Byla 2A-887-577/2016
Dėl nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarčių pripažinimo galiojančiomis, tretieji asmenys: B. Č., K. V., AS Reverta, atstovaujama UAB „NIF Lietuva“, LR Transporto priemonių draudikų biuras

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Liudos Uckienės ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. U. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovei R. U. dėl nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarčių pripažinimo galiojančiomis, tretieji asmenys: B. Č., K. V., AS Reverta, atstovaujama UAB „NIF Lietuva“, LR Transporto priemonių draudikų biuras.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė S. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti galiojančia 2007-11-15 tarp ieškovės S. J. ir atsakovės R. U. sudarytą sutartį dėl 1/3 dalies žemės sklypo ir 1/3 dalies pastatų: gyvenamojo namo, daržinės, tvarto, viralinės, kiemo statinių, esančių ( - ), pirkimo-pardavimo. Taip pat prašė pripažinti galiojančia šalių 2007-01-13 sudarytą sutartį dėl 1/3 dalies žemės sklypo ir 1/3 dalies pastatų: gyvenamojo namo, daržinės, tvarto, viralinės, kiemo statinių, esančių ( - ), pirkimo-pardavimo. Nurodė, kad 2007-01-13 šalys pasirašė Preliminarią sutartį, kuria susitarė, kad ieškovė iš atsakovės už 75 000 Lt ne vėliau kaip iki 2013-12-14 nupirks 1/3 dalį žemės sklypo ir gyvenamąjį namą su pagalbinio ūkio statiniais. Ieškovė sutarties pasirašymo sieną avansu atsakovei sumokėjo 60 000 Lt. Pagal 2007-11-15 Preliminarią sutartį šalys susitarė, kad ieškovė iš atsakovės už 20 000 Lt ne vėliau kaip iki 2013-12-14 nupirks kitą 1/3 to paties nekilnojamojo turto. Šalys sutartyje susitarė ir patvirtino, kad ieškovė sutarties pasirašymo dieną avansu atsakovei sumokėjo 17 000 Lt. Pasak ieškovės, ji savo prievoles pagal abi sutartis įvykdė, tačiau atsakovė sutarties sąlygų neįvykdė, į raginimus nereagavo. Ieškinyje vadovavosi CK 6.165 str., 1.93 str. 4 d., 1.137 str., 1.138 str.

5Atsakovė R. U. su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad sutarčių įvykdyti negalėjo, nes antstolis R. V. areštavo turtą, kurį atsakovė ketino parduoti.

6Trečiasis asmuo AS Reverta su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad AS Reverta yra atsakovės kreditorius. Realizavus atsakovės įkeistą turtą, antstolis nukreipė išieškojimą į kitą skolininkės turtą. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjami ieškiniai pareikšti tik pradėjus areštuoto turto realizavimą iš varžytinių, todėl mano, kad tuo siekiama išvengti skolos išieškojimo iš atsakovės turto. Pažymėjo, kad teisme nagrinėjama analogiška civilinė byla pagal D. L. ieškinį R. U. dėl dalies buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia, kai į šią dalį buto taip pat nukreiptas išieškojimas AS Reverta naudai. Atkreipė dėmesį, kad į bylą nepateikti įrodymai apie ieškovės sumokėtas 17 000 Lt ir 60 000 Lt sumas. Be to, pagal CK 6.165 str. 1 d., 5 d., pasibaigus pagrindinių sutarčių sudarymo terminui, pasibaigė ir šalių prievolė sudaryti sutartį. Nuo 2013-03-25 atsakovės turtas yra areštuotas, todėl nuo šio momento notarinės formos sandorių sudaryti nėra galimybių ne dėl atsakovės valios trūkumo, bet dėl imperatyvių įstatymo nuostatų. Kadangi preliminarios sutartys nebuvo įregistruotos nekilnojamojo turto registre, todėl, pasak trečiojo asmens, jų sudarymo faktas negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis (kreditorių AS Reverta).

7Tretieji asmenys B. Č. ir K. V. su ieškiniu sutiko.

8Trečiasis asmuo LR Transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

9II.

10Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė iš S. J. 195,65 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Kadangi pagal preliminariąją sutartį šalims neatsiranda jokių kitų pareigų, išskyrus pareigą sudaryti pagrindinę sutartį laikantis preliminariojoje sutartyje numatytų sąlygų, o per preliminariojoje sutartyje numatytą terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti ji nesudaroma, prievolė sudaryti sutartį pasibaigia (CK 6.165 str. 5 d.), teismas ieškinio teiginį, kad ieškovė pagal preliminarias sutartis įvykdė savo prievolę atsakovei, o atsakovė sutarties sąlygų neįvykdė, laikė nepagrįstu. Pažymėjo, kad preliminarioji sutartis negali būti vertinama kaip pagrindinė daikto pirkimo-pardavimo sutartis, nes pagal ją jokie mokėjimai nevykdomi ir daiktinės teisės neįgyjamos net jeigu ir buvo sumokėtas avansas būsimo sandorio sąskaita. Taip pat teismas pasisakė dėl CK 1.93 str. 4 d., numatančios, kad kai viena iš šalių visiškai ar dalinai įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį įforminti, tai teismas, įvykdžiusios šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Laikė, kad esant atsakovės kreditoriaus nesutikimui su ieškiniu, vien šalių pripažinimas, kad ieškovė sumokėjo didžiąją perkamo daikto kainos dalį, yra nepakankamas. Teismas įvertinęs atsakovės paaiškinimą, kad ji nevengia sudaryti sutarties, tačiau negali to padaryti dėl turto arešto, taip pat tai, kad faktinis turto perdavimas nepatvirtintas jokiais įrodymais, padarė išvadą, kad nėra įrodymų, jog bent viena šalis, bent iš dalies įvykdė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį, todėl sprendė, kad nėra pagrindo teigti ne tik kad jis yra galiojantis, bet ir kad jis iš viso yra sudarytas. Teismo nuomone, sandorio, kuriuo perleidžiamas areštuotas turtas, pripažinimas galiojančiu ne tik pažeistų atsakovės kreditorių teises, bet ir prieštarautų imperatyviai įstatymo nuostatai draudžiančiai skolininkui disponuoti areštuotu turtu.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Atsakovė R. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo 2015-05-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodė, kad teismas netinkamai aiškino CK 1.93 str. bei CK 6.165 str. normas. Pasak apeliantės, teismas nepagrįstai sprendė, jog šalys nenurodė priežasčių, dėl ko pagrindinės sutartys nebuvo sudarytos iki 2013 metų. Teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, kad turtas buvo ir yra areštuotas, kas trukdo šalims įgyvendinti teisėtus lūkesčius. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad preliminarioji sutartis negali būti vertinama kaip pagrindinė daikto-pirkimo sutartis, nes tokios prielaidos prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Šalys pripažino, kad ieškovė avansu sumokėjo atsakovei didžiąją dalį sumos už perkamą turtą ir tai patvirtino pasirašydamos Preliminarią nekilnojamojo turto sutartį. Mano, kad teismas ignoruoja šalių apsisprendimą ir galimai dėl šališkumo UAB „NIF“ naudai, negalėjo būti objektyvus ir sąžiningas; esant atsakovės kreditoriaus nesutikimui su ieškiniu, padarė prielaidą, kad šalių pripažinimas dėl didžiosios dalies perkamo daikto kainos sumokėjimo, yra nepakankamas.

13Trečiasis asmuo LR Transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovei R. U. nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), daržinė (unikalus Nr. ( - )), tvartas (unikalus Nr. ( - )), viralinė (unikalus Nr. ( - )) bei kiemo statiniai (unikalus Nr. ( - )), esantys ( - ). Kita 1/3 dalis šio turto priklauso trečiajam asmeniui B. Č. (1 t., b.l. 9-13). 2007-01-13 šalys sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią iki 2013-12-14 ieškovė S. J. įsipareigojo pirkti, o atsakovė R. U. parduoti už 75000 Lt 1/3 dalį žemės sklypo ir jame esančių statinių, atsakovei priklausančių pagal 1995-02-08 dovanojimo sutartį. Sutartimi šalys patvirtino, kad jos pasirašymo dieną ieškovė atsakovei avansu sumokėjo 60000 Lt (2 p.) (1 t., b.l. 76-78). 2007-11-15 šalys sudarė kitą preliminariąja sutartį, pagal kurią iki 2013-12-14 ieškovė įsipareigojo pirkti, o atsakovė parduoti už 20000 Lt likusią 1/3 dalį žemės sklypo ir jame esančių statinių, atsakovei priklausančių pagal 2007-07-11 pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartimi šalys patvirtino, kad ieškovė atsakovei sumokėjo 17 000 Lt avansą, kuris bus įskaitytas į parduodamo Nekilnojamojo turto kainą (2 p.) (1 t., b.l. 15-17).

17Ginčo dėl to, jog pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis iki joje numatyto termino nebuvo sudaryta, nėra. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti galiojančiomis 2007-11-15 ir 2007-01-13 šalių sudarytas sutartis dėl 2/3 dalių žemės sklypo ir pastatų. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Atsakovė, nesutikdama su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai aiškino CK 1.93 str. bei CK 6.165 str. normas.

18Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.

19Kasacinio teismo praktika, aiškinanti preliminariosios ir pagrindinės sutarties skirtumus, yra pakankamai gausi ir nuosekliai išplėtota, pažymint, kad preliminarioji sutartis nuo pagrindinės skiriasi savo turiniu. Siekiant šias sutartis atskirti, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia, t. y. aiškiai išreikštas ar akivaizdžiai (aiškiai) numanomas šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-599-378/2015).

20Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančią pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas–pardavimas. Kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (CK 6.309 straipsnio 3 dalis). Su šios normos taikymu tiesiogiai susijusi ir CK 1.93 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad jeigu viena iš sandorio šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu; šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek bendroji CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, tiek ir specialioji – pirkimui–pardavimui taikoma – CK 6.309 straipsnyje įtvirtinta teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis). Nustačius, kad šalys atlieka pirkimo–pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus, konstatuotina, kad jos būtent ją ir vykdo. Tokiu atveju teismo pripažinimas šalis sudarius pirkimo–pardavimo sutartį iš esmės reiškia ir reikalaujamos sutarties formos, kaip būtinosios nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties elemento, pripažinimą (CK 6.159 straipsnis, 6.309 straipsnio 3 dalis, 6.393 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2012).

21Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl preliminariosios ir pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarčių atribojimo ir kvalifikavimo, savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, rašytinis šio susitarimo įforminimas. Tais atvejais, kai būtina atskirti preliminariąją sutartį nuo pagrindinės, dėl kurios šalys galėjo tartis preliminariojoje sutartyje, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia. Nustačius, kad išreikšta šalių valia aiškiai rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę, sutartį, konstatuotinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas. Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, nurodytos CK 6.193 straipsnyje. Kilus šalių ginčui, teismas turi nustatyti tikruosius šalių ketinimus ir pagal juos kvalifikuoti susitarimą teisės taikymo požiūriu: yra tai preliminarioji ar pagrindinė sutartis. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra. Be to, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad preliminariojoje sutartyje nurodyto sutarties objekto nebuvimas, įsipareigojimas jį sukurti ateityje taip pat yra preliminariąją sutartį kvalifikuojantis požymis, nesudarantis pagrindo tokią sutartį laikyti pagrindine sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad nors pagal preliminariąją sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių neatliekami, tačiau šios išvados negalima suabsoliutinti, apskritai neigiant pinigų perdavimo pagal preliminariąją sutartį galimybę. Sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Teismų praktikoje konstatuota, kad avanso mokėjimas pagal preliminariąją sutartį neprieštarauja imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2012). Taigi, daikto kainos sumokėjimas pats savaime nesudaro pagrindo šalių sutartinių santykių kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015) .

22Nagrinėjamu atveju, apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad preliminarioji sutartis negali būti vertinama kaip pagrindinė daikto pirkimo-pardavimo sutartis. Apeliacinės intsancijos teismas pažymi, kad pagal paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus, paminėtų sutarčių turinys bei esmė skiriasi, todėl ginčo atveju būtina nustatyti, kokia iš nurodytų sutarčių iš tiesų buvo sudaryta. Nustačius, jog šalys susitarė dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje, akivaizdu, jog tas pats susitarimas negali būti pripažįstamas pirkimo-pardavimo sutartimi. Taigi, paminėtas apeliantės argumentas dėl nepagrįstos pirmosios intsancijos teismo išvados, atmestinas.

23Įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių 2007-11-15 ir 2007-01-13 pasirašytos sutartys atitinka preliminariosios sutarties požymius. Iš šių sutarčių turinio akivaizdžiai matyti esminis preliminariosios sutarties bruožas – aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, nurodytas tokios sutarties sudarymo terminas. Duomenų apie daikto perdavimą nenurodyta. Priešingai, sutarčių 4 punkte numatyta, kad ketinamo pirkti nekilnojamojo daikto perdavimas ir nuosavybės teisės atsiradimas vyksta CK 6.398 str. numatyta tvarka. Atsakovė įsipareigojo pirkimo-pardavimo sutarčių pasirašymo dieną pateikti visus notarinio sandorio sudarymui reikalingus tvarkingus dokumentus (3 p.). Sutartyse šalys aptarė atsakomybę, kiekvienai iš jų vengiant sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį (6. p., 7 p.). Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad pirkimo–pardavimo sutarties požymius atitinka ne bet koks daikto kitai šaliai perdavimas, o tik perdavimas nuosavybės teise. Skundžiamame teismo sprendime pagrįstai atsižvelgta į tai, kad ir faktinis turto perdavimas nepatvirtintas jokiais įrodymais.

24Nustačius, kad šalių sutartys yra Preliminariosios turto pirkimo-pardavimo sutartys, CK 1.93 str. 4 d. bei CK 6.309 str. įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos, kadangi, kaip minėta, jos reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstai atižvelgė į atsakovės argumentus, kad ji nevengia įforminti sutarties, tačiau negali to padaryti dėl to, kad vykdant kreditorių reikalavimus, jos turtas yra areštuotas. Šį, ieškinyje nurodomą aplinkybę apie atsakovės vengimą įforminti sutartį, paneigiantį faktą, atsakovė akcentuoja ir apeliaciniame skunde. Be to, ir Nekilojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad nuo 2013-03-25 ginčo turtui yra įregistruoti apribojimai (areštas).

25Apeliantės nurodytos aplinkybės apie galimą teismo šališkumą niekuo nepagrįstos. Tai, kad teismas atsižvelgė į dalyvaujančio byloje asmens procesiniuose dokumentuose nurodytus faktus bei argumentus, niekaip nerodo jo šališkumo.

26Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų nepasisakytina. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

27Vadovaudamasis aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovės R. U. apeliacinis skundas atmestinas, o Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

28Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

29Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė S. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti... 5. Atsakovė R. U. su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad sutarčių įvykdyti... 6. Trečiasis asmuo AS Reverta su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 7. Tretieji asmenys B. Č. ir K. V. su ieškiniu sutiko.... 8. Trečiasis asmuo LR Transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimo į... 9. II.... 10. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškovės... 12. Atsakovė R. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo... 13. Trečiasis asmuo LR Transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 16. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovei R. U. nuosavybės teise priklauso... 17. Ginčo dėl to, jog pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis iki joje... 18. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.... 19. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti preliminariosios ir pagrindinės... 20. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančią pirkimo–pardavimo... 21. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl preliminariosios ir pagrindinės... 22. Nagrinėjamu atveju, apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad preliminarioji... 23. Įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 24. Nustačius, kad šalių sutartys yra Preliminariosios turto pirkimo-pardavimo... 25. Apeliantės nurodytos aplinkybės apie galimą teismo šališkumą niekuo... 26. Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo... 27. Vadovaudamasis aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybes, apeliacinės... 28. Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, teismas... 29. Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti...