Byla 2-827/2009
Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Telesta“ bankroto

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „Savel“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria uždaroji akcinė bendrovė „Siemens“ įtraukta į kreditorių sąrašą, civilinėje byloje Nr. B2-1277-565/2009 dėl uždarosios akcinės bendrovės „Telesta“ bankroto.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 15 d. nutartimi UAB „Telesta“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Avere“.

4UAB „Siemens“ kreipėsi į UAB „Telesta“ administratorių, reikšdama UAB „Teletesta“ 17 698 348,81 Lt (5 125 796,11 EUR) kreditorinį reikalavimą.

5UAB „Telesta“ administratorius su UAB „Siemens“ kreditoriniu reikalavimu nesutiko, nurodė, kad jis nepagrįstas ir ginčytinas.

62009 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje UAB „Siemens“ prašė teismą patvirtinti 132 811,12 Lt kreditorinį reikalavimą UAB „Telesta“, kurį sudaro UAB „Telesta“ perduotų ir prarastų kabelių vertė. UAB „Siemens“ atstovai paaiškino, kad instaliavimo paslaugų sutarties Nr.SP-125/TE pagrindu UAB „Siemens“ perdavė UAB „Telesta“ kabelius, kuriuos UAB „Telesta“ turėjo sumontuoti pagal instaliavimo sutarties sąlygas. UAB „Telesta“ dalį kabelių sumontavo, dalį kabelių UAB „Siemens“ atsiėmė nutraukus instaliavimo paslaugų sutartį, tačiau dalis kabelių (11313 m) buvo prarasta. Prarastų kabelių vertė yra 132 811,12 Lt.

7Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 8 d. nutartimi nutarė UAB „Siemens“ įtraukti į BUAB „Telesta“ trečios eilės kreditorių sąrašą su 132 811,12 Lt reikalavimu.

8Teismas nurodė, kad tarp UAB „Siemens“ ir UAB „Telesta“ 2005 m. spalio 26 d. buvo sudaryta instaliavimo paslaugų sutartis Nr. SP-125/TE (toliau tekste – sutartis), kuria UAB „Telesta“ įsipareigojo atlikti šioje sutartyje numatytus statybos rangos darbus. Teismas nurodė, kad 2008 m. sausio 21 d. sutartis buvo nutraukta. Teismas pažymėjo, kad šalių paaiškinimai, važtaraščiai, priėmimo-perdavimo aktai, sutarties 2.2. punkto nuostatos patvirtina, kad UAB „Siemens“ perduodavo UAB „Telesta“ kabelius, kuriuos UAB „Telesta“ turėjo sumontuoti pagal sutarties nuostatas ir kuriuos įsipareigojo saugoti. Teismas nurodė, kad BUAB „Telesta“ atstovai paaiškino, jog perduoti kabeliai žodinio susitarimo su UAB „Šiaulių ryšių objektų statyba“ pagrindu buvo laikomi sandėlyje, esančiame Durpynų 3, Pavenčiuose. Teismas pažymėjo, kad kabelių trūkumo ir vertės paskaičiavimas pateiktas 2009 m. balandžio 29 d. lentelėje.

9Teismas nurodė, kad važtaraštis Nr. 21119 nėra pasirašytas UAB „Telesta“ atstovų, o UAB „Siemens“ darbuotojo paaiškinimas patvirtina, kad tuo metu, kai atvyko automobilis su kabeliais iš Vokietijos, sandėlyje Pavenčiuose UAB „Telesta“ atstovų nebuvo. Teismas nurodė, kad iš 2009 m. balandžio 29 d. lentelės matyti, kad iš viso UAB „Telesta“ buvo perduota 21600 m 10x1x1,4 tipo kabelių, o pagal važtaraštį Nr. 21119 – daugiau kaip 4 000 m šio tipo kabelių. Teismas nurodė, kad pagal 2009 m. balandžio 29 d. lentelės duomenis UAB „Telesta“ paklojo 1630 m 10x1x1,4 tipo kabelių, UAB „Siemens“ iš sandėlio Pavenčiuose perėmė 18 917 m kabelių, taigi kabelių trūkumas yra 1053 m. Teismo nuomone, tai rodo, kad dalis iš važtaraštyje Nr. 21119 nurodytų kabelių buvo sunaudota arba perimta UAB „Siemens“, t. y. patvirtina, kad važtaraštyje Nr. 21119 nurodytą kabelį UAB „Telesta“ gavo.

10Teismas pažymėjo, kad 2007 m. gruodžio 11 d. UAB „Siemens“ atliko kabelių, kuriuos UAB „Telesta“ laikė sandėlyje Pavenčiuose, auditą. Teismas nurodė, kad UAB „Telesta“ atstovai atliekant auditą nedalyvavo, tačiau 2007 m. gruodžio 18 d. pranešimu UAB „Siemens“ informavo UAB „Telesta“ apie nustatytą trūkumą ir UAB „Telesta“ prieštaravimų dėl nustatyto kabelių trūkumo nepateikė, perskaičiuoti kabelių neprašė. Teismas pažymėjo, kad BUAB „Telesta“ nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų suabejoti 2007 m. gruodžio 11 d. audito metu nustatytu kabelių trūkumu.

11Teismo teigimu, UAB „Telesta“ netinkamai vykdė sutarties 2.2.punkte numatytą. pareigą saugoti UAB „Siemens“ perduotas medžiagas, įskaitant ir kabelius. Teismas nurodė, kad UAB „Siemens“ 2007 m. liepos 5 d. raštu įspėjo UAB „Telesta“, kad UAB „Telesta“ netinkamai saugo į sandėlius atvežtas medžiagas. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, kad perduotos medžiagos buvo saugomos netinkamai, patvirtina tai, kad į patalpas, kuriose buvo saugomos medžiagos, bet kuriuo metu nekliudomai galėjo patekti kiti asmenys. Teismas pažymėjo, kad BUAB „Telesta“ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl kabelių trūkumo yra atsakingi tretieji asmenys.

12Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad BUAB „Telesta“ netinkamai vykdė sutartyje nurodytą pareigą saugoti UAB „Siemens“ perduotus kabelius, prarado 11313 m kabelių, kurių vertė yra 132 811,12 Lt, todėl turi atlyginti UAB „Siemens“ šią žalą.

13Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad UAB „Siemens“ įtrauktina į BUAB „Telesta“ trečios eilės kreditorių sąrašą su 132 811,12 Lt reikalavimu.

14Atskiruoju skundu tretysis asmuo (kreditorius) UAB „Savel“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir UAB „Siemens“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad UAB „Siemens“ savo reikalavimą dėl kabelių trūkumų grindė 2007 m. gruodžio 11 d. atlikto audito išvadomis, tačiau šis įrodymas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu kabelių trūkumą, kadangi 2007 m. gruodžio 11 d. vykusiame audite (kabelių likučių patikrinime) nedalyvavo nei vienas UAB „Telesta“ atstovas. Apelianto teigimu, teismas nevertino ir tos aplinkybės, jog audito atlikimo metu UAB „Telesta“ nebuvo negyvenamųjų patalpų, kuriose buvo laikomi kabeliai, teisėta valdytoja ir visiškai negalėjo užtikrinti kabelių saugumo, kadangi nuo 2007 m. lapkričio 28 d. UAB „Siemens“ tapo teisėta patalpų, kuriose buvo saugomi kabeliai, valdytoja, tačiau šiose patalpose esančio turto likučiai buvo patikrinti tik po dešimties dienų. Apeliantas pažymi, kad atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „Siemens“ yra pripažinusi, jog pati UAB „Siemens“ perduodama kabelius UAB „Telesta“ elgėsi neatsakingai ir neapdairiai.

15Atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „Siemens“ prašo apeliacinės instancijos teismą trečiojo asmens (kreditoriaus) UAB „Savel“ atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą, o jeigu būtų nuspręsta jį nagrinėti, minėtą atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą; skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; priteisti bylinėjimosi išlaidas. UAB „Siemens“ nurodo, kad atskirasis skundas neatitinka bendrų procesiniams dokumentams keliamu reikalavimų, todėl yra pagrindas grąžinti atskirąjį skundą trūkumams pašalinti. Be to, UAB „Siemens“ teigimu, atskirasis skundas paduotas praleidus nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti. UAB „Siemens“ pažymi, kad atskirasis skundas yra teisiškai nepagrįstas, be to, apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kadangi atskirasis skundas pateiktas tik tam, kad UAB „Siemens“ negalėtų dalyvauti BUAB „Telesta“ bankroto procese.

16Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 8 d. nutartis paliktina nepakeista.

17Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsprendė trečiojo asmens (kreditoriaus) UAB „Savel“ atskirojo skundo priėmimo klausimą ir priėmė atskirąjį skundą.

18Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors apeliacinės instancijos teismui UAB „Siemens“ pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, kuriuo prašoma išreikalauti iš BUAB „Telesta“ administratoriaus UAB „Telesta“ 2008 m. vasario 15 d. akcininkų sąrašą ir UAB „Savel“ akcininkų sąrašą atskirojo skundo pateikimo dieną, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, minėti įrodymai negalėtų patvirtinti ar paneigti nustatomų turinčių reikšmę kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimo išsprendimui aplinkybių, todėl UAB „Siemens“ prašymas netenkintinas.

19CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

20Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti skolininko – bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio ketvirtosios dalies 5 punktas numato, kad teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo nustatyti laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne ilgesnį kaip 45 dienos nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 9 dalis suteikia teismui teisę priimti kreditorių reikalavimus, susidariusius iki bankroto bylos iškėlimo, kurie pateikti pažeidus nustatytus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio pirmąją dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas ir kreditorių sąrašo bei jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

21Byloje kilo ginčas dėl BUAB „Telesta“ reiškiamų kreditorinių reikalavimų pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju UAB „Siemens“ prašė teismą patvirtinti 132 811,12 Lt kreditorinį reikalavimą UAB „Telesta“, kurį sudaro UAB „Telesta“ perduotų ir prarastų kabelių vertė. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 8 d. nutartimi nutarė UAB „Siemens“ įtraukti į BUAB „Telesta“ trečios eilės kreditorių sąrašą su 132 811,12 Lt reikalavimu. Tretysis asmuo (kreditorius) UAB „Savel“ nesutinka su minėta teismo nutartimi.

22Turinčios bylai reikšmės aplinkybės nustatomos pagal įstatymą pateiktais į bylą įrodymais ir įrodinėjimu civiliniame procese. Pagal teisės doktriną paskutinis įrodinėjimo etapas yra įrodymų įvertinimas. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie fakto buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003).

23Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų, jog dėl ginčo kabelių praradimo yra atsakinga UAB „Siemens“, o 2007 m. gruodžio 11 d. atlikto audito išvadomis nėra pagrindo vadovautis, kadangi audite (kabelių likučių patikrinime) nedalyvavo nei vienas UAB „Telesta“ atstovas. Byloje nustatyta, kad tarp UAB „Siemens“ ir UAB „Telesta“ 2005 m. spalio 26 d. buvo sudaryta instaliavimo paslaugų sutartis Nr. SP-125/TE (tekste – sutartis), kuria UAB „Telesta“ įsipareigojo atlikti šioje sutartyje numatytus statybos rangos darbus. 2008 m. sausio 21 d. minėta sutartis buvo nutraukta. Pateikti į bylą CMR važtaraščiai ir kiti įrodymai patvirtina, kad UAB „Siemens“ įvežė Lietuvos Respublikos teritoriją ginčo kabelius ir perdavė kabelius UAB „Telesta“, kuriuos UAB „Telesta“ turėjo sumontuoti pagal sutarties nuostatas ir kuriuos įsipareigojo saugoti. Aplinkybė, kad UAB „Telesta“ atstovai nepasirašė važtaraščių Nr. 21015 ir Nr. 21119, nepaneigia UAB „Telesta“ atsakomybės dėl kabelių praradimo. Kabeliai buvo laikomi sandėlyje, esančiame Durpynų 3, Pavenčiuose, kuriuo UAB „Telesta“ naudojosi medžiagų, įskaitant kabelių, laikymui bei saugojimui. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Telesta“, vykdydama minėtą sutartį, panaudojo dalį kabelių, gautų pagal važtaraščius Nr. 21015 ir Nr. 21119. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą pateiktas UAB „Siemens“ 2007 m. liepos 5 d. raštas UAB „Telesta“ patvirtina, kad UAB „Siemens“ įspėjo UAB „Telesta“ dėl netinkamo rūpinimosi perduotais įrengimais ir medžiagomis ir kad UAB „Siemens“ pasilieka sau teisę reikšti pretenzijas dėl atsiradusių ar atsirasiančių išlaidų bei nuostolių atlyginimo. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad UAB „Telesta“ ėmėsi veiksmų pašalinti nustatytiems pažeidimams. UAB „Siemens“ 2007 m. gruodžio 18 d. raštas UAB „Telesta“ patvirtina, kad UAB „Siemens“ informavo UAB „Telesta“ dėl kabelių trūkumo ir paprašė iki 2007 m. gruodžio 21 d. paaiškinti trūkumo atsiradimo priežastį. Teisėjų kolegijos nuomone, minėti duomenys patvirtina, kad UAB „Telesta“ buvo informuota apie netinkamą UAB „Telesta“ perduotų medžiagų laikymą ir atsiradusį šių medžiagų trūkumą, tačiau nesiėmė priemonių šiems pažeidimams pašalinti ar paaiškinti. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Telesta“ buvo perduoti UAB „Siemens“ priklausantys kabeliai ir UAB „Telesta“ juos naudojo vykdant 2005 m. spalio 26 d. instaliavimo paslaugų sutartį Nr. SP-125/TE, informavus, apie netinkamą medžiagų laikymą, nesiėmė priemonių šiems pažeidimams pašalinti ar paaiškinti, laikytina, kad už minėtų kabelių atsiradusį trūkumą yra atsakinga UAB „Telesta“ ir nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl minėtų kabelių praradimo yra atsakinga UAB „Siemens“. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad 2007 m. gruodžio 11 d. atlikto audito išvadomis nėra pagrindo vadovautis, kadangi audite (kabelių likučių patikrinime) nedalyvavo nei vienas UAB „Telesta“ atstovas. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tik aplinkybė, kad UAB „Telesta“ atstovas nedalyvavo atliekant minėtą auditą, nepaneigia audito išvadų pagrįstumo.

24Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė UAB „Siemens“ kreditorinio reikalavimo dydį ir jį patvirtino, įtraukdamas UAB „Siemens“ į BUAB „Telesta“ trečios eilės kreditorių sąrašą su 132 811,12 Lt reikalavimu.

25Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 8 d. nutartis paliktina nepakeista.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 15 d. nutartimi UAB „Telesta“... 4. UAB „Siemens“ kreipėsi į UAB „Telesta“ administratorių, reikšdama... 5. UAB „Telesta“ administratorius su UAB „Siemens“ kreditoriniu... 6. 2009 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje UAB „Siemens“ prašė teismą... 7. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 8 d. nutartimi nutarė UAB... 8. Teismas nurodė, kad tarp UAB „Siemens“ ir UAB „Telesta“ 2005 m. spalio... 9. Teismas nurodė, kad važtaraštis Nr. 21119 nėra pasirašytas UAB... 10. Teismas pažymėjo, kad 2007 m. gruodžio 11 d. UAB „Siemens“ atliko... 11. Teismo teigimu, UAB „Telesta“ netinkamai vykdė sutarties 2.2.punkte... 12. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad BUAB... 13. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad UAB „Siemens“... 14. Atskiruoju skundu tretysis asmuo (kreditorius) UAB „Savel“ prašo... 15. Atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „Siemens“ prašo apeliacinės... 16. Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 8 d.... 17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios... 18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors apeliacinės instancijos teismui UAB... 19. CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos... 20. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto... 21. Byloje kilo ginčas dėl BUAB „Telesta“ reiškiamų kreditorinių... 22. Turinčios bylai reikšmės aplinkybės nustatomos pagal įstatymą pateiktais... 23. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų, jog... 24. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 25. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 27. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą....