Byla AS-134-146/2015
Dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. U. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas V. K. U. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. lapkričio 10 d. išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–8, 13), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Krašto apsaugos ministerija) 2014 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 12-01-1758; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Krašto apsaugos ministerijos, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) nepriemoką – 30 170,27 Lt.

5Taip pat pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, prašymą motyvuodamas tuo, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimo. Pareiškėjas paaiškino, kad į teismą nesikreipė, nes turėjo pagrįstą lūkestį, jog valstybė nustatys sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmą; mano, kad šiuo atveju jo pažeistos teisės turėtų būti ginamos realiai ir veiksmingai, o praleistas terminas, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, atnaujintinas.

6II.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi (b. l. 14–16) netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti V. K. U. skundą.

8Iš pareiškėjo skundo turinio ir jo priedų teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčą kelia dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri jam nebuvo išmokėta laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo nuostatų taikymo, priteisimo. Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pateiktą teisės aiškinimą, kad suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Be to, išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje nurodė, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pareiškėjo valstybinė pensija buvo mažinama nuo 2010 m. sausio mėnesio, pirmą sumažintą valstybinę pensiją pareiškėjas gavo 2010 m. vasario mėnesį, nes pensija mokama už praėjusį mėnesį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. vasario 3 d.) patvirtintų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 p.), t. y. pareiškėjas 2010 m. vasario mėnesį sužinojo apie jo valstybinei pensijai taikytiną ribojimą, o skundą teismui išsiuntė 2014 m. lapkričio 10 d. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas padavė skundą praleidęs nustatytą 3 metų terminą.

9Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 1, 2 dalimis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota bylose dėl terminų skundui paduoti atnaujinimo. Įvertinęs pareiškėjo nurodytas termino praleidimo aplinkybes, teismas nenustatė svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriame Konstitucijai prieštaraujančiomis buvo pripažintos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos, buvo priimtas 2012 m. vasario 6 d., oficialiai paskelbtas – 2012 m. rugsėjo 21 d. Nepaisant to, skundą teismui pareiškėjas išsiuntė tik 2014 m. lapkričio 10 d., t. y. praėjus daugiau nei 4 metams nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo dienos ir daugiau nei 2 metams nuo aktualaus Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos. Pareiškėjui nepateikus teismui duomenų, kad egzistavo objektyvios kliūtys, trukdžiusios jam anksčiau kreiptis į teismą, teismas pareiškėjo elgesį vertino kaip delsimą ginti savo pažeistas teises. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad aplinkybės, jog reikalavimui dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo pareikšti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, paaiškėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, o tai, kad šis terminas skaičiuotinas nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo dienos, galutinai išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Nepaisant to, į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2014 m. lapkričio 10 d., t. y. praėjus daugiau nei metams nuo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties paskelbimo dienos. Jokios aplinkybės, kurios sukliudė pareiškėjui nedelsiant po LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties paskelbimo dienos ginti savo teises ir nepriklausė nuo pareiškėjo pasirinkto elgesio būdo, teismui nebuvo nurodytos. Tai, kad pareiškėjas laukė, kol valstybė nustatys sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmą, teismas vertino kaip pareiškėjo pasirinktą pasyvų savo pažeistų teisių gynimo būdą. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad šiuo atveju nenustatyta jokių nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą ir kurios galėtų būti pagrindas atnaujinti praleistą trejų metų procesinį terminą. Atsižvelgiant į tai, taip pat į termino praleidimo mastą, teismas netenkino prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą.

10Nenustatęs pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą, remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašoma priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Krašto apsaugos ministerijos, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką (30 170,27 Lt), priimti atsisakė.

11Taip pat teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pateiktą teisės aiškinimą, kad skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau į teismą asmuo gali kreiptis tik po to, kai tarp šalių yra kilęs ginčas, t. y. tik po to, kai kompetentingas subjektas, mokantis valstybinę pensiją, atsisako išmokėti šios pensijos nepriemoką. Sprendimas, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą, neprivalo būti ginčijamas, svarbu, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, atsisakius priimti skundą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, reikalavimo panaikinti Krašto apsaugos ministerijos 2014 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 12-01-1758 nagrinėjimas netenka prasmės, nes teismas pareiškėjo teisių realiai apginti negalėtų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

12III.

13Pareiškėjas V. K. U. padavė atskirąjį skundą (b. l. 18–22), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį.

14Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai įvertino jo skunde nurodytas skundo padavimo termino praleidimo aplinkybes. Anot pareiškėjo, teismas turėjo pagal jo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti skundą, kadangi kitos administracinės bylos pagal asmenų, kurių gaunamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos buvo sumažintos tuo pačiu pagrindu (t. y. taikant Laikinojo įstatymo nuostatas), skundus dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo buvo išnagrinėtos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir priimti galutiniai teismo sprendimai, kurių pagrindu jau yra išmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos.

15Teisėjų kolegija konstatuoja:

16IV.

17Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį, kuria teismas netenkino jo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti skundą.

18Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 10 d. išsiuntė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Krašto apsaugos ministerijos 2014 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 12-01-1758; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Krašto apsaugos ministerijos, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką – 30 170,27 Lt. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

19Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537) 15 straipsnis numatė, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 28 d. paskelbtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 (t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, <...>), 2 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2012 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92) 1 straipsniu Lietuvos Respublikos Seimas dar kartą pakeitė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išdėstydamas jį taip: „šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2013 m. gruodžio 31 d.“.

20Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka bei Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta valstybinių pensijų mokėjimo tvarka asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Tačiau vėlesniais įstatymo pakeitimais šių nuostatų galiojimas buvo du kartus pratęstas: nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821; atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymu buvo pripažintas netekusiu galios Laikinojo įstatymo 5 straipsnis, taip pat nuo tos pačios datos, t. y. nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu buvo pakeista Konstitucinio Teismo pripažinta prieštaravusia Konstitucijai Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostata) ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92). Taigi, pareiškėjo teisės į paskirtą valstybinę pensiją galimas pažeidimas, skunde apibrėžtas bendru terminu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., atsižvelgiant į paskirtos pensijos perskaičiavimo teisinius pagrindus (Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsniai) bei aplinkybę, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsniu šio įstatymo 4 straipsnio galiojimas buvo pratęstas atitinkamai 2012 metams, po to 2013 metams, galimo pažeidimo laikotarpis gali būti suskirstytas į atitinkamus etapus, kurie procesinių prielaidų kreiptis į teismą prasme turi būti analizuojami atskirai.

21Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje nagrinėjant ginčus dėl paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą, pateiktas teisės normų aiškinimas, kad reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 ir kt.). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 asmens teisės kreiptis gynybos į teismą kontekste (Konstitucijos 30 str. 1 d., ABTĮ 5 str.) išanalizavusi pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimą reglamentuojantį teisinį reguliavimą ir konstatavusi, kad įstatymų leidėjas nei Valstybinių pensijų įstatyme, nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra sureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką ir šios teisės įgyvendinimo tvarkos, taip pat nėra nustatęs įgaliotų mokėti šias pensijas institucijų veiksmų apskundimo terminų, vadovaudamasi ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi, nusprendė, kad kreipimosi į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo procesinio termino prasme pagal analogiją turi būti taikomos panašius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti, t. y. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) nuostata, pagal kurią reikalavimai dėl pensijos nepriemokos gali būti pareikšti per 3 metus nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie priimtą sprendimą. Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo, Krašto apsaugos bei Prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d.), 24 punktas nustato, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Taigi, pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui procesinio termino pradžia.

22Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės rodo, kad pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius atsakovo veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėnesį, t. y. gavęs pirmą sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėnesį, o į teismą dėl 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu susidariusios nepriemokos pareiškėjas kreipėsi 2014 m. lapkričio 10 d., t. y. praleidęs 3 metų terminą minėtam reikalavimui pareikšti. Kita vertus, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821), pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 15 straipsnius apribota valstybinė pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2012 m. vasario mėnesį, todėl akivaizdu, jog trejų metų procesiniai terminai dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų pagrindu 2012–2013 m. susidariusio Lietuvos valstybės įsiskolinimo priteisimo 2014 m. lapkričio 10 d. dar nebuvo pasibaigę (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. AS143-847/2014, AS-56-502/2015, AS-59-502/2015, AS-66-502/2015, AS-192-556/2015, AS-193-556/2015, AS-195-556/2015).

23Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, plėtodamas administracinių teismų praktiką dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl asmenys, kurie 2010 m. vasario mėnesį gavo pirmą sumažintą valstybinę pensiją, pagal galiojančius įstatymus pateko į teisinio neapibrėžtumo situaciją ir objektyviai negalėjo numatyti savo galbūt pažeistų teisių į paskirtą valstybinę pensiją (nuosavybę) gynimo procesinio termino, kuris pagal analogiją buvo nustatytas vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose: 2014 m. sausio 15 d. Nr. AS502-169/2014, 2014 m. vasario 5 d. Nr. AS756-215/2014, 2014 m. balandžio 2 d. Nr. AS602-205/2014, 2014 m. gegužės 28 d. Nr. AS525-497/2014, 2014 m. rugpjūčio 12 d. Nr. AS756-885/2014, 2014 m. rugpjūčio 28 d. Nr. AS602-587/2014, 2014 m. spalio 22 d. Nr. AS624-811/2014 ir kt.). Teismų praktikoje terminų atnaujinimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat kiekvienu atveju į pareiškėjo nurodytas individualias aplinkybes, dėl kurių jis praleido skundo padavimo terminą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (žr. LVAT 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-912/2014).

25Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje taip pat ne kartą pabrėžta, jog vien tai, kad dėl procesinio termino kreiptis į teismą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo kurį laiką vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, negali pateisinti asmens neveiklumo, nepagrįsto delsimo pasirūpinti galbūt pažeistų teisių gynimu. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014, esant panašioms aplinkybėms kaip ir šiuo atveju (asmuo dėl valstybinės pensijos nepriemokos už 2010–2013 metus kreipėsi 2014 m. rugsėjo mėnesį), konstatavo, kad administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą. Išplėstine teisėjų kolegija nurodytoje administracinėje byloje neprotingu laiko tarpu pripažino skundo padavimą teismui 2014 m. rugsėjo mėnesį, atkreipdama dėmesį į tai, kad procesinis terminas kreiptis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo buvo nurodytas LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, tačiau net ir skaičiuojant nuo LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo toliau plėtojama teismų praktika kreipimosi dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo klausimais, pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui paduotas praėjus daugiau nei 10 mėnesių. Analogiški vertinimai pateikti kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, kuriose faktinės aplinkybės labai panašios (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose: 2014 m. lapkričio 21 d. Nr. AS525-924/2014; 2014 m. gruodžio 10 d. Nr. AS756-1281/2014; 2014 m. gruodžio 17 d. Nr. AS822-1163/2014, 2015 m. sausio 14 d. Nr. AS-65-146/2015; 2015 m. sausio 21 d. Nr. AS-90-146/2015 ir kt.).

26Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo atliktas faktinių aplinkybių vertinimas, kiek jis susijęs su pareiškėjo reikalavimu dėl nepriemokos priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., atitinka minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas į teismą kreipėsi dar vėliau nė minėtoje administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014 LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nagrinėtu atveju (t. y. 2014 m. lapkričio, o ne rugsėjo mėnesį), tuo labiau pareiškėjo kreipimasis į teismą vertintinas kaip jo neatsakingas ir protingo laiko tarpo neatitinkantis delsimas kreiptis dėl savo galbūt pažeistų subjektinių teisių gynimo į teismą. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurias būtų galima laikyti objektyviomis kliūtimis ir svarbiomis termino kreiptis į teismą dėl 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos valstybinės pensijos dalies praleidimo priežastimis. Aptariamoje pareiškėjo reikalavimų dalyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė neatnaujinti pareiškėjui skundo padavimo termino dėl skundo reikalavimo, susijusio su valstybinės pensijos nepriemokos už 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpį priteisimu, ir pagrįstai atsisakė priimti šį pareiškėjo skundo reikalavimą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu.

27Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia iškelti administracinį ginčą ir dėl jam paskirtos valstybinės pensijos nepriemokos, kuri susidarė nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikant Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatas, kuriomis šio įstatymo 4 straipsnio galiojimas valstybinių pensijų gavėjams buvo pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92, t. y. Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, buvo pratęstas 2012 metams ir 2013 metams.

28Taigi, pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2012 m. sausio 1 d. yra ribojama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį esant ne tam pačiam teisiniam pagrindui, kuris buvo taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d. Pareiškėjui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4, 15 straipsnius buvo perskaičiuojama (pratęstas perskaičiavimas) nuo 2012 m. sausio 1 d. atsakovui nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2012 m. vasario mėn., t. y. gavęs nurodytu pagrindu sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2012 m. sausio mėn. Skundą teismui pareiškėjas padavė (išsiuntė paštu) 2014 m. lapkričio 10 d., todėl konstatuotina, kad pareiškėjas nepraleido 3 metų procesinio termino kreiptis į teismą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, susidariusios nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikant Laikinojo įstatymo 4, 15 straipsnius, priteisimo. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikomasi naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje administracinėse bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo (žr. jau minėtas LVAT nutartis administracinėse bylose: 2014 m. lapkričio 21 d. Nr. AS525-924/2014; 2014 m. gruodžio 10 d. Nr. AS756-1281/2014; 2014 m. gruodžio 17 d. Nr. AS822-1163/2014 ir kt.).

29Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties dalis, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma priteisti nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 4 ir 15 straipsnių nuostatų taikymo neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina, ir šios skundo dalies priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties dalis paliktina nepakeista.

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

Nutarė

31Pareiškėjo V. K. U. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

32Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties dalį, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjo V. K. U. skundo dalį dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, susidariusios nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 ir 15 straipsnių nuostatų taikymo, priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, panaikinti ir perduoti šios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

33Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

34Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas V. K. U. (toliau – ir pareiškėjas) 2014... 5. Taip pat pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, prašymą... 6. II.... 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi... 8. Iš pareiškėjo skundo turinio ir jo priedų teismas nustatė, kad... 9. Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo... 10. Nenustatęs pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą, remdamasis ABTĮ 37... 11. Taip pat teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 12. III.... 13. Pareiškėjas V. K. U. padavė atskirąjį skundą (b. l.... 14. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai įvertino jo skunde nurodytas skundo... 15. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 16. IV.... 17. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio... 18. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 10 d. išsiuntė teismui skundą, kuriame... 19. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo... 20. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal pirminę Laikinojo... 21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje... 22. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės rodo, kad pareiškėjas apie jo... 23. Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis... 24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, plėtodamas administracinių... 25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje taip pat ne... 26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo atliktas faktinių aplinkybių... 27. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia iškelti... 28. Taigi, pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo... 29. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 31. Pareiškėjo V. K. U. atskirąjį skundą tenkinti iš... 32. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties... 33. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d.... 34. Nutartis neskundžiama....