Byla 2-2867-713/2017
Dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų notarė Ramutė Siliūnienė

1Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Jūratei Žvinklei, dalyvaujant ieškovei J. S. ir jos atstovei advokatei Daliai Peckutei, atsakovui V. S. ir jo atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui, atsakovo V. Z. atstovei advokato padėjėjai Gintei Staigienei, nedalyvaujant trečiajam asmeniui notarei Ramutei Siliūnienei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. S. ieškinį atsakovams V. S. ir V. Z., dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų notarė Ramutė Siliūnienė.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė J. S. ieškiniu prašo: 1) pripažinti apsimestiniu sandoriu 2009 m. balandžio 1 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp paskolos davėjo V. S. ir paskolos gavėjo V. Z., ir nustatyti, kad V. Z. sumokėjo 126.000,00 litų V. S. už iš T. S. pirktą nekilnojamąjį turtą pagal 2009 m. kovo 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo V. S. 38.229,84 Eurų sumą; 3) penkių procentų dydžio metines palūkanas už be pagrindo įgytą pinigų sumą, skaičiuojant nuo 2009 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo įvykdymo; 4) penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (3-5 b.l.).

5Ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad jos motina T. S. nuosavybės teise valdė 0,3700 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, buvusius Kėdainių r., ( - ). 2009-03-20 T. S. pasirašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo ieškovės sutuoktinį atsakovą V. S. parduoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su pastatais už jų aptartą kainą ir aptartomis sąlygomis. 2009 m. kovo 23 d. įgaliotinis V. S. pardavė T. S. nekilnojamąjį turtą V. Z., už 6.000,00 litų, nors sutarties sudarymo metu VĮ Registrų centro Kauno filialo nustatyta parduodamo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 12.800,00 litų, o pastatų vidutinė rinkos vertė – 10.943,00 litų. Atsakovas V. S. elgėsi nesąžiningai ir susitarė su atsakovu V. Z., kad likusią sutartos kainos dalį - 126.000,00 litų pirkėjas sumokės vėliau, nes pirkėjas pinigų neturėjo. Atsakovai susitarė, atidėti trūkstamos pinigų sumos sumokėjimą, o atidėjimą įforminti paskolos sutartimi. 2009 m. balandžio 1 d. Kauno rajono notarė Ramutė Siliūnienė patvirtino paskolos sutartį, kuria atsakovas V. Z. pasiskolino iš V. S. 126.000,00 litų, pinigus įsipareigojo grąžinti iki 2009-08-01. Prievolės įvykdymo užtikrinimui atsakovas V. Z. tą pačią dieną hipotekos lakštu įkeitė nupirktą nekilnojamąjį turtą, kurį pirko iš T. S.. Hipotekos lakšte bendra hipotekos objektų vertė nurodyta 130.000,00 litų. Skolinį įsipareigojimą atsakovas V. Z. įvykdė 2009-07-31d., sumokėjo atsakovui V. S. 126.000,00 litų grynais pinigais. Iš viso atsakovas V. S. už parduotą turtą gavo 38.229,84 Eur (132.000,00 litų). Atsakovas V. S. turto savininkei T. S. pinigų neperdavė, juos laikė namų seife, tik jis vienas turėjo raktą nuo seifo, melavo dėl parduoto turto vertės, nežinant sudarė pirkimo - pardavimo sandorį tik už 6.000,00 litų, o likusius pinigus gavo po keturių mėnesių kaip paskolos grąžinimą. Ieškovės nuomone, atsakovas V. S. elgėsi nesąžiningai, neveikė išimtinai atstovaujamosios interesais, parduodamas nekilnojamąjį turtą; jis netinkamai įvykdė pavedimą ir pažeidė CK 2.150 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias atstovo pareigą atsiskaityti. Atsakovas V. S. privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, negalėjo sudaryti pirkimo-pardavimo sandorio kitokiomis sąlygomis, negu norėjo T. S., įformino paskolos sutartį, o gautus pinigus pasiliko sau.

6Ieškovė su atsakovu V. S. negyvena nuo 2013 m., yra iškelta skyrybų byla. Santuoką nutraukti pasiryžo dėl to, kad grįžusi iš Norvegijos namuose rado kitą moterį. Apie paskolos sutartį sužinojo 2010 m. vasarą.

7Ieškovė prašo pripažinti paskolos sutartį apsimestine, kadangi ja buvo siekiama pridengti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygą dėl turto kainos ir atsiskaitymo. Atsakovas V. S. T. S. pinigų už parduotą turtą neperdavė, todėl nepagrįstai praturtėjo 38.229,84 Eur. Ieškovė motiną prižiūrėjo iki jos mirties 2011-02-10; ji yra vienintelė T. S. turto paveldėtoja, todėl jai, kaip vienintelei paveldėtojai, prašo priteisti iš atsakovo V. S. 38.229,84 Eur.

8Atsakovas V. S. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko (48-50 b.l.), prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pilnai palaiko ginčijamos 2009-04-01 paskolos sutarties turinį ir joje išdėstytas aplinkybes. Sudarytos sutarties pagrindu atsakovas V. Z. 126.000,00 Lt turėjo sumokėti iki 2009-08-01. Atsakovas V. Z. pasiskolintas lėšas grąžino 2009-07-31. Sutarties šalys siekė abipusiai sutartomis sąlygomis suteikti V. Z. kreditą, o ne sumokėti 2009-03-23 pirkimo-pardavimo sutarties kainą. Įstatymas nedraudžia atsiskaityti tokia forma, o dokumento pavadinimas nekeičia jo esmės. Ieškovė žinojo apie paskolos sutarties pasirašymą notarinėje kontoroje, kadangi pati dalyvavo visuose susitikimuose. Pinigus atsakovas V. Z. atidavė notarinėje kontoroje, gautus pinigus perskaičiavo ir kartu su ieškove nuvežė į sodybą ir atidavė T. S.. T. S. atsikraustė gyventi į Kauną tik po to, kai namų valdą pardavė atsakovui V. Z.. Ieškovė apie paskolos sutartį žinojo nuo 2009-04-01; priimdama palikimą po motinos mirties jokių reikalavimų atsakovui nereiškė iki 2016 m. Ieškinį pareiškė po to, kai 2013 m. pradėjo skyrybų procesą. Jokio ieškinio ar pretenzijų T. S. atsakovui nuo 2008 m., kai atsikraustė gyventi pas dukrą ir žentą iki savo mirties 2011-02-10, nei dėl 2009-03-20 įgaliojime nurodyto pavedimo netinkamo vykdymo, nei dėl už parduoto turto gautos kainos nereiškė. Atsakovo nuomone, tai patvirtina, kad beveik dvejus metus iki savo mirties T. S. nelaikė, jog atsakovas kaip nors būtų pažeidęs jos teises ir interesus. Prašydama sandorį pripažinti apsimestiniu, ieškovė grindžia tik prielaidomis. Atsakovo nuomone, ieškinys nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas.

9Atsakovas V. Z. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimu dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, nesutinka, prašė ieškinio netenkinti (51-53 b.l.). Tokios pačios pozicijos laikėsi teismo posėdžio metu ir atsakovo atstovė. Apie parduodamą žemės sklypą su statiniais Kėdainių r., ( - ), už 140.000,00 litų, atsakovas sužinojo iš skelbimo. Parduodamą sodybą aprodė pardavėjos atstovu prisistatęs nekilnojamojo turto agentas, dėl kainos derėjosi su atsakovu V. S.. Visuose susitikimuose kurių metu buvo sudaromi notariniai susitarimai, tame tarpe ir sudarant paskolos sutartį, dalyvavo ir ieškovė. Pirkėjas, nekilnojamo turto pirkimo klausimais bendravo kartu ir su ieškove, ir su atsakovu. Nekilnojamo turto kaina buvo užaukštinta, todėl buvo deramasi dėl kainos sumažinimo. Sutarties šalys susitarė, kad sudarant pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas V. Z. sumokės 6.000,00 litų, o likusios sumos -126.000,000 litų sumokėjimas bus atidėtas keturiems mėnesiams. Atsakovas V. S. su ieškove pasiūlė atidėtinos sumos sumokėjimą įforminti paskolos sutartimi, o jos įvykdymą užtikrinti hipoteka. Atsakovas visos sumos iš karto surinkti negalėjo, todėl sutiko su pasiūlymu ir 2009 m. buvo įregistruotas sutartinės hipotekos sandoris. Ieškovė dalyvavo sudarant paskolos sandorį ir pati inicijavo hipotekos sudarymą ir įregistravimą. Atsakovas sumokėjo likusią sumą ir 2009-07-31 sutartinė hipoteka buvo išregistruota. Atsakovas pasinaudojo ieškovės ir atsakovo V. S. pasiūlymu sudaryti paskolos sutartį. Sudarytas sandoris nebuvo apsimestinis, atsakovas siekė įsigyti jam patikusį nekilnojamą turtą, jį įsigijo ir už jį apmokėjo.

10Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė Ramutė Siliūnienė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad notaro pareiga užtikrinti, kad civiliniuose teisniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Atsakovai nurodė, kokią sutartį nori sudaryti, pateikė reikiamus dokumentus, o notarė sutartį patvirtino.

11Ieškinys atmestinas.

12Byloje nustatyta, kad ieškovės motina T. S. mirė 2011-02-10 (13 b.l.).

132009-03-20 T. S. pasirašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo atsakovą V. S., parduoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su pastatais ir statiniais ( - ) Kėdainių r., už įgaliotojos ir įgaliotinio aptartą kainą ir jų aptartomis pardavimo sąlygomis, sudaryti ir pasirašyti parduodamo turto preliminariąsias ir pagrindines pirkimo-pardavimo sutartis ir susitarimus dėl šių sutarčių sąlygų keitimo bei priėmimo nuosavybėn dokumentus, gauti pinigus už parduotą turtą (14, 87 b.l.).

142009-03-23 Kauno rajono notarė Ramutė Siliūnienė patvirtino pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr.2-2117), pagal kurią minėti pastatai ir žemė per įgaliotinį atsakovą V. S. buvo parduoti atsakovui V. Z. už 6.000,00 litų (18-21b.l.).

152009-04-01 notarinėje kontoroje buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu atsakovas V. Z. pasiskolino iš atsakovo V. S. 126.000,00 litų. Sutarties 1 punkte atsakovas įsipareigojo pinigus grąžinti iki 2009-08-01, o pinigų negrąžinus laiku – mokėti 0,2 proc. netesybų už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos (23-24 b.l.).

1636.492,00 Eur skolos grąžinimo užtikrinimui buvo įregistruota nupirkto nekilnojamo turto sutartinė hipoteka (identifikavimo kodas:02120090003364) 26-27 b.l.).

17Skolą atsakovas V. Z. įgaliotiniui V. S. grąžino 2009-07-31, t.y. anksčiau, nei buvo sutarta; tą pačią dieną buvo išregistruota ir hipoteka (62 b.l.).

18Ieškovė savo reikalavimo teisę kildina iš paveldėjimo teisinių santykių, nurodo, kad ji yra vienintelė T. S. turto paveldėtoja. Tuo pagrindu reiškia ieškinį dėl netinkamai įvykdyto mirusiosios T. S. pavedimo, prašo paskolos sandorį pripažinti apsimestiniu, dėl gautų pinigų už parduotą nekilnojamą turtą neperdavimo įgaliotojai. Atsakovas V. S. sudarė fiktyvią paskolos sutartį ir tokiu būdu nepagrįstai praturtėjo. Ieškovė kaip vienintelė turto paveldėtoja, prašo priteisti jai iš atsakovo 38.229,84 Eur be pagrindo įgytų lėšų.

19Byloje nustatyta, kad abu sandorius 2009-03-23 pirkimo-pardavimo sutartį ir 2009-04-01 paskolos sutartį T. S. sudarė per savo įgaliotinį V. S., kurio įgaliojimas buvo patvirtintas notarine tvarka.

20CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Įgaliojimas yra vienašalis rašytinės formos sandoris, išreiškiantis atstovaujamojo asmens valią dėl numatomo per atstovą sudaryti sandorio turinio ir suteikiantis teisę atstovui veikti atstovaujamojo vardu santykyje su trečiaisiais asmenimis (CK 2.173 straipsnio 1 dalis).

21Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad T. S. valia buvo sudarytas nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sandoris pagal jos ir atsakovo V. S. aptartą kainą ir aptartas sąlygas. Byloje nėra duomenų, kad T. S. būtų reiškusi pretenzijas įgaliotiniui dėl netinkamo atstovavimo, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo už mažesnę kainą nei buvo nurodyta nekilnojamo turto registre ar kad nebuvo tartasi su pirkėju dėl likusios nesumokėtos sumos skolos įforminimo paskolos sutartimi, arba dėlto, kad jai nebuvo atiduoti pinigai už parduotą nekilnojamą turtą. T. S. mirė 2011-02-10, t.y. praėjus beveik dviems metams, kai buvo sudaryta pirkimo-pardavimo ir paskolos sutartys, už parduotą nekilnojamą turtą sumokėti pinigai. Pati ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad T. S. neturėjo pretenzijų atsakovui V. S.. Byloje nenustatyta, kad nuo įgaliojimų suteikimo atsakovui V. S. iki įgaliotojos mirties, T. S. būtų pradėjusi teismo procesus dėl sudarytų sandorių nuginčijimo, įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu ar kad ji būtų pripažinta neveiksnia (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Todėl darytina išvada, kad įgaliotoja pilnai suprato savo veiksmų esmę, neturėjo pretenzijų savo įgaliotiniui dėl jos valios vykdymo, o kadangi nepareiškė jokių pretenzijų, tai spręstina, kad atsakovas laikėsi visų prieš sandorių sudarymą aptartų sąlygų su T. S., sudarė pirkimo-pardavimo, paskolos sandorius, hipotekos įregistravimą ir išregistravimą, informavęs įgaliotoją.

22Iš vienašalio sandorio atsiranda pareigos jį sudariusiam asmeniui (CK 1.63 str. 4 d.), t.y. atstovaujamajam. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 str. 1 d.). Taigi, kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų (atskleisdamas atstovavimo faktą ir veikdamas neišeinant už suteiktų teisių ribų), atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).

23Nustačius, kad įgaliotas asmuo savo pareigas įgaliotojai įvykdė tinkamai, atmestini ieškovės jokiais įrodymais nepagrįsti argumentai, kad atsakovas neperdavė pinigų, slėpė, jog turtas ilgą laiką nebuvo parduotas. Byloje esantys įgaliojimas, išduotas vienerių metų laikotarpiui, ir pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad turtas buvo parduotas per keletą dienų, šių dokumentų pasirašymo laiko skirtumas yra tik 3 dienos (2009-03-20 - 2009-03-23). Aplinkybę, kad pinigai nebuvo perduoti įgaliotojai paneigė atsakovas V. S., nurodydamas, kad pati ieškovė dalyvavo pasirašant pirkimo pardavimo ir paskolos sandorius notarinėje kontoroje, gavo pinigus, juos perskaičiavo ir tuoj pat iš karto ieškovė ir atsakovas nuvyko pas įgaliotoją ir jai perdavė pinigus. Šiuos argumentus iš dalies patvirtino ir pirkėjas V. Z., nurodęs, jog ieškovė kartu su atsakovu V. S. dalyvavo pasirašant pirkimo-pardavimo, paskolos ir įkeitimo dokumentus. Ieškovė šių aplinkybių teismo posėdžio metu nepaneigė, pripažino, kad jai buvo žinoma apie trūkstamos pinigų sumos sumokėjimo atidėjimą, įforminant paskolos sutartį, pirkimo-pardavimo sandorius (4 b.l.), nepateikė įrodymų, kad pinigai jos motinai nebuvo perduoti.

24Pažymėtina, kad T. S. per įgaliotinį pardavė savo asmeninės nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą už sutartą kainą ir sutartomis sąlygomis, o ne ieškovės turtą, todėl nepažeidė ieškovės teisių ir teisėtų interesų.

25Ieškovė į bylą pateikė 2016-09-21 sprendimą priimtą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-14005-192/2016. Sprendimu nustatyta, kad ieškovė po savo motinos mirties 2011-02-10 priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti: indėlį AB DNB banko sąskaitoje ir namų apyvokos, buities daiktus, baldus, asmeninius daiktus. T. S. pas ieškovę ir atsakovą V. S. apsigyveno po to, kai pardavė 2009-03-23 visą savo namų valdą ir žemės sklypą Kėdainių r., ( - ). Ieškovės nurodytus faktus patvirtino ir du liudytojai (11-12 b.l.). Ieškovė, prieš duodama paaiškinimus byloje ir palaikydama savo pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, prisiekė sakyti tiesą, išnagrinėtoje byloje jos duotais paaiškinimais nėra pagrindo abejoti. Ieškovė savo paaiškinimuose ir pareiškime nenurodė, kad dalis paveldimų pinigų yra pas atsakovą V. S.. Nustatyti faktai kitoje byloje, nepaneigti, teismo sprendimas įsiteisėjęs, jais abejoti nėra pagrindo (CPK 182 str. 1 d.).

26CK 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal šio straipsnio 2 dalį paveldimi materialūs dalykai (kilnojami ir nekilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai <...>, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės <...>. CK 6.190 straipsnio 1 dalis nustato, kad vienai sutarties šaliai mirus, šios šalies iš sutarties atsiradusios teisės ir pareigos pereina jos įpėdiniams (teisių perėmėjams), jeigu tai įmanoma pagal sutarties prigimtį, įstatymus ar sutartį. Tai reiškia, jog paveldėtojas, priėmęs palikimą kaip palikėjo turtines reikalavimo teises, toliau gali tas teises ginti teisme. Nagrinėjamu atveju nenustatyta ir neįrodyta, jog ieškovė priėmė kaip palikimą turtinę T. S. reikalavimo teisę atsakovams V. S. ir V. Z. dėl paskolos, pirkimo-pardavimo sutarčių ginčijimo, ar reikalavimą V. S. dėl netinkamai vykdyto pavedimo pagal įgaliojimą (CPK 178 str.). Taip pat ieškovė neįrodė, kad sudaryta paskolos sutartis pažeidžia jos teises.

27Apsimestiniu sandoriu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti (CK 1.87 str. 1 d.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 1.87 straipsnio taikymo ir aiškinimo nurodoma, kad apsimestinis sandoris pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad, sudarant tą sandorį, juo siekiama pridengti kitą sandorį, todėl tuo atveju turi būti taikomos taisyklės to sandorio, kurį sutarties šalys iš tikrųjų turėjo galvoje (jei tas sandoris neprieštarauja įstatymui). Apsimestinis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento – šalių valios, nes jame išreikštoji valia neatitinka šalių tikrųjų ketinimų. Tokiu sandoriu yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių ir siekė sandorio šalys. Taigi įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą, reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).

28Atsakovas V. Z. atsiliepime į ieškinį ir jo atstovė posėdžio metu išsamiai paaiškino, kad V. Z. tikslas buvo įsigyti jam patikusį ir jo asmeninius poreikius tenkinantį nekilnojamą turtą. Tą padaryti jis galėjo tik sutikdamas su ieškovės ir atsakovo V. S. sąlygomis, sudaryti paskolos sutartį. Vertinant sutarties šalių tikslą parduoti ir pirkti nekilnojamą turtą, galima teigti, jog šalių ketinimai buvo realūs, buvo sumokėta dalis pinigų 6000,00 Eur ir hipoteka užtikrintas likusios pinigų dalies sumokėjimas. Likusi pinigų dalis buvo sumokėta per gana trumpą laiko tarpą - 4 mėnesius. Atsakovas V. S. teigia, jog jis kaip įgaliotinis nesuteikė jokios paskolos, o tik įformino likusios pinigų sumokėjimo terminą. Atsakovas V. Z. šią aplinkybę patvirtino, o atsakovė ieškinyje nurodė, kad pinigų sumokėjimo terminas buvo atidėtas. Toks susitarimas vertintinas kaip dalies kainos mokėjimo atidėjimas, o tokio susitarimo formalus įvardijimas paskolos sutartimi, neturi esminės reikšmės. Kita vertus, ieškovė pati savo ieškiniu patvirtina, kad buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis ir atsakovas V. Z. iš viso sumokėjo V. S. 38.229,84 Eur (132.000,00 litus) ir mokėjo du kartus: 6.000,00 litų prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį ir 126.000,00 litų 2009-07-31, t.y. dieną, kai buvo išregistruota hipoteka. Tai dar kartą patvirtina, kad buvo sudaryta nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartis, su dalies pinigų mokėjimo atidėjimu keturiems mėnesiams. Likusios sumos sumokėjimas buvo užtikrintas hipoteka. Įrodyti, kad sandorio šalys siekė kito, nei ginčijamas sandoris, tikslo, turėjo ieškovė, kaip ir įrodyti aplinkybę, jog ji priėmė reikalavimo teisę ginčyti sandorius (CK 5.1 str. 1 ir 2 dalys).

29Ieškinys nepagrįstas, neįrodytas, todėl netenkintinas (CPK 178 str.).

30Dėl bylinėjimosi išlaidų.

31Ieškinį atmetus, valstybei iš ieškovės priteistina 21,76 Eur pašto išlaidų (CPK 96 str. 1 d.). Duomenų apie atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

32Teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 270, 307 straipsniais,

Nutarė

33ieškinį atmesti.

34Priteisti valstybei iš J. S., a.k. ( - ) 21,76 Eur (dvidešimt vieną eurą ir 76 ct) pašto išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, įmokos kodas 5660).

35Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacinius skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal 3. Teismas... 4. ieškovė J. S. ieškiniu prašo: 1) pripažinti... 5. Ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovė... 6. Ieškovė su atsakovu V. S. negyvena nuo 2013 m., yra... 7. Ieškovė prašo pripažinti paskolos sutartį apsimestine, kadangi ja buvo... 8. Atsakovas V. S. atsiliepime į ieškinį ir teismo... 9. Atsakovas V. Z. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su... 10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė Ramutė... 11. Ieškinys atmestinas.... 12. Byloje nustatyta, kad ieškovės motina T. S. mirė... 13. 2009-03-20 T. S. pasirašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo... 14. 2009-03-23 Kauno rajono notarė Ramutė Siliūnienė patvirtino... 15. 2009-04-01 notarinėje kontoroje buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios... 16. 36.492,00 Eur skolos grąžinimo užtikrinimui buvo įregistruota nupirkto... 17. Skolą atsakovas V. Z. įgaliotiniui 18. Ieškovė savo reikalavimo teisę kildina iš paveldėjimo teisinių santykių,... 19. Byloje nustatyta, kad abu sandorius 2009-03-23 pirkimo-pardavimo sutartį ir... 20. CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai,... 21. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad T. S. valia buvo... 22. Iš vienašalio sandorio atsiranda pareigos jį sudariusiam asmeniui (CK 1.63... 23. Nustačius, kad įgaliotas asmuo savo pareigas įgaliotojai įvykdė tinkamai,... 24. Pažymėtina, kad T. S. per įgaliotinį pardavė savo... 25. Ieškovė į bylą pateikė 2016-09-21 sprendimą priimtą Kauno apylinkės... 26. CK 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio... 27. Apsimestiniu sandoriu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti... 28. Atsakovas V. Z. atsiliepime į ieškinį ir jo atstovė... 29. Ieškinys nepagrįstas, neįrodytas, todėl netenkintinas (CPK 178 str.).... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 31. Ieškinį atmetus, valstybei iš ieškovės priteistina 21,76 Eur pašto... 32. Teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 270, 307... 33. ieškinį atmesti.... 34. Priteisti valstybei iš J. S., a.k. ( -... 35. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacinius...