Byla I-561-171/2009

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Ramūnui Kontrauskui, atsakovės atstovams Marinai Lavrinavičiūtei ir Giedriui Pūrui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Tele2“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – Tarnyba) dėl įsakymo dalies panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Omnitel“).

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4pareiškėja teismui pateikė skundą (I t., b. l. 4–14), kuriame prašo panaikinti Tarnybos 2008-11-26 įsakymo Nr. 1V-1024 „Dėl ūkio subjektų UAB „Tele2“, UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Omnitel“ balso skambučių užbaigimo atitinkamuose viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose ir susijusių priemonių aukščiausios kainų ribos nustatymo“ (toliau – Įsakymas) dalį, priimtą UAB „Tele2“ atžvilgiu, ir iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Skunde paaiškino, kad ginčijamu įsakymu Tarnyba nustatė ūkio subjektų UAB „Tele2“, UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Omnitel“ balso skambučių užbaigimo atitinkamuose viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose ir susijusių priemonių aukščiausią kainų ribą bei kitas su tuo susijusias poveikio priemones (toliau – poveikio priemonės). Įsakymas įsigaliojo nuo 2009-01-01 ir galios iki kol įsigalios Tarnybos nustatytos ūkio subjekto, efektyviai veikiančio konkurencinėje rinkoje, balso skambučių užbaigimo viešajame judriojo telefono ryšio tinkle kainos.

6Pareiškėja nurodė, kad ginčijamas įsakymas pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, yra neteisėtas iš esmės, kadangi savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. jis pažeidžia Elektroninių ryšių įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatas, LR viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, proporcingumo principą, įtvirtintą LR Konstitucijoje, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte, Elektroninių ryšių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, taip pat mažiausio būtino reguliavimo principą, įtvirtintą Elektroninių ryšių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje.

7Dėl Įsakymo prieštaravimo Elektroninių ryšių įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatoms pareiškėja paaiškino, kad šis straipsnis reguliuoja kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimų nustatymą. Tarnyba 2005-09-28 priėmė įsakymą Nr. 1V-819 „Dėl ūkio subjekto UAB „Tele2“ turinčio didelę įtaką balso skambučių užbaigimo UAB „Tele2“ viešajame judriojo telefono ryšio tinkle rinkoje“ (toliau – Įsakymas dėl didelės įtakos), kuriuo pareiškėja buvo pripažinta turinčia didelę įtaką balso skambučių užbaigimo UAB „Tele2“ tinkle rinkoje ir nustatyti kainų kontrolės įpareigojimai. Pareiškėja pažymėjo, kad nuo įsakymo dėl didelės įtakos įsigaliojimo iki šio skundo surašymo dienos praėjo daugiau nei treji metai, tačiau šiuo metu Tarnyba nėra nustačiusi ūkio subjektui, efektyviai veikiančiam konkurencinėje rinkoje, paslaugų kainos. Be to, ji ir šiuo metu taiko skambučių užbaigimo sąlygas, kurios buvo taikomos 2004-09-30.

8Pareiškėja mano, kad Tarnyba pagal Elektroninių ryšių įstatymo 23 straipsnio 3 dalį neturi teisės nustatyti aukščiausios kainų ribos, nes nėra įpareigojusi UAB „Tele2“ kainas grįsti sąnaudomis, be to, Tarnyba nėra pareikalavusi įrodyti nustatytų kainų pagrįstumą sąnaudomis ir nustačiusi privalomą protingumo kriterijus atitinkantį terminą tą atlikti.

9Dėl Įsakymo prieštaravimo proporcingumo principui pareiškėja nurodė, kad Įsakymas reguliuoja ir apriboja jos privačios nuosavybės teisę, ūkinės veiklos laisvę bei iniciatyvą, nes įsigaliojus Įsakymui, pareiškėja neturės teisės pati nuspręsti, kokiomis sąlygomis jai vykdyti veiklą ir teikti paslaugas. Pareiškėja mano, kad Įsakymu pritaikytos poveikio priemonės pažeidžia proporcingumo principą, kadangi nenurodoma, kokio tikslo siekė Tarnyba, taikydama tokias priemones. Įsakymas yra nepakankamai motyvuotas ir nepagrįstas, todėl pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį. Be to, jame nėra motyvų, leidžiančių spręsti, kad po Įsakymo dėl didelės įtakos priėmimo atsirado pagrindas taikyti pačias griežčiausias poveikio priemones – nustatyti aukščiausias kainų ribas. Pareiškėja mano, kad tokių priemonių taikymas nėra būtinas, nes nuo 2005 m. rinkos situacija judriojo telefono ryšio rinkoje pasikeitė iš esmės ir itin pagerėjo galutiniams paslaugų gavėjams.

10Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad Įsakyme nėra motyvų, iš kurių būtų galima spręsti, kodėl Tarnybos Įsakymo 3 punkte bei priede atsakovė nustatė būtent tokius aukščiausių kainų ribų dydžius. Įsakyme taip pat nėra motyvų, iš kurių būtų galima spręsti ir patikrinti, ar Tarnyba, nustatydama aukščiausias kainų ribas, įvykdė Elektroninių ryšių įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą atsižvelgti į operatoriaus teisę gauti protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, taip pat Elektroninių ryšių įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas pareigas skatinti efektyvumą ir ilgalaikę konkurenciją ir, kiek įmanoma, padidinti naudą vartotojams. Pareiškėja pažymėjo, kad Elektroninių ryšių įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytas kriterijus, į kurį atsižvelgtina nustatant poveikio priemones – kainas, siūlomas lyginamose konkurencingose rinkose. Šiuo metu taikomas skambučių užbaigimo mokesčio dydis neviršija Europos Sąjungoje taikomo vidurkio, o iš Rytų bei Vidurio Europos šalių yra žemiausias.

11Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas papildomai paaiškino, kad sąvoka „poveikio priemonės“, vartojama Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, apima tiek reguliavimo priemones, įtvirtintas Elektroninių ryšių įstatymo 17, 18 straipsniuose, tiek ekonomines sankcijas. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti tam tikri privalomi reikalavimai administraciniam aktui. Įstatymo aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad ne tik pasikeitusioje redakcijoje, bet ir anksčiau buvo reikalavimas motyvuotai taikyti poveikio priemones, kadangi buvo įtvirtintas proporcingumo principas. Pareiškėjos atstovas mano, kad Tarnyba pažeidė Elektroninių ryšių įstatymo 16 ir 17 straipsnius bei Tarnybos direktoriaus 2004-09-17 įsakymu patvirtintas Rinkos tyrimo taisykles, nes neatliko rinkos tyrimo, nėra sprendimo dėl rinkos tyrimo pradėjimo, rinkos tyrimo ataskaitos bei sprendimo dėl rinkos tyrimo rezultatų. Atstovas nurodė, kad Tarnyba pritaikė naujas ryšio reguliavimo priemones, kokios niekada nebuvo taikytos, todėl mano, kad pagal Elektroninių ryšių įstatymo 17 straipsnio 8 dalį Tarnyba privalėjo atlikti rinkos tyrimą, priimti visus atitinkamus sprendimus, suteikti pareiškėjai procesines garantijas ne tik dėl viešųjų konsultacijų, bet ir dėl rinkos tyrimo ataskaitų vertinimo. Pareiškėjos atstovas pažymėjo, kad Tarnyba nesilaikė esminių procedūrų.

12Pareiškėjos atstovas nurodė, kad nesutinka su atsakovės Elektroninių ryšių įstatymo 23 straipsnio aiškinimu. Mano, kad kainų reguliavimą Tarnyba gali taikyti tik tada, kai nebelieka kitų priemonių, t. y. tik tuo atveju, kai operatorius nepajėgia kainų pagrįsti sąnaudomis, galima taikyti pačią griežčiausią priemonę – nustatyti kainas operatoriui.

13Vertinant, ar Tarnybos įsakymas atitinka proporcingumo ribą, svarbu tai, kad 2005 m. rugsėjo mėnesį ji buvo priėmusi įsakymą nustatyti pareiškėjai du kainų reguliavimų įpareigojimus. Pirmasis įpareigojimas buvo susietas su pačios Tarnybos veiksmais. Jis neįsigaliojo, kadangi Tarnyba neatliko tų administravimo veiksmų, kuriuos kompetentinga atlikti. Buvo nustatytas įpareigojimas, kad 24 mėnesius nuo to įpareigojimo nustatymo dienos pareiškėja, teikdama balso užbaigimo UAB „Tele2“ tinkle paslaugas, negali taikyti blogesnių sąlygų nei tos, kurios buvo taikomos 2004-09-30. Tas įpareigojimas galiojo 24 mėnesius, t. y. nuo 2005-09-28 iki 2007-09-28. 2005 m., Tarnybos nuomone, tokia priemonė buvo pakankama. Priimdama skundžiamą įsakymą, t. y. praėjus 3 metams nuo įsakymo priėmimo, Tarnyba nenurodė nė vieno motyvo, kodėl po 3 metų tos pačios priemonės nepakanka.

14Teismo pasėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde nurodytus argumentus (II t., b. l. 73–77).

15Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (II t., b. l. 20–29) nurodė, kad 2005 m. Tarnyba atliko balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose rinkos tyrimą, per kurį buvo ištirta ir apibrėžta balso skambučių užbaigimo UAB „Tele2“ viešajame judriojo telefono ryšio tinkle rinka. Per tyrimą buvo nustatyta, kad pareiškėja yra nustačiusi pernelyg aukštas balso skambučių užbaigimo kainas ir taiko kainų spaudimą, taip darydama žalą galutiniams paslaugų gavėjams. Siekiant spręsti nustatytą problemą, 2005-09-26 įsakymo Nr. IV-819 3.4 punkte pareiškėjai buvo nustatytas kainų kontrolės įpareigojimas. Nuo kainų kontrolės įpareigojimo nustatymo dienos iki 2008 m. II ketvirčio pabaigos Įsakymo 1.2.2.1 punkte nurodyta konkurencijos problema, kad pareiškėja yra nustačiusi pernelyg aukštas skambučių užbaigimo kainas ir taiko kainų spaudimą, taip darydama žalą galutiniams paslaugų gavėjams, nepakito, kaip ir yra nurodyta ir pagrįsta Įsakymo 1.2 punkte. Be to, Tarnyba dėl teisminių ginčų su Viešųjų pirkimų tarnyba dėl BU-LRAIC modelio suformavimo paslaugų pirkimo procedūrų nespėjo laiku nustatyti ūkio subjekto, efektyviai veikiančio konkurencinėje rinkoje, skambučių užbaigimo paslaugų kainų. Todėl Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad faktiškai nuo 2007 m. spalio mėnesio (pasibaigus Įsakymo dėl didelės įtakos 3.4.2 punkte nurodytam 24 mėnesių terminui) UAB „Tele2“ laisvai galėjo nustatyti skambučių užbaigimo paslaugų kainą, kadangi jos nebuvo reguliuojamos, nes Tarnyba dar nėra nustačiusi ūkio subjekto, efektyviai veikiančio konkurencinėje rinkoje, skambučių užbaigimo paslaugų kainų, ir vadovaudamasi Elektroninių ryšių įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta Tarnybos teise pačiai nustatyti aukščiausią kainų ribą, nustatė pareiškėjai aukščiausią balso skambučių užbaigimo UAB „Tele2“ viešajame judriojo telefono ryšio tinkle ir susijusių priemonių kainų ribą.

16Dėl Elektroninių ryšių įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo Tarnyba nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad ji neturėjo teisės vadovaudamasi Elektroninių ryšių įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi nustatyti aukščiausią kainų ribą, nes nėra įpareigojusi UAB „Tele2“ kainas grįsti sąnaudomis ir nėra pareikalavusi jos įrodyti kainų pagrįstumą sąnaudomis.

17Atsakovė pažymėjo, kad į Elektroninių ryšių įstatymo 23 straipsnio 3 dalį buvo perkelta 2002-03-07 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/19/EB „Dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų“ (toliau – Prieigos direktyva) 13 straipsnio 3 dalis. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad paskutinis Prieigos direktyvos 13 straipsnio 3 dalies sakinys neišskiria, kurio operatoriaus – ar tik to, kuris įpareigotas paslaugų kainas grįsti sąnaudomis, ar tik to, kuriam yra nustatytas tik kainų kontrolės įpareigojimas, bet ne kainų pagrindimas sąnaudomis – kainos gali būti koreguojamos nacionalinės reguliavimo institucijos. Todėl atsakovė padarė išvadą, kad ji turi pasirinkimo teisę: arba reikalauti visiškai pagrįsti kainas, arba prireikus jas koreguoti.

18Elektroninių ryšių įstatymo 23 straipsnyje nenustatytas baigtinis galimų taikyti kainų kontrolės mechanizmų sąrašas. Nagrinėjant Elektroninių ryšių įstatymo 23 straipsnio nuostatas sistemiškai, pareiškėjos Elektroninių ryšių įstatymo 23 straipsnio 3 dalies aiškinimas, kad Tarnyba turi teisę nustatyti aukščiausią kainų ribą tik tuo atveju, kai didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintis operatorius yra įpareigotas kainas grįsti sąnaudomis ir neįrodo kainų pagrįstumo sąnaudomis, iš esmės apribotų Tarnybos galimybes siekti Elektroninių ryšių įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad įvertinusi rinkoje egzistuojančią konkurencijos problemą ir pasirinkusi taikyti kitokį nei kainų pagrindimo sąnaudomis įpareigojimą kartu su pareiga operatoriui įrodyti kainų pagrįstumą, neturėdama teisės nustatyti aukščiausios kainų ribos, negalėtų veiksmingai užtikrinti šio įpareigojimo vykdymo.

19Atsakovė taip pat nurodė, kad siekdama sumažinti reguliavimo naštą pareiškėjai, turėtų nustatyti reikalavimus sąnaudų apskaitai, pareiškėjai reikėtų įdiegti tuos reikalavimus atitinkančią sąnaudų apskaitos sistemą, o sąnaudų apskaitos rezultatus turėtų patikrinti nepriklausomas auditorius arba Tarnyba, o tai užtruktų 2–3 metus, tačiau Įsakymu dėl didelės įtakos pareiškėjai nenustatė sąnaudų apskaitos įpareigojimo, o pareigą apskaičiuoti efektyvaus operatoriaus sąnaudas prisiėmė pati ir, įvertinusi pareiškėjos sąnaudas, suformavo BU-LRAIC modelį. Taigi mano, kad pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai, kad Tarnyba prieš priimdama Įsakymą turėjo įpareigoti pareiškėją kainas pagrįsti sąnaudomis ir pareikalauti per protingumo kriterijus atitinkantį terminą įrodyti nustatytų kainų pagrindimą sąnaudomis, laikytini nepagrįstais.

20Tarnyba, parengusi Įsakymo projektą, dėl jo konsultavosi su rinkos dalyviais, t. y. Įsakymo projektas buvo viešai paskelbtas Tarnybos interneto tinklalapyje ir suinteresuoti asmenys turėjo teisę per 28 dienas pateikti savo pastabas ir (arba) pasiūlymus. Be to, pareiškėjai apie Įsakymo projekto viešą paskelbimą buvo papildomai pranešta Tarnybos 2008-09-26 raštu Nr. (24.11) 1B-3741, tačiau nei pareiškėja, nei kiti operatoriai nekėlė klausimo dėl Įsakymo projekto atitikties Elektroninių ryšių įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatai. Taigi atsakovė mano, kad, nepateikdami pastabų arba siūlydami dar labiau sumažinti skambučių užbaigimo atitinkamuose judriojo telefono ryšio tinkluose kainas, rinkos dalyviai neginčijo Tarnybos teisės pagal Elektroninių ryšių įstatymo 23 straipsnio 3 dalį nustatyti aukščiausią kainų ribą. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad iš per viešąją konsultaciją pareiškėjos pateiktų pastabų matyti, kad ji neprieštaravo faktui, kad skambučių užbaigimo kainos turi būti mažinamos, tačiau tiek skunde, tiek per viešąją konsultaciją dėl Įsakymo projekto pateiktais argumentais siekia apginti savo taikomas skambučių užbaigimo kainas. Vadinasi, ji siekia kuo ilgiau išlaikyti dideles skambučių užbaigimo kainas ir turėti galimybę taikyti kainų spaudimą.

21Dėl Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo atsakovė nurodė, kad pareiškėja painioja sąvokas „poveikio priemonės“ ir „reguliavimo priemonės“. Paaiškino, kad Įsakymu yra pritaikyta reguliavimo, o ne poveikio priemonė, kurias vadovaudamasi Elektroninių ryšių įstatymo 72 straipsnio nuostatomis Tarnyba turi teisę taikyti už Elektroninių ryšių įstatymo pažeidimus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostata, kuria rėmėsi pareiškėja, įsigaliojo tik nuo 2009-01-01, t. y. negaliojo Įsakymo priėmimo dieną. Taigi Tarnyba priimdama Įsakymą laikėsi tuo metu galiojusio Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

22Atsakovė nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad Įsakyme nėra nurodyta, kokio tikslo siekė Tarnyba priimdama jį, ir kad Įsakyme nėra motyvų, kodėl reikėjo nustatyti aukščiausią kainų ribą. Įsakymo priėmimo tikslas ir jo pagrindimas faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų normomis yra nurodyti ginčyjamo Įsakymo preambulėje, Įsakymo 1.1, 1.2 ir 1.3 punktuose.

23Dėl proporcingumo ir mažiausio būtino reguliavimo principų pažeidimo atsakovė pažymėjo, kad Elektroninių ryšių įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad taikant elektroninių ryšių veiklą reglamentuojančias teisės normas, turi būti tinkamai atsižvelgiama į visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus principus. Šie principai turi būti derinami tarpusavyje, nė vienam iš jų iš anksto nesuteikiama pirmenybė, taip pat jie turi būti taikomi tinkamai atsižvelgiant į Elektroninių ryšių įstatymo 1 straipsnyje nurodytą paskirtį ir tikslus. Atsakovė nurodė, kad pareiškėja ignoruoja, kad įgyvendindama jai nustatytus tikslus ir uždavinius Tarnyba kartu privalo vadovautis ir veiksmingos konkurencijos užtikrinimo, vartotojų teisių apsaugos principais.

24Tarnyba yra savarankiška valstybės įstaiga, reguliuojanti elektroninių ryšių veiklą ir įgyvendinanti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nuostatas, taip pat prižiūrinti jų laikymąsi. Ūkinės veiklos reguliavimas paprastai yra susijęs su ūkinės veiklos sąlygų nustatymu, tam tikrų procedūrų reglamentavimu, ūkinės veiklos kontrole, todėl tokios veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų. Paaiškino, kad Įsakymas buvo priimtas siekiant spręsti per rinkos tyrimą nustatytas konkurencijos problemas, t. y. pernelyg aukštas balso skambučių užbaigimo kainas ir kainų spaudimą tol, kol įsigalios Tarnybos nustatytos ūkio subjekto, efektyviai veikiančio konkurencinėje rinkoje, balso skambučių užbaigimo viešajame judriojo telefono ryšio tinkle kainos. Taigi Įsakymu siekiama išvengti žalos galutiniams paslaugų gavėjams, apriboti pareiškėjos galimybes pasinaudoti turima didele įtaka atitinkamoje rinkoje ir nepagristai didinti reguliuojamų paslaugų kainas.

25Prieigos direktyvos preambulės 20 pastraipoje nustatyta, kad reguliavimo priemonės gali būti palyginti švelnios, pavyzdžiui, įpareigojimas, kad kainos už operatoriaus pasirinkimą būtų nustatytos pagrįstai, arba daug griežtesnės, pavyzdžiui, įpareigojimas, kad kainos būtų nustatomos pagal sąnaudas ir pagal jas visiškai pateisinamos. Svarbu, kad operatoriai, turintys didelę įtaką rinkoje, vengtų kainų spaudimo, kai jų mažmeninių kainų ir sujungimo kainų, kurias jie nustato konkurentams, teikiantiems panašias mažmenines paslaugas, skirtumas yra nepakankamas užtikrinti subalansuotą konkurenciją. Todėl atsakovė mano, kad Įsakymu nustatyta reguliavimo priemonė nėra pati griežčiausia, priešingai, negu teigia pareiškėja. Be to, ši parinkta priemonė atitinka mažiausio būtino reguliavimo principą, kadangi Įsakymo 1.2 punkte nurodytos aplinkybės aiškiai parodo, kad skambučių užbaigimo UAB „Tele2“ viešajame judriojo telefono ryšio tinkle rinkoje egzistuojančios konkurencijos problemos (per aukštos kainos ir kainų spaudimas) negali būti išsprendžiamos nepritaikius Elektroninių ryšių įstatymo nustatytų atitinkamų reguliavimo priemonių, šiuo atveju nenustačius aukščiausios kainų ribos.

26Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pati pareiškėja savo komentaruose per viešąją konsultaciją dėl Įsakymo projekto nurodė, kad norint iš esmės spręsti konkurencinę problemą, skambučių užbaigimo kainas reikėtų mažinti netgi dar daugiau, todėl mano, kad šie faktai įrodo, kad Įsakymu nustatytos skambučių užbaigimo kainos yra ne mažesnės nei ūkio subjekto, efektyviai veikiančio konkurencinėje rinkoje, kainos. Pareiškėja nenurodė, kad dėl Įsakymo priėmimo ji būtų priversta teikti skambučių užbaigimo paslaugas kainomis, kurios nepadengtų paslaugos teikimo sąnaudų. Ji savo pastabose per viešąją konsultaciją dėl Įsakymo projekto pripažino, kad dėl susidariusios situacijos turi daugiausia ekonominės naudos ir tokia situacija netgi daro įtaką kainodaros sprendimams mažmeninėje rinkoje.

27Atsakovė nurodė, kad Tarnyba Įsakymu siekia užtikrinti visų telefono ryšio paslaugų gavėjų interesų apsaugą ir sąlygas veiksmingai konkurencijai rinkoje, kuri duotų naudos paslaugų gavėjams ilguoju laikotarpiu.

28Atsakovė paaiškino, kad Tarnybos sprendimas nustatyti aukščiausią kainų ribą nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto proporcingumo principo, o kartu ir Elektroninių ryšių įstatymo įtvirtinto mažiausio būtino reguliavimo principo. Toks sprendimas yra ginantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomas vertybes – sąžiningą konkurenciją ir vartotojų teisių apsaugą.

29Teismo posėdyje atsakovės atstovai papildomai paaiškino, kad Tarnybai yra suteikta teisė sureguliuoti kainas ir nustatyti aukščiausią kainos ribą dėl problemų, išvardytų Įsakyme. Tokiems veiksmams atlikti nebuvo reikalingas rinkos tyrimas, neturėjo būti priimtas atskiras įsakymas dėl įpareigojimų, nes pagal Įsakymą dėl didelės įtakos pareiškėjai nustatytas galiojantis kainų kontrolės įpareigojimas. Tarnyba turėjo imtis teisėtų veiksmų ir nustatyti aukščiausią kainų ribą. Paaiškino, kad griežčiausia priemonė yra tada, kai operatoriai yra apriboti grįsti kainas sąnaudomis. Toks įpareigojimas pareiškėjai nustatytas nebuvo (II t. b. l. 76–77).

30Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Omnintel“ su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (I t., b. l. 57–64) nurodė, kad Įsakymas yra teisėtas ir juo nustatyta laikina aukščiausia kainų riba yra pagrįsta ir proporcinga pereinamojo laikotarpio priemonė, siekiant sumažinti Tarnybos identifikuotą konkurencijos problemą skambučių užbaigimo atitinkamuose viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose.

31Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad Tarnyba neturėjo teisės nustatyti laikinos aukščiausios kainos ribos remdamasi Elektroninių ryšių įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi. Pareiškėja nepagrįstai per siaurai aiškina įpareigojimo kainas grįsti sąnaudomis sąvoką. Paaiškino, kad Tarnybos direktoriaus Įsakymo dėl didelės įtakos, 2005-09-28 įsakymo Nr. 1V-820 ir 2005-09-28 įsakymo Nr. 1V-821 (toliau – Įsakymai) 3.4.1 punkte pareiškėjai, UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Omnitel“ buvo nustatytas kainų kontrolės įpareigojimas, pagrįstas Tarnybos 2005 m. atlikta Balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose rinkos tyrimo ataskaita (toliau – Ataskaita) ir jos išvadomis. Ataskaitos 126–134 psl. yra pateiktas detalus pareiškėjos nustatyto kainų kontrolės įpareigojimo pagrindimas, kuris parodo, kad Įsakymų 3.4.1 punkte nustatytas kainų kontrolės įpareigojimas – kainas grįsti sąnaudomis. UAB „Omnitel“ taip pat paaiškino, kad tai, kad Įsakymų 3.4.1 punkte nustatytas kainų kontrolės įpareigojimas yra viena iš įpareigojimo kainą grįsti sąnaudomis rūšių, patvirtinta ir Elektroninių ryšių įstatymo 23 straipsnio aiškinimas. Pareiškėja klaidina teismą teigdama, kad Tarnyba nereikalavo kainų grįsti sąnaudomis, nes Tarnyba, rengdama apskaitos modelį apskaičiuoti efektyvaus konkurencinėje rinkoje veikiančio ūkio subjekto kainą, reikalavo viešojo judriojo telefono ryšio tinklo operatorių, taip pat ir pareiškėjos, pateikti duomenis apie savo sąnaudas.

32Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad laikinos aukščiausios kainų ribos nustatymo tikslas yra nurodytas Įsakymo 1.3 punkte, o nustatymo motyvai – Įsakymo 1.2 punkte.

33UAB „Omnitel“ nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad laikinos aukščiausios kainų ribos nustatymas nėra būtinas. Laikinos aukščiausios kainų ribos nustatymas buvo būtinas siekiant panaikinti teisinį netikrumą, kuris susidarė nustojus galioti Įsakymų 3.4.2 punkte operatoriams nustatytam draudimui taikyti didesnes skambučių užbaigimo kainas, nei buvo taikomos 2004-09-30, ir neįsigaliojus Įsakymų 3.4.1 punkte nustatytiems įpareigojimams. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad iki laikinos aukščiausios kainų ribos nustatymo operatoriai nežinojo, kokias didmenines skambučių užbaigimo savo viešojo judriojo telefono ryšio tinkle jie gali taikyti ir kokias kainas Tarnyba laikys pagrįstomis, todėl laikinos aukščiausios kainų ribos nustatymas sudarė prielaidas teisiniam operatorių tikrumui iki tol, kol bus pradėti vykdyti Įsakymų 3.4.1 punkte nustatyti kainų kontrolės įpareigojimai. UAB „Omnitel“ taip pat paaiškino, kad esamos situacijos didmeninėse skambučių užbaigimo rinkose palaikymas iškraipo konkurenciją tarp operatorių, todėl kenčia galutiniai paslaugų gavėjai. Susidariusi situacija yra naudinga pareiškėjai, nes ji, išnaudodama didelę įtaką didmeninėje skambučių užbaigimo rinkoje, gali įgyti dar didesnį nesąžiningą konkurencinį pranašumą mažesnėse viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų rinkose.

34UAB „Omnitel“ taip pat pažymėjo, kad Tarnyba, nustatydama laikiną aukščiausią kainų ribą, laikėsi Elektroninių ryšių įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų. Vien tai, kad Įsakyme nėra pateikiamas laikinos aukščiausios kainų ribos skaičiavimo mechanizmas, dar nereiškia, kad tokios ribos nustatymas yra nemotyvuotas.

35Skundas atmestinas.

36Atsakovė 2008-11-26 įsakymu Nr. 1V-1024 „Dėl ūkio subjektų UAB „Tele2“, UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Omnitel“ balso skambučių užbaigimo atitinkamuose viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose ir susijusių priemonių aukščiausios kainų ribos nustatymo“ (I t., b. l. 17–18) nustatė ūkio subjektų UAB „Tele2“, UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Omnitel“ balso skambučių užbaigimo atitinkamuose viešuosiuose judrioje telefono ryšio tinkluose ir susijusių priemonių aukščiausią kainų ribą.

37Ginčas tarp šalių kilo dėl Įsakymo dalies, susijusios su pareiškėja, teisėtumo ir pagrįstumo.

38Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Elektroninių ryšių įstatymas. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarnyba turi teisę nustatyti operatoriui, turinčiam didelę įtaką rinkoje, įpareigojimus, susijusius su sąnaudų padengimu ir kainų kontrole, įskaitant įpareigojimus teikti prieigą tokiomis kainomis, kurios būtų pagrįstos sąnaudomis (atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą), bei įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis, skirtomis konkrečioms prieigos rūšims teikti, kai per rinkos tyrimą nustatyta, kad veiksmingos konkurencijos trūkumas (ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, buvimas) reiškia, kad atitinkamas operatorius galėtų laikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, taip darydamas žalą galutiniams paslaugų gavėjams. Elektroninių ryšių įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo našta, kad operatoriaus, įpareigoto kainas grįsti sąnaudomis, kainos yra pagrįstos sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, tenka operatoriui. Tarnyba gali nustatyti sąnaudų apskaitos taisykles siekdama, kad būtų skaičiuojamos efektyvaus paslaugų ir (ar) tinklų teikimo sąnaudos. Ryšių reguliavimo tarnyba gali pareikalauti, kad operatorius, įpareigotas kainas grįsti sąnaudomis, įrodytų nustatytų kainų pagrįstumą sąnaudomis, ir nustatyti privalomą protingumo kriterijus atitinkantį terminą tai atlikti. Jei operatorius per šį terminą kainų pagrįstumo sąnaudomis neįrodo, laikoma, kad jo nustatytos kainos yra sąnaudomis nepagrįstos. Tarnyba turi teisę reikalauti, kad operatoriaus teikiamus duomenis jo lėšomis patikrintų auditas. Tarnyba turi teisę reikalauti pakeisti kainas arba nustatyti aukščiausią kainų ribą. Kol operatorius, įpareigotas kainas grįsti sąnaudomis, įrodys kainų pagrįstumą sąnaudomis, Tarnyba turi teisę nustatyti laikiną aukščiausią kainų ribą, atsižvelgdama į netiesioginiais sąnaudų vertinimo metodais gautus duomenis apie atitinkamas sąnaudas, taip pat lygindama atitinkamų paslaugų kainas, atsižvelgdama į geriausią Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, panašiai išsivysčiusių valstybių praktiką, Lietuvos Respublikos praktiką, taip pat vertindama atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį.

39Pareiškėja skunde nurodė, kad Tarnyba neturėjo teisės pagal Elektroninių ryšių įstatymą nustatyti aukščiausią kainų ribą, nes neįpareigojo jos kainas grįsti sąnaudomis ir nepareikalavo įrodyti nustatytų kainų pagrįstumą sąnaudomis, nustačiusi privalomą protingumo kriterijų atitinkantį terminą.

40Teismas nustatė, kad 2005 m. Taryba atliko balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose rinkos tyrimą, per kurį ištyrė ir apibrėžė balso skambučių užbaigimo pareiškėjos viešajame judriojo telefono ryšio tinkle rinką (I t., b. l. 70–205). Nustatė, kad pareiškėja yra nustačiusi pernelyg aukštas balso skambučių užbaigimo kainas ir taiko kainų spaudimą, taip darydama žalą galutiniams paslaugų gavėjams, todėl 2005-09-28 priėmė Įsakymą dėl didelės įtakos (I t., b. l. 19–20). Šio įsakymo 2 punktu pareiškėja buvo pripažinta turinčia didelę įtaką balso skambučių užbaigimo UAB „Tele2“ tinkle rinkoje, kaip nustatyta Ataskaitos 8.3.3 skyriuje, o minėto įsakymo 3.4 punkte pareiškėjai buvo nustatytas kainų kontrolės įpareigojimas, nurodytas Elektroninių ryšių įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje.

41Ginčijamo įsakymo 1.2 punkte nustatyta, kad nuo Įsakymų 3.4 punkte nurodytų įpareigojimų nustatymo dienos iki 2008 m. II ketvirčio pabaigos Įsakymų 1.2.2.1 punktuose nurodyta konkurencijos problema nepakito, t. y. UAB „Tele2“ nustačiusi pernelyg aukštas skambučių užbaigimo kainas ir taiko kainų spaudimą, darydama žalą galutiniams paslaugų gavėjams.

42Remiantis Tarnybos 2005 m. III ir IV ketvirčių, 2006 m. I–IV ketvirčių, 2007 m. I–IV ketvirčių ir 2008 m. I–II ketvirčių surinktais duomenimis, vidutinė mažmeninė skambučių UAB „Tele2“, UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Omnitel“ viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose kaina nuo 2005-10-01 iki 2008-06-30 sumažėjo 37 proc. nuo 0,2759 Lt per min. (be PVM) iki 0,1744 Lt per min. (be PVM), o vidutinė balso skambučio užbaigimo UAB „Tele2“, UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Omnitel“ viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose kaina nuo 2005-10-01 iki 2008-06-30 sumažėjo 7 proc. nuo 0,3573 Lt per min. (be PVM) iki 0,3330 Lt per min. (be PVM). Tai parodo, kad balso skambučių užbaigimo atitinkamuose viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose kainos yra pernelyg aukštos, palyginti su mažmeninėmis skambučių atitinkamuose viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose kainomis, todėl darytina išvada, kad UAB „Tele2“, UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Omnitel“ 2005-10-01–2008-06-30 taikė kainų spaudimą; UAB „Tele2“, UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Omnitel“ standartiniuose pasiūlymuose sujungti elektroninių ryšių tinklus nurodytos balso skambučių užbaigimo atitinkamuose viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose kainos nuo 2005-10-01 iki 2008-06-30 nekito, t. y. liko pernelyg aukštos.

43Elektroninių ryšių įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarnyba reguliuoja elektroninių ryšių veiklą. Vienas iš Tarnybos uždavinių užtikrinti elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsaugą (Elektroninių ryšių įstatymo 8 straipsnis). Tarnyba privalo imtis tikslingų, skaidrių, proporcingų ir nediskriminacinių veiksmų ir (ar) priemonių, kad būtų įgyvendintos šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos (Elektroninių ryšių įstatymo 10 straipsnio 8 punktas).

44Iš Elektroninių ryšių įstatymo 23 straipsnio turinio matyti, kad jame reglamentuojami įpareigojimai dėl kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos, t. y. šiame straipsnyje yra nustatomi Tarnybos įgaliojimai, susiję tiek su kainų kontrole, tiek ir su sąnaudų apskaitos įpareigojimais.

45Taigi, pareiškėjai buvo nustatytas kainų kontrolės įpareigojimas Įsakymu dėl didelės įtakos, vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi. Šio įpareigojimo pareiškėja neįvykdė. Įpareigojimas yra teisėtas ir galiojantis, todėl atsakovė juo rėmėsi pagrįstai ir turėjo teisę vadovaudamasi Elektroninių ryšių įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi nustatyti aukščiausią kainų ribą be įpareigojimo kainą pagrįsti sąnaudomis.

46Pareiškėja taip pat teigia, kad buvo pažeisti Elektroninių ryšių įstatymo 16–17 straipsniai, nes, prieš nustatant aukščiausią kainų ribą, nebuvo atliktas rinkos tyrimas.

47Elektroninių ryšių įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad Tarnybos atliekamo rinkos tyrimo tikslas – siekti, kad elektroninių ryšių srityje būtų užtikrinta veiksminga konkurencija, o didelę įtaką turintiems ūkio subjektams būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje.

48Teismas nustatė, kad 2005 m. buvo atliktas balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose rinkos tyrimas, per kurį buvo ištirta ir apibrėžta balso skambučių užbaigimo pareiškėjos viešajame judriojo telefono ryšio tinkle rinka. Kaip jau buvo nurodyta, per šį tyrimą buvo nustatyta, kad pareiškėja yra nustačiusi pernelyg aukštas balso skambučių užbaigimo kainas ir taiko kainų spaudimą, taip darydama žalą galutiniams paslaugų gavėjams.

49Kadangi, remiantis Tarnybos 2005 m. III ir IV ketvirčių, 2006 m. I–IV ketvirčių, 2007 m. I–IV ketvirčių ir 2008 m. I–II ketvirčių surinktais duomenimis, buvo nustatyta, kad balso skambučių užbaigimo atitinkamuose viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose kainos yra pernelyg aukštos, palyginti su mažmeninėmis skambučių atitinkamuose viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose kainomis, ir šis įpareigojimas nebuvo įvykdytas ir yra teisėtas bei galiojantis, Tarnyba neturėjo pareigos atlikti naujo tyrimo.

50Pareiškėja taip pat nurodė, kad ginčijamas įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes nėra pagrįstas poveikio priemonės pritaikymas. Teismas atmeta šį argumentą. Priimant Įsakymą galiojusioje Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

51Teismas pažymi, kad ginčijamo Įsakymo preambulėje nurodyta, kuo vadovaudamasi Tarnyba

Nutarė

52nustatyti aukščiausių kainų ribą, t. y. Elektroninių ryšių įstatymo 7 straipsnio 6 dalies 7 punktu, 8 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgė į Tarnybos direktoriaus 2005-09-28 įsakymo Nr. 1V-819 „Dėl ūkio subjekto UAB „Tele2“, turinčio didelę įtaką balso skambučių užbaigimo UAB „Tele2“ viešajame judriojo telefono ryšio tinkle rinkoje“, Tarnybos direktoriaus 2005-09-28 įsakymo Nr. 1V-820 „Dėl ūkio subjekto UAB „Bitė Lietuva“, turinčio didelę įtaką balso skambučių užbaigimo UAB „Bitė Lietuva“ viešajame judriojo telefono ryšio tinkle rinkoje“ ir Tarnybos direktoriaus 2005-09-28 įsakymo Nr. 1V-821 „Dėl ūkio subjekto UAB „Omnitel“, turinčio didelę įtaką balso skambučių užbaigimo UAB „Omnitel“ viešajame judriojo telefono ryšio tinkle rinkoje“ 1.2.2.1 ir 3.4 punktus.

53Tarnyba sprendimą nustatyti aukščiausią rinkos kainą pareiškėjai ir kitiems ryšio operatoriams motyvavo tuo, kad nuo Įsakymų 3.4 punkte nurodytų įpareigojimų nustatymo dienos iki 2008 m. II ketvirčio pabaigos Įsakymų 1.2.2.1 punktuose nurodyta konkurencijos problema nepakito, t. y. Tarnybos surinki duomenys patvirtino, kad balso skambučių užbaigimo atitinkamuose viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose kainos yra pernelyg aukštos, palyginti su mažmeninėmis skambučių atitinkamuose viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose kainomis. Pritaikytos reguliavimo priemonės būtinumą Tarnyba taip pat motyvavo tuo, kad Įsakymų 3.4.2 punktuose nustatytas dvidešimt keturių mėnesių laikotarpis yra pasibaigęs ir Tarnyba nėra nustačiusi Įsakymų 3.4.1 punktuose nurodytų ūkio subjekto, efektyviai veikiančio konkurencinėje rinkoje, balso skambučių užbaigimo viešajame judriojo telefono ryšio tinkle kainų, todėl Įsakymų 1.2.2.1 punktuose nustatyta ir šio Įsakymo 1.1 punkte minėta konkurencijos problema nėra sprendžiama (Įsakymo 1.3 punktas).

54Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad Įsakymas nepažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, nes yra pagrįstas teisės normomis ir objektyviais duomenimis.

55Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Elektroninių ryšių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo pažeidimo.

56Elektroninių ryšių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad elektroninių ryšių veiklos reguliavimas grindžiamas veiksmingo ribotų išteklių valdymo ir naudojimo, technologinio neutralumo, funkcinio lygiavertiškumo, proporcingumo, mažiausio būtino reguliavimo, teisinio tikrumo kintamoje rinkoje, ekonominės plėtros, veiksmingos konkurencijos užtikrinimo, vartotojų teisių apsaugos, reguliavimo kriterijų, sąlygų ir procedūrų objektyvumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principais. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi proporcingumo principu. Tai reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.

57Elektroninių ryšių įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad taikant elektroninių ryšių veiklą reglamentuojančias teisės normas, turi būti tinkamai atsižvelgiama į visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus principus. Šie principai turi būti derinami tarpusavyje, nė vienam iš jų iš anksto nesuteikiama pirmenybė, taip pat jie turi būti taikomi tinkamai atsižvelgiant į šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytą paskirtį ir tikslus. Todėl Tarnyba, priimdama Įsakymą, turėjo vadovautis ne tik proporcingumo principu, bet ir kitais Elektroninių ryšių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytais principais, juos tarpusavyje derindama.

58Nustatant balso skambučių užbaigimo atitinkamuose viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose aukščiausią kainų ribą yra ribojama verslo laisvė. Verslo laisvės ribojimas turi būti proporcingas siekiamam tikslui. Proporcingumas pasiekiamas pagrindžiant tarifus ekonominiais skaičiavimais. Įsakymas buvo priimtas remiantis per rinkos tyrimą nustatytais duomenimis (I t., b. l. 70–205). Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl balso skambučių užbaigimo atitinkamuose viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose kainų dydžio, o atsakovė priimdama įsakymą vadovavosi veiksmingos konkurencijos užtikrinimo ir vartotojų teisių apsaugos užtikrinimo principais, tinkamai juos derindama su kitais nurodytais principais.

59Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad atsakovės priimtas įsakymas pareiškėjos atžvilgiu yra pagrįstas faktine medžiaga ir teisės normomis, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos skundas atmestinas.

60Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d. ir 129 str.,

n u s p r e n d ž i a

64atmesti pareiškėjos UAB „Tele2“ skundą.

65Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. pareiškėja teismui pateikė skundą (I t., b. l. 4–14), kuriame prašo... 5. Skunde paaiškino, kad ginčijamu įsakymu Tarnyba nustatė ūkio subjektų UAB... 6. Pareiškėja nurodė, kad ginčijamas įsakymas pažeidžia jos teises ir... 7. Dėl Įsakymo prieštaravimo Elektroninių ryšių įstatymo 23 straipsnio 3... 8. Pareiškėja mano, kad Tarnyba pagal Elektroninių ryšių įstatymo 23... 9. Dėl Įsakymo prieštaravimo proporcingumo principui pareiškėja nurodė, kad... 10. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad Įsakyme nėra motyvų, iš kurių būtų... 11. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas papildomai paaiškino, kad sąvoka... 12. Pareiškėjos atstovas nurodė, kad nesutinka su atsakovės Elektroninių... 13. Vertinant, ar Tarnybos įsakymas atitinka proporcingumo ribą, svarbu tai, kad... 14. Teismo pasėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde nurodytus argumentus... 15. Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime... 16. Dėl Elektroninių ryšių įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatų... 17. Atsakovė pažymėjo, kad į Elektroninių ryšių įstatymo 23 straipsnio 3... 18. Elektroninių ryšių įstatymo 23 straipsnyje nenustatytas baigtinis galimų... 19. Atsakovė taip pat nurodė, kad siekdama sumažinti reguliavimo naštą... 20. Tarnyba, parengusi Įsakymo projektą, dėl jo konsultavosi su rinkos... 21. Dėl Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų... 22. Atsakovė nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad Įsakyme nėra nurodyta,... 23. Dėl proporcingumo ir mažiausio būtino reguliavimo principų pažeidimo... 24. Tarnyba yra savarankiška valstybės įstaiga, reguliuojanti elektroninių... 25. Prieigos direktyvos preambulės 20 pastraipoje nustatyta, kad reguliavimo... 26. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pati pareiškėja savo komentaruose per... 27. Atsakovė nurodė, kad Tarnyba Įsakymu siekia užtikrinti visų telefono... 28. Atsakovė paaiškino, kad Tarnybos sprendimas nustatyti aukščiausią kainų... 29. Teismo posėdyje atsakovės atstovai papildomai paaiškino, kad Tarnybai yra... 30. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Omnintel“ su pareiškėjos skundu... 31. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad Tarnyba... 32. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad laikinos aukščiausios kainų... 33. UAB „Omnitel“ nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad... 34. UAB „Omnitel“ taip pat pažymėjo, kad Tarnyba, nustatydama laikiną... 35. Skundas atmestinas.... 36. Atsakovė 2008-11-26 įsakymu Nr. 1V-1024 „Dėl ūkio subjektų UAB... 37. Ginčas tarp šalių kilo dėl Įsakymo dalies, susijusios su pareiškėja,... 38. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Elektroninių ryšių įstatymas. Šio... 39. Pareiškėja skunde nurodė, kad Tarnyba neturėjo teisės pagal Elektroninių... 40. Teismas nustatė, kad 2005 m. Taryba atliko balso skambučių užbaigimo... 41. Ginčijamo įsakymo 1.2 punkte nustatyta, kad nuo Įsakymų 3.4 punkte... 42. Remiantis Tarnybos 2005 m. III ir IV ketvirčių, 2006 m. I–IV ketvirčių,... 43. Elektroninių ryšių įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarnyba... 44. Iš Elektroninių ryšių įstatymo 23 straipsnio turinio matyti, kad jame... 45. Taigi, pareiškėjai buvo nustatytas kainų kontrolės įpareigojimas Įsakymu... 46. Pareiškėja taip pat teigia, kad buvo pažeisti Elektroninių ryšių... 47. Elektroninių ryšių įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad Tarnybos... 48. Teismas nustatė, kad 2005 m. buvo atliktas balso skambučių užbaigimo... 49. Kadangi, remiantis Tarnybos 2005 m. III ir IV ketvirčių, 2006 m. I–IV... 50. Pareiškėja taip pat nurodė, kad ginčijamas įsakymas neatitinka Viešojo... 51. Teismas pažymi, kad ginčijamo Įsakymo preambulėje nurodyta, kuo... 52. nustatyti aukščiausių kainų ribą, t. y. Elektroninių ryšių įstatymo 7... 53. Tarnyba sprendimą nustatyti aukščiausią rinkos kainą pareiškėjai ir... 54. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad Įsakymas... 55. Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Elektroninių ryšių įstatymo 2... 56. Elektroninių ryšių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 57. Elektroninių ryšių įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad taikant... 58. Nustatant balso skambučių užbaigimo atitinkamuose viešuosiuose judriojo... 59. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad atsakovės... 60. Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87... 64. atmesti pareiškėjos UAB „Tele2“ skundą.... 65. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...