Byla A-492-2251-12

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

3dalyvaujant atsakovo atstovui Mantui Stasiukoniui,

4trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Algimantui Žvikui,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno medžiotojų klubo „Lėdas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno medžiotojų klubo „Lėdas“ skundą atsakovui Kėdainių rajono savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys M. P. ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, miškams, vandenų telkiniams ir hidrotechnikos įrenginiams įvertinti komisija).

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8pareiškėjas Kauno medžiotojų klubas „Lėdas“ (toliau – ir MK „Lėdas“) teismui pateikė skundą (b. l. 2–10) ir prašė panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, miškams, vandenų telkiniams ir hidrotechnikos įrenginiams įvertinti komisijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. kovo 17 d. sprendimą „Dėl ūkininko M. P. cukrinių runkelių pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo“ (toliau – ir Sprendimas).

9Skunde ir teismo posėdyje akcentavo, kad Sprendimas buvo priimtas nedalyvaujant MK „Lėdas“ atstovui, nes pranešimas apie Komisijos 2011 m. kovo 17 d. posėdį buvo gautas tik Komisijos posėdžio dieną 11 val. 30 min. Teigė, kad pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 20 straipsnį, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 4 straipsnyje įtvirtintą lygių galimybių principą pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pateikti pastabas, siūlymus, papildomus duomenis. Teigė, kad Sprendimas taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų administracinio akto reikalavimų, nes jame yra dviprasmybių, išvados nepagrįstos objektyviais duomenimis, nėra pasisakyta dėl visų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) nurodytų aplinkybių, įtakojančių pasėlio derlingumą ir šalinančių žalos atlyginimo prievolę. Tvirtino, kad žalos dydis apskaičiuotas pažeidžiant Metodikos nuostatas: nėra tiksliai nustatytas pažeistų pasėlių plotas; buvo matuojama patikros liudijimo neturinčia matavimo priemonė; nenurodyta, ar pažeisti cukriniai runkeliai nebuvo tinkami tolimesniam naudojimui ir ar jie nebuvo panaudoti perdirbimui; nenustatyta, kokių pasėlių apsaugos nuo žvėrių priemonių ėmėsi M. P.. Taip pat pažymėjo, kad Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorius Komisiją sudarė, pažeisdamas Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – ir Medžioklės įstatymas) 18 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad tokią komisiją gali sudaryti tik savivaldybės meras. Akcentavo, kad Komisija nenustatė, kokią žalos dalį padarė medžiojami šernai, visus metus nemedžiojami žvėrys (elniai, briedžiai) ir naminiai galvijai. Teigė, kad nebuvo įvertintos aplinkybės apie ūkininko K. Zigmanto pabėgusių keturių telyčių padarytą žalą, nes pasėlių lauke buvo ir naminių galvijų pėdsakų. Tvirtino, jog nebuvo atsižvelgta į pasėlių piktžolėtumą, jų užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą, žemės derlingumą, nenustatyta, kokiu laipsniu pakenktame plote derlius sumažėjo, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Nurodė, kad prievolę atlyginti nustatytą žalą turi dalintis savivaldybės institucija ir medžiotojų klubas. Pažymėjo, kad tuo metu, kai M. P. teigimu, buvo padaryta žala jo pasėliams, elnio patinai nebuvo medžiojami, nes medžiotojų klubas neturėjo licencijos, todėl už elnių padarytą žalą pareiškėjas nėra atsakingas.

10Atsakovas Kėdainių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 47–51) nurodė, kad su juo nesutinka.

11Nurodė, kad savivaldybės vykdomąsias funkcijas įgyvendina Administracija ir jos direktorius, todėl Komisija sudaryta teisėtai, remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5, 6, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 28, 29, 30, 31, 33, 49, 50 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. IX-1327 (toliau – ir Įstatymas Nr. IX-1327) 21 straipsniu. Teigė, kad Komisija ūkininko M. P. cukriniams runkeliams padarytą žalą apskaičiavo tinkamai, laikydamasi Metodikos reikalavimų. Pažymėjo, kad pranešimas apie Komisijos 2011 m. kovo 17 d. posėdį buvo išsiųstas laiku, jis MK „Lėdas“ neįteiktas ne dėl atsakovo kaltės. Nurodė, kad pakenktų pasėlių plotai buvo matuojami paprasta statybine rulete, kuri turėjo patikros sertifikatą. Pažymėjo, kad Komisija 2010 m. rugsėjo 29 d. apžiūrėjo visą 14,94 ha ploto cukrinių runkelių lauką, buvo nustatyta, kad žala padaryta pasėliams 0,85 ha plote, sunaikinta 71,1 proc. arba 0,61 ha derliaus, žalą padarė medžiojamieji kanopiniai žvėrys. Teigė, kad ūkininko K. Zigmanto prašymas dėl pagalbos sugaunant jo pabėgusių gyvulių bandą nebuvo pateiktas Komisijai, o 2010 m. rugsėjo 29 d. apžiūros metu Komisija naminių gyvulių padarytos žalos neužfiksavo, pareiškėjo atstovai dėl to pastabų nepareiškė. Atkreipė dėmesį, kad naminiai galvijai pabėgo ne toje gyvenvietėje, kurioje augo suniokoti pasėliai. Paaiškino, kad tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens M. P. yra susiklostę konfliktiški santykiai, todėl pareiškėjas nebendradarbiavo su atsakovu, o raštu pareikštas nesutikimas su Komisijos nustatytomis aplinkybėmis visiškai nemotyvuotas. Teigė kad tai, ar M. P. naudojo repelentus, ar panaudojo sunaikintus pasėlius, nėra reikšmingos šioje byloje, nes nei Medžioklės įstatymo 18 straipsnis, nei Metodika nenustato žemės sklypų savininkams prievolės naudoti repelentus ir nepaveda Komisijai vertinti tokio pobūdžio aplinkybių.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija atsiliepimu (b. l. 94–95) iš esmės pritardamas atsakovo atsiliepime išdėstytiems argumentams, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Akcentavo, jog M. P. yra stambiausias ir pažangiausias cukrinių runkelių augintojas Kėdainiuose. Ūkininkas cukrinius runkelius augina pagal agrotechninius reikalavimus, pasėliai yra gerai prižiūrimi, nepiktžolėti, neužmirkę, nepažeisti kenkėjų ir ligų.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo M. P. atsiliepime į skundą (b. l. 43–44) nurodė, kad cukrinių runkelių pasėliuose, kuriems buvo padaryta žala, naudojo apsaugos nuo šernų priemones. Akcentavo, kad nuostoliai buvo skaičiuojami tik iš didžiausių suniokotų plotų, paskaičiuota žalos suma yra tik simbolinė, nes jo augintų cukrinių runkelių derlius buvo daug didesnis. Nurodė, kad jis ūkininkauja nuo 2005 metų, jo pasėliams būdavo padaroma ir didesnių nuostolių, tačiau dėl žalos atlyginimo nesikreipdavo. Į Komisiją 2010 metais kreipėsi, siekdamas priversti MK „Lėdas“ narius tinkamai atlikti savo, kaip medžiotojų, pareigas.

14II.

15Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 10 d. sprendimu (b. l. 161–167) pareiškėjo skundą atmetė.

16Teismas konstatavo, jog Komisiją sudarė tinkamas viešojo administravimo subjektas, ir ji buvo kompetentinga priimti Sprendimą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ir nuostolių nustatymo. Teismas pažymėjo, kad Medžioklės įstatymo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20–21 straipsniuose buvo apibrėžti savivaldybės mero kaip vykdomosios institucijos įgaliojimai, o Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimą, 2003 m. sausio 28 d. buvo priimtas Įstatymas Nr. IX-1327, kurio 21 straipsnio 2 dalis nustato, jog įsigaliojus šiam įstatymui, visas savivaldybės valdybai bei merui kitų įstatymų priskirtus vykdomuosius įgaliojimus iki tų įstatymų pakeitimo įgyvendina savivaldybės administracijos direktorius. Teismas pažymėjo, kad po nurodytų teisės aktų priėmimo Medžioklės įstatymas buvo keičiamas ne kartą, tačiau jo 18 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti nuostolių skaičiavimo komisijos sudarymo tvarką, nepakeista iki šiol. Teismas padarė išvadą, kad nuo 2003 m. vasario 25 d., kai įsigaliojo Įstatymas Nr. IX-1327, Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytus savivaldybės mero vykdomuosius įgaliojimus – teisę ir pareigą sudaryti Komisiją – įgyvendina savivaldybės administracijos direktorius.

17Teismas atmetė pareiškėjo MK „Lėdas“ argumentus, jog Sprendimas nepagrįstas teisės normomis ir dėl to neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taip pat kad Komisija priimtame Sprendime nepasisakė dėl visų Metodikoje nurodytų rodiklių ir aplinkybių, būtinų apskaičiuojant M. P. cukrinių runkelių pasėliams padarytos žalos dydį, ir šį dydį įtakojančių aplinkybių. Teismas nurodė, kad Sprendimo įžanginėje dalyje yra nurodyti teisės aktai ir atskiros jų normos, kuriomis remdamasi Komisija veikė ir priėmė Sprendimą. Teismas nustatė, kad Sprendime yra nurodyta: bendras pasėlių pakenktas plotas (0,85 ha); vidutinis svertinis pakenkimo intensyvumas (71,7 proc.); derliaus netekimas ir jo apskaičiavimas pagal Metodikos 5 punkte pateiktą formulę (30,4 t); apskaičiavimui naudota pasėlio rinkos kaina (101,89 Lt) bei vidutinis einamųjų metų Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje cukrinių runkelių derlingumas (498,9 ct/ha); pateiktas pasėliams padarytos žalos apskaičiavimas ir nustatytos žalos dydis (3097,46 Lt). Taip pat Sprendime yra konkrečiai įvardinti gyvūnai, padarę žalą M. P. cukriniams runkeliams, kaip šie gyvūnai pakenkė pasėliams ir konstatuota, jog M. P. cukrinius runkelius augino, laikydamasis agrotechninių reikalavimų, kad pasėliai nėra piktžolėti, neužmirkę, nepažeisti ligų ir kenkėjų; nurodyta apie šalinančių žalos atlyginimą išimčių nebuvimą. Teismas pažymėjo, kad Komisija neprivalėjo tirti, ar M. P. cukrinius runkelius apdorojo repelentais, atbaidančiais gyvūnus nuo pasėlių, kaip panaudojo suniokotų cukrinių runkelių likučius, nes tai atlikti Metodikoje įvirtintos teisės normos neįpareigoja.

18Teismas padarė išvadą, kad Pasėlių apžiūros akte nurodyti pakenkto cukrinių runkelių ploto, pasėlio pakenkimo intensyvumo, cukrinių runkelių derlingumo ir cukrinių runkelių supirkimo vidutinės rinkos kainos rodikliai nustatyti objektyviai, jų teisingumas abejonių nekelia. Teismas rėmėsi liudytojų Ž. L. ir A. Č. parodymais. Teismas nustatė, kad Komisija pakenktas vietas išmatavo naudodama metrologiškai patikrintą matavimo priemonę, o apskaičiuodama padarytos žalos dydį, rėmėsi oficialiais Lietuvos statistikos departamento 2011 m. kovo 3 d. rašte Nr. (9.24-140)MUA-29 pateiktais duomenimis apie 2010 metų ūkininkų ir šeimos ūkių auginamų cukrinių runkelių derlingumą Kėdainių rajono savivaldybėje bei valstybės įmonės „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ internetinėje svetainėje skelbiama cukrinių runkelių supirkimo vidutine rinkos kaina (67,72).

19Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad už tauriųjų elnių padarytos žalos dalį M. P. turi būti atlyginama Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintomis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėmis ir nustatė, kad taurieji elniai nepriskirtini medžiojamiesiems gyvūnams, kuriuos draudžiama medžioti visus metus. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog tauriųjų elnių patinų, patelių, jauniklių medžioklei yra nustatyti skirtingi medžioklės terminai ir kad atskirų šios rūšies gyvūnų individų medžioklei MK „Lėdas“ privalėjo gauti nustatyta tvarka išduodamas licencijas, taip pat nesudaro pagrindo tauriųjų elnių priskirti prie medžiojamųjų gyvūnų, kuriuos medžioti yra uždrausta visus metus ir kurių padaryta žala turėtų būti atlyginama ne Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka.

20Teismas konstatavo, jog teisminio nagrinėjimo metu duomenų, patvirtinančių, jog M. P. pasėliams žalą padarė ir nemedžiojamieji gyvūnai, nebuvo nustatyta. Teismas rėmėsi liudytojų A. Č. ir Ž. L. parodymais, patvirtinančiais, jog 2010 m. rugsėjo 27 d. apžiūros metu Komisijos nariai atkreipė dėmesį į MK „Lėdas“ atstovų pastebėjimą, kad žalą galėjo padaryti ir naminiai galvijai, tačiau cukrinių runkelių lauke jokių naminių gyvulių lankymosi pėdsakų nebuvo surasta. Teismas pažymėjo, kad K. Zigmanto prašyme nurodyti duomenys neleidžia kategoriškai teigti, kad į Pernaravos mišką pabėgę galvijai pasiekė M. P. cukrinių runkelių lauką, esantį Kėdainių rajone Rugėnų kaime.

21Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atstovai dalyvavo 2010 m. rugsėjo 27 d. vykusioje M. P. pasėlių apžiūroje; MK „Lėdas“ pirmininko pateikti paaiškinimai apie tai, kokie gyvūnai padarė žalą M. P. cukriniams runkeliams, buvo užfiksuoti Komisijos 2010 m. rugsėjo 27 d. protokole; šie paaiškinimai, neiškraipant jų esmės, nurodyti ir Pasėlių apžiūros akte. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui buvo užtikrinta galimybė pateikti argumentus ir samprotavimus apie pasėliams padarytos žalos atsiradimo priežastis. Teismas taip pat pažymėjo, kad MK „Lėdas“ atstovų aktyvus dalyvavimas teismine tvarka nagrinėjant kilusį ginčą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos sudarė sąlygas pašalinti administracinės procedūros metu padarytus MK „Lėdas“ teisių suvaržymus.

22III.

23Pareiškėjas MK „Lėdas“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 169–173), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo skundą patenkinti.

24Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

251. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Komisiją sudarė tinkamas viešojo administravimo subjektas. Nurodo, kad Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis be jokių išlygų dėl Komisijos sudarymo teisės perleidimo kitam subjektui, galiojo ir 2010 m. lapkričio 3 d., kai tokia Komisija buvo sudaroma Kėdainių rajono savivaldybėje.

262. Pažymi, kad nebuvo įrodytos Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatytos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo sąlygos. Mano, kad taip pat liko neišsklaidytos abejonės dėl M. P. laikymosi agrotechninių reikalavimų.

273. Pažymi, kad neginčija, jog žala M. P. pasėliams padaryta šernų ir elnių, tačiau nesutinka, kad MK „Lėdas“ turėtų atsakyti ir už žalą, padaryta tauriųjų elnių, nes šių gyvūnų medžioklei yra taikomi tam tikri apribojimai nustatant terminus, išduodant licencijas ir leidžiant medžioti tik atskirus rūšies atstovus. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad tauriųjų elnių patinų medžioklei MK „Lėdas“ neturėjo licencijos, nei į tai, kad elnių pateles klubas galėjo pradėti medžioti tik nuo 2010 m. spalio 1 d.

284. Teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė įrodymus, jog M. P. pasėliams žalą galėjo padaryti ir pabėgę naminiai gyvūnai ir rėmėsi tik suinteresuotų Komisijos narių A. Č. ir Z. L. parodymais.

29Atsakovas Kėdainių rajono savivaldybės administracija su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

30Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 179) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ištyrė įrodymus, tinkamai taikė teisės aktus ir priėmė teisingą sprendimą. Nurodo, kad nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia teismo nustatytomis aplinkybėmis ir argumentais.

31Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 181) taip pat nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

32Teisėjų kolegija konstatuoja:

33IV.

34pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

35Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro sprendimo dėl medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo teisėtumas ir pagrįstumas.

36Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja nuostolių skaičiavimo komisija, kurią sudaro atitinkamos savivaldybės meras. Apeliantas teigia, kad ginčijamą sprendimą priėmė neteisėta – netinkamo subjekto – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. AD01-1425 sudaryta šešių asmenų komisija laukinių gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, miškams, vandenų telkiniams ir hidrotechnikos įrenginiams įvertinti. Šis argumentas yra išsamiai išnagrinėtas ir įvertintas pirmosios instancijos teismo sprendime, teisėjų kolegija su padarytomis išvadomis visiškai sutinka.

37Medžioklės įstatymo priėmimo metu, t. y. 2002 m. birželio 20 d., galiojusio 2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-585 redakcijos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20–21 straipsniuose buvo apibrėžti savivaldybės mero kaip vykdomosios institucijos įgaliojimai, tarp jų – ir kitais įstatymais priskirtų funkcijų vykdymas. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimą, 2003 m. sausio 28 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3, 5, 6, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 28, 29, 30, 31, 33, 49, 50 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas Nr. IX-1327, kurio 21 straipsnio 2 dalis nustatė, jog įsigaliojus šiam įstatymui, visas savivaldybės valdybai bei merui kitų įstatymų priskirtus vykdomuosius įgaliojimus iki tų įstatymų pakeitimo įgyvendina savivaldybės administracijos direktorius. Po nurodytų teisės aktų priėmimo Medžioklės įstatymas buvo keičiamas ne kartą (2003 m. birželio 10 d. įstatymu Nr. IX-1612, 2009 m. liepos 7 d. įstatymu Nr. XI-327, 2010 m. gegužės 18 d. įstatymu Nr. XI-824), tačiau jo 18 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti nuostolių skaičiavimo komisijos sudarymo tvarką, nepakeista iki šiol. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punktas, kuriuo, pareiškėjo teigimu, turėjo būti vadovaujamasi sudarant Komisiją, įtvirtina išimtinę vietos savivaldybės tarybos kompetenciją sudaryti savivaldybės tarybos komitetus, komisijas, kitus savivaldybės darbui organizuoti reikalingus darinius ir įstatymuose numatytas kitas komisijas ir tvirtinti jų nuostatus. Tačiau Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnyje yra išvardintos valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos, tarp jų – ir medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkiui padarytos žalos ir nuostolių nustatymas (26 punktas), turi vykdomąjį pobūdį. Taigi medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkiui padarytos žalos ir nuostolių nustatymas nėra priskirtas išimtinei vietos savivaldybės kompetencijai. Be to, pagal Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnį, Komisija nepriskirtina šiame straipsnyje nurodytų vietos savivaldybės tarybų sudaromų nuolatinių ar Nuo 2003 m. vasario 25 d., kai įsigaliojo Įstatymas Nr. IX-1327, Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytus savivaldybės mero vykdomuosius įgaliojimus – teisę ir pareigą sudaryti Komisiją – teisėtai įgyvendina savivaldybės administracijos direktorius, komisija buvo sudaryta tinkamo viešojo administravimo subjektas, ir ji buvo kompetentinga priimti Sprendimą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ir nuostolių nustatymo.

38Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos prasmę, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą. Tokio sprendimo turiniui taikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 dalis). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek galimai teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą. Toks sprendimas laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus (2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012).

39Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad sprendimas priimtas neįvertinus Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų, kad žala atlyginama tik tais atvejais, kai savininkas pasėlius augina pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, kurios yra patvirtintos metodikoje. Šias sąlygas patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad žalą galėjo padaryti nemedžiojami taurieji elniai ar pabėgę naminiai gyvūnai.

40Nurodyti apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti, jie nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Komisija 2011 m. kovo 17 d. sprendimas, kuriuo buvo apskaičiuota, jog M. P. dėl cukrinių runkelių pakenkimo 0,85 ha bendrame plote neteko 30,4 t derliaus; pinigine išraiška padaryta žala sudaro 3 097,46 Lt, yra pagrįstas faktais bei teisės normomis, atitinka jam keliamus tiek Medžioklės įstatymo, tiek Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

41Komisija kartu su MK „Lėdas“ atstovais M. P. ir R. B. bei prašymą dėl žalos įvertinimo pateikusiu M. P. 2010 m. rugsėjo 27 d. nuvyko į vietą ir apžiūrėjo cukrinių runkelių pasėlius. Pažeistų pasėlių plotai nurodytą dieną nebuvo matuojami, Komisija nutarė pažeistus cukrinių runkelius įvertinti 2010 m. rugsėjo 28 d. arba jų vertinimą atidėti iki leis oro sąlygos (b. l. 55). M. P. priklausančius cukrinius runkelius Komisija pakartotinai apžiūrėjo 2010 m. rugsėjo 29 d., dalyvaujant M. P. ir MK „Lėdas“ atstovui M. P. (b. l. 58–59). Komisija surašė Pasėlių apžiūros aktą, parengė pažeistų plotų matavimo ir pakenkimo intensyvumo duomenų lentelę, kurią kaip priedą „Matavimo duomenys“ (toliau – ir Priedas) pridėjo prie Pasėlių apžiūros akto (b. l. 58–59). Komisijos 2010 m. rugsėjo 27 d. protokole bei 2010 m. rugsėjo 29 d. akte yra įrašytas pareiškėjo atstovų teiginys, kad žalą pasėliams daro ne tik šernai, bet ir taurieji elniai, kurių šiuo metu medžioti negali. Komisija nustatė, kad žalą pasėliams padarė medžiojamieji kanopiniai žvėrys – taurieji elniai ir šernai, buvo aiškiai matyti tauriųjų elnių ir šernų pėdos, jų palikti ekskrementai. Dalis cukrinių runkelių apėsti, vietomis išknisti. Apžiūros akte yra nurodyta, kad ūkininkas M. P. pasėlius augino laikydamasis nustatytų agrotechninių reikalavimų, nes cukriniai runkeliai nepiktžolėti, neužmirkę, nepažeisti kenkėjų bei ligų. Komisija 2011 m. kovo 17 d., 8 val. 30 min. vykusiame posėdyje vienbalsiai priėmė Sprendimą, kuriuo buvo apskaičiuota, jog M. P. dėl cukrinių runkelių pakenkimo 0,85 ha bendrame plote neteko 30,4 t derliaus; pinigine išraiška padaryta žala sudaro 3 097,46 Lt (b. l. 69, 12–13).

42Remiantis duomenimis administracinėje byloje, pareiškėjas savo pastabų dėl galimo netinkamo agrotechninių reikalavimų laikymosi neteikė pasėlių apžiūros metu apskritai, todėl komisija šių aplinkybių neturėjo faktinio pagrindo nagrinėti. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai A. Č. ir Ž. L. patvirtino, kad pasėliai buvo prižiūrėti, nepiktžolėti, neužmirkę, nepakenkti kenkėjų. Jų parodymai atitiko akte užfiksuotus duomenis, todėl nėra pagrindo jais abejoti bei nėra pagrindo remtis apelianto nurodomų asmenų M. P. bei R. B. parodymais, nes daugiau duomenų byloje, pastaruosius patvirtinančių, nėra.

43Duomenų apie naminių galvijų padarytą žalą apžiūros metu nebuvo užfiksuoti. Bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui pareiškėjas įrodymų, kuriais galėtų būti paneigti pasėlių apžiūros akte užfiksuoti faktiniai duomenys, nėra pateikęs. Teismui pateiktas ūkininko K. Z. prašymas sumedžioti pabėgusius galvijus nepatvirtina aplinkybės, kad šie galvijai padarė žalą byloje aptariamam pasėlių plotui. Pareiškėjui tenka procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo skundo teiginius apie Komisijos priimto sprendimo faktinį nepagrįstumą bei neteisėtumą. Kadangi apžiūros akte nėra užfiksuotų duomenų apie naminių gyvūnų pasėliams padarytą žalą ir jame nėra dėl to pareikštų pareiškėjo pastabų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi tų pačių liudytojų A. Č. ir Ž. L. parodymais, iš esmės atitinkančiais akte užfiksuotus duomenis, ir nesirėmė apelianto nurodomų liudytojų parodymais.

44Pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė ir įvertino pareiškėjo argumentus, susijusius su jo prievole atlyginti ne tik šernų, bet ir kitų medžiojamųjų laukinių gyvūnų – tauriųjų elnių – padarytą žalą, bei pagrįstai nesutiko su jo teiginiais, kad tauriųjų elnių padaryta žala turėjo būti atlyginama Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka, nes šių gyvūnų medžioklei taikomi tam tikri apribojimai nustatant terminus, išduodant licencijas ir leidžiant medžioti tik atskirus rūšies atstovus. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės nustato, kad 4 punktas)elnių medžiojimo terminai nustatyti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.2 punkteedžioklei yra nustatyti skirtingi medžioklės terminai ir kad atskirų šios rūšies gyvūnų individų medžioklei MK „Lėdas“ privalėjo gauti nustatyta tvarka išduodamas licencijas, taip pat nesudaro pagrindo tauriųjų elnių priskirti prie medžiojamųjų gyvūnų, kuriuos medžioti yra uždrausta visus metus ir kurių padaryta žala turėtų būti atlyginama ne Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, skundžiamo sprendimo išvada, kad MK „Lėdas“ privalo atlyginti tiek šernų, tiek ir tauriųjų elnių M. P. cukriniams runkeliams padarytą žalą, yra pagrįsta. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, paneigiančių šią išvadą. Priešingai, pareiškėjas prašyme – pasiūlyme dėl medžiojamųjų gyvūnų limitų nustatymo 2010/11 m. yra nurodęs preliminarius žvėrių skaičius – tauriųjų elnių iš viso 20, šernų iš viso 40 (b. l. 146), tai patvirtina, kad jis užsiima šių gyvūnų medžiokle, tuo pačiu ir įstatymo tvarka yra atsakingas už jų daromą žalą. Aplinkybė, kad jo prašymas nebuvo tenkintas pageidaujama apimtimi ir licencija buvo išduota sumedžioti mažesniam elnių skaičiui, neturi įtakos sprendžiant dėl pareiškėjo atsakomybės už šių medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą.

45Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes byloje, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo.

46Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

47pareiškėjo MK „Lėdas“ apeliacinį skundą atmesti.

48Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

49Nutartis neskundžiama.