrodinėjo konkrečių neteisėtų atsakovo veiksmų sudarant sandorius, neteigė, kad patys sandoriai buvo neteisėti ar nenaudingi įmonei. Byloje nėra pateikta jokių konkrečių cinko įsigijimo sandorių, jų pagrindu išrašytų sąskaitų, duomenų apie sumokėtą cinką, važtaraščių ar kt.

32Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo spręsti dėl atsakovo civilinės atsakomybės pagal civilinius įstatymus – spręstina tik dėl atsakovui taikytinos materialinės atsakomybės pagal darbo teisę.

33Dėl materialinės atsakomybės sąlygų

34Materialioji atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Nurodytos atsakomybės tikslas – pasiekti, kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą (DK 245 str., 253–255 str.). Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejantys darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 str.).

35Aiškindamas neteisėtos veikos, kaip materialinės atsakomybės pagal DK sąlygos, sampratą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009), tačiau kaltės forma yra aktuali sprendžiant dėl darbuotojui taikomos atsakomybės apimties. DK 253 straipsnyje pateikiamas pavyzdinis darbuotojo materialinės atsakomybės atvejų sąrašas. Pagal jį darbuotojas privalo atlyginti materialią žalą, atsiradusią, be kita ko, dėl: netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos (6 p.) ar kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitokių instrukcijų pažeidimo (8 p.).

36Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis ir padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantė neįrodė atsakovo materialinės atsakomybės sąlygų.

37Viena iš darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygų yra ta, kad žala padaroma neteisėta veika (DK 246 str. 2 p.). Tokia veika suprantama kaip teisinės pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas.

38Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai vykdyti darbo pareigas. Jas nustato įstatymai, kiti teisės aktai, įmonės dokumentai. Bendrovės administracijos vadovo darbo pareigos, jų turinys įtvirtintas DK, AB, CK, kituose įstatymuose, bendrovės įstatuose, administracijos vadovo pareiginiuose nuostatuose. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu privalo veikti sąžiningai ir protingai. AB įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Remiantis ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostata bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. BAĮ apskaitos įstatymo 21 straipsnis nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, taip pat už apskaitos dokumentų išsaugojimą, atsako ūkio subjekto vadovas, kuris yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, atliekantis visas jo funkcijas ir vykdantis jo uždavinius.

39Bendrovės įstatų 4.3 punkte bendrovės vadovas įpareigotas veikti bendrovės naudai, neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi. Pagal įstatų 6.1 punktą bendrovės vadovas – direktorius, yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja ir vykdo kasdieninę bendrovės veiklą. Atsakovo kaip vadovo pareigos ir teisės reglamentuojamos UAB ,,Vakarų cinko“ administracijos darbo reglamente, kurio 2.2.23 punkte įtvirtinta bendrovės direktorius pareiga tikrinti buhalterinę-finansinę apskaitą, bendrovės dokumentus. Byloje nustatyta, kad apeliantė savarankiškos buhalterinės apskaitos netvarkė, o tai buvo pavesta atlikti jos įmonei UAB ,,Vakarų apskaitos grupė“ 2010 m. sausio 4 d. sutartimi, tačiau buhalterinė apskaita, taip pat gauto ir sunaudoto cinko apskaita, buvo vykdoma atsakovo (vadovo) pateiktų UAV ,,Vakarų apskaitos grupė“ pirminių dokumentų (sąskaitų faktūrų, cinko nurašymo aktų) pagrindu. Dėl tokių teikiamų dokumentų turinio tikrumo kontrolės atsakomybė be abejonės tenka atsakovui.

40Atsakovas nepaneigė jo paties rašytinio paaiškinimo, duoto tuoj po įmonėje nustatyto cinko trūkumo, kuriame jis ir pripažino dar 2009 metų balandžio mėnesį žinojęs apie cinko trūkumą, apie kurį, atsižvelgęs į savo darbo patirtį, nusprendė neinformuoti, šį faktą nuslėpti, cinko trūkumą panaikinti ,,gamybos eigoje“. Ši aplinkybė įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus, teikiant buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei aiškiai neteisingus pirminius duomenis. Atsakovas paaiškinime pripažino, kad 2012 metų pradžioje trūkumas nemažėjo, realaus cinko ir atliekų nurašymo trūkumas nepakito, per inventorizacijas pateikdavo netikslius duomenis, padėtis vis sunkėjo.

41Bylos nagrinėjimo metu atsakovas siekė pateisinti savo veiksmus, nuosekliai tvirtino, kad buhalterinė apskaita buvo vykdoma neteisingai, netinkamai. Nurašomas sunaudotas cinkas neatitiko realios situacijos ir tikrojo jo sunaudojimo kiekio. Atsakovas neneigė, kad cinkas buvo nurašomas pagal jo apties patvirtintus normatyvus, kurie buvo per maži – realiai buvo sunaudojama daugiau cinko negu buvo nurašoma. Taigi akivaizdu, kad ši normatyvo trūkumą atsakovas žinojo, toleravo ir nesiėmė priemonių jį pakeisti, nors tai buvo jo paties kompetencija. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas teigė, kad normatyvų pakeitimas turėjo būti suderintas su apeliantės akcininke AB ,,Vakarų laivų gamykla“, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas naujus normatyvus akcininkei pateikė, sieke juos suderinti, informavo apie taikomus per mažus normatyvus. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė, nors tam buvo sudarytos sąlygos (CPK 177, 178 str.).

42Atsakovas bylos nagrinėjimo metu teikė įvarius sunaudojamo cinko kiekio skaičiavimus, tačiau kartu pripažino, kad realiai ir tiksliausiai reikalingą cinko kiekį detalėms galima nustatyti tik pasvėrus kiekvieną cinkuojamą detalę prieš ir po cinkavimo, nes cinko poreikis yra individualus ir priklauso ne tik nuo detalės dydžio, jos sienelių storio, bet ir detalės padengimo cinku storio. Atsakovas pripažino, kad detalės sveriamos nebuvo. Taigi ir ši aplinkybė įrodo atsakovo aplaidumą, neužtikrinant tikslios cinko sunaudojimo kontrolės ir jo apskaitos.

43Apeliantė pateikė sunaudojamo cinko kiekio bandymus, kurie, pagal ją, įrodo, kad normatyvai atitiko realų sunaudojamo cinko kiekį, kuris buvo nurašomas. Atsakovas teigia, kad bandymai atlikti neteisingai, pasirinktos lengvesnės detalės, kurios buvo per trumpai laikomos cinkavimo vonioje. Ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad realiai nėra galimybės nustatyti, ar 2009–2013 metais pagrįstai buvo apskaičiuojamas sunaudoto cinko nurašymas, nes nėra duomenų, kokiu cinko storio sluoksniu buvo dengiamos metalo konstrukcijos (detalės). Taigi iš esmės byloje nėra įrodymų, kad atsakovo patvirtinti cinko nurašymo normatyvai neatitiko realaus sunaudojamo cinko kiekio, nors atsakovas siekia tai paneigti teiginiais (CPK 178 str.).

44Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ėmėsi realių priemonių, užtikrinančių teisingą ir tinkamą sunaudojamų medžiagų kiekio apskaitą, inicijavo patikrinimus ar kitokiu būdu užtikrino tinkamą gauto ir sunaudoto cinko apskaitą. Vien pasiūlymo įrašymas į formuojamą įmonės biudžetą atlikti sunaudojamo cinko kiekio faktinius matavimus, kuriais remiantis būtų tiksliau nustatoma cinkavimo savikaina, nėra pakankamai informatyvus ir nepaneigia atsakovo pareigos tinkamai organizuoti kasdienę įmonės veiklą, užtikrinti tinkamą pirminių dokumentų apie realią sunaudoto cinko kiekį, parengimą.

45Apeliantė teigia, kad atsakovas pakeitė cinkavimo vonios išmatavimus ir tokiu būdu slėpė cinko trūkumą. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad cinkavimo vonios gylis ją įsigyjant buvo 3 m, kad realiai gylis nepakito ir išliko toks pats. Atsakovas, neigdamas cinko trūkumo slėpimo faktą, atsiliepime į ieškinį pripažino, kad darbuotojams nusiuntė cinkavimo vonios schemą, kurioje gylis buvo nurodytas 4 m, suklydęs. Kaip matyti iš bylos duomenų, atliekant skaičiavimus, materialinių vertybių inventorizacijas, buvo naudojama būtent paminėta schema su nurodytu 4 m vonios gyliu. Akivaizdu, kad tai turėjo tiesioginės reikšmės tiek nustatant normatyvus, tiek nurašant sunaudotą cinką pagal juos, nes cinkuotos detalės nebuvo sveriamos.

46Teisėjų kolegijos įsitikinimu, faktas, kad pagrindę buhalterinę apskaitą tvarkė kita įmonė, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nepaneigia atsakovo kaip vadovo atsakomybės pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį. Būtent atsakovas buvo atsakingas už priminių buhalterinių dokumentų pateikimą UAB ,,Vakarų apskaitos grupė“ apie gautą ir sunaudotą cinką, už normatyvų patvirtinimą, už daro įmonėje organizavimą. Atsakovui, kaip patyrusiam vadovui, turėjo būti žinomos netinkamo vadovaujamoje įmonėje dokumentų ir materialinių vertybių apskaitos tvarkymo teisinės pasekmės. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje atliktos teismo ekspertizės akto išvados taip pat įrodo atsakovo neteisėtą veiką, t. y. tai, kad cinko trūkumas buhalterinėje apskaitoje buvo slepiamas inventorizacijos aprašuose nurodant ne faktinį cinko likutį, bet dokumentinį (5 t., 69 b. l.).

47Įvertinusi paminėtais teisės aktais reglamentuotą atsakovo veiklos pagrindą, pareigą užtikrinti jam patikėto bendrovės turto išsaugojimą ir pelningą naudojimą, direktoriaus funkcijas, yra pagrindas pripažinti, kad bendrovės vadovas privalėjo veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik bendrovės interesais, užtikrinti medžiagų apskaitą, tačiau šių pareigų neatliko ir tokiu būdu atliko neteisėtą veiką (DK 246 str. 2 d.).

48Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad patirtos žalos dydį apeliantė įrodinėjo atliktos inventorizacijos, kurios metu nustatytas 151,310531 t trūkumas, dokumentais. Įvertinusi byloje atliktos buhalterinės ekspertizės rezultatus, ieškinio reikalavimas buvo sumažintas iki 149,98553 t – 261 379,58 Eur.

49Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, iš esmės apsiribojo vertino tik atsakovo pozicija ir nepagrįstai nusprendė, kad apeliantė nepagrindė atsakovo neteisėtų veiksmų ir bendrovei padarytos žalos dydžio.

50Atsakovas, nesutikdamas su jam pareikštais reikalavimais, sutinka, kad cinko trūkumas buvo jo vadovavimo laikotarpiu, tačiau teigia, kad jis yra nerealus, o tik ,,dokumentinis“, todėl jokios žalos bendrovė nepatyrė, nes realiai visas cinkas buvo sunaudojamas gamybos procese. Šis atsakovo atmestinas kaip neįrodytas. Paminėta, kad atsakovas pats pripažino žinojęs apie realų cinko trūkumą, kurį slėpė, pateikdamas netikslius duomenis inventorizacijai. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis (trūkumas), kaip jis pats teigė, nėra realus (CPK 178 str.). Pripažino, kad nurodė neteisingą cinkavimo vonios gylį, netinkamai apskaičiuodavo sunaudojamo cinko kiekį, slėpė cinko trūkumo faktą, neužtikrino tinkamos ir teisingos sunaudoto cinko apskaitos. Netinkamai atlikdamas savo pareigas atsakovas sukėlė įmonei žalą, kuri su jo padaryta neteisėta veika yra susijusi teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu (DK 2.46 str. 3 p.). Esant nustatytiems atsakovo neteisėtiems veiksmams, žalos padarymo faktui ir dydžiui bei priežastiniam ryšiui, atsakovui kaip buvusiam įmonės vadovui taikytina materialinė atsakomybė.

51DK 254 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio kodekso 255 straipsnyje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra sąlygų taikyti visišką materialinę atsakomybę.

52Pagal 255 straipsnio 1 dalies 1 punktą darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei ji padaryta tyčia. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė atsakovo tyčios neįrodė, neteigė, kad atsakovas neteisėtai įgijo galimybę gauti kokią nors naudą, pajamas, kad iš slepiamo cinko trūkumo pasipelnė kokiu nors kitu būdu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas padarė žalą prarasdamas cinką, kaip tai numatyta DK 255 straipsnio 4 punkte, nes cinkas tiesiogiai atsakovui nebuvo perduotas. Paminėtos aplinkybės ir atsakovo veiksmai įrodo, kad jis vadovo pareigas vykdė nerūpestingai, o tai reiškia jo kaltę neatsargumo forma.

53Įvertinusi paminėtas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra visos sąlygos atsakovo materialinei atsakomybei taikyti: apeliantės patirta žala, neteisėti atsakovo veiksmai, priežastinis neteisėto atsakovo elgesio ir patirtos žalos ryšys, atsakovo kaltė. Byloje nėra ginčo dėl to, kad žalos padarymo metu apeliantę ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai, žalos atsiradimas susijęs su atsakovo darbo veikla. Nenustačius sąlygų visiškai atsakovo atsakomybei taikyti, jis privalo atlyginti žalą, ne didesnę kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio (DK 254 str.).

54Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino ginčui reikšmingas materialinės ir proceso teisės normas ir, atmesdamas ieškinį visiškai, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas iš dalies (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

55Apeliantė pateikė į bylą duomenis, kad atsakovo vidutinis darbo dienos užmokestis 2013 metais buvo 90,36 Eur. 2013 metais vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius buvo 20,9 darbo dienos. Įvertinus tai, apeliantei iš atsakovo priteistinas trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio žalos atlyginimas sudaro 5 665,57 Eur (90,36 x 20,9 x 3).

56Dėl bylinėjimosi išlaidų instancijos teisme

57Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies, remiantis CPK 93 straipsnio 1-5 dalimis, proporcingai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme pagal patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų dalį.

58Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės yra patenkinama 2 proc. ieškinio reikalavimų (iš 261 379,58 Eur), pirmosios instancijos teismo atsakovui iš ieškovės priteistos 1 737,72 Eur bylinėjimosi išlaidos mažintinos 2 proc. – iki 1 702,97 Eur. Nustatyta, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme patyrė 3 553,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovo priteisiama 71,07 Eur šių išlaidų. Apeliantė sumokėjo 3 772,30 Eur žyminį mokestį už ieškinį, todėl pagal patenkintų reikalavimų dalį jai iš atsakovo priteistina 75,45 Eur žyminio mokesčio (iš viso bylinėjimosi išlaidų – 146,52 Eur).

59Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į apeliaciniu skundu patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį. Iš teismui pateiktų dokumentų (sąskaitos ir banko sąskaitos išrašo) nustatyta, kad ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo advokatui 1 160,91 Eur ir 2 829 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, todėl jai iš atsakovės iš viso priteistina 79,79 Eur bylinėjimosi išlaidų.

60Iš teismui pateikto pinigų priėmimo kvito nustatyta, kad atsakovas už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo advokatui 300 Eur. Šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl atsižvelgiant į apeliacinio skundo reikalavimų patenkintą dalį atsakovui iš apeliantės priteistina 294 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str.).

61Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

62Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies.

63Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vakarų cinkas“ (į. k. 142166691) iš atsakovo R. T. (a. k. ( - ) priteisti 5 665,57 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir penkiasdešimt septynis euro centus) žalos atlyginimo.

64Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vakarų cinkas“ (į. k. 142166691) iš atsakovo R. T. (a. k. ( - ) priteisti 146,52 Eur (šimtą keturiasdešimt šešis eurus penkiasdešimt du euro centus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

65Atsakovui R. T. (a. k. ( - ) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vakarų cinkas“ (į. k. 142166691) priteisti 1 702,97 Eur (tūkstantį septynis šimtus du eurus ir devyniasdešimt septynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

66Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vakarų cinkas“ (į. k. 142166691) iš atsakovo R. T. (a. k. ( - ) priteisti 79,79 Eur (septyniasdešimt devynis eurus ir septyniasdešimt devynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

67Atsakovui R. T. (a. k. ( - ) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vakarų cinkas“ (į. k. 142166691) priteisti 294 Eur (du šimtus devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė UAB „Vakarų cinkas“ prašė priteisti iš atsakovo R. T. 261... 4. Ieškinio faktinis pagrindas: nuo 2003 m. rugsėjo 12 d. iki 2013 m. birželio... 5. Tikėtina, kad atsakovas, teikdamas inventorizacijos komisijoms neteisingus... 6. Cinko trūkumas, kurio vertę prašoma priteisti iš atsakovo, nustatytas... 7. Ieškovas teigė, kad atsakovo neteisėti veiksmai – netinkamas pareigų... 8. II. Pirmosios instancijos teismo spendimo esmė... 9. Teismas ieškinį atmetė.... 10. Teismas ginčui taikė darbuotojo materialinę atsakomybę reglamentuojančias... 11. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad... 12. Teismas Nustatė UAB ,,Vakarų cinkas“ – AB ,,Vakarų laivų gamykla“... 13. Byloje nebuvo ginčo, kad gamyboje naudoto cinko apskaita įmonės... 14. Teismas nenustatė, kad ieškovės nurodomą trūkstamą cinko kiekį atsakovas... 15. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad atsakovo neteisėti... 16. Remdamasis byloje atliktos ekspertizės akto išvadomis, teismas sprendė, kad... 17. Vertindamas byloje esantį atsakovo rašytinį prisipažinimą, teismas priėjo... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 19. Ieškovė UAB „Vakarų cinkas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 20. Skundo esminiai argumentai:
    1. Teismas... 21. Atsakovas R. T. atsiliepime prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 22. Atsiliepimo esminiai argumentai:
      1. Apeliantė nepagrįstai... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 24. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 26. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl buvusio bendrovės vadovo... 27. Dėl bendrovės vadovo atsakomybės pobūdžio... 28. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad... 29. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni... 30. Apeliantė ieškinio reikalavimą priteisti bendrovei padarytą žalą grindė... 31. Apeliantė teigia, kad atsakovas padarė žalos, veikdamas kaip jos valdymo... 32. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas faktines aplinkybes, sprendžia, kad... 33. Dėl materialinės atsakomybės sąlygų... 34. Materialioji atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga... 35. Aiškindamas neteisėtos veikos, kaip materialinės atsakomybės pagal DK... 36. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas... 37. Viena iš darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygų yra ta, kad žala... 38. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai vykdyti darbo pareigas. Jas nustato... 39. Bendrovės įstatų 4.3 punkte bendrovės vadovas įpareigotas veikti... 40. Atsakovas nepaneigė jo paties rašytinio paaiškinimo, duoto tuoj po įmonėje... 41. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas siekė pateisinti savo veiksmus, nuosekliai... 42. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu teikė įvarius sunaudojamo cinko kiekio... 43. Apeliantė pateikė sunaudojamo cinko kiekio bandymus, kurie, pagal ją,... 44. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ėmėsi realių priemonių,... 45. Apeliantė teigia, kad atsakovas pakeitė cinkavimo vonios išmatavimus ir... 46. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, faktas, kad pagrindę buhalterinę apskaitą... 47. Įvertinusi paminėtais teisės aktais reglamentuotą atsakovo veiklos... 48. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų... 49. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus,... 50. Atsakovas, nesutikdamas su jam pareikštais reikalavimais, sutinka, kad cinko... 51. DK 254 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą... 52. Pagal 255 straipsnio 1 dalies 1 punktą darbuotojas privalo atlyginti visą... 53. Įvertinusi paminėtas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 54. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes,... 55. Apeliantė pateikė į bylą duomenis, kad atsakovo vidutinis darbo dienos... 56. Dėl bylinėjimosi išlaidų instancijos teisme... 57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 58. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės yra patenkinama 2 proc. ieškinio... 59. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, priteisiamas bylinėjimosi išlaidų... 60. Iš teismui pateikto pinigų priėmimo kvito nustatyta, kad atsakovas už... 61. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 62. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą ir... 63. Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vakarų cinkas“ (į. k. 142166691)... 64. Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vakarų cinkas“ (į. k. 142166691)... 65. Atsakovui R. T. (a. k. ( - ) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės... 66. Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vakarų cinkas“ (į. k. 142166691)... 67. Atsakovui R. T. (a. k. ( - ) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės...