Byla 1A-232-92-2013

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Virginijos Švedienės, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei Julijai Jolitai Kryževičienei, nuteistiesiems T. A., V. Ž., gynėjams advokatei Žygintai Sviderskytei-Mikulskienei, advokatui Kristupui Ašmiui, advokato padėjėjui Pauliui Jablonskui, civilinio atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos įgaliotai atstovei A. R.,

2teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. A. ir V. Ž. bei civilinio atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. A. pripažintas kaltu pagal BK 228 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

3V. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 228 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

4Iš Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos priteista 208,17 Lt S. S. gydymo išlaidų Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

5Iš Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos priteista 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo S. S. naudai.

6Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

7T. A. ir V. Ž. nuteisti už tai, kad viršijo savo įgaliojimus, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė fizinis asmuo ir valstybė, o būtent:

8T. A. ir V. Ž., būdami statutiniais valstybės tarnautojais – ( - ) (toliau – areštinė) vyriausiais postiniais, 2012-03-08, apie 6.30-7.00 val., kai į areštinę buvo pristatytas sulaikytasis S. S., atlikus jo apžiūrą ir kratą bei uždarius į kamerą Nr. 3, tačiau netrukus S. S. minėtoje kameroje pradėjus triukšmauti, T. A. ir V. Ž., veikdami bendrai, nuvedė pastarąjį į kamerą Nr. 1, kur už nugaros antrankiais surakintomis rankomis parvertę veidu į grindis jį suspardė. S. S. toliau triukšmaujant, maždaug po 20 min., juodu sugrįžo į kamerą ir, pargriovę S. S. ant pilvo, sudavė pastarajam daugybinius smūgius į kūno korpusą bei į galvą, po ko, V. Ž. panaudojo prieš gulintį S. S. elektros impulso prietaisą „Taser“. Šiais bendrais T. A. ir V. Ž. veiksmais nukentėjusiajam S. S. buvo padarytas nesunkus – ilgiau nei 10 dienų trukęs, sveikatos sutrikdymas – odos nubrozdinimas su plačia aplinkine poodine kraujosruva kaktos dešinėje pusėje, apimančia ir dešinės akies vokus, odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, kraujosruvos kairiame žaste, poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje pusėje su dešinės pusės VII-o šonkaulio lūžiu.

9Tokiais veiksmais T. A. ir V. Ž. viršijo savo įgaliojimus, numatytus 2000-10-17 Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 23 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad panaudoti prievartą policijos pareigūnas gali tuomet, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimą ar mirtį, gali būti panaudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ir kitos priemonės nebuvo veiksmingos.

10Šiais veiksmais, nesuderinamais su Lietuvos policijos pareigūno vardu, T. A. ir V. Ž. sumenkino policijos, kaip valstybės institucijos, įvaizdį ir autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, tuo padarydami didelę neturtinę žalą valstybei ir nukentėjusiajam S. S., nes jais buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje numatyta asmens garantija nebūti kankinamam, žalojamam, žeminamam.

11Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-12-20 nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį – nuosprendį.

12Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir nepagrįstai atmetė jį teisinančius įrodymus. Teismas išimtinai rėmėsi tik nukentėjusiojo S. S. parodymais, kitų liudytojų parodymais teismas rėmėsi tik tiek, kiek jie neprieštaravo nukentėjusiojo parodymams. Taip pat teismas nepagrįstai atmetė objektyvius ir nešališkus duomenis, kurie prieštarauja nukentėjusiojo parodymams, bei nepagrįstai įvertino jo parodymus kaip siekį išvengti atsakomybės. Įrodymai buvo vertinami pasirinktinai, palaikant kaltinimą ir kartu stengiantis pašalinti ikiteisminio tyrimo trūkumus.

13Teisme apklaustas A. B. kategoriškai nurodė, jog elektrošoko „Taser“ ataskaitoje užfiksuotas panaudojimo laikas nėra tikslus, jo galima paklaida yra 10 minučių, jis taip pat nurodė, kad prijungus elektrošoką prie kompiuterio pastebėjo, jog laiko skirtumas buvo 9:52 minutės. Atsižvelgiant į šią paklaidą, matyti, kad prietaisas buvo panaudotas ne 07:03 val., o 06:53 val. Byloje taip pat yra duomenys apie tai, kad S. S. priėmimo metu paimti piršto antspaudai bei fotonuotrauka Policijos departamente buvo gauti 06:55 val., kai šie duomenys buvo išsiųsti, S. S. buvo išvestas į kamerą areštinėje. Tokiu būdu, įvertinus elektrošoko panaudojimo laiko paklaidą, akivaizdu, jog elektrošokas „Taser“ buvo panaudotas priėmimo skyriuje, o ne 1-oje kameroje. Tačiau teismas A. B. pateiktą išvadą pripažino nepatikima. Liudytojas L. B., kuris pristatė S. S. į areštinę, nebuvo priėmimo metu iki visų atliekamų su S. S. veiksmų pabaigos, todėl vienareikšmiškai negali patvirtinti ar paneigti elektrošoko „Taser“ panaudojimo aplinkybių. Liudytojas A. J. tik spėja, kad elektrošokas „Taser“ buvo panaudotas kameroje, nes girdėjo kaip S. S. priešinosi kameroje. Išskyrus nukentėjusįjį S. S. ir ikiteisminio tyrimo metu duotus T. A. parodymus, daugiau niekas nepatvirtina, jog elektrošokas „Taser“ buvo panaudotas 1-oje kameroje.

14Teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, jog užfiksuota, kad jis 07:10 val. iš liudytojo G. L. perėmė budinčiojo pareigas, nauja pamaina pareigas perėmė tik 07:30 val. Jis, eidamas budinčiojo pareigas, savo posto palikti negalėjo ir neturėjo galimybės būti prie sulaikytųjų kamerų. Jei pagal teismą S. S. į kamerą buvo patalpintas apie 07:00 val., jis jokiu būdu nebegalėjo maždaug po 20 min. sumušti S. S. ir dar panaudoti elektrošoką. Teismas rėmėsi tik S. S. parodymais, kurie šiuo atveju prieštarauja duomenims dėl elektrošoko „Taser“ panaudojimo laiko, vertinant juos tiek su paklaida, tiek be paklaidos, taip pat kitiems bylos duomenims. Be to, teismas nuosprendyje nurodė, jog galimai nusikaltimo bendrininku buvo ir G. L., kuris nuo 07:10 val. jau buvo baigęs pamainą. Be kita ko, nustatyta, jog ant nukentėjusiojo drabužių palikti pėdsakai padaryti ne jo avalyne.

15Negalima sutikti su tuo, jog teismas nuosprendyje nukentėjusiojo S. S. parodymus vertino kaip pakankamai nuoseklius ir laikė juos patikimais. S. S. buvo anksčiau teistas, jo teistumas susijęs su pasipriešinimu policijos pareigūnams, į areštinę nukentėjusysis buvo pristatytas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kas tiesiogiai susiję su atitinkamų elgesio normų nepaisymu. Pats nukentėjusysis pripažino, kad nevykdė pareigūnų reikalavimų ir nenusirengė, taip pat pripažino buvęs neblaivus. Visos šios aplinkybės lemia tai, kad nukentėjusiojo parodymai turi būti vertinami ypatingai atsargiai. Nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumą patvirtina ir ta aplinkybė, jog nukentėjusysis teigė, kad naujosios pamainos pareigūnai į kamerą nebuvo užėję, nors nustatyta, kad pareigūnai ne tik buvo užėję į kamerą, bet ir perdėjo nukentėjusiajam antrankius. Tačiau teismas netyrė kitos pamainos pareigūnų veiksmų, nesiėmė priemonių nustatyti, kurio pareigūno avalyne buvo padarytas pėdsakas ant nukentėjusiojo darbužių.

16Teismas, vertindamas liudytojų – ( - ) areštinės darbuotojų, parodymus, nepagrįstai nustatė, kad jų turiniui įtakos turi pats tarnybos faktas. Be to, nepagrįstai nustatė, jog buvo bandyta nuslėpti nukentėjusiojo sumušimo faktą išdavimo protokole užfiksavus patinimą kaktoje ir paraudimus nugaros kairėje bei išgavus iš nukentėjusiojo patvirtinimą esą jis nebuvo sumuštas naujosios pamainos pareigūnų.

17Be to, teismui nuteisus jį pagal kaltinimą, kurio faktinės aplinkybės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių, buvo pažeisti BPK 255 str. 2 d. reikalavimai bei suvaržyta jo teisė į gynybą. Teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybes dėl Valstybės tarnybos įstatymo 2 str., 15 str., Policijos veiklos įstatymo 21 str. reikalavimų pažeidimo bei konstatavo, jog jis pažeidė Policijos veiklos įstatymo 23 str. 1 d. reikalavimus, t.y. viršijo suteiktus įstatymo įgaliojimus dėl prievartos panaudojimo S. S. atžvilgiu 1-ojoje kameroje. Pagal kaltinamąjį aktą jis buvo kaltinamas tuo, kad panaudojo fizinę prievartą S. S. atžvilgiu, t.y. atliko visiškai įstatymo uždraustus veiksmus, tuo tarpu nuosprendyje pripažinta, kad jis fizinę prievartą panaudojo viršydamas teisę panaudoti fizinę prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis, taip pat kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės interesus. Toks kaltinimo pakeitimas laikytinas esminiu.

18Taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad Valstybinės ligonių kasos pateiktas ieškinys neatitinka procesiniams dokumentams taikomų reikalavimų, jame nėra nurodytas atsakovas. Šis trūkumas nebuvo ištaisytas teisminio nagrinėjimo metu. S. S. ieškininio pareiškimo apskritai nėra. Todėl teismas nepagrįstai patenkino civilinius ieškinius.

19Nuteistasis T. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-12-20 nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu padarius BK 228 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką priimti naują nuosprendį, išteisinant jį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

20Apeliaciniame skunde nurodo, kad nenustačius bent vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Teismas įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 str. reikalavimus, nepašalino visų byloje esančių abejonių, ko pasėkoje padarė neteisingas išvadas ir priėmė nepagrįstą nuosprendį. Teismas nenurodė pagrįstų ir išsamių motyvų, kodėl jo veiksmai, o tiksliau neveikimas, buvo kvalifikuotas kaip nusikalstama veika. Nuosprendyje nenurodžius aiškių kaltinamąją išvadą pagrindžiančių motyvų kyla abejonių dėl teismo nešališkumo. Byloje nėra surinkta jokių tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų jo kaltę padarius inkriminuotą nusikaltimą. Norint pagrįsti kaltę netiesioginiais įrodymais, būtinas tokių įrodymų visetas, bet šiuo atveju netiesioginių įrodymų viseto byloje nėra. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nesant įrodymų dėl jo kaltės, kaltu jis buvo pripažintas vien tuo pagrindu, kad 2012-03-08 ryte budėjo pamainoje.

21Priešingai nei konstatuota nuosprendyje, jis jokių teisei priešingų veiksmų, kurie galėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 228 str. 1 d., S. S. atžvilgiu neatliko, jokiame konflikte nedalyvavo. S. S. pervedus į kamerą Nr. 1 ir šiam pradėjus daužyti ir spardyti kameros duris, laužyti inventorių, link kameros nuėjo jis, V. Ž. ir budėtojas G. L., bet į kamerą įėjo tik V. Ž. ir G. L., jis liko tarpduryje, jis matė kaip S. S. puolė V. Ž., todėl šis panaudojo elektrošoką „Taser“, S. S. nugriuvus ant žemės, G. L. uždėjo S. S. koją ant nugaros ir užlaužė rankas tam, kad būtų uždėti antrankiai. Jis, pamatęs, kad konfliktas baigėsi, nuėjo į koridorių. Po to, jau keičiantis pamainai, jis girdėjo baisų triukšmą, pasipriešinimą ir galimai grumtynes.

22Tai, jog jis nebuvo įėjęs į kamerą pas S. S., o stovėjo koridoriuje, matė areštinės pareigūnas A. J., bet šis pareigūnas nebuvo apklaustas apie naują pamainą, nors nurodė, jog naujos pamainos pareigūnams užėjus į kamerą nuimti antrankių iš kameros vėl pasigirdo triukšmas. Teismas nepatikrino, ar nebuvo pažeistas draudimo versti duoti parodymus prieš save principas ikiteisminio tyrimo metu, nes jiems ikiteisminio tyrimo metu reikėjo duoti tokius parodymus, kokius ikiteisminio tyrimo metu davė pirmas apklaustas G. L., kuris tuo metu buvo pamainos viršininkas. Kiti byloje liudiję areštinės darbuotojai taip pat davė neteisingus parodymus, priderindami juos prie pirminių G. L. parodymų.

23Pažymi, kad nuosprendis grindžiamas fragmentiškais nukentėjusiojo parodymais, kiti įrodymai yra išvestiniai iš nukentėjusiojo parodymų arba tik patvirtina neesmines įvykio aplinkybes, jokie kiti objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina jo kaltės padarius nusikaltimą. Nukentėjusysis anksčiau yra buvęs teistas, į areštinę pristatytas neblaivus, agresyvus, todėl neatmestina, kad dauguma, o gal ir visas įvykio aplinkybes galėjo tiesiog išsigalvoti ar suvokti iškreiptai. Be to, liudytojas Ž. G., buvęs su nukentėjusiuoju 3-oje kameroje, parodė, kad tik įėjęs nukentėjusysis skundėsi šono skausmu, todėl akivaizdu, kad šonkaulis nukentėjusiajam buvo sulaužytas dar iki uždarymo į areštinę. Tokiu būdu teismas nepagrįstai nukentėjusiojo parodymus pripažino teisingais.

24Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, jog išleidžiamas iš areštinės S. S. pasirašė, kad nebuvo sumuštas ir tik vėliau nukentėjusysis pradėjo aiškinti, kad taip pasirašė, nes jo nesumušė naujos pamainos pareigūnai, akivaizdu, jog sumuštas asmuo tokį faktą iš karto nurodytų.

25Civilinio atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-12-20 nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių patenkinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – civilinius ieškinius atmesti.

26Apeliaciniame skunde nurodo, kad Policijos departamentas nėra tinkamas civilinio atsakovo, t.y. valstybės, atstovas byloje. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ įgaliojo atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo valstybės institucijas (valstybinio administravimo subjektus), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Byloje buvo nagrinėjamas civilinio ieškovo reikalavimas atlyginti žalą, padarytą dėl neva neteisėtų ( - ) pareigūnų veiksmų, todėl civilinio atsakovo atstovu šioje byloje turėjo būti būtent Vilniaus apskrities VPK, bet teismas nusprendė nekeisti Lietuvos valstybės atstovo, nors kiti proceso dalyviai su tokiu pakeitimu sutiko, ko pasėkoje turtinė ir neturtinė žala priteista iš netinkamo civilinio atsakovo atstovo.

27Be to, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlygina valstybė, o ne institucija, kurios pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, todėl žala turi būti išieškoma iš civilinio atsakovo, o ne iš jo atstovo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktu, turėjo sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pavesti vykdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

28Taip pat teismas neargumentavo, kodėl atmetė argumentus dėl ieškinio neatitikimo procesiniams dokumentams keliamiems reikalavimams. Nors baudžiamojo proceso įstatyme nekeliami specialūs (imperatyvūs) reikalavimai civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, kai ieškinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas. Teismams pateikiamas civilinis ieškinys savo forma turi atitikti bendruosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse. Tuo tarpu nukentėjusysis pateikė dviejų sakinių reikalavimą atlyginti žalą, nenurodydamas, kaip ši žala atsirado, kokia tos žalos rūšis, kokiais įrodymais ar faktinėmis aplinkybėmis grindžiamas ieškinio reikalavimas. Įvertinus, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir atsižvelgus į civilinio ieškovo teises bei pareigas, akivaizdu, kad ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti nukentėjusysis, pagal BPK 115 str. 1 d. ieškinio patenkinimas ir jo dydis priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas, bet šiuo atveju nukentėjusysis nepagrindė ir neįrodė ieškinio reikalavimų.

29Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Spręsdamas dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydžio teismas turi įvertinti visumą bylai reikšmingų aplinkybių: neturtinės žalos pasekmes; žalą padariusio asmens kaltę; žalą padariusio asmens turtinę padėtį; jei padaryta turtinė žala, padarytos turtinės žalos dydį; kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apylinkės teismas tik deklaratyviai paminėjo, kad nukentėjęs jautė skausmą, pažeminimą ir buvo laikinai dezorganizuotas jo gyvenimas, tačiau neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą.

30Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė priimti išteisinamąjį nuosprendį, Policijos departamento įgaliota atstovė prašė civilinio atsakovo atstovo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, civilinio atsakovo atstovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nurodant, kad priteista suma išieškoma ne iš civilinio atsakovo atstovo – Policijos departamento, o iš civilinio atsakovo – valstybės, pavedant teismo sprendimo vykdymą Teisingumo ministerijai.

31Nuteistųjų V. Ž. ir T. A. apeliaciniai skundai atmestini, civilinio atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

32Dėl nuteistųjų V. Ž. ir T. A. kaltės padarius nusikaltimą

33Nuteistieji neigia padarę nusikaltimą, už kurį buvo nubausti, ir teigia jokių neteisėtų veiksmų neatlikę bei pateikia priešingas įvykių versijas nei nustatė apylinkės teismas. Apeliacinius skundus nuteistieji grindžia tuo, jog apylinkės teismas pažeidė BPK 20 str. numatytą įrodymų vertinimo tvarką.

34Įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pažymėtina, kad įrodymais pripažįstami tik tokie duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, vadovaujantis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

35Pagal BK 228 str. 1 d. atsako valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Baudžiamojoje byloje nuteistieji nuteisti už įgaliojimų viršijimą, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė fizinis asmuo ir valstybė. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Pagal suformuotą teismų praktiką įgaliojimų viršijimas suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu. Paprastai tai būna veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti buvo galima tik įstatyme ar kitame teisės akte nustatytais atvejais arba kurie visiškai uždrausti. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Žalos pobūdis gali būti ne tik turtinio, bet ir kitokio pobūdžio, t.y. kai nukenčia valstybės, Europos Sąjungos, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Didelės žalos požymis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t.y. į tai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan., taip pat atsižvelgiama į tai, kiek žala reikšminga ją patyrusiam asmeniui. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. Nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnyje, vykdytojas yra specialaus subjekto požymius turintis asmuo valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

36Atkreiptinas dėmesys į tai, kad abu nuteistieji, neigdami savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, iš esmės skirtingai aiškina įvykio aplinkybes. V. Ž. nurodo, kad elektros impulso prietaisas „Taser“ prieš nukentėjusįjį S. S. buvo panaudotas dar priėmimo kambaryje, kai S. S., įspėtas apie galimą prietaiso panaudojimą, nenurimo ir toliau elgėsi agresyviai, t.y. dar prieš S. S. patalpinimą į kamerą. Tuo tarpu T. A. teigia, kad elektros impulso prietaisas „Taser“ buvo panaudotas kameroje Nr. 1, kurioje pervestas iš kameros Nr. 3 S. S., toliau triukšmavo, o V. Ž. su G. L. užėjus į kamerą, S. S. puolė V. Ž.. Taip pat nuteistųjų parodymai skiriasi dar ir dėl tos aplinkybės, jog V. Ž. nurodo, kad į kamerą Nr. 1 raminti S. S. ėjo jis kartu su T. A., tuo tarpu pastarasis nurodo, kad jis į kamerą Nr. 1 ėjo kartu su V. Ž. ir G. L., bet pats į kameros vidų nebuvo užėjęs, tik matė kaip S. S. puolė V. Ž., todėl šis panaudojo elektros impulso prietaisą „Taser“, G. L. užlaužė S. S. rankas, po ko nukentėjusiajam buvo uždėti antrankiai. Be to, T. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu davė parodymus priešingus duotiems ikiteisminio tyrimo metu, kas vertintina kaip siekis suklaidinti teismą ir išvengti atsakomybės dėl nusikaltimo padarymo.

37BPK 20 straipsnio tvarka įvertinus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, nuteistųjų V. Ž. ir T. A. pateiktos įvykių versijos vertintinos kritiškai, jų nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog nuteistieji pagrįstai nuteisti dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo.

38Byloje neginčijamai nustatyta, jog 2012 m. kovo 8 d. ryte ( - ) pareigūnas L. B. nuvežė sulaikytą S. S. į areštinę, kur nukentėjusįjį priėmė ir jo apžiūrą atliko statutiniai valstybės tarnautojai – ( - ) vyriausieji postiniai T. A. ir V. Ž.. Tačiau iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti tikslaus nukentėjusiojo pristatymo į areštinę ir jo uždarymo į kamerą laiko. Byloje esančiame nukentėjusiojo S. S., nuteistųjų V. Ž. ir T. A. bei liudytojo L. B. pasirašytame į areštinę uždaromo asmens apžiūros ir kratos protokole nurodyta, kad S. S. apžiūra ir krata vyko 6.30 val. Šį protokolą pildęs prisipažino V. Ž., tačiau jis negalėjo paaiškinti, kodėl nurodė būtent tokį asmens apžiūros ir kratos atlikimo laiką, tikino, jog laiką įrašė tik pradėjęs pildyti protokolą, bet pati procedūra trukusi apie pusvalandį. Apklaustas kaip liudytojas L. B. neneigė, jog S. S. į areštinę galėjo būti pristatytas apie 6.30 val. Nors abu nuteistieji tvirtina, kad S. S. priėmimo procedūra truko apie pusvalandį ir jis į kamerą Nr. 3 buvo patalpintas ne anksčiau kaip 7 val., bet kategoriškos išvados dėl to daryti negalima. Liudytojas L. B. patvirtino, jog dalyvavo apžiūrint S. S. ir darant jo asmens kratą ir išvyko tik baigus šią procedūrą, o pati procedūra truko apie 5 minutes. Darant asmens apžiūrą ir kratą taip pat dalyvavo slaugytoja A. Bu., kuri kategoriškai paneigė nuteistųjų parodymus, jog S. S. apžiūra ir krata buvo atlikta jai nedalyvaujant, bei patvirtino, jog S. S. nesileido apžiūrimas, šūkavo, neatsakinėjo į klausimus, nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo, ant jo kūno jokių sužalojimų pėdsakų nebuvo matyti, visą šią informaciją ji įrašė S. S. asmens sveikatos istorijoje, prie įrašo nurodė laiką – 6.50 val., liudytoja paaiškino, jog įrašą padarė jau grįžusi į savo kabinetą, todėl pati asmens apžiūra ir krata buvo baigta kiek anksčiau. Nuteistieji parodė, kad po S. S. apžiūros ir kratos jis buvo fotografuojamas, imami jo pirštų atspaudai, bet nei L. B., nei A. Bu. nepatvirtino, kad dalyvavo ir šioje procedūroje, todėl šių liudytojų parodymai taip pat nepatvirtina tikslaus laiko, kada buvo baigta S. S. priėmimo procedūra ir jo patalpinimo į kamerą Nr. 3. Priešingai nei teigia nuteistieji, tikslaus nukentėjusiojo priėmimo procedūros areštinėje pabaigos laiko negalima nustatyti vadovaujantis teisiamojo posėdžio metu pateiktu išrašu iš informacinės sistemos apie tai, kad S. S. paimti pirštų atspaudai 6.55 val. buvo sulyginti su turimais duomenų bazėje, kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog pirštų atspaudų tikrinimo metu S. S. vis dar buvo areštinės priimamajame ir nebuvo patalpintas į kamerą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pritartina apylinkės teismo išvadai, jog nenustačius tikslaus laiko, turi būti vadovaujamasi apytiksliu laiku, kuris yra nuo 6.30 val. iki 7 val.

39Pagrindinis nuteistųjų kaltę patvirtinantis įrodymas yra nukentėjusiojo S. S. parodymai. Nors nuteistieji apeliaciniuose skunduose nurodo, kad nukentėjusiojo parodymai turi būti vertinami kritiškai, tačiau kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nukentėjusiojo parodymai yra pakankamai nuoseklūs, neprieštaringi, be to, juos patvirtina kita bylos medžiaga. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad S. S. būtų nusistatęs prieš nuteistuosius kaip pareigūnus ar būtų turėjęs kokį nors kitą pagrindą juos neteisingai apkaltinti, vien tai, kad nukentėjusysis anksčiau yra buvęs teistas, dar nereiškia, kad jo parodymai iš karto turi būti atmesti kaip nepatikimi. Taip pat abejonių dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo nekelia ir tai, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, nevykdė pareigūnų reikalavimų, šūkavo. Visos paminėtos aplinkybės dėl S. S. parodymų patikimumo atmestinos, nes daugelį nukentėjusiojo parodytų aplinkybių patvirtina kita bylos medžiaga.

40S. S. neneigia buvęs išgėręs ir asmens apžiūros metu nevykdęs neva jį žeminančių pareigūnų reikalavimų, bet pats pareigūnų atžvilgiu jokio fizinio smurto nenaudojo, suduoti jiems nebandė. Nei nukentėjusįjį į areštinę pristatęs L. B., nei areštinės slaugytoja A. Bu. nurodė, jog nematė, kad S. S. būtų naudojęs smurtą prieš pareigūnus ar būtų juos puolęs. Tai, kad S. S. nebuvo nusiteikęs agresyviai ir nesirengė naudoti fizinio smurto, patvirtino ir kameroje Nr. 3 kartu buvęs Ž. G.. Nė vienas liudytojas taip pat neakcentavo, jog nukentėjusysis buvo tokios būklės, kad dėl neblaivumo nebūtų galėjęs teisingai suvokti įvykio aplinkybių.

41A. Bu. ir L. B. taip pat patvirtino, jog S. S., atvykęs į areštinę, sveikata nesiskundė, jokių sužalojimų ant S. S. kūno nepastebėjo, slaugytoja A. Bu. tai užfiksavo asmens sveikatos istorijoje. Be to, patys nuteistieji surašytame į areštinę uždaromo asmens apžiūros ir kratos protokole nurodė, kad ant S. S. kūno matomų sužalojimų nėra. Tuo tarpu atvykęs S. S. paimti ( - ) pareigūnas A. S., taip pat areštinės naujos pamainos pareigūnai R. Z., A. K., P. D., V. U. parodė, kad išleidžiant S. S. iš areštinės, ant jo kūno matėsi akivaizdūs sužalojimai – gumbas kaktoje, paraudęs šonas, dėl skaudančio šono S. S. buvo sunku eiti, matomi S. S. sužalojimai buvo pažymėti į areštinę uždaromo asmens apžiūros ir kratos protokole, surašytame išleidžiant S. S. iš areštinės. Slaugytoja A. Bu. asmens sveikatos istorijoje taip pat užfiksavo matomą gumbą kaktoje, kurio pirminės apžiūros metu nebuvo. Kadangi patalpinant S. S. į areštinę jokių sužalojimų nebuvo matyti, jis galėjo paeiti, pats S. S. sveikata irgi nesiskundė, todėl akivaizdu, kad S. S. buvo sužalotas buvimo areštinėje metu, tuo pačiu atmestini nuteistųjų teiginiai, jog S. S. į areštinę buvo pristatytas jau sužalotas. Be to, specialisto išvadoje Nr. G 583/12(01) nurodyta, jog S. S. sužalojimai padaryti 3-5 paras prieš apžiūrą, t.y. S. S. laikymo areštinėje metu.

42Byloje neginčijamai nustatyta, kad iš pradžių S. S. buvo patalpintas į kamerą Nr. 3. Toje pat kameroje buvęs Ž. G. parodė, jog S. S. iš karto pasakė, jog patriukšmaus, nes nori išsiaiškinti su pareigūnais. Areštinės pareigūnas A. J. taip pat parodė, kad kameroje Nr. 3 S. S. pradėjo triukšmauti maždaug po 2-3 minučių, po ko T. A. ir V. Ž. buvo išvestas į kamerą Nr. 1, kurioje ilgai netrukus vėl pradėjo triukšmauti, todėl jo raminti į kamerą vėl atėjo V. Ž. su T. A.. Nukentėjusysis S. S. laiką, per kurį jis buvo perkeltas iš kameros Nr. 3 į kamerą Nr. 1, o po to šioje kameroje sumuštas, taip pat gali nurodyti tik apytiksliai. Todėl šiuo atveju laikas taip pat nustatytinas apytiksliai, dėl ko pritartina teismo išvadai, kad nuo S. S. patalpinimo į kamerą Nr. 3 iki jo pervedimo į kamerą Nr. 1 ir jo sumušimo bei elektros impulso prietaiso „Taser“ panaudojimo negalėjo praeiti daugiau kaip 20 minučių.

43Nuteistieji apeliaciniuose skunduose nepagrįstai apeliuoja į tai, jog nebuvo aiškintasi naujos pamainos, pradėjusios darbą nuo 7.30 val., pareigūnų veiksmai galimai padarant S. S. nustatytus sužalojimus. S. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu vienareikšmiškai tvirtino, jog neteisėtus veiksmus prieš jį naudojo ne naujosios pamainos pareigūnai, ikiteisminio tyrimo metu jis atpažino V. Ž. ir T. A. kaip asmenis naudojusius prieš jį smurtą kameroje Nr. 1. Naujosios pamainos pareigūnams S. S. pretenzijų nereiškė ir nereiškia, tą patvirtina išleidžiant nukentėjusįjį iš areštinės, jo paties padarytas įrašas, kad jis yra nesumuštas, kurį tiek nukentėjusysis, tiek naujosios pamainos pareigūnai paaiškino kaip reiškiantį, jog S. S. yra nesumuštas naujosios pamainos pareigūnų. Todėl apylinkės teismui nebuvo reikalo vertinti naujosios pamainos pareigūnų veiksmų.

44Iš visų apklaustų areštinės pareigūnų, neskaitant nuteistųjų, tik postinis A. J., iš kurio posto matėsi kameros Nr. 1 ir Nr. 3, galėjo tiesiogiai matyti nukentėjusįjį S. S. vedamą iš kameros Nr. 3 į kamerą Nr. 1 bei kokie tos pačios pamainos pareigūnai buvo užėję į kamerą Nr. 1. Kiti tos pačios kaip ir nuteistieji pamainos pareigūnai apie įvykį girdėjo iš pačių nuteistųjų, todėl reikšmingų duomenų pateikti negali, kaip ir naujos pamainos pareigūnai, kurie darbą pradėjo jau po smurto prieš S. S. panaudojimo. Apklaustas kaip liudytojas A. J. patvirtino S. S. ir nuteistųjų nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusįjį iš kameros Nr. 3 į kamerą Nr. 1 vedė V. Ž. ir T. A., tačiau nurodė prisimenąs, jog S. S. antrankiai nebuvo uždėti. Atsižvelgiant į apylinkės teismo išvadą, jog areštinės pareigūnai dėl tarnybinių santykių gali būti suinteresuoti iškreipti įvykio aplinkybes, ir į tai, kad nėra pagrindo netikėti S. S. parodymais, pastaroji liudytojo nurodyta aplinkybė vertintina kritiškai bei laikytina, jog S. S. į kamerą Nr. 1 buvo įvestas surakintomis antrankiais rankomis.

45Nukentėjusysis parodė, kad tik jį įvedus į kamerą Nr. 1, jis buvo pargriautas, po to jam buvo suduoti smūgiai kojomis, jam ir toliau triukšmaujant, atėję V. Ž. ir T. A. jį pargriovė ir suspardė, be to, panaudojo elektrošoką. Specialisto išvadoje nurodyta, jog S. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei laiku. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu J. S. duoti parodymai, kad išvedus triukšmaujantį sulaikytąjį iš kameros Nr. 3 ir jam toliau triukšmaujant, iš kitos kameros pasigirdo panašūs į mušamo žmogaus riksmai. S. S. parodė, kad pargriovus nesipriešino, tik stengėsi užsidengti nuo smūgių, tokiu atveju nei elektros impulso prietaiso „Taser“, nei fizinių veiksmų, t.y. smūgių kojomis sudavimas, nėra pateisinamas ir laikytinas neadekvačia priemone siekiant priversti asmenį paklusti pareigūnų reikalavimams, t.y. netriukšmauti.

46Aukščiau nurodytais neteisėtais veiksmais nuteistieji neabejotinai pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, jog policijos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus, prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimų ar mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Smūgių kojomis sudavimas ar elektros impulso prietaiso „Taser“ panaudojimas tam tikrais atvejais, kai asmuo aktyviai priešinasi ir kėsinasi suduoti smūgius pareigūnams ar kitiems asmenims, galėtų būti pateisinamas, tačiau šiuo atveju tokių prievartos priemonių panaudojimas siekiant nuraminti triukšmaujantį, t.y. beldžiantį į duris ir garsiai šūkaujantį, asmenį, kuris dar ir buvo surakintas antrankiais bei pargriautas ant žemės, yra visiškai nepateisinamas.

47Kaip jau buvo minėta, byloje nėra patikimų objektyvių duomenų, kurie leistų nustatyti tikslų nusikalstamos veikos padarymo laiką, t.y. negalima tiksliai nustatyti, kada buvo baigta į areštinę pristatyto S. S. priėmimo procedūra, kada jis buvo uždarytas į kamerą Nr. 3, kada iš šios kameros buvo pervestas į kamerą Nr. 1 ir ten du kartus prieš jį buvo panaudota neteisėta prievarta, todėl kaltinime nurodytos apytikslės formuluotės „apie 6.30-7 val.“, „maždaug po 20 min.“, kas reiškia, jog nukentėjusysis į areštinę Nr. 3 galėjo būti patalpintas tiek 6.50 val., tiek 7.00 val., neteisėta prievarta kameroje Nr. 1 prieš jį galėjo būti panaudota tiek 7.00 val., tiek 7.10 val., nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų tam, kad kaip atskaitos tašką įvykių vertinimui būtų galima pasirinkti konkretų laiką, tačiau bet kuriuo atveju, kolegijos nuomone, yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių nusikalstamos veikos padarymo faktą, o tikslaus nusikalstamos veikos padarymo laiko nenustatymas nėra esminė aplinkybė, dėl kurios V. Ž. ir T. A. negalėtų būti pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo.

48Aplinkybės, jog V. Ž. iš G. L. 7.10 val. perėmė budinčiojo pareigas ir išdavinėjo naujai pamainai ginklus, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą išvadą dėl apytikslio nusikalstamos veikos padarymo laiko nustatymo bei į tai, kad S. S. atpažino V. Ž. kaip asmenį naudojusį prieš jį prievartą, nepaneigia V. Ž. kaltės ir S. S. parodymų dėl smurto panaudojimo aplinkybių.

49V. Ž. surašytame tarnybiniame pranešime nurodytą aplinkybę, jog elektros impulso prietaisas „Taser“ buvo panaudotas dar areštinės priimamajame S. S. nesileidžiant atlikti dalinės ar pilnos kratos bei bandant smūgiuoti, paneigia liudytojo L. B. parodymai, kad jis areštinės priimamajame buvo tol, kol buvo baigta S. S. apžiūra ir krata, tuo metu S. S. nors ir nevykdė pareigūnų reikalavimų, bet suduoti pareigūnams nebandė. Taip pat V. Ž. surašytame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes paneigia nukentėjusiojo S. S. parodymai.

50Atmestinas ir V. Ž. apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo A. B. paaiškinimais dėl elektros impulso prietaiso „Taser“ panaudojimo laiko. Apklausiamas teisme A. B. paaiškino, jog 2012 m. rugsėjo mėnesį pajungus elektros impulso prietaisą „Taser“ prie kompiuterio buvo išmestas langas, jog prietaiso laikas ir realus laikas skiriasi 9:52 minutės. Pažymėtina, jog A. B. nurodyta laiko paklaida tariamai buvo užfiksuota 2012 m. rugsėjo mėnesį, nors nusikalstama veika buvo padaryta 2012-03-08, t.y. praėjus pusei metų nuo įvykio, todėl nėra aišku, kokia laiko paklaida galėjo būti nusikalstamos veikos padarymo dieną, be to, nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, jog laiko paklaida iš viso buvo nustatyta. A. B. paaiškinimus teisme taip pat paneigia byloje esantis ( - ) vyresniosios tyrėjos R. V. tarnybinis pranešimas, kur užfiksuotas A. B. paaiškinimas, jog elektros impulso prietaiso „Taser“ laikmatis prieš jį sinchronizuojant 2012-04-17 atitiko kompiuterio laiką, t.y. ikiteisminio tyrimo metu A. B. praėjus kiek daugiau nei mėnesiui nuo nusikalstamos veikos padarymo nustatė, jog laiko paklaidos nebuvo, be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad prietaisų laiką sinchronizuoti gali tik jis vienas. Net elektros impulso prietaiso „Taser“ panaudojimo laiką (07:03:40 val.) vertinant kaip apytikslį, jis vis tiek atitinka kitas bylos aplinkybes bei paneigia V. Ž. iškeltą versiją, jog jis negalėjo tokiu laiku panaudoti šio prietaiso, nes buvo perėmęs vadovavimą pamainai iš G. L..

51Visapusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismo nustatytos aplinkybės nelaikytinos prielaidomis, vien subjektyvus nuteistųjų nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis nesudaro pagrindo abejoti teismo objektyvumu. Taip pat atmestinas T. A. apeliacinio skundo argumentas, jog jis ir kiti byloje liudiję areštinės pareigūnai buvo priversti liudyti pagal G. L. duotus parodymus, T. A. nepateikė jokių objektyvių duomenų šiam teiginiui pagrįsti, vien tai, jog G. L. buvo apklaustas pirmas, dar nesudaro pagrindo teigti, kad T. A. buvo priverstas duoti parodymus prieš save.

52Neteisėtos fizinės prievartos panaudojimas, ypač prieš sulaikytą, areštinėje esantį, antrankiais surakintą asmenį, sutrikdant asmeniui sveikatą, neabejotinai sumenkino policijos, kaip valstybės institucijos, įvaizdį ir autoritetą, kas padarė didelę žalą tiek valstybei, tiek pačiam nukentėjusiajam.

53Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog spręsdamas nuteistųjų kaltės klausimą apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnyje nustatytų taisyklių įvertino byloje esančius įrodymus, ko pasėkoje tinkamai kvalifikavo V. Ž. ir T. A. veiksmus pagal BK 228 str. 1 d., nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės paskirtos atsižvelgiant į bausmės tikslus ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, be to, paskirtų bausmių vykdymas buvo atidėtas.

54Dėl BPK 255 straipsnio pažeidimo

55Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų garantuojamų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.); teisės pasirengti gynybai (BPK 44 str. 7 d.) ir kt. Konstituciniai teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principai suponuoja teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos tikrosios. Tačiau, nagrinėjimo teisme metu nustatęs kitas nei kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, teismas turi ribotas galimybes jas pakeisti. BPK normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, konkrečiai – teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai. Sistemiškai aiškinant BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatas, teismas, priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali tik patikslinti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes arba jas pakeisti, tačiau neesmingai.

56Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės pripažįstamos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytų, jei jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie tokią galimybę kaltinamajam, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą. Tai, ar, keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, keistinų faktinių aplinkybių pobūdį bei kitas bylos aplinkybes, reikšmingas kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimui, ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia.

57Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas kaltinime nurodytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių nekeitė, nuteistieji buvo nuteisti už tuos pačius neteisėtus veiksmus (smūgių kojomis sudavimas, elektros impulso prietaiso „Taser“ panaudojimas), kuriais ir buvo kaltinti. Teismas iš kaltinimo pašalino bendro pobūdžio Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo normas, taip pat Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 3 punktus, kuriuose nustatytos bendro pobūdžio policijos pareigūno pareigos gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves, užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policijos įstaigą asmens teises ir teisėtus interesus, suteikti neatidėliotiną pagalbą asmeniui, nukentėjusiam nuo teisės pažeidimo ar esančiam bejėgiškos būklės. Vietoj minėtų teisės normų, apylinkės teismas pripažino, jog nuteistieji pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog policijos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus; prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimų ar mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos.

58Kaip matyti iš nurodytų Policijos veiklos įstatymo nuostatų, 23 straipsnio 1 dalies nuostatos yra konkretesnės, labiau tinkamos šiuo konkrečiu atveju, susietos su fizinės prievartos naudojimu, tuo tarpu įstatymo 21 straipsnyje nustatytos bendro pobūdžio policijos pareigūno pareigos jam privalomos ne tik naudojant prievartą prieš asmenis. Pažymėtina, kad jau kaltinamajame akte V. Ž. buvo kaltinamas įgaliojimų viršijimu, pasireiškusiu asmeniui padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu panaudojant fizinę prievartą – suduodant smūgius kojomis ir panaudojant elektros impulso prietaisą „Taser“, todėl iš pateikto kaltinimo V. Ž. galėjo suprasti, kad yra kaltinamas viršijęs jam suteiktą teisę panaudoti prievartą prieš asmenis. Be to, tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu V. Ž. nuo jam pareikštų kaltinimų gynėsi ta aplinkybe, jog elektros impulso prietaiso „Taser“ panaudojimą nulėmė agresyvūs S. S. veiksmai priėmimo metu, t.y. V. Ž. gynyba buvo paremta tuo, jog fizinė prievarta buvo panaudota teisėtai, neviršijant jam suteiktų įgaliojimų. Taip pat pažymėtina tai, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistiesiems buvo suteikta teisė pasisakyti dėl jų nuomone naujo kaltinimo.

59Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas, pakeisdamas nuorodą į Policijos veiklos įstatymo straipsnį, kaltinimo iš esmės nepakeitė bei nesuvaržė nuteistųjų teisės į gynybą.

60Dėl civilinių ieškinių išsprendimo

61BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

62Baudžiamajame procese pagal asmuo, pagal įstatymus materialiai atsakingas už nusikalstama kaltinamojo veika padarytą žalą, yra civilinis atsakovas, kuris į bylą įtraukiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi (BPK 111 str. 2 d.).

63Byloje civilinius ieškinius padavė nukentėjusysis S. S., taip pat Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

64Baudžiamojo proceso įstatyme nėra reglamentuota civilinio ieškinio forma, jo turinys, tokiu atveju reikėtų vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis (BPK 113 str. 2 d.), kur civilinio ieškinio formos ir turinio reikalavimai detaliai reglamentuoti, tačiau net ir civiliniame procese nėra laikomasi formalaus reikalavimo, kad civilinis ieškinys atitiktų visus jam nustatytus reikalavimus. CPK 115 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą.

65Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis S. S. ikiteisminio tyrimo metu prokurorei pateikė surašytą dokumentą, pavadintą pareiškimu, kuriuo prašo jam priteisti 10 000 Lt patirtai fizinei ir moralinei žalai atlyginti. Nors S. S. surašytas dokumentas nėra įvardintas civiliniu ieškiniu, tačiau iš jo turinio nekyla abejonių, kad tai yra būtent civilinis ieškinys. Tai, jog nenurodytas civilinis atsakovas, taip pat netrukdo nagrinėti civilinio ieškinio, kadangi bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis paaiškino, jog žalą nori prisiteisti iš T. A. ir V. Ž., paaiškino, kuo grindžia savo reikalavimą. Analogiškai, civilinio atsakovo nenurodymas netrukdo nagrinėti Valstybinės ligonių kasos pateikto civilinio ieškinio.

66Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t.). Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

67CK 6.273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001-07-26 nutarimu Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ įgaliojo valstybei atstovauti valstybės institucijas (valstybinio administravimo subjektus), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.

68Kadangi baudžiamajame procese nagrinėdamas bylą teismas yra aktyvus, todėl ikiteisminio tyrimo metu valstybės neįtraukus į bylą civiliniu atsakovu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo nutartimi civiliniu atsakovu byloje pripažino valstybę bei į bylą kaip civilinio atsakovo atstovą įtraukė Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos.

69Lyginant su teritorinėmis policijos įstaigomis Policijos departamentas pagal savo funkcijas yra laikytinas centrine institucija, į Policijos departamento funkcijas patenka teritorinių policijos įstaigų, įskaitant ir ( - ), veiklos kontrolė ir priežiūra, todėl pirmosios instancijos teismas, įtraukdamas Policijos departamentą į bylą civilinio atsakovo atstovu, pažeidimo nepadarė.

70CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie kriterijai, kuriais remiantis teismas nustato neturtinės žalos dydį: nusikalstamos veikos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

71Nė vieno iš nurodytų kriterijų negalima išskirti, vertintina jų visuma. Pažymėtina, kad kėsinimasis į tokias vertybes kaip gyvybė, sveikata, teisė į fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeniui sukelia ypač didelius išgyvenimus. S. S. atžvilgiu buvo neteisėtai panaudota fizinė jėga – suduoti smūgiai kojomis, panaudotas elektros impulso prietaisas „Taser“, dėl ko jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ypač daug nepatogumų sudarė šonkaulio lūžis, kuris tam tikram laikui apribojo nukentėjusiojo veiklą. Neteisėtas fizinės prievartos panaudojimas neabejotinai nukentėjusiajam sukėlė ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, ypač pažeminimą, nes fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį panaudojo policijos pareigūnai, kai nukentėjusysis buvo uždarytas areštinėje, tuo metu jam buvo surakintos rankos, kaltininkai veikė tiesiogine tyčia. Tačiau įvertintina ir tai, jog pats nukentėjusysis elgėsi iššaukiamai (šūkavo, beldė į kameros duris). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteista 1500 Lt neturtinė žala yra pakankama ir neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams.

72Pritartina civilinio atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentui, jog pagal civilinius ieškinius žala priteista turėjo būti iš valstybės kaip civilinio atsakovo, o ne iš jos atstovo Policijos departamento, todėl apylinkės teismo nuosprendis keistinas BPK 328 str. 4 p. pagrindu dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

73Valstybinės ligonių kasos apeliaciniame skunde be kita ko prašoma nuosprendžio dalį dėl žalos atlyginimo pavesti vykdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo (redakcija galiojanti nuo 2005-10-27) 2 straipsnyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginti, šių asignavimų valdytojas yra Teisingumo ministerija, iš šių asignavimų Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo. Tame pačiame straipsnyje yra nustatyta ir tokių sprendimų vykdymo tvarka. Kadangi nuosprendžio vykdymas yra reglamentuotas įstatymo, todėl nėra prasmės nuosprendyje atkartoti tas pačias nuostatas.

74Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nuteistųjų V. Ž. ir T. A. apeliaciniai skundai atmestini, o Policijos departamento apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendį BPK 328 str. 4 p. pagrindu.

75Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 4 p.,

Nutarė

76civilinio atsakovo atstovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

77Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti.

78Panaikinti nuosprendžio dalį dėl 208,17 Lt S. S. gydymo išlaidų ir 1500 Lt neturtinės žalos priteisimo iš Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos.

79Priteisti iš valstybės 208,17 Lt (du šimtus aštuonis litus 17 ct) S. S. gydymo išlaidų Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

80Priteisti iš valstybės 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo S. S. naudai.

81Nuteistųjų V. Ž. ir T. A. apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. A. ir... 3. V. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 228 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu... 4. Iš Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos priteista 208,17... 5. Iš Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos priteista 1500 Lt... 6. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 7. T. A. ir V. Ž. nuteisti už tai, kad viršijo savo įgaliojimus, dėl ko... 8. T. A. ir V. Ž., būdami statutiniais valstybės tarnautojais – ( - ) (toliau... 9. Tokiais veiksmais T. A. ir V. Ž. viršijo savo įgaliojimus, numatytus... 10. Šiais veiksmais, nesuderinamais su Lietuvos policijos pareigūno vardu, T. A.... 11. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3... 12. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus... 13. Teisme apklaustas A. B. kategoriškai nurodė, jog elektrošoko „Taser“... 14. Teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, jog užfiksuota, kad jis 07:10... 15. Negalima sutikti su tuo, jog teismas nuosprendyje nukentėjusiojo S. S.... 16. Teismas, vertindamas liudytojų – ( - ) areštinės darbuotojų, parodymus,... 17. Be to, teismui nuteisus jį pagal kaltinimą, kurio faktinės aplinkybės... 18. Taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad Valstybinės ligonių kasos pateiktas... 19. Nuteistasis T. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3... 20. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nenustačius bent vieno iš nusikalstamos... 21. Priešingai nei konstatuota nuosprendyje, jis jokių teisei priešingų... 22. Tai, jog jis nebuvo įėjęs į kamerą pas S. S., o stovėjo koridoriuje,... 23. Pažymi, kad nuosprendis grindžiamas fragmentiškais nukentėjusiojo... 24. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, jog išleidžiamas iš areštinės S.... 25. Civilinio atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Policijos departamento prie... 26. Apeliaciniame skunde nurodo, kad Policijos departamentas nėra tinkamas... 27. Be to, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų... 28. Taip pat teismas neargumentavo, kodėl atmetė argumentus dėl ieškinio... 29. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 30. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė... 31. Nuteistųjų V. Ž. ir T. A. apeliaciniai skundai atmestini, civilinio atsakovo... 32. Dėl nuteistųjų V. Ž. ir T. A. kaltės padarius nusikaltimą... 33. Nuteistieji neigia padarę nusikaltimą, už kurį buvo nubausti, ir teigia... 34. Įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta... 35. Pagal BK 228 str. 1 d. atsako valstybės tarnautojas arba jam prilygintas... 36. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad abu nuteistieji, neigdami savo kaltę dėl... 37. BPK 20 straipsnio tvarka įvertinus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje... 38. Byloje neginčijamai nustatyta, jog 2012 m. kovo 8 d. ryte ( - ) pareigūnas L.... 39. Pagrindinis nuteistųjų kaltę patvirtinantis įrodymas yra nukentėjusiojo S.... 40. S. S. neneigia buvęs išgėręs ir asmens apžiūros metu nevykdęs neva jį... 41. A. Bu. ir L. B. taip pat patvirtino, jog S. S., atvykęs į areštinę,... 42. Byloje neginčijamai nustatyta, kad iš pradžių S. S. buvo patalpintas į... 43. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose nepagrįstai apeliuoja į tai, jog nebuvo... 44. Iš visų apklaustų areštinės pareigūnų, neskaitant nuteistųjų, tik... 45. Nukentėjusysis parodė, kad tik jį įvedus į kamerą Nr. 1, jis buvo... 46. Aukščiau nurodytais neteisėtais veiksmais nuteistieji neabejotinai pažeidė... 47. Kaip jau buvo minėta, byloje nėra patikimų objektyvių duomenų, kurie... 48. Aplinkybės, jog V. Ž. iš G. L. 7.10 val. perėmė budinčiojo pareigas ir... 49. V. Ž. surašytame tarnybiniame pranešime nurodytą aplinkybę, jog elektros... 50. Atmestinas ir V. Ž. apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas... 51. Visapusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismo nustatytos... 52. Neteisėtos fizinės prievartos panaudojimas, ypač prieš sulaikytą,... 53. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog spręsdamas... 54. Dėl BPK 255 straipsnio pažeidimo... 55. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja asmeniui vieną iš... 56. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės pripažįstamos iš esmės... 57. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas kaltinime nurodytų faktinių... 58. Kaip matyti iš nurodytų Policijos veiklos įstatymo nuostatų, 23 straipsnio... 59. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas,... 60. Dėl civilinių ieškinių išsprendimo... 61. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 62. Baudžiamajame procese pagal asmuo, pagal įstatymus materialiai atsakingas už... 63. Byloje civilinius ieškinius padavė nukentėjusysis S. S., taip pat... 64. Baudžiamojo proceso įstatyme nėra reglamentuota civilinio ieškinio forma,... 65. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis S. S. ikiteisminio tyrimo... 66. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios... 67. CK 6.273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai... 68. Kadangi baudžiamajame procese nagrinėdamas bylą teismas yra aktyvus, todėl... 69. Lyginant su teritorinėmis policijos įstaigomis Policijos departamentas pagal... 70. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 71. Nė vieno iš nurodytų kriterijų negalima išskirti, vertintina jų visuma.... 72. Pritartina civilinio atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentui, jog pagal... 73. Valstybinės ligonių kasos apeliaciniame skunde be kita ko prašoma... 74. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nuteistųjų V. Ž. ir T. A.... 75. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 76. civilinio atsakovo atstovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų... 77. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendį... 78. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl 208,17 Lt S. S. gydymo išlaidų ir 1500 Lt... 79. Priteisti iš valstybės 208,17 Lt (du šimtus aštuonis litus 17 ct) S. S.... 80. Priteisti iš valstybės 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų)... 81. Nuteistųjų V. Ž. ir T. A. apeliacinius skundus atmesti....