Byla 2A-1274/2013
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lifosa“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Technobalta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Technobalta“ ieškinį atsakovui AB „Montuotojas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lifosa“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Technobalta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Montuotojas“, prašydamas priteisti iš atsakovo 255 680,25 Lt skolos ir 2 761,35 Lt palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. birželio 15 d. ieškovas UAB „Technobalta“ ir atsakovo filialas AB „Montuotojas“ montavimo firma Panevėžyje sudarė pardavimo sutartį Nr. 2010-06-15-51, pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui nuosavybės teise pramoninės paskirties prekes – transporterio komponentus, o atsakovas įsipareigojo priimti ir už perduotas prekes sumokėti. Bendra sutarties kaina 940 107,08 Lt. Ieškovas sutartį įvykdė, tuo tarpu atsakovas visos kainos nesumokėjo ir liko skolingas 255 680,25 Lt. Sutarties 4.2 p. numatė, kad laiku neatsiskaičius už parduotas prekes, pirkėjas privalo mokėti pardavėjui 0,02 proc. palūkanas už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo neapmokėtos sumos. Atsakovas yra uždelsęs sumokėti 45 dienas, todėl palūkanos sudaro 2 761,35 Lt.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad su ieškovu buvo sudaręs dvi pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias turėjo sumokėti ieškovui 2 167 524,45 Lt. Atsakovas iš viso yra sumokėjęs ieškovui 1 897 024,93 Lt, o likusi nesumokėta 276 499,52 Lt suma yra įskaityta. Atsakovas nurodė, kad sumontavus ieškovo pateiktus pagal 2009 m. gruodžio 29 d. pardavimo sutartį Nr. 2009-12-29-1 transporterio komponentus AB „Lifosa“ fosforo rūgšties ceche ir pradėjus transporterį eksploatuoti, paaiškėjo, kad transporterio komponentai yra defektuoti. Dėl to daug kartų teko priverstinai stabdyti transporterį. AB „Montuotojas“ atliko remonto darbus, būgnų keitimo darbus, transporterio konstrukcijos patobulinimo darbus. Atsakovas sudarė visų šių darbų sąmatą Nr. 10-113, kuri patvirtinta AB „Lifosa“ atstovo parašu, jog visi sąmatoje nurodyti darbai yra atlikti ir trūkumai pašalinti. Netinkamas konstrukcijas, defektuotus būgnus UAB „Technobalta“ pakeitė tik rugsėjo mėnesio gale. Esant tokiai situacijai, kai dėl prastovų patiriami milžiniški nuostoliai, bet kokie gedimai privalo būti šalinami nedelsiant. Už atliktus darbus atsakovas išrašė PVM sąskaitas faktūras. Dalis ieškovo ir atsakovo prievolių pasibaigė įskaitymu.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pagal dvi pirkimo–pardavimo sutartis ir pagal jas išrašytas PVM sąskaitas faktūras pardavė transporterio komponentų. Atsakovas už parduotas prekes liko skolingas 255 860,25 Lt ir 2 761,35 Lt palūkanų. Tarp šalių kilo ginčas dėl parduotų prekių trūkumų, atsakovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros už atliktus rangos darbus pagrįstumo ir atlikto įskaitymo teisėtumo. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, priėjo prie išvados, kad atsakovas, sudarydamas prekių pirkimo–pardavimo sutartis siekė įsigyti būtent SANDVIK firmos būgnus. Teismo priėjo prie išvados, kad byloje nėra įrodyta, jog atsakovas pageidavo įsigyti pigesnių analogų. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2012 m. balandžio 23 d. ekspertizės akte ieškovo parduoti būgnai nebuvo originalūs, jie buvo su konstrukciniais pažeidimais, mažinančiais jų patikimumą. Ekspertizės metu nustatyti daugybiniai paviršiniai defektai, lūžusių būgnų konstrukcija yra neracionaliai suprojektuota ir virintinų jungčių kokybė nėra pakankama, kad užtikrinti saugią transporterio eksploataciją. Remdamasis byloje surinktais įrodymais, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovui parduotos detalės turėjo defektų, todėl atsakovas pagrįstai vienašališkai įskaitė pinigų sumą, skirtą būgnų keitimo, transporterio konstrukcijos patobulinimo darbams ir remontui atlikti.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, išreikalauti papildomus dokumentus. Skundą grindžia šiais argumentais:

81. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nevisapusiškai jas ištyrė. Teismas neteisingai nusprendė, kad atsakovas siekė įsigyti būtent SANDVIK firmos būgnus. Ginčo šalių 2009 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta remiantis pasiūlymu Nr. 900451, kuris šalių buvo suderintas, pasirašytas. Pasiūlyme aiškiai nurodyta, kad ritinėliai yra SANDVIK firmos, tuo tarpu prie būgnų šios įmonės pavadinimas nėra nurodytas. Be to, ir pačioje pirkimo–pardavimo sutartyje 12 mėnesių garantija yra numatyta tik ritinėliams. PVM sąskaitoje–faktūroje taip pat nurodyta, kad SANDVIK firmos yra tik ritinėliai. Teismas taip pat neįvertino tos aplinkybės, jog pirminiame pasiūlyme buvo nurodyti SANDVIK firmos būgnai, tačiau atsakovui pageidaujant įsigyti pigesnius būgnus, todėl buvo palikti tik SANDVIK ritinėliai. Dėl šios priežasties pirminio ir naujo pasiūlymų kainos skyrėsi.

92. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad transporterio komponentai (būgnai) buvo nekokybiški. Pats atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jo įsigyti ir sumontuoti komponentai neatlaikė gamybinės produkcijos apkrovų ir įtrūko, vėliau sulūžo. Atsakovo įsigyti komponentai buvo kokybiški, tačiau nebuvo įvertinta, ar jie bus tinkami tokioms apkrovoms, kurioms atsakovas juos ir bandė pritaikyti UAB „Lifosa“ ceche. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad jis nėra prekių gamintojas, o tik pardavėjas. CK 6.327 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pardavėjas neatsakomo už bet kokį prekių neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas apie tai žinojo. Atsakovas būtent tokius transporterio komponentus įsigijo, jie nurodyti tiek pirkimo-pardavimo sutartyje, tiek PVM sąskaitoje faktūroje, todėl ieškovui negali būti reiškiamos pretenzijos dėl prekių kokybės. Be to, pats atsakovas pats sumontavo transporterio komponentus. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovas yra rangovas (savo srities profesionalas), todėl jam turi būti žinoma, kokie transporterio komponentai yra reikalingi, dėl kokių komponentų jis tariasi ir kokių nori įsigyti. Teisės aktai nenumato parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, o byloje nėra įrodymų, kad parduoti transporterio komponentai buvo nekokybiški, kad pirkėjui buvo parduoti kitokie komponentai, negu buvo numatyta sutartyje. Atsakovas turėjo įsitikinti, ar komponentai tinkami darbams atlikti, ar atitinka techninį projektą. Jeigu teismas laikytų, kad dėl daiktų kokybės yra kaltas ir ne tik atsakovas, ieškovo atsakomybė turėtų būti mažinama. Apeliantas taip pat atkreipė dėmesį, kad sulūžę transporterio būgnai buvo pakeisti naujais, todėl atsakovo atliktas įskaitymas yra nepagrįstas.

103. Byloje esantis ekspertizės aktas nepagrindžia ir neįrodo fakto, kad ieškovas pateikė nekokybiškus ar ne tokio asortimento būgnus, kokius užsakė atsakovas. Apelianto nuomone, būgnų pakitimai atsirado dėl to, kad pastarieji negalėjo atlaikyti tokių apkrovų, kokios buvo naudojamos AB „Lifosa“ ceche. Ieškovas pateikė atsakovui tokius būgnus, kokie buvo atsakovo užsakyti, todėl jis negali prisiimti atsakomybės už tai, kad pirkėjas, būdamas šios srities profesionalas, neįvertino teksiančių transporterio komponentams apkrovų ir reikiamų komponentų rūšies.

114. Teismo ekspertizės aktas nėra išsamus, nes jame nėra atsakyta į klausimą, kokia galėtų būti sulūžusių būgnų pakeitimo naujais kaina. Teismas byloje nesiaiškino atsakovo pateiktos sąmatos pagrįstumo, netenkino prašymo išreikalauti papildomus įrodymus, neįvertino ir neištyrė visų teisingai bylų baigčiai svarbių įrodymų ir faktinių aplinkybių, dėl ko buvo priimtas neteisingas sprendimas.

125. Pagal CK 6.334 straipsnį pirkėjas, nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą, turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu arba kad pardavėjas per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlyginti pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jeigu trūkumus įmanoma pašalinti. Prašomos atlyginti išlaidos turi būti realios, būtinos ir protingos. Išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Atsakovo pateikta sąmata apima ne tik realias išlaidas, bet ir nepagrįstas, ir neprotingas sumas. Minėtos išlaidos akivaizdžiai neatitinka išlaidų sampratos ir jų suma negali būti įskaityta į reikalaujamo įsiskolinimo sumą. Byloje nėra duomenų, kiek laiko buvo šalinami avarijos padariniai. Kadangi sąmata negali būti patirtas išlaidas pagrindžiantis dokumentas, todėl laikytina, kad atsakovas neįrodė patirtų išlaidų ir jo atliktas įskaitymas yra neteisėtas.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą AB „Montuotojas“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad:

141. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas siekė įsigyti SANDVIK firmos būgnus, nes transporterio komponentai buvo parinkti pagal SANDVIK katalogą, būgnai buvo būtent iš šio katalogo. Tai, kad šie būgnai turėjo būti SANDVIK firmos patvirtina ir teismui pateiktas ieškovo pasiūlymas trečiajam asmeniui AB „Lifosa“. Pasiūlyme nurodytas žymėjimas yra iš SANDVIK katalogo. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas jam garantavo, kad teikia tik SANDVIK firmos prekes, jis pateikė deklaraciją iš SANDVIK įmonės. Byloje nėra pateikti jokie įrodymai, kad perkami būgnai galėjo būti UAB „Autema“ gamybos. Be to, ekspertas savo ekspertizės akte pateikė būgnų kokybės atitikties deklaraciją, iš kurios aiškiai suprantama, kad tai Sandvik Mining and Construction Finland OY produkcija. Atsakovo nuomone, ieškovo argumentas, kad net ir tuo atveju, jeigu šalys būtų susitarusios dėl analogo įsigijimo, ieškovo parduotas analogas turėtų turėti tokias pačias savybes kaip ir kataloge nurodyti būgnai. Ieškovo parduoti būgnai nebuvo analogiški SANDVIK būgnams.

152. Ekspertizės akte yra nurodyta, kad lūžusių būgnų konstrukcija yra neracionaliai suprojektuota ir virintinų jungčių kokybė nėra pakankama, kad užtikrinti saugią juostinio transporterio eksploataciją. Be to, tą aplinkybę, kad pateikti būgnai buvo defektuoti, patvirtina ir paties ieškovo elgesys – jis po avarijos sutiko pakeisti lūžusius būgnus naujais. Atsakovo įsigyti būgnai buvo identiški tiems, kurie yra nurodyti SANDVIK kataloge, todėl atsakovas neturėjo pagrindo reikšti pretenzijas dėl trūkumų, nes paslėpti trūkumai išaiškėjo tik įvykus avarijoms. Būgnų žymėjimas BK 110-600-1400 ir DK 160-800-1400 yra paimtas iš SANDVIK katalogo. Visi transporterio komponentai yra standartiniai gaminiai parenkami pagal gamintojo katalogus, atsižvelgiant į numatomas apkrovas, todėl apeliantas, nežinodamas transporterio komponentų apkrovų, apskritai nebūtų galėjęs pateikti jokio pasiūlymo. Teismo ekspertizės akte yra numatyta, kad šio gamintojo transporterio komponentai parenkami pasinaudojant specializuota programine įranga Contitech BeltCon v.1.03 ir transporterio komponentų charakteristikų lentelėmis. Teismo eksperto išvada visiškai patvirtina tą aplinkybę, kad ieškovo pateikti būgnai netinkamai suprojektuoti, su pavojingais gamybiniais defektais.

163. Apeliantas nepagrįstai reikalauja papildomų įrodymų ir ginčija atsakovo pateiktą darbų sąmatą. Atsakovas pabrėžė, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko dvejus metus, todėl tai buvo pakankamas terminas įrodymams išreikalauti bei atsakovo nurodytai sąmatai nuginčyti. Be to, apelianto prašomi išreikalauti įrodymai yra konfidencialūs, o kai kurie duomenys saugomi pagal LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą.

174. Atsakovo pateikta sąmata yra apskaičiuota remiantis UAB „Sistela“ įdiegta programine įranga. Ši įmonė rengia ir registruoja rekomendacijas dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo. AB „Montuotojas“ sąmata, kurios pagrįstumu abejoja ieškovas yra sudaryta pagal 2010 m. kovo mėnesio rekomendacijas, todėl kainų ir kaštų pagrįstumu nėra teisėto pagrindo abejoti. Rekomendacijos yra sudarytos geriausių specialistų.

185. Teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad įskaitymas buvo atliktas nepažeidžiant jokių įstatymo reikalavimų. Ieškovo direktorius M. B. pasirašė PVM sąskaitą faktūrą, todėl toks veiksmas laikytinas skolos pripažinimu.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad apeliantas buvo atsakovo ir AB „Lifosa“ parinktas dėl to, kad jis yra SANDVIK firmos atstovas. Pasiūlyme nurodytas žymėjimas atitinka SANDVIK kataloge esantį prekių žymėjimą. Apelianto kaltę patvirtina tiek eksperto išvada, tiek tas faktas, kad jis sulūžusias detales pakeitė naujomis. Nors apeliantas ginčija įskaitymą ir sąmatą, tačiau jo vadovas pasirašė PVM sąskaitą faktūrą, jos negrąžino, todėl negali ginčyti atlikto įskaitymo.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.2 d.).

22Šioje byloje ieškovas reikalauja iš atsakovo sumokėti už parduotas transporterio detales, tačiau atsakovas į šį reikalavimą atsikerta nurodydamas, kad jo prievolė pardavėjui yra pasibaigusi įskaitymu. Byloje nustatyta, kad atsakovas iš ieškovo pagal dvi pirkimo–pardavimo sutartis įsigijo transporterio detalių. Įsigytus transporterio būgnus sumontavus trečiojo asmens AB „Lifosa“ ceche, įvyko avarijos. Byloje buvo skirta ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad parduoti būgnai buvo defektuoti ir jų negalima buvo eksploatuoti. Nors ieškovas ginčija parduotų prekių netinkamos kokybės faktą, byloje atlikta ekspertizė bei ta aplinkybė, kad, įvykus avarijai, ieškovas transporterio būgnus pakeitė naujais, iš esmės patvirtina faktą, kad parduoti transporterio būgnai buvo netinkamos kokybės ir ieškovas, vadovaudamasis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punktu, įvykdė savo pareigą bei pakeitė juos naujais.

23Šioje byloje ginčas iš esmės vyksta ne dėl parduotų transporterio detalių kokybės, nes ta ginčo dalis buvo išspręsta taikiai ir netinkamos kokybės detalės buvo pakeistos, o dėl to, ar ieškovas, kaip netinkamų transporterio detalių pardavėjas privalo atlyginti atsakovui transporterio remonto ir netinkamų būgnų pakeitimo išlaidas, kurios atsirado dėl to, jog dėl netinkamos kokybės detalių pardavimo įvyko avarija. Tik nustačius, ar atsakovo reikalavimas atlyginti avarijos padarinių šalinimo ir būgnų pakeitimo išlaidas yra pagrįstas, galima spręsti dėl atsakovo atlikto įskaitymo pagrįstumo.

24Kaip minėta, byloje nagrinėjamas klausimas, ar ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti likusią kainos dalį už parduotus transporterio būgnus, ar ši prievolė pasibaigė įskaitymu. Tam, kad atsakyti šį klausimą būtina nustatyti, ar šiuo atveju atsakovas turėjo priešpriešinę reikalavimo teisę į ieškovą. Šiuo atveju atsakovas įrodinėja, kad iš ieškovo įgijus netinkamos kokybės transporterio detales, įvyko avarijos, kurių padarinių šalinimas ir netinkamos kokybės būgnų pakeitimas kainavo 255 674,69 Lt, todėl ši suma buvo įskaityta ir atsakovo prievolė sumokėti likusią būgnų kainos dalį pasibaigė.

25Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo atsikirtimais į ieškinį, ginčija parduotų transporterio detalių netinkamos kokybės faktą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko visų reikšmingų šiai aplinkybei nustatyti įrodymų ir juos netinkamai įvertino. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Kaip minėta, ieškovo atsakovui parduotų netinkamos kokybės detalių faktą patvirtina tiek teismo paskirta ekspertizė, tiek ir ieškovo veiksmai pakeičiant netinkamos kokybės transporterio būgnus naujais. Taigi ieškovas įvykdė CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pareigą. Šiuo atveju ginčo šalių argumentai, susiję su transporterio būgnų užsakymo pateikimu, detalių parinkimu, nėra tiek reikšmingi nagrinėjant šį ginčą, nes klausimas dėl netinkamos prekės kokybės šioje byloje nėra nagrinėjamas. Šis klausimas išspręstas šalims nesikreipiant į teismą ir ieškovui geranoriškai pakeičiant netinkamas transporterio detales tinkamomis. Tarp šalių ginčas vyksta dėl to, ar ieškovas, pardavęs atsakovui netinkamos kokybės detales, privalo atlyginti šių detalių pakeitimo išlaidas bei remonto darbus, kurie buvo būtini dėl įvykusių avarijų. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą iš esmės įrodinėja, kad jis dėl ieškovo netinkamos kokybės prekių pardavimo patyrė nuostolių, kuriuos įskaitė ir tokiu būdu pasibaigė jo prievolė pagal ginčo būgnų pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi atsakovas šiuo atveju reikalauja taikyti civilinę atsakomybę. Tam, kad būtų galima taikyti ieškovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jos taikymo sąlygas.

26Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti ieškovo veiksmų neteisėtumą ir jo kaltę. Kaip minėta, šias civilinės atsakomybės sąlygas įrodo paties ieškovo veiksmai bei teismo nutarties pagrindu atlikta ekspertizė, kurios metu buvo nustatyti atsakovui parduotų detalių defektai ir jų netinkamumas eksploatacijai. Ieškovo nurodomi argumentai, susiję su pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu, užsakymo pateikimu, derybomis dėl kainos, faktu, kad atsakovas yra rangovas ir savo srities profesionalas, nepaneigia ieškovo kaip pardavėjo pareigos į rinką tiekti tinkamos kokybės produktus. Pažymėtina, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, jog įsigytos detalės buvo netinkamai sumontuotos ir tai buvo pagrindinė avarijų priežastis. Priešingai, teismo paskirtos ekspertizės metu buvo nustatyta, kad pačios detalės neatitiko joms dokumentacijoje numatytų reikalavimų, todėl įvyko avarijos. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad avarijos įvyko dėl to, kad rangovo (atsakovo) sumontuotos detalės neatitiko joms numatytų standartų, neatlaikė apkrovų.

27Tam, kad būtų galima spręsti dėl ieškovo, kaip netinkamos kokybės prekės pardavėjo civilinės atsakomybės, būtina taip pat nustatyti žalos padarymo faktą bei dydį. Tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl to, kad buvo įvykusios avarijos, dėl kurių vėliau buvo keičiami netinkamos kokybės būgnai, atliekami kiti būtini darbai. Ieškovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės nesutinka su teismo nustatytu žalos dydžiu, nes jo nuomone, teismui pateikta lokalinė sąmata, kurios pagrindu buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra ir atliktas įskaitymas, nepatvirtina patirtų išlaidų realumo ir pagrįstumo. Apelianto nuomone, patirtų išlaidų dydis nėra įrodytas tinkamais dokumentais, be to, ekspertizės akte nebuvo atsakyta į klausimą, kokia galėtų būti būgnų pakeitimo kaina.

28Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus, susijusius su žalos dydžio nustatymu, pastebi, kad bylos teismuose yra nagrinėjamos remiantis rungimosi principu (CPK 12 straipsnis). Taigi kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus. Šiuo atveju atsakovas, atsikirsdamas į pareikštą ieškinį ir įrodinėdamas žalos padarymo netinkamos kokybės detalėmis faktą, pateikė teismui lokalinę sąmatą, kurioje yra nurodyti atlikti darbai, nurodytas šių darbų kainos paskaičiavimas. Lokalinės sąmatos gale yra trečiojo asmens AB „Lifosa“ įrašas, kad visi darbai yra atlikti, trūkumai pašalinti (t. 1, b. l. 84). Ieškovas nesutinka su šiuo rašytiniu įrodymu ir nurodo, kad sąmatoje nurodyta darbų kaina nepagrindžia realiai atsakovo patirtų išlaidų ir neįrodo žalos dydžio. Lokalinėje sąmatoje nurodytoms kainoms paneigti ieškovas reikalauja išreikalauti iš atsakovo papildomus įrodymus, kurie pagrįstų jo realiai patirtas išlaidas, darbuotojams mokant atlyginimus ir mokesčius valstybės ir savivaldybės biudžetams.

29Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje nagrinėjamas dviejų privačių subjektų ginčas, kiekviena iš ginčo šalių gina savo interesą, todėl nesant būtinybės apginti viešąjį interesą, teismas tokiose byloje nėra aktyvus, o pareiga pagrįsti savo nurodomas aplinkybes, ar paneigti kitos šalies nurodomas aplinkybes, tenka ginčo šalims. Šiuo atveju ieškovas, nesutikdamas su atsakovo pateikta lokaline sąmata nenurodė, kokie konkrečiai darbai nebuvo atlikti, kurie iš jų užtruko per ilgai, kurie nebuvo būtini ar kurių kaina yra per didelė. Ieškovas savo nesutikimą su atsakovo pateiktu įrodymu grindžia bendro pobūdžio pasvarstymais apie darbams sugaištą laiką ir darbuotojams sumokėtą atlyginimą, tačiau teismui nepateikia jokių įrodymų, kad atsakovo nurodyta darbų kaina viršija įprastas kainas, esančias rinkoje.

30Be to, ieškovas, nesutinkamas su atsakovui padarytos žalos dydžiu, nurodo, kad atsakovui turėtų būti atlyginamos tik tiesioginės išlaidos, tai yra realiai išleistos sumos. Teisėjų kolegija pastebi, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra laikomos tiek turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), tiek negautos pajamos. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovas yra rangovas, kuris atlieka specifinius rangos darbus. Nagrinėjamoje byloje tai buvo transporterio detalių keitimo darbai, o, įvykus avarijoms, ir avarijos padarinių šalinimo darbai. Taigi atsakovo pagrindines pajamas sudaro lėšos gaunamos už atliekamus rangos darbus. Šiuo atveju atsakovas, šalindamas avarijos padarinius, turėjo tiek tiesioginių išlaidų, kurias sudarė apelianto minėtas darbo užmokestis darbuotojams, sumokėti mokesčiai ir pan., bei negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jis avarijų padariniams šalinti panaudotus išteklius būtų panaudojęs darbams kituose objektuose atlikti. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo prašomi išreikalauti papildomi įrodymai apie atsakovo turėtas tiesiogines išlaidas, nepaneigtų jo reikalavimo atlyginti lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų kainą, nes ši sąmata yra sudaryta pagal 2010 m. kovo mėnesio kainas, šias sąmatai parengti yra naudojama atitinkama programinė įranga, kurios teisėtumo ir pagrįstumo ieškovas nenuginčijo.

31Atsižvelgdama į tai, kad ieškovas neįrodė atsakovo prašomos atlyginti žalos dydžio nepagrįstumo, savo nurodomų bendro pobūdžio argumentų nepagrindė jokiais įrodymai, kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo nurodomu žalos dydžiu. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad ekspertas savo akte nenurodė, kiek kainuoja būgnų pakeitimas, iš esmės nepaneigia atsakovo nurodyto žalos dydžio ir nepatvirtina pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo, nes kaip matyti iš teismui pateiktos lokalinės sąmatos, AB „Lifosa“ ceche buvo atlikta daug įvairių darbų, kurie buvo būtini avarijos padariniams pašalinti, todėl būgnų pakeitimo kainos nurodymas būtų susijęs tik su dalimi darbų, tuo metu būtinų atlikti.

32Įvertinus minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovu, kad dėl transporterio avarijų, kurios įvyko dėl ieškovo parduotų transporterio detalių netinkamos kokybės, atsakovas patyrė žalą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas buvo skolingas ieškovui už parduotas transporterio detales, o ieškovas turėjo atlyginti atsakovui jo patirtą žalą, atsakovas turėjo pagrindą įskaityti vienarūšius priešpriešinius reikalavimus. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atlikus įskaitymą, atsakovo prievolės ieškovui pagal transporterio detalių pirkimo pardavimo sutartis pasibaigė, todėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimas, kuriuo ieškovo reikalavimai atmesti, paliekamas nepakeistas.

33CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškęs ieškovas UAB „Technobalta“, todėl ieškovo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas UAB „Technobalta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad su ieškovu buvo sudaręs dvi... 6. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 7. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo... 8. 1. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, neteisingai nustatė... 9. 2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad transporterio komponentai... 10. 3. Byloje esantis ekspertizės aktas nepagrindžia ir neįrodo fakto, kad... 11. 4. Teismo ekspertizės aktas nėra išsamus, nes jame nėra atsakyta į... 12. 5. Pagal CK 6.334 straipsnį pirkėjas, nusipirkęs netinkamos kokybės... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą AB „Montuotojas“ prašo apeliacinį... 14. 1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas siekė įsigyti SANDVIK... 15. 2. Ekspertizės akte yra nurodyta, kad lūžusių būgnų konstrukcija yra... 16. 3. Apeliantas nepagrįstai reikalauja papildomų įrodymų ir ginčija atsakovo... 17. 4. Atsakovo pateikta sąmata yra apskaičiuota remiantis UAB „Sistela“... 18. 5. Teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad įskaitymas buvo atliktas... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Šioje byloje ieškovas reikalauja iš atsakovo sumokėti už parduotas... 23. Šioje byloje ginčas iš esmės vyksta ne dėl parduotų transporterio... 24. Kaip minėta, byloje nagrinėjamas klausimas, ar ieškovas turi teisę... 25. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo atsikirtimais į ieškinį, ginčija... 26. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes,... 27. Tam, kad būtų galima spręsti dėl ieškovo, kaip netinkamos kokybės prekės... 28. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus, susijusius su žalos... 29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje nagrinėjamas dviejų... 30. Be to, ieškovas, nesutinkamas su atsakovui padarytos žalos dydžiu, nurodo,... 31. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovas neįrodė atsakovo prašomos atlyginti... 32. Įvertinus minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su... 33. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti...