Byla N-575-815-06
Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 9 d. nutarties P. K. administracinio teisės pažeidimo byloje

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. K. įgalioto atstovo advokato Valdemaro Stančiko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 9 d. nutarties P. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

2Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

3Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros pareigūnas 2005 m. lapkričio 4 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą P. K. dėl ATPK 78 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo už tai, kad jis 2005 m. spalio l d. Vaidagų kaime, Kalesninkų seniūnijoje, Šalčininkų rajone be leidimo, savavališkai, Vaidagų kaimo kapinėse nupjovė 8 medžius: 6 pušis ir 2 liepas. Pušų kelmų skersmenys buvo: 70 cm, 60 cm, 58 cm, 57 cm, 52 cm, 44 cm; liepų – 70 cm ir 41 cm, Protokole nurodyta, kad P. K. savo veiksmais pažeidė nustatytą tvarką, kertant medžius, augančius ne miško žemėje.

4Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu P. K. pagal ATPK 78 str. 1 d. paskirta 150 Lt bauda ir pasiūlyta atlyginti 5400 Lt padarytą žalą.

5Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. K. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros 2005-11-22 nutarimą, kuriuo jis buvo nubaustas 150 Lt bauda. Skunde nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą surašė Šalčininkų rajono agentūra, kuri, kaip juridinis asmuo, niekur neįregistruota. Be to, iš protokolo ir nutarimo nesimato, kokį norminį teisės aktą jis pažeidė. Paaiškino, kad medžiai, kuriuos jis nupjovė, trukdė antkapiams. Keturis medžius jis nupjovė augančius prie jo artimųjų kapo ir dar keturis medžius nupjauti paprašė jo kaimynė. Dėl medžių nupjovimo jis dar prieš metus kreipėsi į seniūnę, tačiau pastaroji paaiškino, kad tam nėra lėšų. Todėl jis suprato, kad savo lėšomis medžius nupjauti jis turėjo teisę ir galėjo. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju turėjo būti taikoma aplinkos ministro 2001 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 274 patvirtinta Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarka. Šios tvarkos 13.4 punktas numato, jog leidimas kirsti ar pertvarkyti želdinius nereikalingas kertant želdinius, augančius kapavietėse. Be to, šios tvarkos 20.4.2. punktas numato, kad želdinių vertės, turint leidimą kirsti ar pertvarkyti želdinius, atlyginti nereikia, kai želdiniai auga kapinėse ir gadina paminklus bei antkapius.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. sausio 9 d. nutartimi nutarė skundo netenkinti, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą. Teismas vertino, kad P. K. padarytas teisės pažeidimas yra įrodytas, jis kvalifikuotas tinkamai, nuobauda paskirta sankcijos ribose, atsižvelgiant į visas bylai reikšmingas aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę, todėl naikinti ginčijamą nutarimą, arba keisti juo paskirtą nuobaudą nėra jokio pagrindo. Teismas pažymėjo, jog tai, kad P. K. Vaidagų kaimo kapinėse iškirto 8 medžius, yra nustatyta byloje surinkta medžiaga, tai pripažįsta ir pats pažeidėjas. Įgaliotų institucijų leidimo ar sutikimo pareiškėjas neturėjo, jo nepateikė ir teismo posėdžio metu. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo paaiškinimus, kad medžius kapinėse kirsti žodžiu jam leido seniūnė. Teismas taip pat nurodė, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime nėra įrašytas šiuos dokumentus surašiusios institucijos pilnas pavadinimas. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjui turėjo būti žinoma, kokia institucija surašė šiuos dokumentus, todėl vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo bylai nutraukti. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad leidimas kirsti medžius kapinėse nereikalingas. Aplinkos ministerijos 1998-02-17 įsakymu Nr. 31 yra patvirtinta Medžių ir krūmų, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros ir nuostolių, juos iškirtus, atlyginimo tvarka, kurios 4 p. nustatyta, kad miestų, miestelių ir kaimų bendro naudojimo vietose (parkuose, skveruose, aikštėse, alėjose, gatvėse, sodininkų bendrijose, kapinėse bei dvarų parkuose ir kt.) esantys želdiniai tvarkomi pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus (želdinių tvarkymo, rekonstrukcijos schemas ir kt.). Šios Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad saugotinus medžius ir krūmus draudžiama kirsti ar kitaip pertvarkyti be savivaldybės institucijos (arba jos įgaliotos seniūnijos) leidimo, suderinto su Aplinkos apsaugos ministerijos regiono departamento aplinkos apsaugos agentūra ir su kitomis suinteresuotomis institucijomis. Saugotinų medžių ir krūmų kirtimas ar kitoks pertvarkymas be leidimo laikomas savavališku. Todėl teismas padarė išvadą, kad P. K. Vaidagų kaimo kapinėse 8 medžius iškirto savavališkai ir administracinėn atsakomybėn už tai jis yra patrauktas teisėtai ir pagrįstai.

7Administracinėn atsakomybėn patraukto P. K. įgaliotas atstovas adv. V.Stančikas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono agentūros 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Paaiškina, kad ATPK 260 str. l d., be kitų reikalavimų, keliamų administracinio teisės pažeidimo protokolui, įpareigoja tiksliai nurodyti protokolą surašiusio asmens pareigybę. Analogiškas reikalavimas, numatytas ATPK 286 str. l d., keliamas ir nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje turiniui. P. K. surašytuose procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad juos surašė „Šalčininkų rajono agentūros“ pareigūnas. Dėl to buvo suvaržytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, nes jis negalėjo įsitikinti, kad protokolą surašė įgaliotas pareigūnas. Atstovas pažymi, kad P. K. nėra lietuvių kilmės asmuo ir sunkiai kalba valstybine lietuvių kalba. Apeliantas taip pat paaiškina, kad ATPK 260 str. 1 d. bei 286 str. 2 d., numatančios reikalavimus administracinio teisės pažeidimo protokolo ar nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje turiniui, įpareigoja šiuos procesinius dokumentus surašantį pareigūną ar organą tiksliai nurodyti ir teisės aktą, kurio reikalavimus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tačiau tiek P. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime nėra nurodytas joks konkretus, galiojantis teisės aktas, kuris įpareigoja asmenį gauti leidimą kirsti medžius kapinėse. Apelianto teigimu, kaltinimas protokole yra suformuotas netinkamai, todėl tolimesnė administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalima. Atstovas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje remiasi Aplinkos ministerijos 1998 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 31 patvirtinta Medžių ir krūmų, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros ir nuostolių, juos iškirtus, atlyginimo tvarką, tačiau šis teisės aktas šiuo metu yra negaliojantis (panaikintas Aplinkos ministerijos 1999 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 74). Apeliantas taip pat nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Paaiškina, kad patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai yra įrodymai teisės pažeidimo byloje, tačiau teismas jais nesirėmė. P. K. yra nurodęs, kad dėl kapinių sutvarkymo jis kreipėsi į seniūnijos seniūnę, tačiau buvo atsakyta, jog šiuo metu pinigų nėra, todėl leista problemą spręsti savomis jėgomis. Iš nurodytų faktinių aplinkybių matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo veikė turėdamas atitinkamų valstybės institucijų įgaliojimą (leidimą). Apelianto nuomone, šiuo atveju taikytinos Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 274 patvirtintos Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos 13.2 punktas, kuris numato, kad leidimo nereikia šalinti (kirsti) vėjavartas, vėjalaužas, snieglaužas, nudžiūvusius medžius ir krūmus, krūmus kelia pavojų žmonėms, pastatams ar eismui, kai darbus vykdo žemės savininkas arba valdytojas ar jų įgaliotas asmuo. P. K. kreipėsi į įgaliotą valstybės instituciją ir gavo jos leidimą sutvarkyti kapines. Be to, P. K. paaiškino, kad medžiai buvo avarinės būklės, šakos krito ir gadino paminklus, galėjo sužeisti kapines lankančius žmones. Apelianto įsitikinimu, P. K. veikoje yra ir būtinojo reikalingumo požymių (ATPK 17 str.), kadangi buvo pašalintas asmenų sveikatai ir turtui gresiantis pavojus.

8Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:

9Apeliacinis skundas netenkinamas.

10Administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 str. 2 d. numatyta, kad savavališkas žaliųjų vejų, gėlynų, medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje, žalojimas arba naikinimas (kirtimas, šakų laužymas ar kitoks pašalinimas, žievės lupimas nuo kamieno, kamieno tašymas ar kapojimas, medžių ir krūmų genėjimas pažeidžiant nustatytą tvarką, medelių išrovimas, žemės nukasimas nuo šaknų, dalies šaknų nukirtimas ar kitoks pašalinimas, taip pat naikinimas naudojant želdiniams kenksmingas chemines medžiagas) miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių bendrojo naudojimo vietose, ruožuose išilgai automobilių kelių ir geležinkelių, vandens telkinių, pakrančių apsauginėse juostose ar zonose bei vietose, saugomose pagal specialius sprendimus, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų litų ir baudą pareigūnams - nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

11Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtame ATPK straipsnyje vartojamas žodis „savavališkas“ nėra specialusis teisinis terminas, todėl jis turi būti suprantamas taip kaip įprasta bendrinėje kalboje. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne nurodyta, kad „savavalis (savavališkas)“– tas, kas nesilaiko įstatymų, taisyklių (DLKŽ, Vilnius, 2000, P. 680). Todėl medžių, krūmų, žaliųjų vejų, gėlynų ne miško žemėje priežiūrą ir tvarkymą nustatančių teisės aktų nesilaikymas yra būtinasis ATPK 78 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymis. Konkretaus teisės akto reikalavimų pažeidimas turi būti nurodomas ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pareikštame kaltinime.

12Šioje byloje P. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad „savo veiksmais P. K. pažeidė nustatytą tvarką kertant medžius, augančius ne miško žemėje“. Taigi, P. K. yra kaltinimas abstrakčiu „nustatytos tvarkos pažeidimu“, kuris gali būti suprantamas įvairiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas kaltinimas suvaržo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Pagal tokį kaltinimą vykdomas bylos procesas negali būti laikomas sąžiningu ir teisingu.

13Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareigą gauti leidimą iš savivaldybės kirsti saugotinus medžius ir krūmus nustato Aplinkos apsaugos ministerijos 1998 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 31 patvirtinta Medžių ir krūmų, augančių ne miško žemėje, apsaugos priežiūros ir nuostolių, juos iškirtus, atlyginimo tvarka. Tačiau minėtas teisės aktas Aplinkos ministerijos 1999 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 74 yra pripažintas netekusiu galios nuo 1999 m. kovo 20 d. t.y. dar iki pareiškėjui atliekant inkriminuojamus veiksmus. Todėl pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų nepašalino.

14Minėtas administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumas negali būti pašalintas ir apeliacinės instancijos teisme, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Todėl institucijos nutarimas ir pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinami ir byla grąžinama iš naujo tirti įgaliotai institucijai.

15Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, nesudaro pagrindo bylai nutraukti. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad P. K. medžius iškirto veikdamas būtinojo reikalingumo situacijoje, siekdamas pašalinti realų pavojų kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

17P. K. įgalioto atstovo advokato Valdemaro Stančiko apeliacinį skundą patenkinti iš dalies:

18Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 9 d. nutartį ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai.

19Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai