Byla 2A-955-653/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jelenos Šiškinos, kolegijos teisėjų Vytauto Zeliankos, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „MS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6412-866/2011 pagal ieškovo UAB „MS“ ieškinį atsakovui S. K. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 9.676, 23 Lt žalai atlyginti (b. l. 2-5). Nurodė, jog šalys 2010-03-23 sudarė darbo sutartį Nr. 204, kurios pagrindu atsakovas pradėjo dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi. Tą pačią dieną šalys sudarė ir Visiškos materialinės atsakomybės sutartį, sudaromą su visais darbuotojais. Atsakovui patikėtas ieškovo turtas: transporto priemonė, kuro kortelė, mobiliojo ryšio kortelė. 2011-01-25 atsakovas buvo komandiruotas maršrutu Kaunas-Maskva-Vilnius. Netrukus ieškovas prarado ryšį su atsakovu. 2011-02-04 įmonės darbuotojo ieškovas buvo informuotas, kad atsakovui patikėta transporto priemonė pastebėta sudaužyta Sebežo srityje, atsakovas yra neblaivus ir grasino palikti jam patikėtą turtą ir vykti namo. Minėtą aplinkybę, sužinojusi įmonės vadovybė komandiravo kitus įmonės darbuotojus nugabenti turto, partraukti atsakovo vairuotą transporto priemonę. Į minėtą vietą nuvykę įmonės darbuotojai, rado transporto priemonę patikėtą atsakovui, tačiau atsakovo nebuvo. Ieškovas nedelsiant ėmėsi veiksmų siekiant išvengti ieškovo turto ir krovinio praradimo, dėl minėtos priežasties patyrė 4.350,52 Lt nuostolių, susijusių su atsakovui priklausnčios transporto priemonės gabenimu, darbuotojų darbo užmokesčiu ir kuro sunaudojimu. Teigė, jog atsakovas pasisavino dyzelinio kuro už 5.325, 71 Lt. Atsakovui buvo patikėtos dvi telefoninio ryšio kortelės, kurių pagalba atsakovas galėjos susisiekti su ieškovu bei su specialiosiomis tarnybomis. Tačiau atsakovas nebuvo suinteresuotas pranešti įmonės administracijai apie padarytą eismo įvykį. Dyzelinis kuras buvo parduotas tretiesiems asmenims atsakovui esant Rusijos teritorijoje pasinaudojus jam patikėta kortele. Byloje yra įrodymai, patvirtinantys aplinkybę, kad atsakovas kuro nusipirko, tačiau kiti įmonės darbuotojai, patikrinę transporto priemonės kuro baką, jo nerado.

4Atsakovas atsiliepimu į ieškinį (b. l. 42-46) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2011-01-25 darbdavio nurodymu išvyko į komandiruotę maršrutu Lietuva – Čekija – Rusija. Ieškovas įteikė atsakovui 200 EUR vertė čekį, nurodęs, kad minėtos lėšos skirtos greitam su sienos kirtimu susijusių procedūrų atlikimu. 2011-01-28 atsakovas kirto sieną, tam tikslui skirti 200 EUR buvo išnaudoti. 2011-01-31 dėl blogų eismo sąlygų atsakovas pateko į eismo įvykį važiuojant Pskovo srities Sebiežo rajono M-9 keliu. Eismo įvykio metu atsakovo vairuojama transporto priemonė užvažiavo ant metalinės kelio atramos, buvo pažeistas transporto priemonės variklio aušinimo sistemos radiatorius, atsakovas dėl šio gedimo negalėjo tęsti kelionės. Minėtą įvykį užfiksavo Pskovo srities kelių eismo priežiūros inspekcijos pareigūnai. Atsakovas daug kartų bandė paskambinti ieškovui ir pranešti apie įvykį, tačiau nepavyko, be to, po kurio laiko, pasibaigus limitui, buvo užblokuota ir telefono kortelė. Atsakovas dėjo visas pastangas sustabdyti pravažiuojančias transporto priemones, tačiau dėl šalto oro niekas nesustojo. Dėl šalto oro pablogėjo atsakovo sveikata, jis neturėjo maisto atsargų. Atsakovas, pablogėjus jo sveikatai, automobilį paliko saugioje vietoje. Pagalbos atsakovui nesuteikė ir pro šalį važiavęs atsakovo bendradarbis. Jam atsakovas nurodė vietą, kurioje saugomi transporto priemonės, krovinio dokumentai, telefono ir kuro kortelės. 2011-02-04 atvykę Kelių inspekcijos pareigūnai, kurie, pamatę sergantį atsakovą, nurodė jam nedelsiant palikti raktus degalinės operatorei, ir įsodino atsakovą į Lietuvą. 2011-02-05 atsakovą iš Zarasų parvežė jo sūnus V. K.. Grįžęs namo atsakovas kreipėsi į gydymo įstaigą. Ieškovas nepatyrė žalos dėl atsakovo kaltės, be to, elgėsi nerūpestingai palikdamas atsakovą be piniginių lėšų, kitoje šalyje, esant 15 laipsnių šalčiui. Po ligos atsakovas nuvyko pas ieškovą bei parašė prašymą atleisti iš darbo darbuotojo pareiškimu. Tačiau atsakovas buvo atleistas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Atsakovas nurodė, kad šalių pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis yra neteisėta, nes joje nenurodytos priemonės, kurių privalo imtis ieškovas siekdamas apsaugoti įmonės turtą. Atsakovas prašė atmesti ieškinį dalyje dėl žalos, padarytos pasinaudojant kuro kortele, nes atsakovas paliko transporto priemonę su pilnu kuro baku, ir išvykdamas namo transporto priemonėje paliko jam patikėtą kuro kortelę. Atsakovas įvykį padarė blaivus, apie įvykį buvo informuota policija. Po įvykio atsakovas laukė pagalbos apie savaitę, pasibaigus pinigams, esant prastoms oro sąlygoms, automobilyje. Nenustatyta, kad žala būtų padaryta tyčiniais atsakovo veiksmais. Materialinės atsakomybės sutartis yra neteisėta, nes įmonėje nėra darbuotojų kolektyvinės sutarties.

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 1.350 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l.94-97).

6Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą, neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktika (LAT išplėstinės teisėjų kolegija 2004 m. sausio 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-2/2004) ir nurodė, jog vertinant atsakovo veiksmus, dėl kurių ieškovas galėjo patirti žalą, būtina nustatyti ar nagrinėjamu atveju buvo visos sąlygos materialinei atsakomybei atsirasti. Teismas nenustatė atsakovo veiksmuose nei neteisėtos veikos nei pažeidėjo kaltės; pažymėjo, kad 4.350, 52 Lt žalą, ieškovo teigimu padarytą tyčiniais atsakovo veiksmais, ieškovas patyrė sumokėjęs už kitų ieškovo darbuotojų darbą, dienpinigius, kurą ir pan. Teismas laikė neįrodyta aplinkybę, kad atsakovas padarė įvykį būdamas neblaivus ar vartojo alkoholį po įvykio, tai patvirtina pažyma apie eismo įvykį ir nutartis nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos, liudytojų paaiškinimai. Teismas konstatavo, kad atsakovas neturėjo pareigos likti prie transporto priemonės, nes ji buvo palikta viešoje vietoje, degalinės aikštelėje, ieškovas buvo informuotas apie transporto priemonės būklę, krovinio dokumentų, raktelių, kortelių saugojimo vietą. Teismas darė išvadą kad atsakovas, dėl sveikatos būklės asmeniškai negalėdamas tinkamai užtikrinti turto saugumo, ėmėsi kitų veiksmų turtui apsaugoti. Iš liudytojų paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovo buvimas vietoje būtų beprasmis, nes transporto priemonės nepavyko pataisyti ir kitiems į vietą atvykusiems darbuotojams, todėl nurodytas išlaidas, ieškovas patirtų nepaisant aplinkybės, ar atsakovas būtų šalia automobilio ar ne. Iš liudytojų parodymų teismas nustatė, kad ilgesnis atsakovo buvimas automobilyje, kėlė pavojų jo sveikatai ar net gyvybei. Pats ieškovas nurodo, kad atsakovas su sugedusiu automobiliu (žiemą) buvo vos už 332,8 kilometrų nuo Vilniaus. Teismas darė išvadą, kad esant tokioms sąlygoms ieškovas galėjo suteikti tinkamą pagalbą (ar sutaisyti automobilį ar jį parvilkti) per vieną dieną, tačiau atsakovas bandymų padėti sulaukė tik 2011-02-04, t. y. praėjus mažiausiai 4 dienoms po sienos kirtimo. Teismas laikė neįrodytomis aplinkybes, kad atsakovas ilgą laiką girtavo, nepranešė ieškovui apie įvykį (LR CPK 178 str.). Minėtas aplinkybes paneigia byloje esantys įrodymai ir liudytojų paaiškinimai. Teismas pažymėjo, jog atsakovui nepranešus apie automobilio gedimą, ieškovo atstovai 2011-02-04 būtų neatvežę automobilio atsarginės dalies. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 5.325,71 Lt žalos, susijusios su kuro pasisavinimu, nesant visų LR DK 246 str. nurodytų sąlygų darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta kiek kuro buvo automobilio bake atsakovui išvykstant į komandiruotę, be to, iš liudytojo S. L. parodymų teismas nustatė, kad kuro bakas, parvilkus automobilį, nebuvo iš karto patikrintas, vairuotojas patikrinime nedalyvavo. Iš atsakovo ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas iki išvykimo paliko visus dokumentus ir korteles (įskaitant kuro kortelę) automobilyje. Teismas konstatavo, kad 2011-02-05 jis neturėjo galimybės pasinaudoti kortele, nes tą dieną jis jau kirto Rusijos Federacijos sieną. Ieškovas neįrodė aplinkybės, kad atsakovas kurą būtų pasisavinęs ar perleidęs tretiesiems asmenims (LR CPK 178 str.).

7Ieškovas pateikė apeliacinį skundą (b.l.98-102)l kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinanti ieškinį; priteisti iš S. K. ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, vairuotojas–ekspeditorius vairuodamas jam patikėtą krovininę transporto priemonę su kroviniu privalėjo būti rūpestingesnis, atidesnis, pasirinkti saugų važiavimo greitį, įmonė neturi patirti nuostolių dėl vairuotojo profesionalo neatidumo. Todėl vairuotojo-ekspeditoriaus tokie veiksmai turėtų būti vertinami kaip neteisėta veika. Pažymi, jog ieškovas įmonėje buvo įdarbintas kaip profesionaslas vairuotojas- ekspeditorius, įvažiavimas į kelio atramą ir transporto priemonės sulaužymas reiškia, jog vairuotojas profesionalas, nebuvo atidus, elgėsi nerūpestingai. Atsakovo neatsargumas yra viena iš kaltės formų, todėl teismo išvada, jog šioje situacijoje nėra vairuotojo kaltės yra nepagrįsta. Dėl atsakovo neatsargaus ir nerūpestingo važiavimo ir transporto priemonės sudaužymo, įmonė buvo priversta imtis veiksmų, tos transporto priemonės pargabenimui, o taip pat vežamo krovio pristatymu į paskirties vietą. Atitinkamai įmonė ir turėjo nuostolių, kuriuos ir turi atlyginti asmuo, sudaužęs krovininę transporto priemonę, kuria buvo vežamas krovinys. Vadovaujasi LR DK 3, 4, 34, 35, 245, 246, 255 str. 3 p., 256 str. 1 d., ir mano, jog esant visoms materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygoms, atsakovas už sudaužytą transporto priemonę ir su tuo susijusius įmonės nuostolius turi atlyginti. Krovininės transporto priemonės sudaužymo fakto atsakovas neginčija. Priekabos su kroviniu pristatymas į paskirties vietą kita transporto priemone, nes sudaužyta priemone tęsti gabenimo nebuvo galimybės, tai patvirtina byloje pateiktas CMR važtaražtis Nr. 0001941, 25 grafa. Vairuotojo-ekspeditorius darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, gabenimu. Be to, 2010-03-23 atsakovui buvo perduota kuro kortelė STATETA, tą patvirtina kuro kortelės priėmimo aktas 2010-03-23. Darbuotojas priėmęs šią kortelę atsako už kuro įsipilimą. Atsakovas išvykęs į komandiruotę, nuvažiavęs iš Vilniaus iki Sebežo (t.y. Latvijos- Rusijos pasienio ruožas) 340 km atstumą, panaudojęs kortelę pylėsi 2.293,08 l kuro, tai patvirtina kuro pylimo išklotinė. Tokiam kelio atstumui nuvažiuoti krovininė transporto priemonė sunaudoja tik 112,2 l kuro. Atsakovas, palikęs sudaužytą transporto priemonę su kroviniu ir visus dokumentus Rusijoje, nepasirodė darbovietėje ir net neatsiliepė į įmonės raštiškus pranešimus. Pažymi, jog kuro pylimas ir transporto priemonės palikimas įvyko pasienio ruože todėl teismas neteisingai konstatavo faktą, kad paskutį kuro pylimą 1.000 l kuro pagal išklotinę, atliktą 2011-02-05 Latvijos-Rusijos pasienyje (Rusijos teritorija), atsakovas negalėjo įvykdyti, nes tą pačią dieną jis kirto pasienį.

8Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.109-112) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog darbuotojo materialinė atsakomybė, kaip nurodyta DK 245 str., atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo darbuotojas padaro žalą darbdaviui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, o DK 246 str. nustato, kad šią atsakomybę taikyti galima tuomet, kai yra visos tam reikalingos sąlygos. Pažymi, jog Visiškos materialinės atsakomybės sutarties 4 p. nurodyta, kad darbuotojas neatsako, jei žala padaryta ne dėl jo kaltės. Atkreipia dėmesį į tai, kad krovinys kito ieškovo siųsto vilkiko ir kito vairuotojo buvo pristatytas saugiai, tai įrodo ieškovo pateikti dokumentai, be to, ieškovui draudimo bendrovė išmokėjo jo patirtas išlaidas, susijusias su transporto priemonės remontu. Daro išvadą, kad ieškovo kaltinimai, kad atsakovas nevykdė savo darbo pareigų, sąmoningai darė veiksmus, kurie prieštarauja ir kuriais pažeidžiamos darbo pareigos, nustatytos DK, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, todėl apeliacinio skundo pirmoje dalyje išdėstytas reikalavimas dėl 4.350,52 Lt žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Dėl 5.325,71 Lt žalos dėl esą nupilto kuro, atsakovas pažymi, jog iš ieškovo pateiktos kuro pylimo išklotinės matyti, kad Rusijoje dyzelinas yra beveik per pus pigesnis nei Europos Sąjungos šalyse. Teigia, kad kiekvieną kartą atsakovui vykstant į komandiruotę į Rusiją darbdavys nurodydavo, kad grįžtant į Lietuvą būtų pripiltas pilnas bakas kuro (šį teiginį patvirtino liudytojas S. L.). Po įvykusio 2012-01- 31 eismo įvykio atsakovas įvykdė darbdavio nurodymą ir pripylė į baką kuro, kuris kartu su vilkiku turėjo būti atgabentas į Lietuvą. Liudytojas S. L. patvirtino, jog parvilkus vilkiką į įmonės teritoriją, kuro bakas nebuvo patikrintas, automobilis buvo nuvilktas į boksus taisyti, o matuojant kurą ir plombuojant baką bei registruojant duomenis dalyvauja ir vairuotojas, tuo tarpu šiuo atveju to padaryta nebuvo. Liudytojas S. L. teisme patvirtino ir tai, kad jis dirbdamas pas ieškovą mechaniku, žinojo, jog atsakovo vairuojamo automobilio techninė būklė bloga (tai įtakojo eismo įvykį). Ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas kurą pasisavino. Teismas pagrįstai konstatavo, kad 2011-02-05 atsakovas jau neturėjo galimybės pasinaudoti kuro kortele nes tą dieną jis kirto Rusijos sieną, o kortelė buvo perduota kitam ieškovo darbuotojui.

9Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., LR Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojijmo pagrindų nenustatyta.

11Kolegija pažymi, jog pagal LR DK 256 str. 1 d. nuostatą, visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Pagrindas tokiai sutarčiai sudaryti – darbo veiklos pobūdis, kai darbas tiesiogiai yra susijęs su materialinių vertybių išsaugojimu, t. y. darbuotojas atlieka tokias darbo funkcijas, nuo kurių tinkamo atlikimo priklauso materialinių vertybių sauga. Pagal DK

12253 str. 1 p. nuostatą, darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo). Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, jei – žala padaryta tyčia (DK 255 str.1 p.), jei žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (DK 255 str.3 p.).

13Anot ieškovo, nagrinėjamu atveju atsakovui jo darbo funkcijoms vykdyti buvo perduota įmonei priklausančios materialinės vertybės - transporto priemonė su kroviniu, pinigai, kuras, ryšio priemonės. Kaip matyti iš 2010-03-23 visiškos materialinės atsakomybės sutarties (b.l.11) turinio, atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už ieškovo jam patikėtų materialinių vertybių saugumą (sutarties 1 p.). Ieškovo patirta žala nėra susijusi su automobilio sugadinimais, bet ją sudaro automobilio pargabenimo išlaidos.

14Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus aktų, nevykdymas ar netinkamas vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-446/2009; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civ.byloje 3K-3-125/2012). Taigi, materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys.

15Byloje nustatyta, jog ieškovą ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai, tačiau nagrinėjamu atveju sąlygos materialinei atsakomybei taikyti, t.y. atsakovo neteisėta veika, priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys ir kaltė, nenustatytos. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad dėl atsakovo neatsargaus ir nerūpestingo važiavimo bei transporto priemonės sudaužymo, ieškovas buvo priverstas tą transporto priemonę pargabenti, o taip pat krovinį pristatyti į paskirties vietą ir dėl to patyrė išlaidų, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą daryti kitokias išvadas. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas pažeidė darbo pareigas, kad žala ieškovui buvo padarytas atsakovo tyčiniais veikmamais, byloje nėra.

16Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas neįrodė aplinkybės, kad atsakovas padarė įvykį būdamas neblaivus ar vartojo alkoholį po įvykio. Tai, kad autoįvykis įvyko ne dėl atsakovo kaltės, patvirtina užsienio valstybės kompetetingų pareigūnų pažyma apie eismo įvykį ir nutartis nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos (b.l.49;51), liudytojų paaiškinimai (b.l.86-92). Iš liudytojų parodymų taip pat darytina išvada, kad eismo sąlygos autoįvykio metu buvo prastos. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus, kolegija pažymi, jog negalima daryti išvados, kad autoįvykis įvyko dėl atsakovo kaltės (tyčios ar neatsargumo).

17Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad atsakovas neturėjo pareigos likti prie transporto priemonės, nes ji buvo palikta viešoje vietoje, degalinės aikštelėje, ieškovas buvo informuotas apie transporto priemonės būklę, krovinio dokumentų, raktelių, kortelių saugojimo vietą (b.l.86-92). Apelianto darbuotojai, kaip matyti iš liudytojų parodymų, perėmė iš atsakovo visą apelianto jam perduotą turtą; turtas nebuvo prarastas ar kitaip apgadintas (išskyrus minėtą transporto priemonės pažeidimą per autoįvykį). Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovo buvimas vietoje būtų beprasmis, nes transporto priemonės nepavyko pataisyti ir kitiems į vietą atvykusiems apelianto darbuotojams, todėl nurodytas išlaidas, apeliantas patirtų nepaisant aplinkybės, ar atsakovas būtų šalia automobilio ar ne.

18Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo nesutikti ir su ta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas 2011-02-05 neturėjo galimybės pasinaudoti kuro pylimo kortele, nes tą dieną jis jau kirto Rusijos Federacijos sieną. Iš atsakovo ir liudytojų paaiškinimų matyti, kad atsakovas iki išvykimo paliko visus dokumentus ir korteles (įskaitant kuro kortelę) automobilyje. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas kurą būtų pasisavinęs ar perleidęs tretiesiems asmenims (LR CPK 178 str.). Be to, byloje nėra pateikta įrodymų, kiek kuro buvo automobilio bake atsakovui išvykstant į komandiruotę. Liudytojas S. L. paliudijo, kad kuro bakas, parvilkus automobilį, iš karto nebuvo patikrintas, pats vairuotojas (atsakovas) patikrinime nedalyvavo. Šio liudytojo parodymai taip pat patvirtina, kad atsakovas įsipylė didelį kiekį dezelinio kuro būtent atsakovo nurodymu. Kolegijos vertinimu, dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir ieškovo reikalavimą priteisti 5.325,71 Lt žalą, atsiradusią dėl kuro pasisavinimo.

19Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl ieškinio atmetimo, todėl jų nepakartoja.

20Įvertinusi šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes bei argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, taip pat tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo visišką materialinę atsakomybę, ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, todėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekams nepakeistas (CPK 326 str. 1 p.).

21Esant tokiai bylos baigčiai apeliacinės instancijos teisme – apelianto skundo nepatenkinus, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos iš apeliantų šiuo atveju nepriteisiamos.

22Vadovaudamasis CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teismas

Nutarė

23Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6412-866/2011 palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 9.676, 23 Lt žalai... 4. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį (b. l. 42-46) su ieškiniu nesutiko.... 5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 22 d. sprendimu... 6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog darbuotojo materialinė atsakomybė... 7. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą (b.l.98-102)l kuriuo prašo panaikinti... 8. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.109-112) prašo apeliacinį... 9. Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 11. Kolegija pažymi, jog pagal LR DK 256 str. 1 d. nuostatą, visiškos... 12. 253 str. 1 p. nuostatą, darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą,... 13. Anot ieškovo, nagrinėjamu atveju atsakovui jo darbo funkcijoms vykdyti buvo... 14. Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga... 15. Byloje nustatyta, jog ieškovą ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai,... 16. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas neįrodė... 17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat... 18. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo nesutikti ir su ta pirmosios... 19. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 20. Įvertinusi šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes bei argumentus, teisėjų... 21. Esant tokiai bylos baigčiai apeliacinės instancijos teisme – apelianto... 22. Vadovaudamasis CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teismas ... 23. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimą...