Byla 2S-366-212/2014

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. – B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-48-251/2013 pagal ieškovės J. K. – B. ieškinį atsakovams R. B., A. J., tretiesiems asmenims Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriui, UAB „Šiaulių banko lizingas“, išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, sandorio nuginčijimo, priverstinės hipotekos nustatymo, bei pagal atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei J. K. – B., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl reparacijos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje uždrausti atsakovui R. B. mažesniu nei 100 metrų atstumu artintis prie ieškovės ir ieškovės vaikų gyvenamosios vietos, adresu ( - ), be ieškovės sutikimo. Nurodė, jog ji su vaikais yra įbauginti atsakovo, krūpčioja nuo bet kokio nepažįstamo garso, nes atsakovas nesiskaito su niekuo, skambinėja, provokuoja, įrašinėja pokalbius, ji bijo grįžti namo, bijo būti namuose, blogai miega naktimis, nes nuolat klausosi, ar niekas nesilaužia į namus. Nors ½ dalis gyvenamojo namo šiuo metu priklauso atsakovui, tačiau jis daugiau kaip pusantrų metų jame negyvena, savo daiktus išsivežė ir šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Šiaulių apylinkės teismas 2013-11-04 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas sprendė, kad taikant ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę, būtų nepagrįstai iškreipta ieškovės ir atsakovo interesų pusiausvyra. Nustatė, kad šeimos gyvenamasis namas, adresu ( - ), šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota šeimos name. Ieškovė niekaip nepagrindė savo teiginio, kad atsakovas gyvena ( - ). Pažymėjo, jog atsakovui neturint galimybės prisiartinti prie šeimos gyvenamojo namo, būtų stipriai apribotos jo galimybės bendrauti su savo vaikais, taip pat susitaikyti su atsakove. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę ieškovės ar jos vaikų fizinei, psichinei sveikatai. Taip pat nepateikta duomenų kad psichinė prievarta naudojama kurio nors nepilnamečio vaiko atžvilgiu, ar kad dėl psichinės atsakovo prievartos šalių sūnus tapo irzlus, sutriko vaiko miegas, atsirado kitų sveikatos sutrikimų. Tarp šalių yra susiklostę konfliktiški ir įtempti santykiai, tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės ar vaikų atžvilgiu būtų vartojamas fizinis ar psichologinis smurtas, byloje nepateikta. Policijos pareigūnų iškvietimas negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Ieškovė nenurodė kokią galimai turtinę ar asmeninę neturtinę žalą ji patirs laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju ir, kaip gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas (reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui), todėl teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtinumo.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8Atskiruoju skundu ieškovė prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-04 nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodė, kad jos prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos aplinkybės nepaneigtos, todėl nepagrįstai teismas nurodė, kad nepateikta įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę vaikų fizinei, psichinei sveikatai. Teismas neįvertino ieškovės nurodytų aplinkybių dėl atsakovo bendravimo pobūdžio su vaikais. Atsakovas atvykęs į ieškovės namus, kuriuose jis jau nebegyvena, atsuka laukinių vartų varžtus, praplečia vartus, elgiasi agresyviai, baugina ieškovės vaiką, dėl ko reikėjo iškviesti policiją. Atsakovo agresyvus elgesys nesiliovė tol kol nebuvo kviečiama policija. Tai rodo, kad atsakovas veikia ne siekdamas bendravimo su vaikais, o siekdamas įbauginimo, kas jam pavyko. Atsakovas policijos nelaukė, pabėgo, kas rodo, jog jo elgesys neteisėtas. Teismas šių aplinkybių nevertino. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nenurodė, kokią galimai turtinę ar asmeninę neturtinę žalą patirs ji ir jos vaikai. Ieškovė siekė, kad vaikas bendraudamas su tėvu, nebūtų traumuojamas. Teismas neužtikrino ieškovei ir jos vaikams saugios aplinkos, sureikšmino atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, tačiau neįvertino, jog atsakovas jau daugiau kaip pusantrų metų negyvena tame name. Atsakovas išsivežė visus daiktus, kurie buvo jam reikalingi. Teismas neįvertino aplinkybių, jog atsakovas turi leidimą nešiotis savigynai ginklą, jį nešiojasi, taip pat turi du medžioklinius šautuvus ir tai ieškovei neprideda saugumo jausmo. Mano, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susiklosčiusioms aplinkybėms, užtikrintų vaikams ir ieškovei saugią aplinką, nepažeistų proporcingumo principų.

9Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

11Atskirasis skundas atmestinas, Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-04 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

12Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Minėto straipsnio 2 dalyje išdėstytas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, kurias gali taikyti teismas CPK 144 straipsnio pagrindu. Viena iš prašomų pritaikyti priemonių – uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose (CK3.65 str. 2 d. 7 p.). Ši norma yra taikoma visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.

13Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui mažesniu nei 100 metrų atstumu artintis prie jos ir jos vaikų gyvenamosios vietos, adresu ( - ), be jos sutikimo.

14CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams.

15Iš bylos duomenų matyti, kad šalys kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, jų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, ginčas yra dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, priverstinės hipotekos nustatymo. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantė nurodo incidentą, kuomet atsakovas neva buvo atvykęs į namus ir norėjo pasimatyti su sūnumi, atsuko lauko vartų varžtus, praplėtė juos, buvo iškviesta policija.

16Aplinkybių, kad atsakovas atliko nurodytus veiksmus, įbaugino vaikus ir ją pačią, kelia pavojų vaikams, apeliantė visiškai nepagrindė. Byloje, išskyrus ieškovės teiginius, nėra jokių įrodymų, kad atsakovas netinkamai elgtųsi su savo vaikais, naudotų prieš juos ar ieškovę fizinį ar moralinį smurtą. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl atsakovo atvykimo į namus bei tai, jog jis turi leidimą ginklui, nešiojasi šautuvą savigynai bei turi medžioklinius šautuvus, neturi jokios reikšmės priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui bei neįrodo atsakovo keliamos grėsmės ieškovės ir vaikų gyvybei ir saugumui. Nėra duomenų, kad atsakovas ieškovę ir vaikus persekiotų, keltų grėsmę jų saugumui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis daro išvadą, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu yra nepagrįstas. Vien tai, kad į namus buvo kviečiama policija, net nežinia dėl kokios priežasties, negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

17Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas

Nutarė

19Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai