Byla 2SA-237-345/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės, Jadvygos Mardosevič,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. F. ir B. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės B. P. prašymą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto patvirtinimo bei pagal pareiškėjų I. F. ir B. F. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – S. M., S. S., AB „Swedbank“, UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“, LR Valstybinė darbo inspekcija, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VSDFV Vilniaus skyrius, UAB „Vis vera“, UAB „Hakonlita“, UAB „Baltijos arsenalas“, UAB „Maxima LT“, AB „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4

1. Ginčo esmė

5Antstolė B. P. kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti 2011 m. balandžio 8 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0171/10/14689/1, kuriuo skolininkams I. F. ir B. F. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausanti 273/1003 dalis žemės sklypo ir butas, esantys ( - ), buvo parduoti iš varžytinių UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“.

6Skolininkai I. F. ir B. F. su antstolės B. P. prašymu nesutiko, prašė panaikinti 2011 m. balandžio 8 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą, pripažinti 2011 m. balandžio 8 d. varžytines neįvykusiomis. Skolininkai pateikė teismui skundą dėl antstolės B. P. veiksmų, kuriame nurodė, kad antstolės surašytas ir prašomas patvirtinti Turto pardavimo iš varžytinių aktas yra neteisėtas, kadangi iš varžytynių parduotas žemės sklypas, esantis ( - ), bendrosios nuosavybės teise priklauso I. F., B. F. bei suinteresuotiems asmenims S. M. ir S. S., tuo tarpu antstolė nesikreipė į teismą dėl skolininkų turto dalies bendrojoje nuosavybėje ir naudojimosi šiuo nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, kaip to reikalauja CPK 667 str., nors žinojo, kad bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta, taip pat nepasiūlė tą padaryti kitiems vykdymo proceso dalyviams, nepranešė apie vykdymo procesą ir įvykusias varžytines žemės sklypo bendraturčiams S. M. ir S. S., tuo pažeisdama jų teises bei teisėtus interesus. Be to, antstolė neinformavo skolininkų apie galimybę pasiūlyti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją, neužtikrino šios skolininkų teisės realizavimo, nors turėjo suprasti, kad skolininkai nori ir turi galimybę pasinaudoti CPK 704 str. įtvirtinta teise. Antstolei telefonu buvo pranešta, kad skolininkai turi savo pirkėją – Rusijos pilietį, tačiau tai suprasdama, antstolė nevykdė bendradarbiavimo pareigos, nesiėmė veiksmų, kad turtą galėtų įsigyti skolininkų pasiūlytas pirkėjas, nesupažindino skolininkų su šios teisės įgyvendinimo tvarka, neužtikrino galimybės pirkėjui užsiregistruoti ir dalyvauti varžytinėse ir įsigyti skolininkų turtą.

7Antstolė B. P. su skolininkų skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad skolininkai buvo visuomet detaliai informuojami apie vykdomosios bylos eigą, procesiniai dokumentai vykdomojoje byloje buvo siunčiami skolininkams ir įteikiami, jie patys teikė antstolei būtinus prašymus. Pažymėjo, kad CPK 667 str. taikomas tik tada, kai skolininko turto dalis bendrame turte nėra nustatyta, tuo tarpu skolininkams I. F. ir B. F. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso bei hipotekos kreditoriui buvo įkeista aiški dalis nekilnojamojo turto – 573/1003 dalis žemės sklypo, antstolė areštavo būtent šią turto dalį, o ne visą žemės sklypą, nes priešingu atveju būtų suvaržytos bendraturčių S. M. ir S. S. teisės. Skolininkai nepagrįstai teigia, kad antstolė jų tinkamai nesupažindino su CPK 704 str. numatyta skolininko teise iki varžytinių pasiūlyti parduodamo turto pirkėją, nes skolininkai ne kartą raštu buvo supažindinti su tokia teise.

8Suinteresuotas asmuo UAB „Ektornet Real Estate“ su skolininkų I. F. ir B. F. skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir patvirtinti antstolės 2011 m. balandžio 8 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktą. Nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registro matyti, jog yra nustatyta bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka, o net ir tuo atveju, jeigu tokio susitarimo nebūtų, antstolė neprivalėjo kreiptis į sklypo bendraturčius ar išieškotoją dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nes skolininkų ir jų bendraturčių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra nustatytos. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad antstolė nesupažindino jų su teise pasiūlyti savo pirkėją, kadangi patys pripažino, kad žinojo apie tokia galimybę, todėl patys privalėjo būti aktyvūs ir domėtis vykdymo proceso eiga, tuo tarpu jokių veiksmų nesiėmė.

9Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ su skolininkų skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir patvirtinti antstolės 2011 m. balandžio 8 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktą. Nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 28 d. tarp bendraturčių buvo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, hipotekos kreditoriui buvo įkeista tik skolininkams priklausanti žemės sklypo dalis, hipotekos lakšte skolininkų parašais patvirtinta, kad žemės sklypui nustatyta naudojimosi tvarka. Pažymėjo, kad patys skolininkai turėjo domėtis atliekamais vykdymo veiksmais ir tinkamai realizuoti galimybę naudotis sutiekiamomis procesinėmis teisėmis, todėl nepagrįstai teigia, kad antstolė nevykdė savo pareigų ir nesupažindino su CPK 704 str. numatyta teise pasiūlyti savo pirkėją iki varžytinių.

10Suinteresuoti asmenys S. M. ir S. S. su skolininkų I. F. ir B. F. skundu sutiko, prašė jį tenkinti ir netvirtinti antstolės 2011 m. balandžio 8 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto, kadangi apie žemės sklypo bendraturčių turto pardavimą iš varžytinių nieko nežinojo, jiems apie vykdymo eigą nebuvo pranešta, naujo turto įgijėjo atsiradimas gali pažeisti jų teises. Pažymėjo, kad jokia naudojimosi žemės sklypu tvarka su bendraturčiais nebuvo sudaryta, tik 2007 m. rugpjūčio 6 d. jie notarų biure parašė sutikimą skolininkams disponuoti jiems priklausančia žemės sklypo dalimi.

2. Ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 17 d. nutartimi antstolės prašymą tenkino, o skolininkų skundą atmetė. Teismas konstatavo, jog esant aiškiai skolininkams priklausančiai turto (žemės sklypo) daliai, taip pat ir antstolei aprašius bei areštavus tik konkrečią skolininkams priklausančią turto dalį, antstolė neturėjo pareigos siūlyti išieškotojui ar/ir bendrosioms nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, o taip pat ir dėl naudojimosi skolininkui priklausančia turto dalimi tvarkos nustatymo, nes tokia dalis ir taip yra nustatyta, be to, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, t.y. žemės sklypu. Teismas pažymėjo, kad antstolė B. P. neturėjo pareigos siūlyti išieškotojui ar/ir bendrosioms nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, o taip pat ir dėl naudojimosi skolininkui priklausančia turto dalimi tvarkos nustatymo, todėl jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo) neatliko, ir jokių teisės normų nepažeidė. Teismas atmetė skolininkų argumentą, jog antstolė neužtikrino jų teisės iki varžytinių pradžios pasiūlyti parduodamo nekilnojamojo turto pirkėją, kadangi apie visus antstolės B. P. atliekamus vykdomojoje byloje veiksmus skolininkai buvo informuojami, išsiunčiant jiems atitinkamus antstolės patvarkymus ir kitus dokumentus, kviečiant juos atvykti į antstolės kontorą ir pan. Nei vieno iš antstolės vykdymo proceso metu atlikto veiksmo iki pat galutinės vykdymo proceso stadijos (antstolės kreipimosi į teismą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto patvirtinimo) skolininkai niekada neskundė. Teismas pažymėjo, jog patys skolininkai antstolei adresuotame prašyme nurodė, kad sutinka, jog antstolė atliktų visus reikiamus procesinius veiksmus įstatymų nustatyta tvarka, siekiant parduoti iš varžytinių jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kad būtų atlikta ekspertizė turto vertei nustatyti, prašė areštuotą nekilnojamąjį turtą realizuoti nustatyta tvarka bei nurodė, kad esant galimybei pasiūlys savo pirkėją, pagaliau, pažymėjo, kad su vykdomosios bylos medžiaga bei skolininko teisėmis ir pareigomis yra susipažinę. Teismas padarė išvadą, jog patiems skolininkams painiojant du atskirus turto realizavimo vykdymo proceso būdus (turto pardavimą iš varžytinių ir turto pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui) bei vykdymo proceso dalyvius (skolininko pasiūlytą pirkėją ir varžytinių dalyvį), patiems skolininkams teigiant, kad jų nurodytas asmuo ketino dalyvauti varžytinėse, laukė parduodamo turto kainos sumažinimo, t.y. siekė tapti varžytinių dalyviu, o ne įgyti skolininko pasiūlyto pirkėjo procesinį statusą (tuo tarpu kai skolininkas pasiūlo iki varžytinių savo pirkėją, už turtą turi būti sumokėta ne mažesnė pinigų suma, negu nurodyta turto arešto akte realizuojamo turto vertė ir pan.), kalbėti apie jų teisės pasiūlyti savo pirkėją iki varžytinių pažeidimą nėra jokio pagrindo. Teismas atmetė I. F. ir B. F. argumentą, jog antstolė turėjo apie varžytines ir vykdymo proceso eigą pranešti jų žemės sklypo bendraturčiams, kurie galimai pasinaudotų pirmumo teise, kadangi S. M. ir S. S. nėra vykdymo proceso dalyviai, be to, bendraturčiai šiuo atveju neturi pirmenybės teisės pirkti skolininkų turtą (CK 4.79 str. 1 d.).

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12Atskiruoju skundu skolininkai I. F. ir B. F. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad teisėja vadovaujantis CPK 725 str. 1 d. negalėjo patvirtinti važytinių akto rezoliucija, kadangi teisėjas turto pardavimo iš varžytinių aktą tvirtina rezoliucija nuo varžytinių dienos praėjus ne mažiau kaip dvidešimčiai dienų. Taigi teismas neišsamiai nagrinėjo skolininkų skundą ir padarė esminį procesinį pažeidimą, numatytą CPK 329 str. 1 d. Taipogi, teisėjai patvirtinus varžytinių aktą rezoliucija, skolininkai neteko galimybės apskųsti tokio teisėjos veiksmo (CPK 290 str. 5 d.). Teisėja, patvirtinusi varžytinių aktą rezoliucija, vėliau negalėjo tokio sprendimo dar kartą patvirtinti nutartimi. Taigi iš ne teisės negali kilti teisė, todėl pažeidžiant įstatymus patvirtintas turto pardavimo iš varžytinių aktas negali sukelti neigiamų padarinių skolininkams.

13Antstolė B. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o skolininkų atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad skolininkams žinoma, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas rezoliucija patvirtindamas turto pardavimo iš varžytinių aktą, tai padarė dėl rašymo apsirikimo. Šį rašymo apsirikimą Vilniaus rajono apylinkės teismas ištaisė 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi.

14Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad antstolė neprivalėjo kreiptis į teismą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, nes skolininkams priklausanti žemės sklypo dalis atidalyta ir tik ši žemės sklypo dalis įkeista hipotekos kreditoriui. Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolė apie visus atliekamus vykdomojoje byloje veiksmus skolininkus informavo, išsiunčiant jiems atitinkamus patvarkymus ir kitus dokumentus. 2011 m. balandžio 8 d. turto pardavimo aktas patvirtintas teisėjos rezoliucija, taigi teisėja nenustatė pažeidimų parduodant turtą iš varžytinių metu.

4. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

15Atskirasis skundas atmestinas.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

17Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė B. P. 2010-09-13 patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojo AB Swedbank pateiktą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-10 vykdomąjį raštą, kuriuo teismas nusprendė išieškoti skolą, priverstinai parduodant iš varžytinių išieškotojui įkeistus nekilnojamuosius daiktus – 573/1003 dalį žemės sklypo ir butą, esančius ( - ), ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius I. F. ir B. F.. 2010-09-14 Turto arešto aktu minėtas nekilnojamasis turtas buvo areštuotas, 2010-10-04 antstolės patvarkymu buvo paskirta ekspertizė areštuoto nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti, o gavus ekspertizės išvadas, 2010-12-08 patvarkymu buvo nustatyta ginčo nekilnojamojo turto vertė – 530000 Lt. 2011-01-10 antstolės patvarkymu buvo paskelbtos pirmosios skolininkams priklausančio nekilnojamojo turto varžytinės, nustatant pradinę parduodamo turto kainą - 424000 Lt. 2011-01-10 patvarkymu antstolė informavo suinteresuotus asmenis, kurie turi vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš to paties skolininko kitose bylose, kad jie gali prisijungti prie vykdomo išieškojimo. 2011-02-11 patvarkymu pirmosios varžytinės paskelbtos neįvykusiomis, nes į varžytines neatvyko bei jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas, o 2011-03-07 patvarkymu buvo paskelbtos antrosios varžytinės, nustatant pradinę parduodamo turto kainą – 318000 Lt. 2011-04-08 įvykus antrosioms varžytinėms, kuriose dalyvavo du dalyviai, skolininkų nekilnojamasis turtas buvo parduotas – pirkėjui UAB „Ektronet Real Estate Lithuania“ už 355000 Lt, antstolės buvo surašytas, pirkėjo pasirašytas bei antstolės pateiktas teismui tvirtinti 2011-04-08 Turto pardavimo iš varžytinių aktas. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-04-19 nutartimi klausimą dėl 2011-04-08 Turto pardavimo iš varžytinių akto patvirtinimo nutarė skirti nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2011-05-19. Taip pat Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-04-21 nutartimi ištaisė antstolės P. 2011-04-08 Turto pardavimo iš varžytynių akte Nr. 0171/10/14689/1 teismo padarytą rašymo apsirikimą ir išbraukė jame nurodytą datą, Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjo datą ir pavardę bei parašą. Atskirajame skunde apeliantai nurodo, kad vadovaujantis CPK 725 str. 1 d. negalėjo patvirtinti varžytynių akto rezoliucija, kadangi teisėjas turto pardavimo iš varžytinių aktą tvirtina rezoliucija nuo varžytinių dienos praėjus ne mažiau kaip 20 dienų, dėl ko teismas išsamiai neišnagrinėjęs skolininkų skundo padarė esminį procesinį pažeidimą (CPK 329 str. 1 d.). Taip pat patvirtinus varžytinių aktą rezoliucija, skolininkai neteko galimybės apskųsti tokio teisėjos veiksmo (CPK 290 str. 5 d.). Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

18CPK 702 straipsnio 3 dalis nustato, kad teisėjas turto perdavimo išieškotojui aktą tvirtina CPK 725 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. vadovaujantis teisės normomis, reglamentuojančiomis varžytynių akto tvirtinimo tvarką. CPK 725 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turto pardavimo iš varžytynių aktą tvirtina rezoliucija, o pagal CPK 725 straipsnio 2–3 dalies nuostatas teisėjui kilus abejonių dėl varžytynių teisėtumo, klausimas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo nagrinėjamas teismo posėdyje, apie kurio vietą ir laiką privalo būti pranešta antstoliui, išieškotojui, skolininkui, turtą varžytynėse nupirkusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylą dėl turto perdavimo išieškotojui akto tvirtinimo nagrinėjo žodinio proceso tvarka, suinteresuotus asmenis ir antstolę informavo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b. l. 4), dėl ko nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normų, reglamentuojančių turto perdavimo išieškotojui akto tvirtinimo tvarką.

19Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų skundo argumentu, jog antstolė negalėjo patvirtinti 2011-04-08 antstolės B. P. surašyto turto pardavimo iš varžytynių akto 2011-04-19, kadangi nebuvo praėję 20 dienų nuo varžytinių dienos, o jį patvirtinus, skolininkai prarado galimybę jį apskųsti. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi ištaisė antstolės B. P. 2011-04-08 Turto pardavimo iš varžytynių akte Nr. 0171/10/14689/1 teismo padarytą rašymo apsirikimą ir išbraukė jame nurodytą „2011 m. 04 mėn. 19 d.“ datą, Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjo vardą ir pavardę bei parašą (b.l. 7) bei išaiškino šios nutarties apskundimo tvarką. Minėtos nutartys apeliantams buvo išsiųstos jų nurodytu adresu (b.l. 11). Tokiu būdu, priešingai nei nurodo apeliantai, paskirus bylą nagrinėti teismo posėdyje ir ištaisius antstolės turto pardavimo iš varžytynių padarytą rašymo apsirikimą, teisėjo rezoliucijos neliko, o pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo skundžiamojoje nutartyje pasisakyti dėl panaikintos varžytynių akte esančios teisėjos rezoliucijos. Kaip minėta, apeliantams 2011-04-21 nutartimi buvo išaiškinta šios nutarties apskundimo tvarka, tačiau apeliantai šia galimybe nepasinaudojo, dėl ko teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tenkindamas antstolės B. P. prašymą ir patvirtindamas 2011-04-08 Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0171/10/14689/1 bei atmesdamas pareiškėjų I. F. ir B. F. skundą dėl antstolės veiksmų CPK 329 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė.

20Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, įvertinus ir išanalizavusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, atsižvelgė į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, vykdymo dalyvių interesus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

21Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apeliantų valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 42,30 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

22Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalimi, 336 ir 338 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

23Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

24Priteisti iš I. F. (a.k. ( - ) ir B. F. (a.k. ( - ) į valstybės biudžetą po 21,15 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.