Byla 2-128-880/2012
Dėl nuosavybės teisių gynimo ir pagal atsakovų V. T. ir R. T. priešieškinį ieškovui A. C. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

1Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Bronei Matiukienei, dalyvaujant ieškovui A. C. ir jo atstovėms S. Š. ir advokatei Danutei Puzirauskienei, atsakovams V. T., R. T., I. R., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų žemėtvarkos skyriaus atstovei Meilutei Saidienei ir VĮ Registrų centro atstovei Audronei Gritienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovams V. T., R. T., D. M., I. R., V. R., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų žemėtvarkos skyriui, VĮ Registrų centro Vilniaus filialui (Širvintų poskyriui), tretiesiems asmenims VĮ Valstybės žemės fondui, Registrų centrui, UAB „Atskaitos taškas“, M. G., Utenos rajono 1-ojo notarų biuro notarei D. M., Utenos rajono 4-ojo biuro notarei D. P. dėl nuosavybės teisių gynimo ir pagal atsakovų V. T. ir R. T. priešieškinį ieškovui A. C. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, ir

Nustatė

2Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas:

  1. Pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2007-11-30 įsakymą Nr. 2/3-13217-189 dėl Virvyčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo dalyje dėl žemės sklypų suformavimo D. M. ir V. R.;
  2. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-01-10 sprendimus Nr. 2.10-89-12920 ir Nr. 2.10-89-12918 dalyje, kuria jam nuosavybės teise valdoma žemė suteikta D. M. ir V. R.;
  3. Pripažinti negaliojančia 2009-07-03 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. DM-3293, sudarytos tarp D. M. iš vienos pusės ir V. T. bei R. T. iš kitos pusės, dalį, kuria perleista jam nuosavybės teise priklausanti žemė;
  4. Pripažinti negaliojančia 2010-08-02 prikimo-pardavimo sutarties Nr. DP-2482, sudarytos tarp V. R. ir I. R., dalį, kuria perleista jam nuosavybės teise priklausanti žemė;
  5. Pripažinti negaliojančiais UAB „Atskaitos taškas“ 2011-03-19 sudarytus žemės sklypų, kadastriniai Nr. ( - ), žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktus;
  6. Pripažinti negaliojančiais žemės sklypų, kadastriniai Nr. ( - ), kadastrinius matavimus;
  7. Panaikinti žemės sklypų, kadastriniai Nr. ( - ), sklypo ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje;
  8. Priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovas ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad jis nuo 1994 m. yra 3,55 ha ploto žemės sklypo, esančio Širvintų raj. sav., ( - ), savininkas. 1994-03-27 žemės sklypo ribos buvo paženklintos vietovėje. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus patvirtintas 1993-04-19 įstatymo nustatyta tvarka surašytas ribų parodymo ir jų paženklinimo aktas, kuris nėra nuginčytas, ir kurio pagrindu buvo sukalti riboženkliai ir nustatytos ieškovo naudojamo žemės sklypo ribos. Ieškovo sklypas ribojasi su atsakovams V. T. ir R. T. priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), bei atsakovui I. R. priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr( - ), (toliau – atsakovų žemės sklypai). V. T. ir R. T. nuosavybės teisę į 2,50 ha ploto sklypą įgijo iš D. M. 2009-07-03 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. DM-3293, pagrindu, o I. R. nuosavybės teisę į 1,50 ha ploto žemės sklypą įgijo 2010-08-02 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. DP-2482, pagrindu nusipirkęs iš V. R.. Neteisėtų viešo administravimo organų aktų pagrindu ieškovo nuosavybės teise valdomoje žemėje (jos dalyje) buvo suformuoti žemės sklypai atsakovams D. M. ir V. R., kurie ginčo žemę pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu yra perleidę atsakovams. Atsakovų žemės sklypų ribų suderinimas Širvintų rajono žemėtvarkos skyriuje ir žemės sklypo ribų pažymėjimas kadastro žemėlapyje yra neteisėtas, nes žemės sklypų ribos suformuotos neteisėtų dokumentų pagrindu. Vilniaus apskrities viršininko 2008-01-10 sprendimai Nr. 2.10-89-12920 ir Nr. 2.10-89-12918 yra neteisėti toje dalyje, kuria atitinkamai D. M. ir V. R. buvo suteikta ieškovo žemė. Apskrities viršininkas negalėjo kitiems asmenims suteikti valstybei nepriklausiusios žemės, todėl minėtieji sprendimai toje dalyje yra niekiniai. Virvyčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos papildymo projektas, kurio pagrindu suformuoti žemės sklypai D. M. ir V. R., taip pat yra neteisėtas ir neteisingas, nes atliekant žemės projektavimo darbus ginčo teritorijoje, buvo pažeistas Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 29 p., nes pretendentų sąrašas buvo patvirtintas vėliau nei nustatyta žemėtvarkos projekto rengimo pradžia. Atitinkamai V. R. ir D. M. negalėjo parduoti kitiems asmenims žemės, todėl 2009-07-03 ir 2010-08-02 pirkimo - pardavimo sutartys dalyse, kuriose perleidžiama ieškovui nuosavybės teise priklausanti žemė (jos dalis), yra negaliojančios (CK 1.80 str.). Aukščiau nurodytų apskrities viršininko administracijos sprendimų bei pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu minėti asmenys įregistravo savo nuosavybės teises Registrų centre. 2011-03-19 buvo atlikti atsakovų žemės sklypų kadastriniai matavimai, kuriuos atliko UAB „Atskaitos taškas“. 2011-03-19 UAB „Atskaitos taškas“ surašė minėtųjų sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus, kurie kartu su kadastriniais matavimais yra neteisėti, nes ieškovo sklypo plotas nepagrįstai mažinamas apie 70 arų, ir tas mažinimas viršija leistiną maksimalų dydį. UAB „Atskaitos taškas“, ženklindamas atsakovų žemės sklypų ribas, pažeidė teisės aktų nuostatas, neteisėtai perkeldamas jau anksčiau nustatytą ir pažymėtą ieškovo sklypo ribą taip, kad jo sklypas sumažėjo ir nebeatitinka Registrų centre įregistruoto ploto (3,55 ha).

4Atsakovai V. T. ir R. T. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Kadangi yra suėję ieškininės senaties terminai, taip pat suėję administracinio skundo pateikimo terminai, atsakovai prašo teismo juos taikyti ir teritoriniuose planavimo dokumentuose 1994 m. nustatytą ribą palikti nepakeistą. Ieškovas manydamas, kad tose žemės sklypo ribose, kur jam atkurtos nuosavybės teisės, jam trūksta žemės, turėtų kreiptis į teismą ne dėl nuosavybės teisių gynimo, o su reikalavimu į valstybę dėl teisės tinkamai atkurti nuosavybės teisę gynimo. Kadangi su ieškovo sklypu ribojasi valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė, ieškovas turi visas galimybes apginti savo pažeistas teises ir įgyvendinti savo teisę į tinkamą nuosavybės teisės atkūrimą. Ieškovas buvo įsipareigojęs atlikti savo sklypo tiksliuosius kadastrinius matavimus ir pateikti duomenis apie jam nuosavybės teise priklausančio sklypo ploto dydį, tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė ir nepagrindė reikalavimo teisės buvimo. Ieškovo pateikta UAB „Orkanas“ parengta schema negali būti laikoma dokumentu, o juo labiau tinkamu įrodymu, nes joje pateikti duomenys yra nepilni ir neišsamūs. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad ieškovas pagal nuosavybės atkūrimo dokumentus abriso ribose šiuo metu valdo 3,55 ha sklypą ir jo ieškinys yra nepagrįstas. Kol ieškovas nepateiks teisės aktų nustatyta tvarka atliktų savo žemės sklypo tiksliųjų kadastrinių matavimų, kur atsispindės ieškovo nurodomi neatitikimai, tol ieškovo reikalavimas, nukreiptas į atsakovus, yra nepagrįstas ir todėl atmestinas. Be to, atsakovai savo atsikirtimus grindžia oficialiaisiais rašytiniais įrodymais, kurių ieškovas nepaneigia, nors ir turi tokią pareigą. Ieškovas nenurodo, kokio dydžio reikalavimas yra nukreiptas į atsakovus. Iš atsakovų faktiškai atimta galimybė reikšti atsikirtimus, nes visiškai neaišku nuo kokio dydžio reikalavimo reikia gintis, tokiu būdu apribojama atsakovų galimybė teismo proceso metu apginti savo teises ir teisėtus interesus. Prieš sudarydami pirkimo-pardavimo sutartį atsakovai ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad įsitikintų sandorio teisėtumu ir pagrįstumu, savo iniciatyva neatliko jokių veiksmų dėl ko galima būtų daryti prielaidą, kad jie siekė pažeisti ar pažeidė ieškovo interesus. Atsakovai yra sąžiningi įgijėjai, o iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas (CK 4.96 str. 2 d.). Ieškovas ginčija eilę individualaus pobūdžio administracinių aktų, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kurie turėtų prejudicinę galią, kad nurodyti viešo administravimo organų aktų aktai yra neteisėti. Akivaizdu, kad administracinis santykis šioje byloje yra vyraujantis, ypač įvertinus tai, kad jei ir yra pažeista, tai ne ieškovo nuosavybės teisė, o jo teisė į tinkamą nuosavybės atkūrimą. Visų ginčijamų individualaus taikymo administracinių aktų atžvilgiu yra suėję apskundimo terminai, todėl atsakovai prašo teismo juos taikyti. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad D. M. ir V. R. buvo suteikta jo nuosavybės teise valdoma žemė. D. M. nuosavybės teisės buvo atkurtos laisvoje valstybinėje žemėje, kuri niekada nepriklausė ieškovui, o jos sklypas suformuotas būtent nuo ieškovo sklypo ribos, nurodytos kadastro žemėlapyje ir ieškovo sklypo abrise, pagal išlikusius senuosius riboženklius. Be to, ieškovo nurodytas procedūrinis žemėtvarkos projekto rengimo pažeidimas yra menkavertis ir negali būti vertinamas kaip „šiurkštus“, o juo labiau, kad dėl jo būtų naikinamas pats Vilniaus apskrities viršininko sprendimas, priimtas grupės asmenų atžvilgiu, kuriems keliolika metų atgal atkurtos nuosavybės teisės. 2011-03-19 UAB „Atskaitos taškas“ sudarytame žemės sklypo Nr. ( - ) ribų paženklinimo-parodymo akte pateikti duomenys yra tikslūs, išsamūs ir teisingi, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad yra priešingai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo šį dokumentą naikinti.

5Atsakovas I. R. atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Jis nurodė, kad ieškovas ieškinyje ginčija daugybę dokumentų, tačiau nepateikia įrodymų, kurie leistų pripažinti, kad jie yra neteisingi ir neteisėti. Įrodymų naštą ieškovas nuolat stengiasi permesti ant atsakovų. Ieškovas pateikia dokumentus, liudijančius apie jam suformuoto sklypo plotą, tačiau nepateikia jokių dokumentų, leidžiančių tiksliai nustatyti jam suformuoto sklypo ribas. Ieškovas teigia, jog jo sklypo ribos turi būti nustatomos pagal jo nurodytus stulpus, t. y. „išlikusius senuosius riboženklius“. Pažymėtina, jog ieškovo nurodyti stulpai neatitinka teritorijos planavimo dokumentuose nustatytų ribų. Ieškovas vis dar nėra atlikęs savo sklypo tiksliųjų kadastrinių matavimų, o jo pateikta UAB „Orkanas“ parengta Žemės sklypų schema neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl negali būti laikoma tinkamu įrodymu. Iš pateiktos schemos negalima nustatyti, ar ieškovui suformuoto sklypo ribos atitinka dokumentuose nurodytą suformuoto sklypo plotą, o jei neatitinka - koks būtent yra ploto trūkumas. Jei ploto trūkumas iš tiesų viršytų leistiną paklaidą, tai reikštų, kad klaidingi yra 1993 metais dėl ieškovo sklypo parengti dokumentai, nes su atsakovo žemės sklypo suformavimu ir nuosavybių teisių įgijimu susiję dokumentai, teritorijų planavimo dokumentams neprieštaravo, nekeitė pagal juos suformuoto ieškovo sklypo ploto bei ribų ir todėl kaip nors pažeisti ieškovo interesų negalėjo. Dėl tų pačių priežasčių ieškovo interesų negalėjo pažeisti UAB „Atskaitos taškas“ vadovaujantis išlikusiais riboženkliais ir teritorijų planavimo dokumentais atlikti atsakovo sklypo kadastriniai matavimai. Matavimų atlikimo metu riba tarp jo ir ieškovo sklypų buvo nežymiai pakoreguota, tačiau plotų skirtumas neviršijo leistinos maksimalios paklaidos. Jei ieškovo netenkina jam suformuoto sklypo ribos, jis šią problemą turėtų spręsti su valstybe, o ne atsakovo ar kitų gretimos privačios žemės savininkų sąskaita. Ieškovas nurodytas pažeidimas, padarytas rengiant Virvyčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos papildymo projektą, nėra susijęs su ieškovo teisėmis ir yra nežymus, todėl nėra pagrindo jį vadinti šiurkščiu ir reikalauti pripažinti negaliojančiu šį projektą patvirtinantį įsakymą. Be to, ieškovas buvo supažindintas su jo sklypo ribomis, jis žinojo, jog jo nurodyti stulpai nėra „išlikę senieji riboženkliai“, tačiau vis vien siekė ir tebesiekia išplėsti savo sklypą atsakovo ir V. T. bei R. T. sąskaita bei apriboti jo ir V. T. bei R. T. galimybes ginti savo teisėtus interesus ir naudotis jiems priklausančiais sklypais.

6Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų žemėtvarkos skyrius atsiliepimu prašė atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą ir nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad viešojo administravimo organų aktų pagrindu ant jo žemės sklypo dalies buvo suformuoti žemės sklypai atsakovams D. M. ir V. R., o pastarieji ginčo žemę pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu yra perleidę atsakovams V. T. ir R. T., ir I. R.. UAB „Atskaitos taškas“, atlikdamas atsakovų žemės sklypų kadastrinius matavimus nepažeidė minėtų teisės aktų, todėl pripažinti negaliojančiais kadastrinius matavimus nėra juridinio pagrindo. Ieškovas teigia, kad pretendentų sąrašas su D. M. ir V. R. pavardėmis buvo patvirtintas vėliau nei nustatyta žemėtvarkos projekto rengimo pradžia, todėl žemės suformavimas jiems negali būti vertinamas kaip teisėtas ir teisingas. Pažymėtina, kad atlikus patikrinimą dėl Vilniaus apskrities Širvintų rajono, Čiobiškio seniūnijos, Virvyčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (papildymo projekto) parengimo darbų esminių pažeidimų ir trūkumų nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai Širvintų žemėtvarkos skyriui derinti nepateikti, jie neįregistruoti ir Nekilnojamojo turto registre. Pagal 1993 m. preliminarius matavimus ieškovo žemės sklypo plotas yra 3,55 ha ir teigti, kad jis sumažėjo net 70 arų nėra jokio pagrindo. 2011 m. vasario 7 d. žemės sklypų ribų patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad ieškovo formuojama pietinė ir vakarinė žemės sklypo riba neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuotų žemės sklypo ribų, taip pat neatitinka teritorijų planavimo dokumentų I. R., V. T. ir R. T. žemės sklypo šiaurinės ribos. Patikrinimo metu padarytos išvados paneigia ieškovo teiginius kad šių žemės sklypų ribos aiškiai neteisėtos, todėl negalėjo būti pažymėtos ir kadastro žemėlapyje.

7Atsakovas V. R. atsiliepime nurodė, kad jam buvo atkelta žemė, bet jis ją pardavė L. P.. Šia žeme nėra suinteresuotas, ja nesinaudoja, todėl bylinėjimosi išlaidų mokėti nesutinka.

8Atsakovė D. M. atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškovo ieškinyje išdėstytais argumentais bei reikalavimais, ir mano, kad ieškinys yra nepagrįstas bei atmestinas. Atsakovei atkūrus nuosavybės teisės į žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )), esantį ( - ), Širvintų r. sav., 2008-02-08 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos nuosavybės teisės į jį. 2007-12-10 žemės sklypas buvo preliminariai pamatuotas, sudarytas ir pasirašytas žemės sklypo abrisas, žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas. Žemės sklypo ribos 2008-01-24 pirmą kartą pažymėtos kadastro žemėlapyje pagal planą, parengtą atlikus preliminarius matavimus. 2009-07-03 buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovei nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas buvo perleistas atsakovams V. T. ir R. T.. Ieškovo teiginiai, kad atsakovei priklausęs žemės sklypas buvo suformuotas neteisėtai, ant ieškovo valdomos žemės, yra visiškai nepagrįsti bei neįrodyti jokiais objektyviais įrodymais.

9Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Teritorinio registratoriaus veiksmai registruojant atsakovų V. T., R. T. ir I. R. žemės sklypus bei fizinių asmenų nuosavybės teises į juos atitiko teisės aktų reikalavimus, buvo teisėti ir pagrįsti, žemės sklypų duomenys, įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Tik nuginčijus dokumentus, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įrašyti bei keisti žemės sklypų kadastro duomenys, bei registruotos fizinių asmenų nuosavybės teisės į juos, teritorinis registratorius galėtų Nekilnojamojo turto registre išregistruoti minėtus žemės sklypus (tuo pačiu ir žemės sklypų ribas kadastro žemėlapyje) ir fizinių asmenų nuosavybės teises įjuos. Nors VĮ Registrų centro Vilniaus filialas byloje patrauktas atsakovu, jis nėra šio ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, turintis savarankišką teisinį suinteresuotumą dėl ginčo objektų, o tik valstybės įmonė, vykdanti nekilnojamųjų daiktų ir teisių į juos įregistravimą pateiktų dokumentų pagrindu. Filialo veiksmai, įregistruojant ginčo žemės sklypus bei fizinių asmenų nuosavybės teises į juos, buvo pagrįsti ir teisėti, filialas nepažeidė jokių ieškovo teisių ar įstatymo saugomų interesų, todėl reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų iš filialo priteisimo, kaip nepagrįsto, prašo netenkinti.

10Priešieškiniu atsakovai V. T. ir R. T. priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo atsakovui V. T. 500 Lt turtinės žalos, kurią dėl ieškovo kaltės patyrė apmokėdamas UAB „Atskaitos taškas“ už atliktus ir faktiškai ieškovo veiksmais inicijuotus darbus, parengiant schemą. Atsakovas neturėjo pasirinkimo ir negalėjo šių darbų atsisakyti apmokėti, nes priešingu atveju matavimo darbai iki šiol nebūtų baigti. Be to, atsakovai dėl ieškovo kaltės patyrė diskriminaciją, rūpesčius, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Atsakovai dėl ieškovo kaltės iš vis negalėjo valdyti bei naudoti jiems priklausančio žemės sklypo pagal paskirtį, nes ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis. Ieškovui savavališkai įkasus stulpus atsakovų sklype ir teigiant, kad jie žymi tikrąsias jo žemės sklypo valdas, atsakovai buvo priversti atidėti kelio, skirto privažiuoti prie atsakovų žemės sklypo, įrengimo darbus. Taip pat dviem metams teko sustabdyti miško įveisimo projekto įgyvendinimą, nes pagal įveisimo schemą dalis įveistino miško ploto pateko į ieškovo atsimatuotą žemę jų sklype. Iki Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos pabaigos atsakovas nebespės užbaigti rengti, suderinti ir įgyvendinti planuoto projekto. Atsakovų šeima neteko galimybės gauti planuotas pajamas iš miško įveisimo projekto, o atsižvelgiant į tai, kad šeimoje auga du vaikai ir abu jie tuo metu buvo mokyklinio amžiaus, net ir nelabai didelis planuotų pajamų sumažėjimas sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus ir perteklinius rūpesčius, nes atsakovai turi uždirbti pinigus ne tik sau, bet ir savo vaikams išlaikyti. Atsakovai jaučiasi žeminami ir diskriminuojami dėl to, kad yra naujakuriai, jiems pastoviai reiškiamos nepamatuotos pretenzijos, imituojant savo pažeistų teisių gynimą ir tuo būdu tikslingai vilkinant įsikūrimui reikalingų dokumentų derinimo procesą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovai reikalauja atlyginti neturtinę žalą sumokant po 750 Lt kiekvienam.

11Atsiliepime į priešieškinį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų žemėtvarkos skyrius nurodė, kad atsakovai V. T. ir R. T. pirkdami žemės sklypą planavo jo dalyje, 1 ha žemės plote, įveisti mišką. Tam tikslui įgyvendinti 2010-02-03 buvo gavę leidimą įveisti mišką ne miško žemės sklype. Pradėję planuotus darbus sustabdė, patyrė finansines išlaidas.

12Ieškovas prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

13Ieškinys ir priešieškinys netenkintini.

14Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad ieškovui A. C. pagal jo prašymą ir 1993 m. balandžio 16 d. Širvintų rajono Čiobiškio apylinkės agrarinės tarnybos išvadas, 1993 m. balandžio 19 d. dalyvaujant ieškovui buvo parodytas ir paženklintas vietoje 3,55 ha žemės sklypas, esantis ( - ), Širvintų r. Iš byloje esančios A. C. nuosavybės teisių atkūrimo bylos, matyti, kad 1993 m. balandžio 19 d. taip pat buvo surašytas žemės sklypo (ų) skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktas, o 1994 m. spalio 25 d. Širvintų rajono valdybos sprendimu jam buvo grąžintas natūra 3,61 ha ploto žemės sklypas. Šalia ieškovo žemės sklypo Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. sausio 10 d. sprendimais Nr. 2.10-89-12920 ir Nr. 2.10-89-12918 atkurtos nuosavybės teisės į žemę D. M. ir V. R.. 2010 m. rugpjūčio 2 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi V. R. žemės sklypą, kurio plotas 1,5 ha, unikalus Nr. ( - ), pardavė atsakovui I. R. (nekilnojamo žemės kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 89/45405, b.l. 12-17), o 2009 m. liepos 3 d. privačios žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi D. M. jai žemės sklypą, kurio plotas 2,5 ha, ( - ), pardavė atsakovams V. T. ir R. T. (nekilnojamo žemės kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 89/45409, b.l. 7-12).

15Ieškinyje ieškovas nurodo, kad apskrities viršininko sprendimai, kuriais D. M. ir V. R. atkurtos nuosavybės teisės priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jais atkurta žemė apima ir dalį ieškovo žemės, nes pagal dabartinius riboženklius ieškovui atkurta apie 70 arų mažiau žemės, nei nurodyta atkūrimo dokumentuose. Ieškovas taip pat nurodo, kad jo žemės sklypo riba su D. M. ir V. R. (dabar atsakovams I. R., V. T. ir R. T.) priklausančiais žemės sklypais nepagrįstai perkelta arčiau į jo pusę, todėl jo sklypas sumažėjo.

16Atsakovai su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad jis nepagrįstas, o ieškovas jeigu jam per mažai buvo atkurta žemės ginčą spręsti su nacionaline žemės tarnyba, o ne su atsakovais. Be to, atsakovai prašo taikyti 30 d. senaties terminą ieškinio reikalavimams dėl administracinių aktų panaikinimo.

17Dėl ieškinio senaties.

18Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Tačiau šis terminas yra skirtas sureglamentuoti administracinio individualaus pobūdžio administracinio akto apskundimo tvarką, kai tokį sprendimą skundžia asmuo, kuriam šis sprendimas (individualus teisės aktas) yra skirtas. Tokia išvada seka iš įstatyme formuluojamos apskundimo termino skaičiavimo tvarkos - per trisdešimt dienų nuo sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Kadangi ieškovas nėra subjektas, kuriam atitinkamais Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimais atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, jam šis terminas nėra taikomas ir jam skaičiuojamas nuo tada, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę (Civilinio kodekso 1.127 str. 1 d.).

19Nors ieškovas nurodo, kad apie prašomus panaikinti sprendimus sužinojo mažiau kaip prieš mėnesį iki ieškinio teismui pateikimo, iš bylos medžiagos matyti, kad jis apie jo galimai pažeistas teises sužinojo anksčiau. Iš byloje prie ieškinio pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad apie priimtus sprendimus jis sužinojo 2011 m. lapkričio 17 d., o į teismą kreipėsi 2012 m. sausio 23 d., t.y. praleidus 30 d. terminą (b. l. 9-12). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad jau 2010 m. gegužės 6 d., kai ieškovo ir atsakovų Rasos ir V. T. užsakymu buvo atliekami jiems priklausančių žemės sklypų kadastriniai matavimai, atliekant matavimus, apžiūrint riboženklius dalyvavo tiek ieškovas, tiek atsakovai ir tuo metu išaiškėjo, kad dokumentuose galimai yra neatitikimų (t. 1, b. l. 132), tačiau ieškovas į teismą kreipėsi tik po 1,6 metų. Todėl laikytina, kad jis praleido ieškinio senaties terminą, o tai yra pagrindas ieškiniui atmesti, dalyje dėl administracinių teisės aktų panaikinimo.

20Dėl viršininko įsakymo ir sprendimų panaikinimo.

21Kaip jau minėta ieškovas nurodo, kad atsakovams neteisėtai atkurta dalis žemės į žemę, kuri jau priklauso ieškovui, nes ieškovo žemės sklypas yra mažesnis apie 70 arų nei numatyta dokumentuose.

22Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovui nuosavybės teisės atkurtos pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantį abrisą ir 1993 m. balandžio 19 d. žemės sklypo (ų) skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktą. Atsakovams priklausantys žemės sklypai ir jų riba su ieškovo žemės sklypu suformuota rišantis prie ieškovo nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančio žemės sklypo ribų nužymėjimo abriso ir kitų dokumentų. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovams priklausančių žemės sklypų unikalus Nr. ( - ) ir Nr. ( - )vieta ir ribos atitinka nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, yra atlikti jų kadastriniai matavimai, kurie buvo suderinti su Širvintų žemėtvarkos skyriumi ir VĮ Registrų centru. Jie yra nenuginčyti ir šioje byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad matavimai yra padaryti neteisingai ir, kad nustatytos atsakovų žemės sklypų ribos pažeidžia ieškovo teises. Ieškovui nuosavybės teisės atkurtos ir įregistruotos pagal preliminariuosius matavimus. Teismas ne kartą buvo įpareigojęs ieškovą atlikti tiksliuosius kadastrinius matavimus, kad nustatyti koks yra tikrasis jam priklausančio žemės sklypo plotas, tačiau šio įpareigojimo ieškovas neįvykdė, o tik pateikė UAB „Orkanas“ atliktą žemės sklypų schemą. Tačiau ji neįrodo tikrojo žemės sklypo ploto, nes joje nenurodytos žemės sklypo taškų koordinatės, jų posūkio taškai ir t.t., be to schema nesuderinta su VĮ registrų centru. Todėl teismas laiko, kad ieškovas neįrodė, jog atkuriant nuosavybės teises į D. M. ir V. R. priklausiusius žemės sklypus buvo pažeistos ieškovo teisės, nes nėra aišku koks yra tikrasis atsakovo žemės sklypo plotas.

23Šiuo metu galiojanti Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis numato, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama, o tais atvejais kai atlikus žemės kadastrinius matavimus nustatoma, jog žemės sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės sklypo savininkui kompensuojama pinigais arba vertybiniais popieriais Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi, šiuo atveju ieškovui galėjo būti atkurtos nuosavybės teisės ir į mažesnį žemės sklypą nei nurodyta nuosavybės dokumentuose, nes pagal preliminariuosius matavimus neįmanoma nustatyti tikslaus sklypo ploto ir tuo atveju jeigu ieškovui atkurtas per mažo ploto žemės sklypas viršijantis leistiną matavimo tikslumą, ieškovas galėtų gauti kompensaciją pinigais arba vertybiniais popieriais Vyriausybės nustatyta tvarka. Tačiau, kaip jau minėta, byloje nėra duomenų koks konkrečiai yra ieškovui priklausančio žemės sklypo plotas.

24Ieškovas neįrodė, kad dabar nustatytos žemės sklypo ribos ir riboženkliai nesutampa su riboženkliais kurie buvo pastatyti atkuriant nuosavybės teises į žemę ieškovui. Byloje apklaustas liudytoju vyresnysis technikas A. Š. nurodė, kad dalyvavo statant ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo riboženklius ir jie sutampa su atsakovams I. R., V. T. ir R. T. priklausančių žemės sklypų kadastriniais matavimais. Atsakovai I. R., V. T. ir R. T. nurodė, kad ieškovas savavališkai perkėlė riboženklius iš anksčiau buvusios vietos į atsakovų žemės sklypų gilumą ir remdamasis tuo reiškia šį ieškinį. Tai patvirtina ir byloje esantis UAB „Atskaitos taškas“ raštas dėl kadastrinių matavimų, kuriame nurodoma, kad parodžius gretimų žemės sklypų savininkų riboženklius, paaiškėjo, kad seni riboženkliai atsirado neseniai, o juos įkalė A. C. (t. 1, b.l. 132) ir Nacionalinės žemės tarnybos raštas, kuriame konstatuota, kad ieškovo parodyti pietinėje žemės sklypo dalyje esantys riboženkliai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų bei jo žemės sklypo abrise nurodytų linijų ilgių (t. 1, b.l. 147-150). Visa tai teismo vertinimu, patvirtina, kad ieškovo nurodomos žemės sklypo ribos nesutampa su jo ir D. M. ir V. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylose esančiais žemės sklypų abrisais ir teritorijų planavimo dokumentais.

25Nepagrįstas ieškovo argumentas, jog byloje pateiktas 1938 m. Pigonių k. viensėdžiais išskirstymo planas patvirtina, kad ieškovo žemės sklypo ribos turi būti kitokios. Pirmiausia, ieškovas nepateikė savo sklypo kadastrinių matavimų ir negalima tiksliai nustatyti ar sklypo ribos sutampa. Antra, iš UAB „Orkanas“ schemos matyti, kad pagal 1938 m. Pigonių k. viensėdžiais išskirstymo planą ieškovo sklypo plotas buvo ne 3,61 ha, o 3,4398 ha. Trečia, remiantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika, projektuojant racionalias žemėnaudas, grąžinamo natūra žemės sklypo ribos gali nesutapti su buvusios žemėnaudos ribomis, bet ne daugiau kaip 40 procentų turėtosios žemės valdos. O iš minėtos UAB „Orkanas“ schemos matyti, kad sklypo vieta nesutampa mažiau nei 40 proc.

26Neleidžia teismui daryti priešingos išvados ir faktas, jog ieškovo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje žemės sklypo paženklinimo akte nurodyta, kad gretimybėje šalia ieškovo žemės sklypo yra Padvarionių žemės ūkio bendrovės ir L. L. žemė. Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos atstovė nurodė, kad akte padaryta klaida, nes L. L. žemė nesiriboja su ieškovo, o tik yra greta. Be to, ji nurodė, kad L. L. žemė buvo atkurta vėliau nei ieškovui, todėl negalėjo būti nurodoma, kad ribojasi su ja. Pažymėtina ir tai, kad iš Širvintų rajono Virvyčių žemės ūkio įmonės žemės reformos žemėtvarkos preliminarinio projekto matyti, kad ieškovo žemės sklypas (projekte Nr. 91) nesuribojo su L. L. žeme, o ribojosi su A. J. žemės sklypu (projekte Nr. 133).

27Nesudaro pagrindo panaikinti minėtus administracinius aktus ir ieškovo argumentas, jog atkuriant D. M. ir V. R. nuosavybės teises buvo padaryti imperatyvių normų pažeidimai. Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento 2007 m. lapkričio 23 d. patikrinimo akto Nr. 6.0-69 dėl Vilniaus apskrities Širvintų rajono, Čiobiškio seniūnijos, Virvyčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (papildymo projekto) parengimo darbų išvadose nurodyta, kad esminių pažeidimų ir trūkumų dėl Virvyčių kadastro vietovės žemės reformos žemėvaldos rengimo procedūrų nenustatyta. Be to, šiame projekte suformuota žemės sklypai dešimčiai pretendentų.

28Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys dalyje dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymo ir sprendimų panaikinimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

29Dėl pirkimo pardavimo sutarčių panaikinimo.

30Nenustačius, jog nuosavybės teisės D. M. ir V. R. į žemės sklypus atkurtos neteisėtai nėra pagrindo tenkinti ir ieškovo ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiomis 2009-07-03 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DM-3293, sudarytą tarp D. M. ir V. T. bei R. T. ir 2010-08-02 prikimo-pardavimo sutartį Nr. DP-2482, sudarytą tarp V. R. ir I. R..

31Tuo pačiu pažymėtina, kad patenkinus ieškovo ieškinį, neproporcingai nukentėtų atsakovai, nes jiems nebūtų galimybės privažiuoti prie jiems nuosavybės teises priklausančių žemės sklypų arba kelio, darant tiltą, kaštai būtų labai dideli.

32Dėl žemės sklypų, kadastriniai Nr. 8972/0003:296 ir Nr. 8972/0003:297, kadastrinių matavimų ir šių sklypų ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje pripažinimo negaliojančiais.

33Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo ir atsakovų R. ir V. T. užsakymu UAB „Atskaitos taškas“ apie 2010 m. gegužės 6 d. atliko jiems priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus. 2012 m. gruodžio 2 d. informavo raštu Širvintų žemėtvarkos skyrių, kad vietoje atliekant kadastrinius matavimus buvo rasti riboženkliai, apmatuoti natūralūs žemėnaudos kontūrai, o pradėję kameralinius darbus, rado neatitikimus. Dėl to buvo sukvieti ieškovas ir gretimų žemės sklypų savininkai, kurie nurodė, kad riboženkliai neseniai buvo įkasti kitose vietose ir tai padarė ieškovas. Atlikus kadastrinius matavimus UAB „Atskaitos taškas“ konstatavo, kad sklypų, kadastriniai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), konfigūracija atitinka teritorijų planavimo dokumentus. Ieškovas nesutiko su šiomis ribomis, nepasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo akte. Tačiau Širvintų žemėtvarkos skyrius jam pateiktą kadastrinių matavimų bylą patikrino ir suderino žemės sklypo planą, nes jos atitiko teritorijų planavimo dokumentus. Analogiška situacija su atsakovo I. R. žemės sklypo kadastriniais matavimais – juos atliko UAB „Atskaitos taškas“, su jais nesutiko ieškovas, tačiau Širvintų žemėtvarkos skyrius jam pateiktą kadastrinių matavimų bylą patikrino ir suderino žemės sklypo planą, nes jos atitiko teritorijų planavimo dokumentus.

34Ieškovas šioje byloje neįrodė, kad į atsakovų R. ir V. T. bei I. R. valdomus sklypus buvo atkurtos neteisėtai ir, jog matuojant buvo netinkamai nustatyti riboženkliai. Byloje nustatyta, kad minėtų žemės sklypų ribos atitinka teritorijų planavimo ir nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, todėl nėra pagrindo panaikinti žemės sklypų, kadastriniai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), kadastrinius matavimus, o tuo pačiu ir šių sklypų ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje.

35Remdamasis aukščiau nurodytu, teismas atmeta ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą.

36Dėl priešieškinio.

37Priešieškiniu atsakovai R. ir V. T. prašo priteisti iš ieškovo 500 Lt turtinę žalą, kurią patyrė apmokėdamas UAB „Atskaitos taškas“ už atliktus darbus, t.y. schemos sudarymą, kurią atsakovai buvo priversti daryti dėl ieškovo kaltės.

38Sprendžiant dėl žalos atlyginimo pagrindo, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalą (CK 6.246. 6.247, 6.248, 6.249 str.). nagrinėjamu atveju atsakovai nepateikė jokių įrodymų, jog sumokėjo 500 Lt UAB „Atskaitos taškas“ už schemos sudarymą, todėl byloje nėra įrodymų, jog buvo padaryta žala, o tuo pačiu ir nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, todėl šis priešieškinio reikalavimas netenkinamas.

39Priešieškiniu atsakovai taip pat prašo iš ieškovo priteisti 1500 Lt neturtinę žalą, nes atsakovai dėl ieškovo kaltės patyrė diskriminaciją, rūpesčius, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Atsakovai dėl ieškovo kaltės iš vis negalėjo valdyti bei naudoti jiems priklausančio žemės sklypo pagal paskirtį, nes ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis. Ieškovui savavališkai įkasus stulpus atsakovų sklype ir teigiant, kad jie žymi tikrąsias jo žemės sklypo valdas, atsakovai buvo priversti atidėti kelio, skirto privažiuoti prie atsakovų žemės sklypo, įrengimo darbus. Taip pat dviem metams teko sustabdyti miško įveisimo projekto įgyvendinimą, nes pagal įveisimo schemą dalis įveistino miško ploto pateko į ieškovo atsimatuotą žemę jų sklype. Iki Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos pabaigos atsakovas nebespės užbaigti rengti, suderinti ir įgyvendinti planuoto projekto. Atsakovų šeima neteko galimybės gauti planuotas pajamas iš miško įveisimo projekto, o atsižvelgiant į tai, kad šeimoje auga du vaikai ir abu jie tuo metu buvo mokyklinio amžiaus, net ir nelabai didelis planuotų pajamų sumažėjimas sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus ir perteklinius rūpesčius, nes atsakovai turi uždirbti pinigus ne tik sau, bet ir savo vaikams išlaikyti. Be to, atsakovas nurodė, kad dėl ieškovo kaltės teko nešioti didelius svorius iš žemės sklypo ir dėl to jis patyrė peties traumą ir buvo operuotas.

40Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Kitaip tariant, neturtine žala yra laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialiosioms vertybėms – asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui ir pan.

41Šios bylos kontekste svarbu įvertinti, ar atsakovui yra kilusi prievolė atlyginti ieškovams turtinę ir neturtinę žalą. Tokia prievolė atsakovui kiltų konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas yra privaloma deliktinės atsakomybės sąlyga, išskyrus atvejus, jei įstatymas nustato pareigą atlyginti žalą, padarytą teisėtais veiksmais, todėl šios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atsakovui atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobūdžio turtinės prievolės egzistavimą.

42Rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama būtinybė. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas, tačiau nagrinėjamos bylos duomenys neįgalina to konstatuoti. Nagrinėjamu atveju tai, kad ieškovas gynė savo teises neleisdamas jo manymu, jam priklausančios žemės dalyje daryti kelio, kad kreipėsi į teismą dėl jų gynimo nesudaro pagrindo teigti, kad jis elgėsi neteisėtai. Vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos, gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, esminės reikšmės turi ne ieškinio netenkinimo faktas, o ieškovo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, kas teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi kai bylos aplinkybės liudytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų. Nagrinėjamoje byloje teismo nustatytos aplinkybės neįrodo anksčiau paminėto elgesio standartų pažeidimo, dėl kurio kreipimasis teisminės gynybos galėtų būti įvertintas kaip neteisėta veika CK 6.246 straipsnio prasme, todėl nesant teisinių pagrindų ieškovo veiksmus pripažinti neteisėtais, konstatuojama, kad nėra sąlygų atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti.

43Pažymėtina, kad vertinant neturtinės žalos atsiradimą svarbu įvertinti ir nukentėjusiojo asmens veiksmus (šiuo atveju atsakovų). Kaip jau minėta, atsakovai nurodo, kad jau nuo 2010 metų kilo ginčas dėl žemės sklypų ribų, kad 2011 m. vasarį atsakovai negalėjo patekti į žemės sklypą, nes ieškovas buvo įkasęs stulpus, tačiau atsakovai nesikreipė į valstybės institucijas, kad būtų kuo operatyviau išspręstas ginčas tarp kaimynų ir nekiltų didesnės turtinės ir neturtinės žalos.

44Remiantis aukščiau išdėstytu, priešieškinys netenkintinas.

45Dėl bylinėjimosi išlaidų.

46Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai neturėjo atstovų, o ieškovas buvo atleistas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, ieškovui bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos.

47Byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 181,29 Lt. Kadangi atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba, I. R. ir VĮ registrų centras nereiškė savo reikalavimų, o ieškinys ir priešieškinys atmesti, šios išlaidos priteisimos po 50 proc. iš ieškovo ir iš atsakovų R. ir V. T..

48Ieškinį atmetus naikintinos Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

49Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais,

Nutarė

50Ieškinį ir priešieškinį atmesti.

51Priteisti iš ieškovo A. C. valstybei 90,65 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

52Priteisti iš atsakovų R. T. ir V. T. valstybei po 45,32 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

53Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi – draudimą atsakovams R. T., V. T. ir I. R. perleisti ginčo sklypus kitiems asmenims, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

54Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
1. Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas... 2. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas:
  1. Pripažinti... 3. Ieškovas ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad jis nuo 1994 m.... 4. Atsakovai V. T. ir R. T. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 5. Atsakovas I. R. atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 6. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 7. Atsakovas V. R. atsiliepime nurodė, kad jam buvo atkelta žemė, bet jis ją... 8. Atsakovė D. M. atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškovo ieškinyje... 9. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime nurodė, kad su pareikštu... 10. Priešieškiniu atsakovai V. T. ir R. T. priešieškiniu prašė priteisti iš... 11. Atsiliepime į priešieškinį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 12. Ieškovas prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.... 13. Ieškinys ir priešieškinys netenkintini.... 14. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad ieškovui A. C. pagal jo prašymą ir 1993... 15. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad apskrities viršininko sprendimai, kuriais D.... 16. Atsakovai su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad jis nepagrįstas, o ieškovas... 17. Dėl ieškinio senaties.... 18. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 19. Nors ieškovas nurodo, kad apie prašomus panaikinti sprendimus sužinojo... 20. Dėl viršininko įsakymo ir sprendimų panaikinimo.... 21. Kaip jau minėta ieškovas nurodo, kad atsakovams neteisėtai atkurta dalis... 22. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovui nuosavybės teisės atkurtos pagal... 23. Šiuo metu galiojanti Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis numato,... 24. Ieškovas neįrodė, kad dabar nustatytos žemės sklypo ribos ir riboženkliai... 25. Nepagrįstas ieškovo argumentas, jog byloje pateiktas 1938 m. Pigonių k.... 26. Neleidžia teismui daryti priešingos išvados ir faktas, jog ieškovo... 27. Nesudaro pagrindo panaikinti minėtus administracinius aktus ir ieškovo... 28. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys dalyje... 29. Dėl pirkimo pardavimo sutarčių panaikinimo.... 30. Nenustačius, jog nuosavybės teisės D. M. ir V. R. į žemės sklypus... 31. Tuo pačiu pažymėtina, kad patenkinus ieškovo ieškinį, neproporcingai... 32. Dėl žemės sklypų, kadastriniai Nr. 8972/0003:296 ir Nr. 8972/0003:297,... 33. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo ir atsakovų R. ir V. T. užsakymu... 34. Ieškovas šioje byloje neįrodė, kad į atsakovų R. ir V. T. bei I. R.... 35. Remdamasis aukščiau nurodytu, teismas atmeta ieškovo ieškinį kaip... 36. Dėl priešieškinio.... 37. Priešieškiniu atsakovai R. ir V. T. prašo priteisti iš ieškovo 500 Lt... 38. Sprendžiant dėl žalos atlyginimo pagrindo, būtina nustatyti visas... 39. Priešieškiniu atsakovai taip pat prašo iš ieškovo priteisti 1500 Lt... 40. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis... 41. Šios bylos kontekste svarbu įvertinti, ar atsakovui yra kilusi prievolė... 42. Rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama būtinybė. Pagrindas... 43. Pažymėtina, kad vertinant neturtinės žalos atsiradimą svarbu įvertinti ir... 44. Remiantis aukščiau išdėstytu, priešieškinys netenkintinas.... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 46. Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.... 47. Byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 181,29 Lt. Kadangi... 48. Ieškinį atmetus naikintinos Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m.... 49. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270... 50. Ieškinį ir priešieškinį atmesti.... 51. Priteisti iš ieškovo A. C. valstybei 90,65 Lt procesinių dokumentų... 52. Priteisti iš atsakovų R. T. ir V. T. valstybei po 45,32 Lt procesinių... 53. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Širvintų rajono apylinkės teismo... 54. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...