Byla e2-1195-647/2019
Dėl Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018-09-19 sprendimo Nr. DGKS-5091 darbo byloje Nr. APS-36-17351 panaikinimo

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Alfredas Juknevičius, sekretoriaujant Vaivai Liaubienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Fire Experts“ atstovei advokatei S. G., atsakovės S. S. atstovei advokatei Astai Astrauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Fire Experts“ ieškinį atsakovei S. S., Dėl Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018-09-19 sprendimo Nr. DGKS-5091 darbo byloje Nr. APS-36-17351 panaikinimo,

Nustatė

21. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), kuriuo prašo:

3- panaikinti Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018-09-19 sprendimą, kuriuo atsakovės S. S. ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir panaikintas ieškovės UAB „Fire experts“ direktoriaus 2018-08-16 įsakymas Nr. 2018P-25 „Dėl išskaitos iš S. S. darbo užmokesčio“, priteisiant iš ieškovės UAB „Fire experts“ (į. k. 300622635) atsakovės S. S. (a. k. 4850220190) naudai 297,30 Eur atskaičius mokesčius darbo užmokesčio už 2018 m. liepos mėn., 270,08 Eur atskaičius mokesčius darbo užmokesčio už 2018 m. rugpjūčio mėn. bei 9,50 Eur delspinigių;

4- priteisti iš atsakovės S. S. (a. k. ( - ) ieškovo UAB „Fire experts“ (į. k. 300622635) patirtą 4324,64 Eur žalą;

5- priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. sausio 5 d. su atsakove S. S. ieškovė UAB „Fire experts“ sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią atsakovė S. S. nuo 2018 m. sausio 8 d. pradėjo dirbti pas ieškovą UAB „Fire Experts“ personalo vadybininke. Prieš įsidarbinant atsakovė buvo pateikusi savo gyvenimo aprašymą, nurodžiusi turinti reikalingą pareigoms atlikti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, pakankamą darbo personalo vadove patirtį. Atsakovė 2018-01-08 pasirašytinai buvo supažindinta sujos darbo funkcijomis – personalo vadybininko pareiginiais nuostatais, pagal kuriuos atsakovė be kitų pareigų privalėjo koordinuoti ir vykdyti darbuotojų įmonėje priėmimo, perkėlimo, atleidimo fiksavimą (personalo vadybininko pareiginių nuostatų 8.4. punktas), suderinus su įmonės direktoriumi, struktūrinių padalinių vadovais, ruošti įsakymų projektus, skiriant paskatinimus ar nuobaudas įmonės darbuotojams (personalo vadybininko pareiginių nuostatų 8.18 punktas), užtikrinti socialines darbuotojų užimtumo garantijas, įdarbinimo ir atleidimo iš darbo tvarkos laikymąsi. Pagal su atsakove 2018-01-05 sudarytą darbo sutartį, atsakovei už jos darbo funkcijų vykdymą buvo sutartas 1000,00 Eur dydžio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių. Atsakovė, vykdydama savo, kaip personalo vadybininkės darbo funkcijas, 2018-04-17 priėmė iš UAB „Fire experts“ darbuotojo T. D. prašymą savo noru atleisti jį iš darbo, tačiau šio prašymo neužregistravo. Darbuotojui T. D. išreiškus pageidavimą prašymą dėl atleidimo iš darbo atsiimti, atsakovė atidavė darbuotojui T. D. jo 2018-04-17 prašymo originalą pasilikdama tik kopiją dėl ko nebuvo galima nustatyti, ar darbuotojas T. D. savo 2018-04-17 prašymą atleisti jį iš darbo pačiam prašant atsiėmė įstatymo nustatytu trijų dienų laikotarpiu. Be šio, atsakovė, kaip personalo vadybininkė, nepareikalavo darbuotojo prašymo atsiimti raštu arba bent jau atliekant prierašą ant originalaus prašymo, jog darbuotojas prašymą atleisti jį iš darbo atsiima, dėl ko susidarė dėl darbuotojo atleidimo neaiški situacija, kurios rašytiniais įrodymais nebuvo galima nustatyti, t.y. nebuvo aišku, ar darbuotojas prašymą atleisti jį iš darbo atsiėmė, nes teigė tik palaikysiąs pas save, o, jei iš tikrųjų atsiėmė, ar įstatymo nustatytu trijų dienų laikotarpiu. Pažymėtina ir tai, jog nei įmonės vadovas, kuris privalėjo pasirašyti darbuotojo T. D. darbo sutarties nutraukimą, nei pati atsakovė, iš esamų aplinkybių, kai darbuotojas prašymą atleisti iš darbo atsiėmė, nefiksuojant raštu prašymo atsiėmimo datos atliekant prierašą ar reikalaujant savo valią išreikšti raštu, nesuprato tikrosios darbuotojo valios dėl jo atleidimo ar neatleidimo iš darbo savo noru, kadangi žodiniai susitarimai su darbuotoju buvo, jog darbdavys ieškos kito darbuotojo, o T. D. ieškos kito darbo. Personalo vadybininkė, kurios darbo funkcijos yra užtikrinti darbuotojų tinkamą ir teisėtą atleidimą iš darbo, raštu įsakymo, panaikinančio 2018-05-21 įsakymą atleisti darbuotoją iš darbo nesurašė bei darbuotojo su juo pasirašytinai nepažindino, kas leido tokią situaciją darbuotojui T. D. laikyti, jog jis iš darbo yra atleistas pagal jo 2018-04-17 prašymą kurį jis atsiėmė. Apie tai, jog darbuotojas T. D. pagal jo 2018-04-17 prašymą nėra atleistas iš darbo, o personalo vadybininkės parengtas įsakymas dėl jo atleidimo šiuo pagrindu yra panaikintas, darbuotojas T. D. buvo informuotas raštu tik 2018-05-31. 2018 m. birželio 13 d. atsakovės buvo pareikalauta pasiaiškinti, kodėl darbuotojas T. D. apie tai, jog jis nėra atleistas iš darbo, o 2018-05-21 įsakymas Nr.2018/P-12 dėl jo atleidimo pačiam prašant yra panaikintas, nebuvo iš karto, tą pačią dieną pasirašytinai informuotas. 2018 m. birželio 20 d. atsakovė pateikė pasiaiškinimą, kuriame ji nurodė, jog 2018-05-21 T. D. pateikus atleidimo dokumentus jis buvo informuotas žodžiu, kad nebus atleistas, jei nepasirašys atleidimo dokumentų, ir kitą dieną turi būti darbo vietoje, priešingu atveju jam bus fiksuojamos pravaikštos. Atsakovės teigimu, T. D. informaciją suprato, todėl papildomai raštu informuotas nebuvo. Dėl išvardintų atsakovės netinkamo pareigų vykdymo ieškovė patyrė žalą sumokėdamas pripažintam neteisėtai atleistam darbuotojui T. D. pagal Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 06 27 sprendimą Nr. DGKS-3433 4324,64 Eur. Viso dėl atsakovės netinkamo darbinių pareigų vykdymo ieškovė patyrė 4344,64 Eur žalos, t. y. sumokėjo neteisėtai atleistam darbuotojui daugiau kaip trijų mėnesių jo darbo užmokestį, nors neteisėtai atleistas darbuotojas nedirbo, jokių darbo funkcijų neatliko, neprisidėjo prie pelno įmonei gavimo, taigi, buvo sumokėta ne už darbuotojo darbą, o už netinkamą jo atleidimą iš darbo. DK 153 straipsnis reglamentuoja darbuotojo atlyginamos turtinės žalos ribas, kur numatyta, jog išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Atsakovės padaryta žala ieškovei viršija tris atsakovės vidutinius darbo užmokesčius, tačiau priteistina visa ieškovo patirta 4324,64 Eur žala, kadangi žala padaryta dėl didelio atsakovės neatsargumo, be to, visos žalos atlyginimą numato įmonėje pasirašyta kolektyvinė sutartis. Jei darbuotojas T. D. būtų raštu informuotas apie tai, jog darbo santykiai su juo tęsiasi, darbdaviui nebūtų kilusios neigiamos pasekmės dėl pripažinimo darbuotojo atleidimo iš darbo neteisėtu.

72. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškovės UAB „Fire Experts“ ieškinį atsakovei S. S. atmesti visa apimtimi kaip nepagrįstą, priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8Atsiliepime nurodė, kad 2018-06-27 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija (Darbo ginčų komisija) priėmė sprendimą Nr. DGKS-3433 dėl darbo bylos Nr. APS-36-10327, pradėtos pagal T. D. prašymą UAB „Fire experts“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei neturtinės žalos išieškojimo. Sprendimu Darbo ginčų komisija patenkino ieškovo T. D. prašymą iš dalies: pripažino ieškovo T. D. atleidimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 55 str. 1 d. neteisėtu; nuspendė laikyti, kad ieškovo T. D. darbo sutartis nutraukta Darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; išieškoti ieškovo T. D. naudai iš ieškovės UAB „Fire experts“ 1000 Eur, neatskaičius mokesčių, kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo, 1291,87 Eur neatskaičius mokesčių, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (imtinai) bei po 47,58 Eur, neatskaičius mokesčių, už kiekvieną paskesnę darbo dieną iki Darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus; nusprendė netenkinti ieškovo prašymo dalyje dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo bei neturtinės žalos išieškojimo. kad Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuotose atsakovės ir direktoriaus susirašinėjimo žinutėse nurodoma, kad A. L. (Direktorius) kreipėsi į atsakovę klausdamas, ar darbuotojas T. D. atsiėmė prašymą išeiti iš darbo savo noru. (2018-04-30 10:44 val.). Atsakydama atsakovė nurodė, kad prašymas yra atsiimtas (2018-04-30 11:34 val.), toliau direktoriui paklausus kaip T. D. pakomentavo atsiėmimą, atsakovė nurodė, kad T. D. sakė kad atsiima kol kas <...>. Atsakovė nurodo direktoriui, kad T. D. atsiimtą prašymą suplėšė, todėl nebėra pagrindo atleisti paties prašymu (2018-05-03 16:22 val.). Nurodytina, kad žinutėse atsakovė teisingai konsultavo direktorių sakydama, jog „Jis [T. D.] turėjo teisę atsiimti [prašymą]. Jam grįžus [iš atostogų] reikia tartis kaip ir kalbėjote, arba jei būtina atleisti – tada darbdavio valia arba pagal susitarimą“ (2018-05-03 16:25 val.). Atsakydama į ieškovės klausimus, atsakovė nurodė, kad „jei jis [T. D.] atsisakytų pasirašyti atleidimo dokumentus, tada [jo] neatleisim. Arba tarpusavio susitarimu. Nepriversim žmogaus išeiti „savo noru“, jei jis nenori išeiti“ (2018-05-17 16:41 val.). Įvertinus šį susirašinėjimą akivaizdu, kad tiek atsakovei, tiek ieškovei, darbuotojo T. D. valia nekėlė jokių abejonių. Tą patvirtino ir Darbo ginčų komisija, nurodydama, kad nesant raštiškai išreikštos darbuotojo valios nutraukti darbo sutartį pagal LR DK 55 str. 1 d., nebuvo jokio pagrindo priimti įsakymą dėl atleidimo iš darbo bei padaryti atitinkama įrašą darbo sutartyje. Trečia, nepaisant to, kad direktoriui buvo išaiškintos visos aplinkybės apie darbuotojo valios atšaukti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, direktorius žinutėmis jam pavaldžiai atsakovei nurodė: „pasiruošk namų darbus. Kompensacijos tikrai nemokėsim (2018-05-07 16:45 val.), o atsakydamas į atsakovės klausimą „kokius namų darbus?“, Direktorius nurodo :“ ta pagristi jam kad kito varianto kaip ir nerakaip pasirašyti atleidimo dok <..>“. Svarbu pažymėti, kad ne tik dokumentai buvo parengti direktoriaus liepimu, bet ir direktorius panaikino pačią T. D. darbo vietą, paėmė kompiuterį, ištrynė jo kontaktus iš internetinio puslapio jam būnant atostogose. Vertinant asmenų, kuriems tenka atsakomybė už priimtus sprendimus atleisti T. D. jo paties prašymu, veiksmų teisėtumą yra reikšmingi įmonės vadovo A. L. nurodymai, kuriais jis ragina atsakovę imtis veiksmų, kurie turi ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. požymių. 20018-05-17 žinute ieškovė atsakovei nurodo „reikia ant prašymo jo panašų [parašą] uždėti, vizą, kad gauta ir t.t.“ Taigi, nors atsakovė turėjo pareigą konsultuoti įmonės vadovą personalo klausimais, Darbo ginčų bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei nebuvo suteikti įgaliojimai priimti sprendimus darbo sutarčių nutraukimo ir panašiais klausimais. Tokius sprendimus autonomiškai priiminėjo įmonės vadovas, o atsakovė juos tik įgyvendino. Pažymėtina, kad direktorius buvo ne tik įmonės savininkas ir direktorius, bet ir tiesioginis T. D. vadovas pagal pareigas, T. D. buvo jam tiesiogiai pavaldus pagal įmonėje esančią pareigybių hierarchiją. Direktorius buvo ne tik įmonės vadovas ir savininkas, bet ir tiesioginis T. D. vadovas, kuris sprendė jo karjeros klausimus. Tai, kad ieškovė (būdamas ne tik įmonės direktorius, bet ir tiesioginis Tado vadovas) pats nerodė protingos iniciatyvos išsiaiškinti darbuotojo valią ir atitinkamai veikti (priimti sprendimus dėl įsakymo panaikinimo), šiuo atveju, jo paties neveikimas lėmė, kad darbuotojas T. D. iš darbo buvo atleistas neteisėtai. Taigi, ieškovė ieškiniu neįrodė atsakovės neteisėtos veikos, betarpiškai nulėmusios darbuotojo T. D. neteisėtą atleidimą iš darbo, dėl ko negali kilti ir jos civilinė atsakomybė dėl atsiradusios žalos ieškovei.

93. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti. Ieškinį palaikė ir papildomai nurodė, kad darbo ginčų komisija sprendime dėl T. D. atleidimo nurodė, kad buvo padarytos klaidos, t. y. neišsiaiškinta darbuotojo valia, įsakymas buvo pasirašytas, tačiau savalaikiai nebuvo atšauktas, informuotas žmogus apie įsakymo negaliojimą buvo ženkliai vėliau. Aplinkybės lėmė, kad T. D. atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu. Darbo ginčų komisiją netinkamą pareigų vykdymą interpretavo taip, kad darbuotoja negali viena atsakyti dėl neteisėto darbo atleidimo. Darbo ginčų komisijos sprendimas yra neišsamus, teiginiai prieštarauja byloje esančiai medžiagai, todėl yra naikintinas. Į darbą priimą darbuotoją ir atleidžia vadovas. T. D. atleidimas vyko konsultuojantis su atsakove. Iš bylos medžiagos yra akivaizdu, kad darbuotoja padarė klaidų vykdydama darbo funkcijas. Vadovas nepasakė, kad darbuotoją siekiama atleisti bet kokiomis priemonėmis. Vadavo sprendimas buvo paremtas atsakovės konsultacijomis.

10Atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad buvo įteiktas darbuotojo prašymas atleisti, kurį darbuotojas galiausiai atsiėmė. Nekyla abejonių, kad T. D. atsiėmė prašymą atleisti iš darbo. Atsakovė aiškiai nurodė vadovui, kad atleisti darbuotojo jo paties prašymu nėra jokio teisinio pagrindo. Darbdavys turėdamas aiškų planų atleisti darbuotoją nenorėjo išmokėti kompensacijų. Tikroji problema, kad darbdavys ėmė atleidinėti darbuotoją net ir žinodamas jo tikrąją valią. Atsakovė nebūtų ėmusis iniciatyvos atleisti darbuotojo, šiuo atveju vadovas prisiėmė rizikingesnį sprendimą. Galutinis sprendimas yra vadovo.

11Ieškinys atmestinas.

124. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė yra ieškovės personalo vadybininkė (2018-01-05 darbo sutartis Nr. 226 1.2 p.). Personalo vadybininko pareiginių nuostatų, patvirtintų atsakovės direktoriaus 2013-09-27 įsakymu Nr. 2013/213 8.18 p. numato, jog personalo vadybininkas, suderinus su įmonės direktoriumi, struktūrinių padalinių vadovais, privalo ruošti įsakymų projektus, skiriant paskatinimus ar nuobaudas įmonės darbuotojams. Personalo vadybininko pareiginių nuostatų 8.4 p. įpareigoja personalo vadybininką koordinuoti ir vykdyti darbuotojų pokyčių fiksavimą įmonėje – priėmimo, perkėlimo, atleidimo ir pan.

135. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija 2018 m. birželio 27 d. Nr. DGKS- 3433 darbo byloje Nr. APS-36-10327 nusprendė pripažinti ieškovo T. D., a. k. ( - ) atleidimą iš darbo iš UAB „Fire experts“, į. k. 300622635, 2018 m. gegužės 21 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 str. l d. neteisėtu; laikyti, kad darbo sutartis tarp ieškovo T. D., a. k. ( - ) ir atsakovės UAB „Fire experts“, į. k. 300622635, nutraukta darbo ginčų komisijos (darbo ginčus nagrinėjančio organo) sprendimu jo įsiteisėjimo dieną. Nurodytu sprendimu taip pat nuspręsta išieškoti ieškovo T. D., a. k. ( - ) naudai iš atsakovės UAB „Fire experts“, į. k. 300622635, 1000 Eur neatskaičius mokesčių, kompensacijos už neteisėtą atleidimą iš darbo. Išieškoti ieškovo T. D., a. k. ( - ) naudai iš atsakovės UAB „Fire experts“, į. k. 300622635, 1291,87 Eur, neatskaičius mokesčių, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (imtinai), bei po 47,85 Eur, neatskaičius mokesčių, už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant 5 (penkių) darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo dieną, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus bei netenkinti ieškovo prašymo dalyje dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo bei neturtinės žalos išieškojimo. Ieškovės vertinimu, dėl atsakovės netinkamo darbinių pareigų vykdymo ieškovė patyrė 4344,64 Eur žalos, t. y. sumokėjo neteisėtai atleistam darbuotojui daugiau kaip trijų mėnesių jo darbo užmokestį, nors neteisėtai atleistas darbuotojas nedirbo, jokių darbo funkcijų neatliko, neprisidėjo prie pelno įmonei gavimo, taigi, buvo sumokėta ne už darbuotojo darbą, o už netinkamą jo atleidimą iš darbo. Ieškovė nurodo, kad dėl netinkamo atsakovės darbo pareigų atlikimo susidarė situacija, kuomet nebuvo aišku, ar T. D. prašymą atleisti jį iš darbo atsiėmė, nes teigė tik palaikysiąs pas save, o, jei iš tikrųjų atsiėmė, ar įstatymo nustatytu trijų dienų laikotarpiu.

146. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Tai reiškia, kad šiuo atveju galioja taisyklė, jog įrodinėti turi tas, kas teigia, t. y. ieškovė turi įrodyti, kad atsakovė netinkamai atliko savo darbo pareigas, o pareigų atlikimas lėmė žalos ieškovei atsiradimą. Panašios įstatymo nuostatos iš esmės yra numatytos CPK 178 str., t. y. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad atsakovė yra darbuotoja, todėl įrodinėjimo našta neabejotinai tenka ieškovei, kuri yra stipresnė teisinio santykio šalis. Pažymėtina, kad ir kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šalių padėtis darbo ginče nelygiavertė – darbdavys socialiniu ir ekonominiu aspektu yra nepalyginamai stipresnė šalis, o ginčo baigtis dažniausiai susijusi su darbuotojo ir (ar) jo šeimos pragyvenimo šaltiniu, todėl sukelia socialinę įtampą, tai turi įtakos visuomenės interesams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. J. v. UAB „Liutgaras“, bylos Nr. 3K-3-541/2011; ir kt.).

157. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė iš esmės tinkamai informavo ieškovės direktorių apie susidariusią situaciją dėl T. D.. Byloje ieškovė neįrodė, kad darbovietėje buvo nustatytos konkrečios prašymų atleisti iš darbo (ar kitų panašių prašymų) registravimo, teikimo ir pan. taisyklės. Priešingai, iš bylos duomenų akivaizdu, kad ieškovė pernelyg neformalizavo šių procedūrų, atsakovė ir ieškovės direktorius nuolat bendraudavo „Skype“ programa, o atsakovė išsamiai ir nedviprasmiškai informuodavo ieškovės direktorių apie T. D. veiksmus, pateikdavo visą turimą informaciją, nurodydavo galimus tolimesnius ieškovės veiksmus atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą. Įvertinus pateiktą susirašinėjimą, matyti, kad atsakovė tinkamai informavo ieškovės direktorių apie susidariusią situaciją dėl T. D., todėl laikytina, jog tinkamai atliko savo darbo funkcijas. Teismo vertinimu, negalima teigti, kad atsakovė savo veikimu ar neveikimu padarė žalos ieškovei, kadangi sprendimus dėl darbuotojų atleidimo priimdavo ir šiuo konkrečiu atveju priėmė ieškovės direktorius. Esant nustatytoms aplinkybėms, nėra civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, ieškovė šių sąlygų neįrodė, todėl ieškinys atmestinas, Darbo ginčų komisijos 2018-09-19 sprendimas Nr. DGKS-5091 darbo byloje Nr. APS-36-17351 paliktinas nepakeistas.

168. Įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismas taip pat laiko, kad atsakovės pagrindinio reikalavimo tenkinimas yra pakankama satisfakcija jos neturtinei žalai kompensuoti. Byloje nėra duomenų apie reikšmingus, sukrečiančius atsakovės išgyvenimus, ar tokias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

179. Pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 str. 3-4 d.). Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 str. 7 d.).

1810. Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, iš ieškovės atsakovei priteistina iš viso 515,00 Eur atstovavimo išlaidų.

1911. Iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė nei valstybei priteistina minimali suma, todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos.

20Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 – 260 straipsniais, 270 straipsniu,

Nutarė

21Ieškinį atmesti ir Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018-09-19 sprendimą Nr. DGKS-5091 darbo byloje Nr. APS-36-17351 palikti nepakeistu.

22Panaikinti atsakovės UAB „Fire Experts“, į. k. 300622635, 2018 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. 2018P-25 „Dėl išskaitos iš S. S. darbo užmokesčio“, kaip neteisėtą ir išieškoti ieškovės S. S., a. k. ( - ) naudai iš atsakovės UAB „Fire Experts“, į. k. 300622635, 297,30 Eur (du šimtai devyniasdešimt septyni eurai 30 ct), atskaičius mokesčius, darbo užmokesčio už 2018 m. liepos mėn., 270,08 Eur (du šimtai septyniasdešimt eurų 8 ct), atskaičius mokesčius, darbo užmokesčio už 2018 m. rugpjūčio mėn. bei 9,50 Eur (devyni eurai 50 ct) delspinigių. Netenkinti ieškovės prašymo dalyje dėl neturtinės žalos kompensavimo pinigais.

23Priteisti iš ieškovės UAB „Fire Experts“, į. k. 300622635, atsakovei S. S., a. k. ( - ) 515,00 (penki šimtai penkiolika eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.

24Sprendimui įsiteisėjus grąžinti darbo bylas Nr. APS-36-17351 ir APS-36-19280.

25Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Alfredas... 2. 1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), kuriuo prašo:... 3. - panaikinti Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018-09-19... 4. - priteisti iš atsakovės S. S. (a. k. ( - ) ieškovo UAB „Fire experts“... 5. - priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.... 6. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. sausio 5 d. su atsakove S. S. ieškovė UAB... 7. 2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškovės UAB „Fire... 8. Atsiliepime nurodė, kad 2018-06-27 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo... 9. 3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti.... 10. Atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad buvo įteiktas... 11. Ieškinys atmestinas. ... 12. 4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė yra ieškovės personalo... 13. 5. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus... 14. 6. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi... 15. 7. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė iš esmės tinkamai informavo... 16. 8. Įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismas taip pat laiko, kad... 17. 9. Pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės... 18. 10. Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios... 19. 11. Iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų... 20. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos... 21. Ieškinį atmesti ir Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos... 22. Panaikinti atsakovės UAB „Fire Experts“, į. k. 300622635, 2018 m.... 23. Priteisti iš ieškovės UAB „Fire Experts“, į. k. 300622635, atsakovei S.... 24. Sprendimui įsiteisėjus grąžinti darbo bylas Nr. APS-36-17351 ir... 25. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus...