Byla e2A-1591-642/2019
Dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į buvusį darbą

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. V., atsakovo Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro, atsakovės Šilutės rajono savivaldybės apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1145-1069/2019 pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovams Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biurui ir Šilutės rajono savivaldybei dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į buvusį darbą.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė V. V. 2019 m. vasario 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė: 1) panaikinti 2018 m. lapkričio 22 d. Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorės darbo užduočių gerinimo plano komisijos vertinimą Nr. ( - ); 2) panaikinti Šilutės rajono savivaldybės mero 2018 m. gruodžio 20 d. potvarkį Nr. ( - ), kuriuo nutraukta darbo sutartis su V. V. ir ji atleista iš užimamų pareigų, bei grąžinti V. V. į buvusi darbą; 3) priteisti V. V. išmokėti vidutinį darbo užmokestį (1 358,50 Eur/mėn. bruto) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos ir 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškinyje nurodė, kad Šilutės rajono savivaldybės administracija ir ieškovė 2008 m. liepos 17 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį (Nr. ( - ), pagal kurią ieškovė priimta į Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorės pareigas. Šilutės rajono savivaldybės tarybos 8-ojo šaukimo 34-ajame posėdyje meras V. L. pasisakė apie visuomenės sveikatos biuro vadovės nekompetenciją ir pasiūlė ją keisti kitu asmeniu. Dėl balsų trūkumo taryba nepriėmė sprendimo (8 dalyviai balsavo „už“, pritardami biuro vadovo ataskaitai, 6 asmenys balsavo „prieš“, nebalsavo – 8 (susilaikė). Nepriėmus sprendimo, V. L. pavedė K. S. parengti biuro veiklos priemonių gerinimo planą. Planą rengusi K. S. neturėjo nei deleguotų įgaliojimų, nei tinkamos kvalifikacijos. Būtent ji atliko ir biuro direktorės veiklos ataskaitos vertinimą. Planą vertino asmenys, išimtinai parinkti vieno asmens – mero V. L.. Šilutės rajono savivaldybės taryba (kolegialiai) turėjo teisę (ne)pritarti biuro veiklos priemonių gerinimo planui, bet ne meras vienasmeniškai (ir jo sudaryta komisija), kurios nariai neturėjo nei tinkamos kvalifikacijos, nei išsilavinimo. Ieškovės įsitikinimu, ji atleista iš užimamų pareigų pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio 5 dalies normas, t. y., negavus Tarybos pritarimo, merui veikiant ultra vires, turint išankstini nusistatymą. Įvertinus ieškovės darbo trukmę (daugiau nei 10 metų), išėjimo iš darbo aplinkybes (mero iniciatyva), buvo pakenkta ieškovės reputacijai. Nuo darbo santykių nutraukimo ieškovė yra priversta aiškintis pašaliniams asmenims, artimiesiems, kaimynams apie darbo santykių nutraukimo aplinkybes, prisiminti nemalonių pokalbių detales. Visa tai sukelia neigiamas emocijas, išgyvenimus ieškovei. Dėl nuolatinės įtampos ieškovė jaučia dvasinį diskomfortą, ją pradėjo kankinti nemiga, sumenko savivertė. Todėl ieškovė prašo priteisti neturtinę žalą.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2019 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nusprendė: pripažinti ieškovės V. V. atleidimą iš darbo Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biure neteisėtu, negrąžinti jos į darbą, pripažinti, kad šalių 2008 m. liepos 17 d. sudaryta darbo sutartis Nr. ( - ) nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; išieškoti ieškovei V. V. iš atsakovo Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro 4 132 Eur neatskaičius mokesčių kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo; išieškoti ieškovei V. V. iš atsakovo Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro 9 233 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos (įskaitytinai), neatskaičius mokesčių, ir po 65 Eur neatskaičius mokesčių, už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, skaičiuojant nuo kitos dienos po šio teismo sprendimo priėmimo iki jo visiško įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus; išieškoti ieškovei V. V. iš atsakovo Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro 1 400 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidų; kitą ieškinio dalį atmesti. Pagrindiniai sprendimo motyvai:

143.1.

15Spręsdamas dėl ieškovės pasirinkto atsakovo (ne)tinkamumo, teismas nurodė, kad nepaisant aplinkybės, kad biudžetinės įstaigos vadovo priėmimas į pareigas ir atleidimas iš jų priskiriamas išimtinėms mero kompetencijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 punktas), kurias įgyvendindamas meras 2018 m. gruodžio 20 d. potvarkiu Nr. ( - ) ir nutraukė darbo sutartį su biuro vadove, tačiau šiuo atveju ieškovės darbdavys buvo būtent Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras. Vadinasi, byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo tinkamas atsakovas yra darbo santykių šalis – darbdavys, t. y., Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras.

163.2.

17Aiškindamasis dėl pagrindo nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teismas nurodė, kad nenustatė darbo santykių su ieškove nutraukimo procedūros pažeidimų. Kita vertus, įvertinus ieškovės, kaip biuro vadovės, veiklos kontrolės mechanizmą, jos darbo trūkumų nustatymo aplinkybes, darbo rezultatų gerinimo plano apimtį ir parinktą jo įvykdymo terminą, taip pat šio plano sudarymo ir pasiektų rezultatų vertinimo aplinkybes, teismas nusprendė, kad ieškovė visiškai pagrįstai kelia faktinio pagrindo taikyti jai griežčiausią atsakomybės formą (atleidimą) nebuvimą. Teismo nuomone, nėra pagrindo vienareikšmiškai neigiamai išvadai apie ieškovės vadovavimo Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biurui netinkamumą ir (ar) apie jos padarytus pažeidimus, dėl kurių ji galėjusi prarasti biuro savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto pasitikėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – (toliau – CPK) 185 straipsnis).

183.3.

19Spręsdamas klausimą dėl darbo rezultatų gerinimo užduočių vertinimo, teismas iš dalies pritarė atsakovų argumentams dėl ne visiškai tinkamo visų 11 užduočių išpildymo, nepaisant to, be darbo rezultatų gerinimo plano ydingumo (kai jį sudarant, vykdant ir vertinant rezultatus dominuoja ta pati kontrolines funkcijas atlikusi specialistė), teismas atkreipė dėmesį ir į pakankamai formalų 2018 m. birželio 6 d. plano pobūdį.

203.4.

21Teismas nustatė, kad vadovės darbo rezultatų gerinimo plano įgyvendinimui buvo parinktas minimalus įstatymo reglamentuojamas dviejų mėnesių terminas, kurio dalis pateko į vasaros sezono (kolektyvo atostogų) laikotarpį, todėl visų užduočių realizavimas laiku galėjo būti komplikuotas dėl objektyvių laiko ir žmogiškųjų resursų stokos aplinkybių. Teismas, įvertinęs atsakovų pateiktus duomenis apie užduoties Nr. 1 įvykdymą (licencijų verstis visuomenės sveikatos veiklomis įgijimą), nenustatė pagrindo išvadai, kad ieškovė akivaizdžiai siekė tik formalaus šios užduoties įvykdymo, iš anksto žinodama apie licenciją įgijusios specialistės ketinimus dirbti nuotoliniu būdu. Be to, bylos medžiaga leido teismui nustatyti, kad K. S. neteikė ieškovei konsultacijų į ieškovės paklausimus dėl užduočių vykdymo. K. S., tiek teikdama merui pastabas apie biuro veiklą, tiek būdama komisijos, vertinusios užduočių įvykdymą, narė akcentavo ieškovės komunikacinių gebėjimų nebuvimą ir nenorą bendradarbiauti. Tačiau, teismo vertinimu, nerezultatyvią komunikaciją galėjo lemti ir kitos priežastys, pavyzdžiui, abipusės tarpinstitucinės pagarbos stoka bei įsakmi ir nevisiškai motyvuota pačios K. S. retorika, adresuota tuometinei biuro vadovei.

223.5.

23Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, DK 57 straipsnio 5 dalyje nustatyta darbo rezultatų gerinimo procedūra akivaizdžiai stokojo nešališkumo ir objektyvumo elementų. Tokią išvadą suponuoja aplinkybė, kad tiek pradiniame darbo trūkumų nustatymo etape, tiek darbo rezultatų gerinimo plano sudaryme, jo vykdymo koordinavime, o vėliau ir pasiektų rezultatų vertinimo etapuose dalyvavo (iš esmės dominavo) ta pati specialistė, kuri, be kita ko, vėliau pati asmeniškai pretendavo ir užėmė ginčo pareigas biure. Visa tai leidžia spręsti apie tendencingą siekį atleisti ieškovę iš užimamų vadovės pareigų, kurį nulėmė ne jos asmeniai darbo rezultatai ar prarastas pasitikėjimas. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, kaip neatitinkantis tokiam atleidimui iš darbo keliamų reikalavimų (DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

243.6.

25Teismas pažymėjo, kad Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biurui, kaip darbdaviui, neįrodžius ieškovės atleidimo iš darbo pagrįstumo ir priešingai, esant įrodytam ieškovės atleidimo iš darbo neteisėtumui, laikytina, kad tarp ginčo šalių 2008 m. liepos 17 d. sudaryta darbo sutartis Nr. ( - ) yra nutraukta neteisėtai.

263.7.

27Spręsdamas klausimą dėl ieškovės reikalavimo būti grąžintai į buvusį darbą, teismas pritarė Šilutės rajono savivaldybės mero pozicijai dėl ieškovės grąžinimo į darbą galimybių nebuvimo ir nusprendė, kad sąlygų ir prielaidų grąžinti ieškovę į buvusį darbą nėra dėl gana ilgalaikės konfliktinės situacijos, paties mero ir kai kurių savivaldybės darbuotojų parodyto akivaizdaus priešiškumo ieškovei, kitos darbuotojos priėmimo į ieškovės turėtas pareigas, be to, to akivaizdžiai nepageidauja ir pats darbdavys (DK 218 straipsnio 4 dalis).

283.8.

29Teismas nustatė, kad ginčo aspektas ir byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti pakankamai tvirtą prielaidą, kad ieškovei nebus sudarytos palankios sąlygos dirbti, todėl reikalavimo grąžinti ją į eitas pareigas netenkino. Tokiu atveju laikytina, kad minėta darbo sutartis tarp ginčo šalių yra nutraukta Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. liepos 15 d. sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (DK 218 straipsnio 6 dalis).

303.9.

31Darbuotojos negrąžinus į darbą, jos naudai taikomi ryšium su konstatuotu atleidimo neteisėtumu DK 218 straipsnyje numatyti kompensavimo mechanizmai.

323.10.

33Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymėjo, kad ieškovės teiginiai apie reputacijos pablogėjimą ir išimtinai neigiamos reakcijos iš visuomenės gavimą yra niekuo nepagrįsti. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovės argumentus apie biuro neteisėtų veiksmų sąlygotą ir patirtą neturtinę žalą, vertintiną pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus, todėl, manytina, jog šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimo faktas ir teismo priteistos išeitinės išmokos bei kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką sumos yra pakankamos kompensuoti ieškovei dėl atleidimo iš darbo patirtus nepatogumus.

34III.

35Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

364.

37Apeliaciniu skundu atsakovė Šilutės rajono savivaldybė prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. liepos 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-l 145-1069/2019 ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

384.1.

39Nesutiktina su teismo sprendimu, kad nėra pagrindo vienareikšmiškai neigiamai išvadai apie ieškovės vadovavimo Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biurui (toliau – biurui) netinkamumą ir (ar) jos padarytus pažeidimus, dėl kurių ji galėjusi prarasti biuro savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto pasitikėjimą. Be to, teismas savo sprendimu iš dalies pritaria atsakovų argumentams, kad gerinimo plano užduotys visgi nebuvo tinkamai įvykdytos.

404.2.

41Teismas netyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą ir neprieštaringą išvadą dėl (ne)teisėto ieškovės atleidimo iš darbo buvimą.

424.3.

43Klaidinga ir nepagrįsta teismo išvada apie tendencingą siekį atleisti ieškovę iš užimamų vadovės pareigų.

444.4.

45Teismas nepagrįstai nurodė, kad darbo rezultatų gerinimo procedūros buvo šališkos ir neobjektyvios vien todėl, kad K. S. ginčo laikotarpiu ėjo viešųjų paslaugų skyriaus specialistės pareigas, buvo atsakinga už biuro veiklos priežiūrą.

464.5.

47Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės darbo rezultatų gerinimo plano įgyvendinimui parinktas dviejų mėnesių terminas buvo per trumpas.

484.6.

49Vienas iš ieškovės keliamų ieškinio reikalavimų buvo panaikinti 2018 m. lapkričio 22 d. Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorės darbo užduočių gerinimo plano komisijos vertinimą Nr. ( - ), tačiau teismas visiškai neatskleidė ir nenagrinėjo šio teisinio ginčo pagal ieškinyje suformuluotą ieškinio teisinį ir faktinį pagrindą.

505.

51Apeliaciniu skundu atsakovas Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. liepos 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovės V. V. ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės V. V. atsakovui Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biurui jo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

525.1.

53Teismas padarė klaidingą ir nepagrįstą išvadą, jog, įvertinus ieškovės, kaip Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos vadovės, veiklos kontrolės mechanizmą, jos darbo trūkumų nustatymo aplinkybes, darbo rezultatų gerinimo plano apimtį ir parinktą jo įvykdymo terminą, taip pat šio plano sudarymo ir pasiektų rezultatų vertinimo aplinkybes, ieškovė visiškai pagrįstai kelia faktinio pagrindo taikyti jai griežčiausią atsakomybės formą (atleidimą) nebuvimą.

545.2.

55Teismas nors ir nurodė, kokie ginčo atveju įstatyme įtvirtinti atleidimo reikalavimai, tačiau neanalizavo ar analizavo paviršutiniškai šių reikalavimų turinį byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir esančių įrodymų kontekste.

565.3.

57Teismas sprendime padarė išvadą, jog nėra pagrindo vienareikšmiškai neigiamai išvadai dėl ieškovės vadovavimo biurui netinkamumo ir (ar) jos padarytus pažeidimus, tačiau iš teismo sprendimo nėra aišku, kokių faktinių aplinkybių ir (ar) byloje esančių įrodymų pagrindu buvo padaryta ši išvada.

585.4.

59Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog buvo nustatyti realūs ir esminiai ieškovės darbo trūkumai, apie šiuos darbo trūkumus buvo informuota ieškovė raštu, tačiau šiuos byloje esančius įrodymus teismas ignoravo ir jų neanalizavo, nevertino, todėl pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176 straipsnyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje.

605.5.

61Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, šalių ir liudytojų paaiškinimai įrodo, jog darbo sutartis su ieškove nutraukta teisėtai, realiai egzistuojant darbo sutarties nutraukimo priežasčiai, numatyta DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tai patvirtina toliau nurodyti argumentai ir įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismas arba visiškai nevertino ir nepasisakė skundžiamame teismo sprendime, arba juos vertino paviršutiniškai.

625.6.

63Teismas šalių valios, sudarant ieškovės darbo rezultatų gerinimo planą, neanalizavo ir nevertino, o, ar darbdavys sąžiningai įvertino minėto plano rezultatus, analizavo ir vertino tik kelių ieškovei nustatytų užduočių aspektu, todėl teismas, pažeisdamas įrodvmų tyrimo ir vertinimo taisykles bei netinkamai vertindamas DK 57 straipsnio 5 dalies turinį, padarė materialinės ir proceso teisės normų pažeidimus bei dėl to neatskleidė šios bylos esmės.

645.7.

65Teismas netyrė ir nevertino byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog sudarant ieškovės darbo rezultatų gerinimo planą buvo tinkamai išreikšta šalių (darbdavio, atstovaujamo mero, ir ieškovės) valia sudaryti ir suderinti minėtą planą, tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176 straipsnyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje.

665.8.

67Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovei paskirtų visų užduočių atlikimas laiku galėjo būti komplikuotas dėl objektyvių laiko ir žmogiškųjų resursų stokos aplinkybių. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovei jos darbo rezultatų gerinimo planui vykdyti laiko pakako.

685.9.

69Teismas nenustatinėjo ir neįvertino, pagrįsti ar nepagrįsti buvo nustatyti ieškovės darbo trūkumai, ar ieškovė įvykdė ar neįvykdė jai paskirtas darbo rezultatų gerinimo užduotis, ar pasiekė sutartus rezultatus ir ar darbdavys, atstovaujamas mero, sąžiningai įvertino minėto plano rezultatus.

705.10.

71Ieškovė ieškiniu buvo pareiškusi reikalavimą panaikinti 2018 m. lapkričio 22 d. Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorės darbo užduočių gerinimo plano komisijos vertinimą Nr. ( - ). Teismas sprendime dėl šio ieškinio reikalavimo nepasisakė ir šis ieškovės reikalavimas liko neišspręstas.

725.11.

73Ieškovė 2019 m. birželio 10 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo sumažino prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimą nuo 2 000 Eur iki 400 Eur. Teismas privalėjo išspręsti ieškovės prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo sumažinimo ir tą bylos dalį nutraukti, o dėl likusio 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo spręsti atskirai. Teismas, neišsprendęs ieškovės dalies reikalavimo atsisakymo klausimo, pažeidė CPK 140 straipsnio 1 dalį, 293 straipsnio 4 punktą, 265 straipsnio 2 dalį.

745.12.

75Teismas klaidingai atliko skaičiavimus, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Atsižvelgiant į tai, jog nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 2 darbo dienos, o nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 15 d. – 11 darbo dienų, todėl prie 6 mėnesių vidutinių darbo užmokesčio 8 263,86 Eur (1 377,31 Eur x 6 mėn. = 8 263,86 Eur) turėjo būti pridėtas vidutinis darbo užmokestis ne už 15 darbo dienų, o už 13 darbo dienų (64,61 Eur x 13 d. d. = 839,93 Eur), todėl galutinė suma turėtų būti ne 9 233 Eur, o 9 103,76 Eur.

765.13.

77Teismas nepagrįstai suapvalino skaičiuojamas sumas iki euro. Jeigu skaičiuojamas vienos darbo dienos vidutinis užmokestis po 64,61 Eur, tai jis negali būti suapvalinamas iki 65 Eur, kaip kad nurodyta teismo sprendime.

785.14.

79Teismas teisiškai nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra išvestinis reikalavimas.

805.15.

81Ieškovė pati dėl savo kaltės kreipėsi ne tiesiogiai į teismą, o į Darbo ginčų komisiją, todėl ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už skundo Darbo ginčų komisijai parengimą bei atstovavimą darbo ginčų komisijoje neteisėtai teismo priteistos iš atsakovo.

826.

83Patikslintu apeliaciniu skundu ieškovė V. V. prašo 2019 m. liepos 15 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. c2-1145-1069/2019 motyvuojamoje dalyje nurodyti šiuos motyvus: „byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad darbų gerinimo plano gairės buvo parengtos nesivadovaujant ir neatsižvelgiant į 2017 m. Vidaus audito skyriaus parengtos ataskaitos išvadas (išskyrus dėl licencijų įgijimo); K. S. pati asmeniškai inicijavo darbo užduočių gerinimo plano išplėtimą, išeidama už vidaus audito ataskaitos rezultatų ribų; iš esmės 2018 m. rugpjūčio 3 d. jau buvo parengtas darbo užduočių gerinimo planas, K. S. rengtame rašte, kurį pasirašė meras, jau yra nurodomos kone visos darbo užduočių gerinimo gairės, nors planas turėjo būti rengimas ir derinamas vėlesne data nei rugpjūčio 6 diena; Visuomenės sveikatos biuro direktorės ataskaita pakartotinai nebuvo teikta svarstyti Šilutės rajono savivaldybės tarybai; Visuomenės sveikatos biuro direktorės darbų gerinimo planas nebuvo teiktas svarstyti Šilutės rajono savivaldybės tarybai; komisijos nariai, dalyvavę vertinant V. V. darbo rezultatų gerinimo planą, netikrino, ar pateikiama K. S. informacija, teiginiai yra patikimi, nėra šališki; nei vienas komisijos narių neturėjo specialių žinių (išskyrus K. S.), reikalingų atlikti suformuluotų darbo gerinimo užduočių įvertinimui; komisijos nariai parinkti politinio pasitikėjimo principu“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

846.1.

85Teismo procesinis sprendimas yra priimtas iš esmės pažeidus procesinės teisės normas, ir šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

866.2.

87Apeliantės nuomone, teismas, nagrinėdamas bylą, kai kuriuos byloje esančius svarbius įrodymus vertino fragmentiškai ir formaliai.

887.

89Atsiliepimu į Šilutės rajono savivaldybės apeliacinį skundą ieškovė prašo netenkinti Šilutės rajono savivaldybės pareikšto apeliacinio skundo reikalavimų ir jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

907.1.

91Šilutės rajono savivaldybės apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovės darbo pažeidimai buvo ilgalaikiai tęstiniai.

927.2.

93Teismas pagrįstai sprendė, kad darbo rezultatų gerinimo procedūra akivaizdžiai stokojo nešališkumo ir objektyvumo elementų.

948.

95Atsiliepimu į Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro apeliacinį skundą ieškovė prašo netenkinti Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro pareikšto apeliacinio skundo reikalavimų, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

968.1.

97Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas netinkami taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas.

988.2.

99Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas, pažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles bei netinkamai vertindamas DK 57 straipsnio 5 dalies turinį, padarė materialinės ir proceso teisės normų pažeidimus bei dėl to neatskleidė šios bylos esmės.

1009.

101Atsiliepimu į V. V. apeliacinį skundą Šilutės rajono savivaldybė prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. liepos 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, atmesti V. V. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1029.1.

103Apeliaciniame skunde ieškovė visiškai nepagrįstai darbo užduočių gerinimo plano parengimą išimtinai sieja tik su audito ataskaita. Audito ataskaita nebuvo vienintelis ar pagrindinis dokumentas / įrodymas, nulėmęs ieškovės, kaip biuro direktorės, darbo užduočių gerinimo plano parengimą. Ieškovės netinkamą vadovavimą ir jos padarytus pažeidimus įrodo ne tik audito ataskaita, bet ir kitos aplinkybės.

1049.2.

105Nepagrįstas ieškovės įsitikinimas, jog darbo užduočių gerinimo planas buvo parengtas išimtinai vieno asmens, t. y. K. S.. Priešingai, iš 2018 m. lapkričio 22 d. darbo užduočių gerinimo plano komisijos vertinimo matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. 9.00 val., dalyvaujant pačiai ieškovei, buvo parengtas darbo rezultatų gerinimo plano projektas, su kuriuo ieškovė sutiko ir jį pasirašė, su ieškove buvo aptarta kiekviena plano užduotis.

1069.3.

107Apeliaciniame skunde ieškovė visiškai nepagrįstai nurodo, kad K. S., parengdama darbo užduočių gerinimo planą, išėjo už audito ataskaitos rezultatų ribų, taip pat ieškovė klaidingai nurodo, kad K. S., eidama Šilutės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus specialistės pareigas, neturėjo įstatymo deleguotų teisių kontroliuoti ieškovės, kaip savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovės, veiklos.

1089.4.

109Nepagrįstas ir nemotyvuotas ieškovės argumentas, kad V. V. atleidžiant iš užimamų pareigų buvo pažeistos DK 57 straipsnio nuostatos.

1109.5.

111Ieškovė, teigdama, kad komisija, sudaryta ieškovės darbo užduočių gerinimo planui įvertinti, buvo šališka, teismui nepateikė jokių faktų, patvirtinančių komisijos narių suinteresuotumą.

11210.

113Atsiliepimu į Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro apeliacinį skundą Šilutės rajono savivaldybė prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. liepos 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11410.1.

115Šilutės rajono savivaldybė iš esmės sutinka su Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro apeliaciniu skundu, mano, kad apeliacinio skundo argumentai yra visiškai motyvuoti ir pagrįsti. Savivaldybė savo atsiliepimą į Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro apeliacinį skundą grindžia Šilutės rajono savivaldybės apeliaciniame skunde dėl teismo sprendimo išdėstytais motyvais ir pagrindais, mano, kad teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių bei principų, darė nepagrįstas ir prieštaringas išvadas, netinkamai vertino liudytojų parodomus, netyrė visų bylai reikšmingų įrodymų, todėl nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo civilinę bylą ir priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą.

11611.

117Atsiliepimu į V. V. apeliacinį skundą Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras prašo ieškovės V. V. apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės V. V. atsakovui Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biurui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11811.1.

119Ieškovė, apeliaciniu skundu prašydama papildyti teismo sprendimo motyvus, nesivadovavo Kasacinio teismo suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisykle, jog skundą paduodantis asmuo turi turėti teisinį suinteresuotumą, kad skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis būtų pakeista ar panaikinta dėl to, jog skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis jam yra nepalanki.

12011.2.

121Nepagrįstas ieškovės V. V. teiginys, jog jai nebuvo suteikta teisė sudaryti jos rezultatų gerinimo plano.

12211.3.

123Nepagrįsti ieškovės V. V. teiginiai dėl Šilutės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus specialistės K. S. dalyvavimo rengiant ieškovės darbo rezultatų gerinimo planą. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus specialistė K. S. teisėtai ir pagrįstai dalyvavo rengiant ieškovės darbo rezultatų gerinimo planą bei dalyvavo vertinant šio plano įvykdymą, nes ji buvo šios srities specialistė ne tik pagal išsilavinimą, bet ir pagal jai paskirtą viešųjų paslaugų skyriaus specialistės pareigybę.

12411.4.

125Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog būtent Šilutės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus specialistės K. S. neteisėti veiksmai lėmė ieškovės atleidimą iš biuro direktorės pareigų.

12611.5.

127Ieškovės nurodyti papildomi motyvai dėl pakartotinio ieškovės, kaip biuro vadovės, 2017 metų veiklos ataskaitos ir ieškovės darbo rezultatų gerinimo plano bei jo įvykdymo rezultatų svarstymo savivaldybės taryboje yra teisiškai nepagrįsti ir nereikšmingi bei visiškai neturi įtakos nei teismo sprendimo rezoliucinei daliai, nei gali sukelti ieškovei atskirus teisinius padarinius už šio ginčo (bylos) ribų.

12811.6.

129Nepagrįstas ieškovės V. V. teiginys, jog tik trys asmenys į komisiją deleguoti teisėtai.

13011.7.

131Ieškovė nepateikė jokių patikimų įrodymų, jog Šilutės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus specialistė ir ieškovės veiklos užduočių įvertinimo komisijos narė K. S. turėjo suinteresuotumą, jog ieškovei sudarytas rezultato gerinimo planas būtų įvertintas neigiamai ir su ieškove būtų nutraukta darbo sutartis.

132Teisėjų kolegija

konstatuoja:

133IV.

134Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

13512.

136Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

13713.

138CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

13914.

140Byloje nustatyta, jog ieškovė V. V. pagal 2008 m. liepos 17 d. neterminuotą darbo sutartį (Nr. ( - ) (toliau ir – darbo sutartis) buvo priimta į Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorės pareigas. 2017 m. liepos 24 d. trys biuro darbuotojos raštu su prašymu kreipėsi į merą dėl ieškovės, kaip biudžetinės įstaigos vadovės, netinkamo vadovavimo. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Centralizuotas vidaus audito skyrius 2017 m. rugsėjo 21 d. pateikė biuro vidaus audito ataskaitą Nr. ( - ) mero potvarkiu Nr. ( - ) ieškovė informuota apie darbo pareigų pažeidimą. 2018 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė, atsižvelgiant į 2017 m. spalio 13 d. mero potvarkį Nr. ( - ) bei į tai, kad 2018 m. balandžio 26 d. taryba nepritarė biuro veiklos ataskaitai, buvo pakviesta sudaryti rezultatų gerinimo planą. 2018 m. birželio 6 d. mero potvarkiu Nr. ( - ) buvo nustatytos darbo rezultatų gerinimo užduotys bei nustatytas užduočių atlikimo terminas – iki 2018 m. spalio 8 d. Darbo rezultatų gerinimo plano užduočių įvykdymas buvo įvertintas 2018 m. spalio 19 d. mero potvarkiu Nr. ( - ) sudarytos komisijos, kuri konstatavo, kad plano vykdymo rezultatai nepatenkinami. Ieškovei 2018 m. lapkričio 26 d. įteiktas įspėjimas dėl atleidimo iš pareigų, o Šilutės rajono savivaldybės mero 2018 m. gruodžio 20 d. potvarkiu Nr. ( - ) „Dėl darbo sutarties nutraukimo su Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktore V. V.“ darbo sutartis su ieškove nutraukta nuo 2018 m. gruodžio 27 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 2 punktu (darbuotojas nepasiekė sutartų darbo rezultatų pagal rezultatų gerinimo planą).

14115.

142Šioje byloje kilo individualus darbo ginčas dėl ieškovės darbo sutarties nutraukimo, pastarajai nepasiekus sutartų darbo rezultatų pagal darbdavio numatytą rezultatų gerinimo planą (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 57 straipsnio 1 dalies 2 punktas, darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės), teisėtumo.

143Dėl kompetentingo subjekto priimti sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo biudžetinės įstaigos vadovui ir jį atleisti iš pareigų

14416.

145Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau – Biudžetinių įstaigų įstatymas) 3 straipsnio 2 dalis numato, kad biudžetinė įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per biudžetinės įstaigos vadovą, kuris priimamas į pareigas ir iš jų atleidžiamas savininko sprendimu (4 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Pagal to paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininkė yra savivaldybė.

14617.

147Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. ( - ) patvirtintų biudžetinės įstaigos Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro nuostatų 2 straipsnyje įtvirtinta, kad Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro savininkė yra Šilutės rajono savivaldybė. Pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punktą, biudžetinės įstaigos nuostatuose turi būti nurodyta biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija, skyrimo ir atleidimo tvarka. Minėtų Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro nuostatų 13 punkte numatyta, jog biuro direktorių įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės meras. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Šilutės rajono savivaldybės mero 2018 m. gruodžio 20 d. potvarkiu Nr. ( - ) „Dėl darbo sutarties nutraukimo su Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktore V. V.“ darbo sutartis su ieškove nutraukta nuo 2018 m. gruodžio 27 d. Taigi, byloje nustačius, kad steigėjo priimti sprendimai tapo pagrindu nutraukti darbo santykius su ieškove, įvertinant, kad Biudžetinių įstaigų įstatyme nėra reglamentuota jokia speciali biudžetinės įstaigos vadovo atleidimo tvarka, nagrinėjamoje byloje privalo būti taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, numatančios darbdavio teises ir pareigas.

14818.

149Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalis numato, kad „Darbdavys ? asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą.“ Kaip minėta, pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punktą, Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro nuostatus, būtent savininkas (atstovaujamas savivaldybės mero) yra laikomas direktoriaus (ieškovės) darbdaviu, nes būtent jam yra suteikta kompetencija priimti ir atleisti biudžetinės įstaigos vadovą. Tokiu atveju aplinkybė, kad 2008 m. liepos 17 d. darbo sutartyje Nr. ( - ), sudarytoje su ieškove, darbdave yra nurodyta Šilutės rajono savivaldybės Taryba, atstovaujama administracijos direktoriaus Š. L., negali pakeisti imperatyvaus teisinio reguliavimo dėl savininko, kaip darbdavio, teisnumo ir veiksnumo. Be to, ginčas kyla dėl darbo santykių pabaigos, kurią įformino meras V. L. 2018 m. gruodžio 20 d. potvarkiu Nr. ( - ) „Dėl darbo sutarties nutraukimo su Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktore V. V.“, kuriuo remiantis, darbo sutartis su ieškove nutraukta nuo 2018 m. gruodžio 27 d., vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktu (darbuotojui nepasiekus sutartų darbo rezultatų pagal rezultatų gerinimo planą). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas nuo 2015 m. įtvirtina, kad būtent savivaldybės meras skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovus. Pagal ankstesnį teisinį reguliavimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, funkcijų, susijusių su savivaldybės biudžetinių įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų darbo santykiais, įgyvendinimas DK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka buvo priskirtas būtent savivaldybės tarybos paprastajai kompetencijai, tačiau ši kompetencija teisiniu reguliavimu buvo perskirstyta, o mero įgaliojimai buvo padidinti.

15019.

151Sprendimo dėl ieškovės atleidimo iš darbo priėmimo momentu galiojusi Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 punkto redakcija (nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) numatė, jog meras priima į pareigas ir atleidžia iš jų biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. V-196 „Dėl savivaldybės visuomenės sveikatos biuro pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 9.6. punkte numatyta, kad Biuro steigėjo pareiga yra įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka skirti į pareigas ir atleisti iš jų Biuro direktorių, taikyti jam skatinimo priemones ir skirti drausmines nuobaudas. Be kitų pareigų, 9.7. punkte nustatyta ir Biuro steigėjo pareiga įstatymų ir kitų teisės aktų numatyta tvarka nustatyti ir tvirtinti Biuro direktoriaus darbo užmokesčio dydį.

15220.

153Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad biudžetinės įstaigos savininkas yra direktoriaus darbdavys, o ne pati biudžetinė įstaiga, į tai, kad tiek Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, tiek pačių biudžetinės įstaigos Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro nuostatų reglamentuojamas kompetentingas subjektas nutraukti darbo sutartį su savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovu yra meras, kuris yra priskiriamas savivaldybės institucijai (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atsakomybė ir materialiniai reikalavimai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir taikytinų padarinių susiję būtent su darbdavės – Šilutės rajono savivaldybės – teisėmis ir pareigomis (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-576-372/2019). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės pasirinkto atsakovo (ne)tinkamumo, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės darbdavys buvo būtent Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras, ir priėjo prie neteisingos išvados, kad šioje byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo tinkamas atsakovas yra darbo santykių šalis – darbdavys, t. y. Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras.

15421.

155Išanalizavęs civilinės bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo normas, o teismo sprendime padaryta išvada, jog tinkamas atsakovas byloje yra Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras, yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad tarp ginčo šalių 2008 m. liepos 17 d. sudaryta darbo sutartis Nr. ( - ) yra nutraukta neteisėtai, darbdaviui, šiuo atveju būtent Šilutės rajono savivaldybei, atstovaujamai mero, netinkamai atlikusiam savo darbo pareigas (nepagrįstai, neteisėtai atleidusiam darbuotoją) ir padariusiam žalos kitam subjektui, turėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatyta atsakomybė.

156Dėl ieškovės reikalavimo panaikinti 2018 m. lapkričio 22 d. Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorės darbo užduočių gerinimo plano komisijos vertinimą Nr. ( - ).

15722.

158Vienas iš ieškovės keliamų ieškinio reikalavimų buvo panaikinti 2018 m. lapkričio 22 d. Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorės darbo užduočių gerinimo plano komisijos vertinimą Nr. ( - ). Apeliantai Šilutės rajono savivaldybė bei Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo – panaikinti 2018 m. lapkričio 22 d. Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorės darbo užduočių gerinimo plano komisijos vertinimą Nr. ( - ), ir šis klausimas liko neišspręstas. Teisėjų kolegija su šia skundų nuostata sutinka iš dalies.

15923.

160Visų pirma pažymėtina tai, kad CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas.

16124.

162Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl darbo rezultatų gerinimo užduočių vertinimo, iš dalies pritarė atsakovų argumentams dėl ne visiškai tinkamo visų 11 užduočių išpildymo, nepaisant to, teismas atkreipė dėmesį į gana formalų 2018 m. birželio 6 d. plano pobūdį ir plano ydingumą (kai jį sudarant, vykdant ir vertinant rezultatus dominuoja ta pati kontrolines funkcijas atlikusi specialistė). Tačiau pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimą – panaikinti 2018 m. lapkričio 22 d. Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorės darbo užduočių gerinimo plano komisijos vertinimą Nr. ( - ), šio reikalavimo išsamiai neišanalizavo, nepateikė teisinio vertinimo, neatskleidė, ar minėtas dokumentas sukelia teisines pasekmes, kokia yra apskritai šio dokumento esmė. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kokiais motyvais remiantis ieškovės prašomas panaikinti darbo užduočių gerinimo plano komisijos vertinimas yra neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas, formaliai pasisakydamas dėl minėto ieškovės reikalavimo, nevertino ir netyrė aplinkybių, susijusių su šiuo ieškinio reikalavimu.

16325.

164Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo, dėl jo iš esmės nepasisakė, nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka ji negali būti išnagrinėta iš esmės visa apimtimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą, o byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.

16526.

166Esant nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų, nes teisinės ir faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo esme, bus tiriamos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

167Dėl bylos procesinės baigties

16827.

169Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį, apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

17028.

171Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo (ne)tinkamumo, taip pat neišanalizavo, nepateikė teisinio vertinimo dėl vieno iš ieškinio reikalavimo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina šiam teismui nagrinėti iš naujo iš esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

172Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

17329.

174Teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.

175Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

176panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. liepos 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė V. V. 2019 m. vasario 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį... 8. 2.... 9. Ieškinyje nurodė, kad Šilutės rajono savivaldybės administracija ir... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2019 m. liepos 15 d. sprendimu... 14. 3.1.... 15. Spręsdamas dėl ieškovės pasirinkto atsakovo (ne)tinkamumo, teismas nurodė,... 16. 3.2.... 17. Aiškindamasis dėl pagrindo nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva be... 18. 3.3.... 19. Spręsdamas klausimą dėl darbo rezultatų gerinimo užduočių vertinimo,... 20. 3.4.... 21. Teismas nustatė, kad vadovės darbo rezultatų gerinimo plano įgyvendinimui... 22. 3.5.... 23. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, DK... 24. 3.6.... 25. Teismas pažymėjo, kad Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos... 26. 3.7.... 27. Spręsdamas klausimą dėl ieškovės reikalavimo būti grąžintai į buvusį... 28. 3.8.... 29. Teismas nustatė, kad ginčo aspektas ir byloje nustatytų aplinkybių visuma... 30. 3.9.... 31. Darbuotojos negrąžinus į darbą, jos naudai taikomi ryšium su konstatuotu... 32. 3.10.... 33. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymėjo,... 34. III.... 35. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 36. 4.... 37. Apeliaciniu skundu atsakovė Šilutės rajono savivaldybė prašo panaikinti... 38. 4.1.... 39. Nesutiktina su teismo sprendimu, kad nėra pagrindo vienareikšmiškai... 40. 4.2.... 41. Teismas netyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, leidžiančių daryti... 42. 4.3.... 43. Klaidinga ir nepagrįsta teismo išvada apie tendencingą siekį atleisti... 44. 4.4.... 45. Teismas nepagrįstai nurodė, kad darbo rezultatų gerinimo procedūros buvo... 46. 4.5.... 47. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės darbo rezultatų gerinimo plano... 48. 4.6.... 49. Vienas iš ieškovės keliamų ieškinio reikalavimų buvo panaikinti 2018 m.... 50. 5.... 51. Apeliaciniu skundu atsakovas Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės... 52. 5.1.... 53. Teismas padarė klaidingą ir nepagrįstą išvadą, jog, įvertinus... 54. 5.2.... 55. Teismas nors ir nurodė, kokie ginčo atveju įstatyme įtvirtinti atleidimo... 56. 5.3.... 57. Teismas sprendime padarė išvadą, jog nėra pagrindo vienareikšmiškai... 58. 5.4.... 59. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog buvo nustatyti realūs ir esminiai... 60. 5.5.... 61. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, šalių ir liudytojų paaiškinimai... 62. 5.6.... 63. Teismas šalių valios, sudarant ieškovės darbo rezultatų gerinimo planą,... 64. 5.7.... 65. Teismas netyrė ir nevertino byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog... 66. 5.8.... 67. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovei paskirtų visų... 68. 5.9.... 69. Teismas nenustatinėjo ir neįvertino, pagrįsti ar nepagrįsti buvo nustatyti... 70. 5.10.... 71. Ieškovė ieškiniu buvo pareiškusi reikalavimą panaikinti 2018 m. lapkričio... 72. 5.11.... 73. Ieškovė 2019 m. birželio 10 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų... 74. 5.12.... 75. Teismas klaidingai atliko skaičiavimus, apskaičiuojant vidutinį darbo... 76. 5.13.... 77. Teismas nepagrįstai suapvalino skaičiuojamas sumas iki euro. Jeigu... 78. 5.14.... 79. Teismas teisiškai nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės reikalavimas dėl... 80. 5.15.... 81. Ieškovė pati dėl savo kaltės kreipėsi ne tiesiogiai į teismą, o į Darbo... 82. 6.... 83. Patikslintu apeliaciniu skundu ieškovė V. V. prašo 2019 m. liepos 15 d.... 84. 6.1.... 85. Teismo procesinis sprendimas yra priimtas iš esmės pažeidus procesinės... 86. 6.2.... 87. Apeliantės nuomone, teismas, nagrinėdamas bylą, kai kuriuos byloje esančius... 88. 7.... 89. Atsiliepimu į Šilutės rajono savivaldybės apeliacinį skundą ieškovė... 90. 7.1.... 91. Šilutės rajono savivaldybės apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad... 92. 7.2.... 93. Teismas pagrįstai sprendė, kad darbo rezultatų gerinimo procedūra... 94. 8.... 95. Atsiliepimu į Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro... 96. 8.1.... 97. Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro apeliaciniame skunde... 98. 8.2.... 99. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas, pažeisdamas įrodymų... 100. 9.... 101. Atsiliepimu į V. V. apeliacinį skundą Šilutės rajono savivaldybė prašo... 102. 9.1.... 103. Apeliaciniame skunde ieškovė visiškai nepagrįstai darbo užduočių... 104. 9.2.... 105. Nepagrįstas ieškovės įsitikinimas, jog darbo užduočių gerinimo planas... 106. 9.3.... 107. Apeliaciniame skunde ieškovė visiškai nepagrįstai nurodo, kad K. S.,... 108. 9.4.... 109. Nepagrįstas ir nemotyvuotas ieškovės argumentas, kad V. V. atleidžiant iš... 110. 9.5.... 111. Ieškovė, teigdama, kad komisija, sudaryta ieškovės darbo užduočių... 112. 10.... 113. Atsiliepimu į Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro... 114. 10.1.... 115. Šilutės rajono savivaldybė iš esmės sutinka su Šilutės rajono... 116. 11.... 117. Atsiliepimu į V. V. apeliacinį skundą Šilutės rajono savivaldybės... 118. 11.1.... 119. Ieškovė, apeliaciniu skundu prašydama papildyti teismo sprendimo motyvus,... 120. 11.2.... 121. Nepagrįstas ieškovės V. V. teiginys, jog jai nebuvo suteikta teisė sudaryti... 122. 11.3.... 123. Nepagrįsti ieškovės V. V. teiginiai dėl Šilutės rajono savivaldybės... 124. 11.4.... 125. Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog būtent Šilutės rajono... 126. 11.5.... 127. Ieškovės nurodyti papildomi motyvai dėl pakartotinio ieškovės, kaip biuro... 128. 11.6.... 129. Nepagrįstas ieškovės V. V. teiginys, jog tik trys asmenys į komisiją... 130. 11.7.... 131. Ieškovė nepateikė jokių patikimų įrodymų, jog Šilutės rajono... 132. Teisėjų kolegija... 133. IV.... 134. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados... 135. 12.... 136. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 137. 13.... 138. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 139. 14.... 140. Byloje nustatyta, jog ieškovė V. V. pagal 2008 m. liepos 17 d. neterminuotą... 141. 15.... 142. Šioje byloje kilo individualus darbo ginčas dėl ieškovės darbo sutarties... 143. Dėl kompetentingo subjekto priimti sprendimą dėl drausminės nuobaudos... 144. 16.... 145. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau –... 146. 17.... 147. Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. ( - )... 148. 18.... 149. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalis numato, kad... 150. 19.... 151. Sprendimo dėl ieškovės atleidimo iš darbo priėmimo momentu galiojusi... 152. 20.... 153. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad biudžetinės... 154. 21.... 155. Išanalizavęs civilinės bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas... 156. Dėl ieškovės reikalavimo panaikinti 2018 m. lapkričio 22 d. Šilutės... 157. 22.... 158. Vienas iš ieškovės keliamų ieškinio reikalavimų buvo panaikinti 2018 m.... 159. 23.... 160. Visų pirma pažymėtina tai, kad CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog... 161. 24.... 162. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes,... 163. 25.... 164. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo vieno iš... 165. 26.... 166. Esant nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinių... 167. Dėl bylos procesinės baigties... 168. 27.... 169. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį, apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs... 170. 28.... 171. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 172. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 173. 29.... 174. Teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo,... 175. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 176. panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. liepos 15 d....