Byla A-469-334-07

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko, sekretoriaujant Kristinai Bielinienei dalyvaujant pareiškėjos atstovui V.P. atsakovo atstovui R.M. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J.S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J.S. skundą atsakovui Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja prašė teismą panaikinti 2006 m. balandžio 24 d. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus sprendimą „Dėl kompensacijos už veiklos apribojimus privačioje miško valdoje", įpareigojant atsakovą spręsti kompensacijos skyrimo klausimą. Pareiškėjos atstovas paaiškino, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. gegužės 1 d. sprendimu Nr. 38-8621 pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 29,85 ha B.A. iki nacionalizacijos valdytos miško ūkio paskirties žemės Alytaus apskrities Varėnos rajono Lynežerio kaime. Šio sprendimo pagrindu jai perduoti nuosavybėn 24,9 ha ploto, 1,2 ha ploto ir 0,2 ha ploto miško ūkio paskirties žemės sklypai Varėnos rajone Lynežerio kaime. Kadangi nuosavybės teisės atkurtos Dzūkijos nacionalinio draustinio bei Ūlos kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, jas atkuriant, žemės sklypuose buvo nustatyti žemės naudojimo apribojimai. Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 4 dalis nustato, kad žemės savininkams bei valdytojams, kurių žemės valdose steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą, išmokamos kompensacijos, kurių apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Tokią tvarką Vyriausybė nustatė 2004 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1578 "Dėl kompensacijų privataus miško savininkams ir valdytojams, kurių valdose steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą, apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo" (toliau – Aprašas). Pareiškėja nurodė, jog pagal šį aprašą kompensacijos apskaičiuojamos ir mokamos prašymus pateikusiems privataus miško savininkams ar valdytojams, kurių valdose saugomos teritorijos įsteigtos, jos statusas pakeistas ir kurių gaunama nauda realiai sumažėja arba uždraudžiama anksčiau vykdyta veikla dėl to, kad nustatomi 5 punkte nurodyti apribojimai. Pagal aprašo 10 punktą privataus miško savininkas ar valdytojas, siekiantis gauti kompensaciją už miško valdai nustatytus veiklos apribojimus, turi turėti šiai valdai parengtą ne senesnį kaip 10 metų miškotvarkos projektą, kuriame nurodyti kompensacijai apskaičiuoti būtini duomenys. Tokį miškotvarkos projektą 2006-2015 metams paruošė VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. Šio miškotvarkos projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad 1,2 ha ploto miško sklype yra nustatyta III miškų grupė (Ūlos kraštovaizdžio draustinis su III grupės ūkiniu režimu), o 24,9 ha valdoje nustatyta II miškų grupė (Ūlos kraštovaizdžio draustinis su II grupės ūkiniu režimu). Miškotvarkos projekte konstatuota, kad sklypams nustatyti apribojimai realiai sumažina gaunamą iš jų naudą, nes II grupės miškuose galimi tik neplyni kirtimai (valdoje vyrauja pušynai, kurių gamtinė branda yra pasiekusi 170 metų, o III grupės miškuose neplyni kirtimai bus galimi tik po 15-55 metų). Pareiškėja paaiškino, jog pagal minėtą aprašą 2006 m. kovo 20 d. atsakovui buvo pateiktas prašymas išmokėti kompensaciją už veiklos apribojimus privačioje miško valdoje, tačiau 2006 m. balandžio 24 d. sprendimu atsakovas nusprendė atmesti prašymą dėl kompensacijos išmokėjimo kaip nepagrįstą, motyvuodamas tuo, kad abu sklypai, dėl kurių veiklos apribojimų buvo prašoma išmokėti kompensaciją, įsigyti vėliau, nei čia buvo įsteigtos saugomos teritorijos su ūkinės veiklos apribojimais. Pareiškėjos atstovo manymu, atsakovas netinkamai aiškina Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 4 dalį, kuri yra pamatinė teisės norma, apibrėžianti kompensacijos mokėjimo ribas (pagal atsakovo aiškinimą vienodi savininkai, turintys nuosavybę su jos naudojimo apribojimais, statomi į nevienodą teisinę padėtį, nes vieniems iš jų kompensuojama už nuosavybės naudojimo apribojimus, o kitiems ne, nepriklausomai nuo to, kad jiems teisės aktais nustatytos vienodos pareigos bei įpareigojimai turto atžvilgiu).

5Atsakovo atstovai prašė skundą atmesti. Jie paaiškino, kad priimant sprendimą atmesti pareiškėjos prašymą dėl kompensacijos, vadovautasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1578, kuris tiksliau ir detaliau išaiškina kompensacijų išmokėjimo tvarką privataus miško savininkams, nei tai aptarta Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje. Pagal jo bendrųjų nuostatų 1 punktą Aprašas reglamentuoja tik tokius atvejus, kai miško valdose steigiama nauja saugoma teritorija, pakeičiamas esamos saugomos teritorijos statusas ir nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą, uždraudžiama anksčiau vykdyta veikla. Atsakovo atstovai nurodė, kad nei vienoje Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio dalyje nėra aptartos sąlygos, numatančios teises į kompensacijas žemės savininkams, kurie nuosavybę teisėtai įsigijo jau anksčiau įsteigtose saugomose teritorijose.

6Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovai prašė skundą atmesti. Jie paaiškino, kad konkrečiu atveju, aiškinantis Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 4 dalies prasmę ir Vyriausybės 2004 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1578 patvirtinto Aprašo 5 punktą, reikėtų taikyti oficialų autentišką teisės normų aiškinimą, kaip nurodoma teisės teorijoje. Aplinkos ministerijos atstovų manymu, pagal šias teisės aktų nuostatas kompensacija priklauso tiems privačių miškų savininkams ir valdytojams, kurių žemės valdose saugoma teritorija įsteigta, esamos saugomos teritorijos statusas pakeistas ar ūkinės veiklos apribojimai nustatyti vėliau nei privataus miško savininkai teisėtai įsigijo miško valdą.

7II.

8Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, jog Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. gegužės 1 d. sprendimu Nr. 38-8621 pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 29,85 ha B.A. iki nacionalizacijos valdytos miško ūkio paskirties žemės Alytaus apskrities Varėnos rajono Lynežerio kaime (b.l. 15). Šio sprendimo pagrindu jai perduoti nuosavybėn 24,9 ha, 1,2 ha ir 0,2 ha ploto miško ūkio paskirties žemės sklypai Varėnos rajone Lynežerio kaime (b. l. 12-14). Kadangi nuosavybės teisės buvo atkurtos Dzūkijos nacionalinio draustinio bei Ūlos kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, žemės sklypuose buvo nustatyti žemės naudojimo apribojimai.

9Teismas nurodė, jog pagal Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 4 dalį žemės savininkams bei valdytojams, kurių žemės valdose steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą, išmokamos kompensacijos, kurių apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Tokią tvarką Vyriausybė nustatė 2004 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1578 "Dėl kompensacijų privataus miško savininkams ir valdytojams, kurių valdose steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą, apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo". Pagal šį Aprašą kompensacijos apskaičiuojamos ir mokamos prašymus pateikusiems privataus miško savininkams ar valdytojams, kurių valdose saugomos teritorijos įsteigtos, jos statusas pakeistas ir kurių gaunama nauda realiai sumažėja arba uždraudžiama anksčiau vykdyta veikla dėl to, kad nustatomi 5 punkte nurodyti apribojimai. Teismas konstatavo, jog pagal Aprašo 10 punktą privataus miško savininkas ar valdytojas, siekiantis gauti kompensaciją už miško valdai nustatytus veiklos apribojimus, turi turėti šiai valdai parengtą ne senesnį kaip 10 metų miškotvarkos projektą, kuriame nustatyti kompensacijai apskaičiuoti būtini duomenys. Tokį miškotvarkos projektą 2006-2015 metams parengė VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. Šio miškotvarkos projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad 1,2 ha ploto miško sklype yra nustatyta III miškų grupė (Ūlos kraštovaizdžio draustinis su III grupės ūkiniu režimu), o 24,9 ha valdoje - II miškų grupė (Ūlos kraštovaizdžio draustinis su II grupės ūkiniu režimu). Miškotvarkos projekte konstatuota, kad sklypams nustatyti apribojimai realiai sumažina iš jų gaunamą naudą.

10Nustatyta, jog pagal minėtą Aprašą 2006 m. kovo 20 d. atsakovui buvo pateiktas pareiškėjos prašymas išmokėti kompensaciją už veiklos apribojimus, realiai sumažinančius gaunamą naudą privataus miško valdoje, tačiau 2006 m. balandžio 24 d. ginčijamu sprendimu atsakovas nusprendė prašymą dėl kompensacijos išmokėjimo atmesti kaip nepagrįstą, motyvuodamas tuo, jog abu sklypai, dėl kurių veiklos apribojimų buvo prašoma išmokėti kompensaciją, buvo įsigyti vėliau nei buvo įsteigtos saugomos teritorijos su ūkinės veiklos apribojimais (b. l. 18).

11Teismo konstatavimu, Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 4 dalis yra pamatinė teisės norma, apibrėžianti kompensacijos mokėjimo ribas, Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pavesta tik nustatyti išmokamos kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką. Nustatyta, kad J.S. nuosavybės teisės į miško ūkio paskirties žemę buvo atkurtos tuo metu, kai jau buvo nustatyti žemės naudojimo apribojimai, ir po nuosavybės teisių atkūrimo esamos saugomos teritorijos statusas nebuvo keičiamas, jokia anksčiau vykdyta veikla nebuvo uždrausta. Išaiškinęs Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 4 dalies normą lingvistiniu metodu, išanalizavęs kitas minėto straipsnio nuostatas, teismas nusprendė, jog įstatymo leidėjas aptaria žemės savininkų, valdytojų bei naudotojų teises ir pareigas saugomose teritorijose tik tuomet, kai vyksta naujos saugomos teritorijos steigimas, esamos saugomos teritorijos statuso keitimas, nustatomi ar keičiami veiklos apribojimai, kad teisės normų aiškinimas lingvistiniu metodu nėra pakankamas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. nutarimas „Dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4-5, 9, 14 straipsnių ir jos Ketvirtojo protokolo 2 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai"). Sistemiškai įvertinęs Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 2, 3, 5, 6 ir 14 dalių normas, Aprašo nuorodą, jog pagal jį kompensacijos apskaičiuojamos ir mokamos prašymus pateikusiems privataus miško savininkams ar valdytojams, kurių valdose saugomos teritorijos įsteigtos, jos statusas pakeistas ir kurių gaunama nauda realiai sumažėja arba uždraudžiama anksčiau vykdyta veikla dėl to, kad nustatomi 5 punkte nurodyti apribojimai, palyginęs šias teisės normas su Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi ir įvertinęs tai, kad nei vienoje Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio dalyje nėra aptartos sąlygos, numatančios teises į kompensacijas žemės savininkams, kurie nuosavybę teisėtai įgijo jau anksčiau įsteigtose saugomose teritorijose, teismas padarė išvadą, jog atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl kompensacijos išmokėjimo, nes sklypai, dėl kurių veiklos apribojimų buvo prašoma išmokėti kompensaciją, buvo įsigyti vėliau, nei čia buvo įsteigtos saugomos teritorijos su ūkinės veiklos apribojimais. Teismas atmetė argumentą, kad savininkai, turintys nuosavybę su jos naudojimo apribojimais, yra pastatomi į nevienodą teisinę padėtį, tik vieniems iš jų kompensuojant už nuosavybės naudojimo apribojimus, pažymėjęs, jog nuosavybės teisė į miško ūkio paskirties žemę Dzūkijos nacionalinio draustinio bei Ūlos kraštovaizdžio draustinio teritorijoje J.S. buvo atkurta jos valia ir su jos sutikimu, žinant apie esamus apribojimus ir nekeliant jokio ginčo dėl 2000 m. gegužės 1 d. sprendimo Nr. 38-8621.

12III.

13Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti pilnai. Apeliantės manymu, teismo sprendimas priimtas neteisingai išaiškinus ir pritaikius Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 4 dalį, teismas padarė teisės normos taikymo ribas siaurinančią išvadą, vadovaudamasis tik minėto straipsnio kontekstu, neišsiaiškinęs kompensacijų skyrimo ir mokėjimo prielaidų, įstatymo taikymo ribų bei subjektų, kuriems jis yra taikomas, neįvertinęs, ar toks teisės normos aiškinimas neprieštarauja konstituciniams teisėtų lūkesčių, nuosavybės teisės subjektų lygiateisiškumo, teisingumo ir protingumo principams. Apeliantės manymu, teismo atlikto sisteminio teisės normos aiškinimo negalima laikyti išsamiu ir teisingu. Apeliantės teigimu, įstatymo taikymo ribos apima teisių ir pareigų nustatymą visiems asmenims, kurių valdose yra jau įsteigtos ar steigiamos saugomos teritorijos, keičiamas esamas teritorijos statusas (1 str., 9 str., 31 str. 8, 9 d. ir kt.). Todėl kompensacijos mokėjimo klausimas turėjo būti vertinamas viso įstatymo kontekste, aiškinantis kompensacijos atsiradimo prielaidas. Bet kokios kompensacijos mokėjimo prielaida yra savininkams susidariusių praradimų atlyginimas, todėl apibrėžiant ratą asmenų, kuriems tokios kompensacijos priklauso, turėjo būti aiškinamasi, ar pareiškėjai yra nustatyti apribojimai, kurie sukelia turtinius praradimus. Apeliantė nurodo, jog pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnį, 31 straipsnio 8, 9 d. ir kt., apribojimai yra nustatyti visiems valdų saugomose teritorijose savininkams, jie neabejotinai sumažina savininkų gaunamą naudą iš turimos nuosavybės saugomoje teritorijoje (jos praradimus įrodo miškotvarkos projektas), todėl nepriklausomai nuo turto įgijimo laiko už patiriamus praradimus turi būti kompensuota. Apeliantės manymu, ne turto įgijimo laikas, o patiriami praradimai apsprendžia subjektų ratą, kuriems mokėtina kompensacija. Tokią išvadą patvirtina ir Konstitucinio teismo išvados 2006 m. kovo 14 d. nutarime, kuriame nurodoma, kad Valstybė, reguliuodama su natūralios gamtinės aplinkos ir jos objektų apsauga, gamtos išteklių naudojimu, atkūrimu ir gausinimu susijusius santykius, taip pat ir ribodama atskirų gamtinės aplinkos objektų (gamtos išteklių) naudojimą ar įpareigodama tam tikrus teisinių santykių subjektus atitinkamai veikti arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, yra saistoma konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, reikalaujančio Valstybei veikti visos visuomenės interesais, Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo, protingumo bei proporcingumo principų, kai šiais ribojimais ar įpareigojimais yra įsiterpiama į asmens konstitucinių teisių ir laisvių įgyvendinimą. Apeliantės teigimu, pirmos instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad jo Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 4 dalies aiškinimas nepažeidžia nuosavybės teisės subjektų lygiateisiškumo principo, nes nuosavybės teisė atkurta jos valia ir sutikimu. Apeliantė pažymi, jog pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (4 str. 7 d., 6 str. 3 d.) miškai bei vandens telkiniai saugomose teritorijose yra grąžinami ribotam tiksliniam naudojimui, t.y. su veiklos apribojimais, detalizuojamais Saugomų teritorijų įstatyme bei kituose poįstatyminiuose teisės aktuose. Jokių privilegijų ar kitokių kompensacijų už nuosavybės teisių atkūrimą saugomoje teritorijoje minėtas įstatymas nenumato, todėl neteisinga yra tvirtinti, kad jos valia nuosavybę atgauti saugomoje teritorijoje užkerta kelią reikalauti vienodų sąlygų (konkrečiai - kompensacijos) už tokius pat veiklos apribojimus, kurie nustatyti miško valdų savininkams po šių valdų įsigijimo momento. Apeliantės manymu, teismo pateiktas įstatymo normos aiškinimas prieštarauja ir konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, leidžiančiam tikėtis valdų saugomose teritorijose savinininkams, kad už jiems nustatytų apribojimų laikymąsi, pareigų specifinio turto atžvilgiu vykdymą ir to pasėkoje negautą naudą bus vienodai visiems atlyginama (teismo pateiktas aiškinimas leidžia neesminio kriterijaus atžvilgiu išskirti grupę asmenų, diskriminuojant ir paneigiant kitų asmenų teisę į teisingą praradimų kompensavimą). Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas sutiks su pirmos instancijos teismo padaryta išvada dėl Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo, pareiškėja prašo apsvarstyti galimybę kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 4 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui. Apeliantės teigimu, nuosavybės neliečiamybė, įtvirtinta minėtame Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnyje, reiškia savininko teisę laisvai valdyti turimą turtą, juo naudotis ir disponuoti bei reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat Valstybės pareigą užtikrinti nuosavybės teisės įgyvendinimo palankiausią režimą, ginti bei saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi. Šis straipsnis apima ir Valstybės pareigą užtikrinti, kad visiems savininkams būtų sudaromos vienodos sąlygos, jie nebūtų diskriminuojami. Apeliantė pažymi, jog Valstybė, nustatydama tam tikrus nuosavybės naudojimo apribojimus viešo intereso pagrindu, privalo surasti būdą ir teisingai kompensuoti tokių apribojimų sukeltas savininkams neigiamas pasekmes. Apeliantė nurodo, jog pagal 2004 m. gruodžio 3 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1578 5 punktą kompensacija jai išmokėtina, nes tai numato nutarimas, į asmenų, kuriems mokėtina kompensacija, ratą įtraukdamas ir asmenis, kurių valdose saugoma teritorija yra įsteigta jau anksčiau.

14Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo su apeliacinio skundo reikalavimais nesutinkąs. Atsakovo manymu, esamos redakcijos Aprašo Bendrųjų nuostatų 1 punktas, kuris įvardija galimus kompensacijų gavėjus, nenumato kompensacijos mokėjimo, kai privatus savininkas įsigijo mišką jau esamoje saugomoje teritorijoje su nuosavybės dokumentuose išvardintais veiklos apribojimais, pareiškėja nutyli aiškiai išdėstytus atvejus, kuomet gali būti apskaičiuojamos ir mokamos kompensacijos (Aprašo 5 punktas patvirtina, kad kompensacijos miško savininkams priklauso tik steigiant naujas saugomas teritorijas, keičiant esamos saugomos teritorijos statusą, kai įvedami veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą, arba uždraudžiant anksčiau vykdytą veiklą). Atsakovas nurodo, jog prašymo išmokėti kompensaciją blanko formos (Aprašo 2 priedas) pavadinime ir privalomų užpildyti grafų variantuose nėra pareiškėjai tinkamo prašymo pagrindo. Atsakovo manymu, teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV.

17Nagrinėjamas ginčas yra susijęs su Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau- ir Įstatymas) (Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. IX-628 redakcija) 32 straipsnio nuostatų aiškinimu ir taikymu.

18Įstatymo 32 straipsnis reglamentuoja žemės savininkų, valdytojų bei naudotojų teisės ir pareigos saugomose teritorijose:

19,,1. Žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai bei naudotojai turi Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas teises. Šiomis teisėmis jie gali naudotis tiek, kiek jos neprieštarauja šiam Įstatymui.

202. Žemės savininkai, valdytojai bei naudotojai, kurių žemės valdose numatoma steigti saugomą teritoriją, keisti esamų saugomų teritorijų statusą, nustatyti apribojimus arba pakeisti esamus, apie tai turi teisę gauti informaciją. Jie yra informuojami Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka rengiant saugomų teritorijų ribų planus arba kitus teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomi reglamentai.

21 3. Žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai bei valdytojai turi teisę pretenzijas dėl pasiūlymų steigti saugomas teritorijas, keisti esamų saugomų teritorijų statusą, nustatyti ar keisti veiklos apribojimus Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pareikšti institucijai, teikiančiai pasiūlymus dėl saugomos teritorijos steigimo, objektų skelbimo saugomais, esamos saugomos teritorijos statuso arba nustatyto apsaugos ir naudojimo reikalavimų pakeitimo.

22 4. Žemės savininkams bei valdytojams, kurių žemės valdose steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą, išmokamos kompensacijos. Jų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

23 5. Jeigu saugomos teritorijos įsteigtos, paveldo objektai paskelbti saugomais, esamų saugomų teritorijų statusas pakeistas, veiklos apribojimai nustatyti ar pakeisti neatsižvelgus į žemės savininkų bei valdytojų pretenzijas, jie turi teisę kreiptis į teismą.

24 6. Jeigu žemės savininkas, valdytojas ir naudotojas sutinka dėl saugomos teritorijos steigimo, esamos saugomos teritorijos statuso keitimo, nustatytų veiklos apribojimų ar jų pakeitimo, bet nesutinka dėl kompensacijos dydžio, jis gali kreiptis į teismą.

257. Asmenys, gyvenantys saugomose teritorijose, gali verstis veikla, neprieštaraujančia saugomos teritorijos steigimo tikslams, turi teisę gauti finansinę ir kitokią paramą už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) priežiūrą. Pirmumo teisę išsinuomoti bei įsigyti šio Įstatymo 31 straipsnio 7 dalyje nurodytą valstybinę žemę turi besiribojančių sklypų savininkai ir valdytojai.

268. Saugomose teritorijose žemės savininkams ir valdytojams gali būti teikiamos žemės mokesčio bei kitos lengvatos įstatymų nustatytais atvejais ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

279. Saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų.

2810. Jeigu, suteikiant naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę arba atkuriant nuosavybės teises į žemę saugomose teritorijose, į nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo įrašyti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma teritorija, juos į šio registro duomenis Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo turto registro tvarkytojas.

2911. Už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) išsaugojimą atsako jų savininkai, valdytojai ir naudotojai.

3012. Žemės savininkai, naudotojai bei valdytojai negali trukdyti įstatymų ar kitų teisės aktų numatytais tikslais lankyti arba tvarkyti saugomų kompleksų bei objektų (vertybių), poilsiaviečių, takų, regyklų, kitų rekreacinių objektų.

3113. Savivaldybių institucijos atsako už savo valdomų gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų bei objektų (vertybių) išsaugojimą, rūpinasi, kad saugomų vertybių savininkai, naudotojai ir valdytojai galėtų tinkamai jas saugoti.

3214. Kai saugomą teritoriją steigia, esamos saugomos teritorijos statusą keičia, veiklos apribojimus nustato arba keičia valstybės institucija, kompensacija mokama iš valstybės biudžeto lėšų, o kai saugomą teritoriją steigia, esamos saugomos teritorijos statusą keičia, veiklos apribojimus nustato arba keičia savivaldybės taryba, kompensacija mokama iš savivaldybės biudžeto.“.

33Iš cituojamo Įstatymo straipsnio struktūros ir atskirų jo dalių turinio seka išvada, kad 2-7 dalių normos yra skirtos reglamentuoti žemės savininkų ir valdytojų teisėms faktinėje situacijoje, kai jų turimų valdų naudojimo režimas keičiasi dėl to, kad jose steigiamos saugomos teritorijos, keičiamas esamų saugomų teritorijų statusas ar nustatomi nauji apribojimai.

34Įstatymo 32 straipsnio 4 dalis nustato žemės valdų savininkų ir valdytojų teisę gauti piniginę kompensaciją, šiai teisei atsirasti yra būtina dviejų Įstatyme nustatytų prielaidų visuma: pirma žemės valdoje turi būti steigiama nauja saugoma teritorija arba keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas, arba turi būti nustatyti veiklos apribojimai; antra, dėl nurodytų priežasčių turi būti realiai sumažinta gaunama nauda arba uždraudžiama anksčiau vykdyta veikla.

35Pirmiau nurodytu būdu Įstatymo 32 straipsnio 4 dalies norma aiškinama ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1578 patvirtintame ,,Kompensacijų privataus miško savininkams ir valdytojams, kurių valdose steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą, apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos apraše“.

36Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja tapo miško ūkio paskirties žemės, esančios Dzūkijos nacionalinio draustinio ir Ūlos kraštovaizdžio draustinių teritorijoje, 2000m. gegužės 1 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrindu. Pareiškėjai tapus ginčo sklypų savininke žemės valdų tvarkymo ir naudojimo režimas nesikeitė, todėl atsakovas ir pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra Įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatytų prielaidų teisei į kompensaciją atsirasti.

37Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos pateikiamas aptariamų teisės normų aiškinimas yra nepagrįstas ir paneigiamas tiek sisteminiu, tiek lingvistiniu teisės normų aiškinimu, sąvokos ,,gaunama nauda“ ir ,,vykdyta veikla“ nėra tapačios sąvokoms ,,gautina nauda“ ir ,,veikla, kuri būtų vykdyta“.

38Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, numato ribotą, o ne absoliučią restituciją; juose įtvirtintas nuosavybės teisių tęstinumo principas reiškia, kad nuosavybės teisė turi būti atkuriamos, tačiau iki tai patvirtinančių kompetentingų institucijų sprendimų priėmimo pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą nėra prilyginami nuosavybės objektų savininkams, o nuosavybės teisės ne visais atvejais yra atkuriamos ta pačia apimtimi, kuria buvo atimtos. Pareiškėjai atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (2000 m. gegužės 1 d.) galioję Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1997 m. liepos 1 d. Nr. VIII-359 normos suteikė pretendentams galimybę pasirinkti, ar žemę, miškus ir vandens telkinius saugomose teritorijose atsiimti natūra su atitinkamais jų naudojimo apribojimais, ar nuosavybės teises atsistatyti kitu įstatymo numatytu būdu.

39Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija neturi rimto pagrindo abejonėms dėl Įstatymo 34 straipsnio 4 dalies nuostatų atitikimo Konstitucijoje įtvirtintiems nuosavybės apsaugos ir jų subjektų lygiateisiškumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principams.

40Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

41Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

42pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos administracinio teismo 2006m. balandžio 24d. sprendimą palikti nepakeistą.

43Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja prašė teismą panaikinti 2006 m. balandžio 24 d. Alytaus... 5. Atsakovo atstovai prašė skundą atmesti. Jie paaiškino, kad priimant... 6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovai prašė skundą atmesti.... 7. II.... 8. Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimu... 9. Teismas nurodė, jog pagal Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 4 dalį... 10. Nustatyta, jog pagal minėtą Aprašą 2006 m. kovo 20 d. atsakovui buvo... 11. Teismo konstatavimu, Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 4 dalis yra... 12. III.... 13. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo... 14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo su apeliacinio skundo... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV.... 17. Nagrinėjamas ginčas yra susijęs su Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų... 18. Įstatymo 32 straipsnis reglamentuoja žemės savininkų, valdytojų bei... 19. ,,1. Žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai bei naudotojai... 20. 2. Žemės savininkai, valdytojai bei naudotojai, kurių žemės valdose... 21. 3. Žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai bei valdytojai turi teisę... 22. 4. Žemės savininkams bei valdytojams, kurių žemės valdose steigiama nauja... 23. 5. Jeigu saugomos teritorijos įsteigtos, paveldo objektai paskelbti... 24. 6. Jeigu žemės savininkas, valdytojas ir naudotojas sutinka dėl saugomos... 25. 7. Asmenys, gyvenantys saugomose teritorijose, gali verstis veikla,... 26. 8. Saugomose teritorijose žemės savininkams ir valdytojams gali būti... 27. 9. Saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai,... 28. 10. Jeigu, suteikiant naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę arba... 29. 11. Už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų... 30. 12. Žemės savininkai, naudotojai bei valdytojai negali trukdyti įstatymų ar... 31. 13. Savivaldybių institucijos atsako už savo valdomų gamtos ir kultūros... 32. 14. Kai saugomą teritoriją steigia, esamos saugomos teritorijos statusą... 33. Iš cituojamo Įstatymo straipsnio struktūros ir atskirų jo dalių turinio... 34. Įstatymo 32 straipsnio 4 dalis nustato žemės valdų savininkų ir valdytojų... 35. Pirmiau nurodytu būdu Įstatymo 32 straipsnio 4 dalies norma aiškinama ir... 36. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja tapo miško ūkio... 37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos pateikiamas aptariamų... 38. Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys nuosavybės teisių į... 39. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija neturi rimto pagrindo abejonėms... 40. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.... 41. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 42. pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos administracinio... 43. Nutartis neskundžiama....