Byla B2-1060-527/2015
Dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo nepakeistą. 2014-05-20 nutartimi atsakovės bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai

1Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Irenai Remeikienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių KAYDO B.V. ir UAB „EV prekyba“ finansinių reikalavimų atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Ridjo“ (bankroto bylos Nr. B2-631-527/2015) tvirtinimo klausimą (trečiasis asmuo J. R.),

Nustatė

2atsakovei bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2013-12-19 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2014-02-20 Lietuvos apeliaciniam teismui palikus Kauno apygardos teismo 2013-12-19 nutartį dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo nepakeistą. 2014-05-20 nutartimi atsakovės bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai.

3Bendraieškė (atsakovės kreditorė) KAYDO B. V. 2013-11-11 prašyme dėl įtraukimo į bankroto bylą (bankroto bylos 1 t., b. l. 32–50) nurodė, kad 2012-01-06 atsakovė garantija užtikrino skolininko UAB „Kelneta“ (į. k. 302557392) prievolių pagal 2012-01-06 įsiskolinimo mokėjimo grafiką, sudarytą tarp KAYDO B. V. ir UAB „Kelneta“, įvykdymą. Šia garantija atsakovė įsipareigojo sumokėti KAYDO B. V. pagal grafiką priklausančias mokėti pinigų sumas ir atlyginti nuostolius, jei skolininkas nesugebėtų vykdyti prievolės atsiskaityti su KAYDO B. V.. Galutinis atsiskaitymas pagal grafiką –2012-12-31; garantuota skola už skolininką – 6 260,94 EUR. Skolininkui tinkamai ir laiku nevykdant grafiko sąlygų, 2012-09-10 įsipareigojimu skolininkas patvirtino 8 390 EUR (ekvivalentas litais 28 969 Lt) skolos likutį, kurį KAYDO B. V. geranoriškai dar kartą sutiko išdėstyti mažesnėmis dalimis, pratęsiant galutinį atsiskaitymo terminą iki 2013-03-15. Nepaisant išskirtinių skolininkui suteiktų lengvatų, skolininkas UAB „Kelneta“ prievolės neįvykdė. Dėl šios priežasties KAYDO B. V. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, kuris 2013-01-29 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-4240-285/2013 iš skolininko UAB ,,Kelneta“ priteisė 25 151,52 Lt skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-01-29) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 189 Lt žyminio mokesčio pareiškėjai. Teismo įsakymas buvo perduotas vykdyti antstoliui R. B., kuriam nepavyko išieškoti net dalies skolos. Kadangi skolininkas prievolės neįvykdė, KAYDO B. V. 2013-04-11 atsakovei pateikė reikalavimą įvykdyti prievolę pagal išduotą garantiją. 2013-07-08 Kauno apygardos teismo nutartimi skolininkui iškelta bankroto byla, kurioje patvirtintas KAYDO B. V. finansinis reikalavimas nėra patenkintas. Kadangi skolininkas prievolės nėra įvykdęs ir nebeįvykdys, vadovaujantis atsakovės išduota 2012-01-06 garantija ir CK 6.90 straipsniu, prievolę už skolininką privalo įvykdyti atsakovė. Šios aplinkybės patvirtina, jog KAYDO B. V. turi neginčijamą 25 340,52 Lt (25 151,52 + 189) reikalavimą atsakovei.

42013-11-12 gautame bendraieškės (atsakovės kreditorės) UAB „EV prekyba“ prašyme dėl įtraukimo į bankroto bylą (bankroto bylos 1 t., b. l. 52–66) nurodoma, kad 2012-01-06 atsakovė garantija užtikrino UAB „Kelneta“ prievolių pagal 2012-01-06 įsiskolinimo mokėjimo grafiką, sudarytą tarp UAB „EV prekyba“ ir UAB „Kelneta“, įvykdymą. Šia garantija atsakovė įsipareigojo sumokėti UAB „EV prekyba“ pagal grafiką priklausančias mokėti pinigų sumas ir atlyginti nuostolius, jei skolininkas nesugebėtų vykdyti prievolės atsiskaityti su UAB „EV prekyba“. Galutinis atsiskaitymas pagal grafiką –2012-12-31; garantuota skola už skolininką – 6 260,94 EUR. Skolininkui tinkamai ir laiku nevykdant grafiko sąlygų, 2012-09-10 įsipareigojimu skolininkas patvirtino 3 955,89 EUR skolos likutį, kurį UAB „EV prekyba“ geranoriškai dar kartą sutiko išdėstyti mažesnėmis dalimis, pratęsiant galutinį atsiskaitymo terminą iki 2013-03-15. Nepaisant išskirtinių skolininkui suteiktų lengvatų, skolininkas UAB „Kelneta“ prievolės neįvykdė. Dėl šios priežasties UAB „EV prekyba“ kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, kuris 2012-12-03 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-20439-435/2012 iš skolininko UAB ,,Kelneta“ priteisė 13 658,9 Lt skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-12-03) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 102 Lt žyminio mokesčio pareiškėjai. Teismo įsakymas buvo perduotas vykdyti antstoliui R. B., kuriam pavyko išieškoti tik dalį skolos – 249,8 Lt. Kadangi skolininkas prievolės neįvykdė, UAB „EV prekyba“ 2013-04-11 atsakovei pateikė reikalavimą įvykdyti prievolę pagal išduotą garantiją. 2013-07-08 Kauno apygardos teismo nutartimi skolininkui iškelta bankroto byla, kurioje patvirtintas pareiškėjos finansinis reikalavimas nėra patenkintas. Kadangi skolininkas prievolės nėra įvykdęs ir nebeįvykdys, vadovaujantis atsakovės išduota 2012-01-06 garantija ir CK 6.90 straipsniu, prievolę už skolininką privalo įvykdyti atsakovė. Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja turi neginčijamą 13 511,10 Lt (13 658,9 + 102 – 249,8) reikalavimą atsakovei.

5Atsakovės administratorius į bankroto bylą 2014-07-18 pateikė prašymą dėl kreditorinių reikalavimų tikslinimo (b. l. 7–8; bankroto bylos 2 t., b. l. 49–51), prašydamas patikslinti atsakovės kreditorių sąrašą ir į jį įtraukti tik bendraieškės KAYDO B. V. 5 415,58 Lt finansinį reikalavimą, kuris yra apskaitytas atsakovės buhalterinėje apskaitoje, o su UAB „EV prekyba“ finansiniu reikalavimu nesutinka visiškai, kadangi šių kreditorių reikalavimai, pateikti teismui į bankroto bylą su prašymais įtraukti juos trečiaisiais asmenimis, grindžiami 2012-01-06 garantiniais raštais, kuriais atsakovė, atstovaujama direktoriaus J. R., garantuoja UAB „Kelneta“ 6 260,94 EUR dydžio skolų kiekvienai pareiškėjai grąžinimą savo turtu. Administratoriaus teigimu, toks atsakovės įsipareigojimas neturi jokios teisinės galios, nes J. R. niekada nebuvo atsakovės direktorius, o, kaip matyti iš Registro duomenų, garantijos pasirašymo metu atsakovės vadovas buvo A. B.. Atsakovės ir UAB ,,Kelneta“ nesieja jokie komerciniai, bendro verslo ryšiai, įsipareigojimai ar pelno siekimas. J. R. pasirašyti garantiniai raštai prieštarauja bet kokiai logikai ir įmonės įstatams. Administratoriaus teigimu, pareiškėjų atstovai, pasirašydami garantinius raštus tokioms reikšmingoms sumoms, privalėjo pasidomėti, kas yra atsakovės vadovas ir įsitikinti jo įgaliojimais.

6Kauno apygardos teismo 2014-08-18 nutartimi UAB „EV prekyba“ ir KAYDO B.V. finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimas iš atsakovės BUAB „Ridjo“ bankroto bylos buvo išskirtas į atskirą bylą. Nors atsakovės administratorius 2014-07-18 prašyme pripažino KAYDO B.V. 5 415,58 Lt finansinį reikalavimą, tačiau, nesant duomenų, iš ko susidaro ši pripažįstama finansinio reikalavimo dalis, pareiškėjos KAYDO B.V finansinio reikalavimo tvirtinimas į atskirą bylą buvo išskirtas visa apimtimi. Be to, išskirtoje byloje trečiuoju (suinteresuotu) asmeniu teismas nutarė laikyti J. R., pasirašiusį 2012-01-06 garantinius raštus.

7Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nebuvo pateikta pareiškėjo CPK reikalavimus atitinkančio finansinio reikalavimo, kurį atsakovės administratorius ginčija, teismas nustatė 7 dienų terminą nuo šios nutarties gavimo dienos pateikti finansinius reikalavimus, atitinkančius CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus.

82014-09-23 pareiškime (b. l. 44–49) ieškovė KAYDO B.V. prašo patvirtinti 21 617,77 Lt (25 151,52 Lt skola + 189 Lt žyminio mokesčio – 3 722,75 Lt suma, viršijanti išduotos Garantijos sumą) finansinį reikalavimą. Ieškovė nurodė, kad nesutinka su pozicija atsakovės administratoriaus, kuris savo atsisakymą tvirtinti pareiškėjo kreditorinį reikalavimą iš esmės grindžia vieninteliu argumentu – jog 2012-01-06 atsakovės ieškovei išduota garantija neturi jokios teisinės galios. 2012-01-06 atsakovė garantija (toliau – Garantija) užtikrino UAB „Kelneta“, įmonės kodas 302557392 (dabar bankrutavusi UAB „Kelneta“, toliau – Kelneta), prievolių pagal 2012-01-06 Įsiskolinimo mokėjimo grafiką (toliau – Grafiką), sudarytą tarp ieškovės ir Kelnetos, įvykdymą. Šia garantija atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei pagal Grafiką priklausančias mokėti pinigų sumas ir atlyginti nuostolius, jei Kelneta nesugebėtų vykdyti prievolės atsiskaityti su ieškove. Galutinis atsiskaitymo terminas pagal Grafiką – 2012-12-31. Garantuota skola už Kelnetą – 6 260,94 EUR. Kelnetai tinkamai ir laiku nevykdant Grafiko sąlygų, Kelneta 2012-09-10 įsipareigojimu ieškovei patvirtino 8 390 EUR (ekvivalentas litais: 28 969 Lt) skolos likutį, kurį ieškovė, geranoriškai atsižvelgdama į Kelnetos pageidavimą, dar kartą sutiko išdėstyti mažesnėmis dalimis, pratęsiant galutinį atsiskaitymo terminą iki 2013-03-15. Nepaisant išskirtinių Kelnetai suteiktų lengvatų, Kelneta savo prievolės atsiskaityti su ieškove neįvykdė. Dėl šios priežasties ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kuris 2013-01-29 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-4240-285/2013 iš Kelnetos jai priteisė 25 151,52 Lt skolos, 6 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-01-29) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 189 Lt žyminio mokesčio. Teismo įsakymas buvo perduotas vykdyti antstoliui R. B., tačiau antstoliui iš Kelnetos nepavyko išieškoti net ir dalies skolos. Kadangi Kelneta prievolės neįvykdė, ieškovė 2013-04-11 atsakovei pateikė reikalavimą įvykdyti prievolę pagal išduotą garantiją. Atsakovė į reikalavimą nereagavo, todėl ieškovė 2013-07-01 įspėjimu ir pakartotiniais 2013-08-08 ir 2013-10-10 dviem įspėjimais, išsiųstais registracijos adresu, įspėjo atsakovę, jog neįvykdžius prievolės LR įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatytu terminu ji kreipsis į teismą dėl bankroto bylos kėlimo. 2013-07-08 Kauno apygardos teismo nutartimi Kelnetai buvo iškelta bankroto byla. Ieškovė Kelnetos bankroto byloje yra pateikusi finansinį reikalavimą, kuris šiai dienai nėra net ir iš dalies patenkintas. Be to, atsakovės bankroto byloje yra pateikta 2013-11-26 Kelnetos bankroto administratoriaus UAB „Baklis“ pažyma, patvirtinanti, jog atsiskaityti su Kelnetos trečiosios eilės kreditoriais (tame tarpe ieškove) bankroto procese nebus galimybės. Tai patvirtina, jog ieškovei galimybė gauti prievolės įvykdymą iš Kelnetos šiuo atveju neegzistuoja. Neatsižvelgiant į tai, jog Kelneta prievolės ieškovei nėra įvykdžiusi (ir nebeįvykdys), vadovaujantis atsakovės išduota 2012-01-06 garantija ir CK 6.90 straipsnio nuostatomis, prievolę už Kelnetą privalo įvykdyti atsakovė – garantijos davėjas. Deja, nei į vieną raginimą bei įspėjimą atsakovė nereagavo, o atsakovės prievolė pagal išduotą garantiją šiai dienai nėra įvykdyta. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė turi neginčijamą reikalavimą atsakovei. Nors Kelnetos įsiskolinimas ieškovei pagal minėtą 2013-01-29 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-4240-285/2013 sudaro 25 340,52 Lt (t. y. 25 151,52 Lt skolos, 6 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-01-29) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 189 Lt žyminio mokesčio), atsižvelgiant į Garantijoje nurodytą sumą – 6 260,94 EUR (ekvivalentas litais: 21 617,77 Lt), atsakovė turi pareigą įvykdyti prievolę ieškovei ne didesnei, nei Garantijoje nurodytai sumai. Atitinkamai, įsiskolinimui viršijant Garantijoje nurodytą sumą, atsakovė privalo įvykdyti prievolę ne didesnei sumai, nei yra nurodyta Garantijoje, t. y. 21 617,77 Lt. Atitinkamai, ši 21 617,77 Lt suma yra ir ieškovės finansinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje, kurį ieškovė prašo teismo patvirtinti.

9Atsakovės ieškovei išduota Garantija neabejotinai turi teisinę galią. Atsakovės administratoriaus nuomone, Garantija arba „<...> toks atsakovės įsipareigojimas neturi jokios teisinės galios, nes J. R. (trečiasis asmuo) niekada nebuvo atsakovės direktorius, o, kaip matyti iš Registro duomenų, garantijos pasirašymo metu atsakovės vadovas buvo A. B.. Atsakovės ir UAB „Kelneta“ nesieja jokie komerciniai, bendro verslo ryšiai, įsipareigojimai ar pelno siekimas. J. R. pasirašyti garantiniai raštai prieštarauja bet kokiai logikai ir įmonės įstatams“. Administratoriaus teigimu, „<...> bendraieškių atstovai (t. y., ir pareiškėjos atstovas), pasirašydami garantinius raštus tokioms reikšmingoms sumoms, privalėjo pasidomėti, kas yra atsakovės vadovas ir įsitikinti jo įgaliojimais“. Su atsakovės administratoriaus nuomone ieškovė nesutinka dėl šių priežasčių.

10Dėl garantijos sampratos. Situacijos kontekste akivaizdu, jog atsakovės išduota garantija šiai dienai yra nenuginčyta bei galiojanti. Administratoriaus teiginiai, neva, Garantija neturi jokios teisinės galios, yra visiškai nepagrįsti. Pažymėtina, jog garantija, kaip pateikia V. M., pagal savo prigimtį yra sąlyginė prievolė, nes jos atsiradimas siejamas su tam tikra aplinkybe, o būtent, sąlygine prievole su atidedamąja sąlyga. Tai reiškia, kad pareiga vykdyti garantijos prievolę atsiranda nuo kreditoriaus reikalavimo, atitinkančio garantijos sąlygas ir terminus, pateikimo. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: „<...> kad garantija pagal pirmąjį pareikalavimą – tai speciali garantija. Sutarties laisvės principas leidžia šalims sudaryti tokias garantijas ir Lietuvoje. Esant tokiai garantijai, garantas neturi teisės atsisakyti mokėti garantijoje nurodytą sumą. Esant pirmam reikalavimui, garantas privalo tinkamai įvykdyti savo prievolę.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2004). Kitoje LAT nutartyje taip pat nurodyta, kad pagal pirmąjį kreditoriaus pareikalavimą garantas neturi teisės atsisakyti vykdyti prievolės: „<...> kreditorius gali kreiptis į garantą ir prašyti jo sumokėti garantijos sandoryje nustatytą sumą nepateikdamas jokių savo reikalavimo teisės pagrįstumą patvirtinančių įrodymų. Pagal finansinę garantiją, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą, garantas turi pareigą sumokėti garantijoje nustatytą sumą, jeigu jam kreditorius pareiškia reikalavimą ir jeigu nepasibaigęs garantijos galiojimo terminas.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2007). Iš to seka išvada, kad kreditorius, siekdamas nepatirti nuostolių, tokiu atveju visada reikalaus savo prievolės įvykdymo iš garanto, o pats garantas turės teisę pasinaudoti CK 6.90 straipsnio 3 dalimi: „įvykdęs už skolininką prievolę, garantas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę skolininkui“. Įvykdęs prievolę už pagrindinį skolininką, garantas įgis visas kreditoriaus teises ir pareigas.

11Dėl numanomo atstovavimo. Nors atsakovės administratorius nurodo, neva, trečiasis asmuo niekada nebuvo atsakovės direktoriumi, šiuo atveju tai niekaip nepanaikina išduotos Garantijos. Administratorius šiuo atveju nesiekia išsiaiškinti, kaip Garantija, kaip tokia, apskritai buvo išduota ieškovei ir kokiu pagrindu. Maža to, visas neigiamas Garantijos išdavimo pasekmes siekia perkelti sąžiningai ieškovei. Administratoriaus nuomone, Garantija neturi jokios teisinės galios, nes J. R. niekada nebuvo atsakovės direktorius, o, kaip matyti iš Registro duomenų, garantijos pasirašymo metu atsakovės vadovas buvo A. B.. Atsakovės ir UAB „Kelneta“ nesieja jokie komerciniai, bendro verslo ryšiai, įsipareigojimai ar pelno siekimas. J. R. pasirašyti garantiniai raštai prieštarauja bet kokiai logikai ir įmonės įstatams“. Administratoriaus teigimu, „<...> bendraieškių atstovai, pasirašydami garantinius raštus tokioms reikšmingoms sumoms, privalėjo pasidomėti, kas yra atsakovės vadovas ir įsitikinti jo įgaliojimais“. Ieškovė negali paaiškinti aplinkybių, kokiu būdu atsakovės vardu Garantiją išdavė trečiasis asmuo. Pažymėtina tik tai, jog iki išduodant Garantiją ieškovė visą laiką bendravo su trečiuoju asmeniu, kaip atsakovės atstovu – direktoriumi. Be to, trečiasis asmuo savo elgsena ir veiksmais ieškovei niekada neleido suabejoti tuo, jog yra atsakovės direktorius. Trečiasis asmuo nei karto nepaneigė ieškovei, jog nėra atsakovės direktorius. Maža to, Garantiją trečiasis asmuo, kaip atsakovės direktorius, pasirašytinai išdavė ieškovės buveinėje, fiziškai į ją atvykęs; išdavė atsakovės vardu, antspaudavo atsakovės įmonės antspaudu, kas dar kartą patvirtina, jog trečiasis asmuo turėjo visus įgaliojimus veikti atsakovės vardu (disponavo atsakovės įmonės antspaudu, pasirašydamas Garantiją patvirtino ir neneigė, jog yra atsakovės direktorius – Garantijoje aiškiai nurodoma, jog Garantiją išduoda UAB „Ridjo“, atstovaujama direktoriaus J. R.). Grafike atsakovė dar kartą patvirtino, jog tuo atveju, jei Kelneta nesilaikys Grafike numatytų mokėjimo terminų, Grafike nurodytas sumas už Kelnetą sumokės atsakovė. Grafiku šalys patvirtino, jog Garantija yra neatskiriama Grafiko dalis. Grafiką, greta pareiškėjo ir Kelnetos atstovo, pasirašė ir atsakovės atstovas J. R., nurodydamas save kaip atsakovės direktorių. Šie faktai patvirtina, jog atsakovė puikiai suprato išduodamos garantijos esmę, galimas teisines pasekmes, o svarbiausia – siekė būtent taip ir veikti.

12Dėl šios priežasties nepagrįsta administratoriaus nuomonė, neva, ieškovė privalėjo pasidomėti, kas yra atsakovės direktorius ir įsitikinti jo įgaliojimais. Nurodytas trečiojo asmens elgesys ieškovei (kaip ir pareiškėjo darbuotojams, kurie iki to laiko ne kartą bendravo su trečiuoju asmeniu) nei akimirkai neleido suabejoti trečiojo asmens įgaliojimais atsakovės atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, jog viešuosiuose registruose (pvz., http://rekvizitai.vz.lt/imone/uab_ridjo/) nurodytu atsakovės mobiliojo telefono numeriu Nr. +370 ( - ) atsiliepdavo būtent trečiasis asmuo, betarpiškai organizavęs visą atsakovės ūkinę komercinę veiklą ir spręsdavęs kasdienius einamuosius klausimus. Teisės doktrinoje pagal tai, kaip asmuo suvokia sudarąs sandorį su atstovu, greta kitų atstovavimo rūšių išskiriamas ir numanomas atstovavimas. Vadovaujantis CK 2.133 str. 2 dalies nuostatomis, atstovo teisės gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad yra kito asmens paskirtas atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilines teises ir pareigas. Numanomo atstovavimo atvejais reikia įrodyti ir nustatyti aplinkybes, kurios leido trečiajam asmeniui protingai manyti, kad jis sudaro sandorį su atstovu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik išduodant jam rašytinį įgaliojimą (CK 2.137 str.), bet taip pat jie gali būti numanomi iš aplinkybių, kuriomis asmuo veikia (CK 2.133 str. 2 d.). Tokiu atveju atstovui viršijus įgaliojimus ar sudarant sandorius be įgaliojimo sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, nes, kaip minėta, atstovaujamasis savo elgesiu davė pagrindo trečiajam asmeniui protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu.

13Nors atsakovės administratorius apeliuoja į tai, jog ieškovė, tariamai, neįsitikino dėl trečiojo asmens, kaip atsakovės atstovo, įgaliojimų, tačiau šiuo atveju trečiojo asmens elgesys apskritai yra nesuprantamas, neatsakingas ir netoleruotinas. Akivaizdu, jog trečiasis asmuo, atsakovės vardu išduodamas Garantiją, aiškiai suvokė garantijos, kaip instituto, teisines pasekmes. Maža to, trečiasis asmuo nutylėjo ar nuslėpė neturįs jokių atsakovės suteiktų įgaliojimų. Šioje situacijoje galima pagrįstai daryti prielaidą, jog trečiasis asmuo, veikdamas išvien su Kelneta, išduodamas Garantiją atsakovės vardu, veikdamas kaip atsakovės direktorius, tačiau neatskleisdamas ieškovei savo įgaliojimų nebuvimo siekė Kelnetai padėti išvengti prievolės įvykdymo. Maža to, tikėtina, lengvabūdiškai (arba apgaule) tikėjosi padėti išvengti prievolės įvykdymo ir atsakovės, kaip garanto davėjo, atžvilgiu, prisidengdamas tariamu įgaliojimų neturėjimu (kas, akivaizdu, ir atsitiko). Tokiuose atsakovės ir trečiojo asmens veiksmuose apskritai, galimai, yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje (sukčiavimas), požymių.

14Ieškovė negali pakomentuoti administratoriaus teiginių apie atsakovės ir Kelnetos sąsajų, verslo ir kitokių ryšių nebuvimą – šias aplinkybes, kaip ir trečiojo asmens prisistatymą atsakovės direktoriumi, gali pakomentuoti nebent pats trečiasis asmuo. Šiuo atveju ieškovei nebuvo ir nėra įdomios Kelnetos ir atsakovės (ar trečiojo asmens) sąsajos, dalykiniai ar kitokie ryšiai. Fakto klausimas, jog trečiasis asmuo, veikdamas išskirtinai kaip atsakovės direktorius, turėdamas įmonės antspaudą, savo elgesiu davė pagrindo ieškovei protingai manyti ir sąžiningai tikėti esąs atsakovės direktorius, ieškovei išdavė Garantiją, kuria užtikrino Kelnetos prievolės įvykdymą. Kyla natūralus klausimas, dėl kokios priežasties trečiasis asmuo, pasirašydamas Garantiją, ieškovei nutylėjo nesantis atsakovės direktoriumi, neatskleidė savo tapatybės ir įgaliojimų. Apskritai neaišku, kokiu pagrindu ir iš kur trečiasis asmuo apskritai gavo atsakovės antspaudą ir teisę juo disponuoti. Toks Trečiojo asmens elgesys (garantijos išdavimas, nepaneigimas nesant atsakovės direktoriumi, disponavimas įmonės antspaudu ir kt.) eiliniams ieškovės darbuotojams nesukėlė (ir negalėjo sukelti) jokių abejonių dėl trečiojo asmens, kaip atsakovės atstovo (ar valdymo organo), teisių. Šie faktai paneigia administratoriaus teiginius apie atsakovės ir Kelnetos sąsajų nebuvimą, kadangi nei vienas rūpestingas ir atsakingas asmuo neišduotų garantijos už trečiojo asmens, juolab – atsitiktinio juridinio asmens, prievoles.

15Ieškovė negali plačiau pakomentuoti atsakovės administratoriaus teiginių, neva, išduota Garantija prieštarauja „bet kokiai logikai ir įmonės įstatams“. Į šiuos administratoriaus teiginius galėtų atsakyti trečiasis asmuo, akivaizdžiai veikdamas kaip numanomas atsakovės atstovas, savo veiksmais prisiėmęs visas rizikas ir garantijos, kaip instituto, neigiamas teisines pasekmes prievolės neįvykdymo atveju. Šiuo atveju būtent atsakovės administratorius ir turėtų pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo buvusiems atsakovės valdymo organams ir trečiajam asmeniui dėl vienašalio sandorio, tariamai, prieštaraujančio „bet kokiai logikai ir įmonės įstatams“, sudarymo.

162014-08-20 nutartimi Kauno apygardos teismas įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis iš Kelnetos bankroto bylos apie tai, jog Kelneta nėra įvykdžiusi bent dalies pareiškėjo reikalavimo, ir tai, jog neegzistuoja jokia tikimybė dėl reikalavimo įvykdymo ateityje. Pažymėtina, jog vykdydama Kauno apygardos teismo 2013-11-20 nutartį civilinėje byloje Nr. B2-2659-527/2013 ieškovė jau buvo teismui pateikusi Kelnetos bankroto administratoriaus UAB „Baklis“ 2013-11-26 pažymą, patvirtinančią, jog atsiskaityti su Kelnetos trečiosios eilės kreditoriais (tame tarpe ir su ieškove) bankroto procese nebus galimybės. Neatsižvelgiant į tai, ieškovė į civilinę bylą pakartotinai pateikia naują – 2014-09-17 Kelnetos bankroto administratoriaus UAB „Baklis“ pažymą, patvirtinančią, jog atsiskaityti su Kelnetos trečiosios eilės kreditoriais (tame tarpe –ieškove) bankroto procese nebus galimybės. Taigi, akivaizdu, jog ieškovei galimybė gauti prievolės įvykdymą iš Kelnetos šiuo atveju, neegzistuoja.

172014-09-23 pareiškime (b. l. 25–30) ieškovė UAB „EV prekyba“ prašo patvirtinti 13 511,10 Lt (2012-12-03 Kauno apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-20439-435/2012 iš UAB „Kelneta“ priteista 13 658,90 Lt skola ir 102 Lt žyminio mokesčio, atėmus antstolio R. B. iš UAB „Kelneta“ išieškotą dalį pagrindinės skolos – 249,80 Lt) finansinį reikalavimą. Ieškovė nurodė, kad 2012-01-06 atsakovė garantija užtikrino tuometinės UAB „Kelneta“, įmonės kodas 302557392 (dabar – bankrutavusi UAB „Kelneta“, toliau – Kelneta), prievolių pagal 2012-01-06 Įsiskolinimo mokėjimo grafiką (toliau – Grafiką), sudarytą tarp ieškovės ir Kelnetos, įvykdymą. Šia garantija atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei pagal Grafiką priklausančias mokėti pinigų sumas ir atlyginti nuostolius, jei Kelneta nesugebėtų vykdyti prievolės atsiskaityti su pareiškėju. Galutinis atsiskaitymo terminas pagal Grafiką – 2012-12-31. Garantuota skola už Kelnetą – 6 260,94 Eur. Kelnetai tinkamai ir laiku nevykdant Grafiko sąlygų, 2012-09-10 įsipareigojimu Kelneta patvirtino savo 3 955,89 Eur skolos likutį, kurį ieškovė, geranoriškai atsižvelgdama į Kelnetos pageidavimą, dar kartą sutiko išdėstyti mažesnėmis dalimis, pratęsiant galutinį atsiskaitymo terminą iki 2013-03-15. Nepaisant išskirtinių Kelnetai suteiktų lengvatų, Kelneta savo prievolės atsiskaityti su ieškove neįvykdė. Dėl šios priežasties ieškovė kreipėsi į tuometinį Kauno miesto apylinkės teismą, kuris 2012-12-03 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-20439-435/2012 iš Kelnetos priteisė 13 658,90 Lt skolos, 6 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-12-03) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 102 Lt žyminio mokesčio pareiškėjai. Teismo įsakymas buvo perduotas vykdyti antstoliui R. B., tačiau antstoliui iš Kelnetos pavyko išieškoti vos dalį pagrindinės teismo priteistos skolos - 249,80 Lt.

18Kadangi Kelneta prievolės neįvykdė, ieškovė 2013-04-11 atsakovei pateikė reikalavimą įvykdyti prievolę pagal išduotą garantiją. Atsakovė į reikalavimą nereagavo, todėl ieškovė 2013-07-01 įspėjimu bei pakartotiniais 2013-08-08 ir 2013-10-10 įspėjimais įspėjo atsakovę, jog neįvykdžius prievolės ĮBĮ nustatytu terminu ieškovė kreipsis teismą dėl bankroto bylos kėlimo. 2013-07-08 Kauno apygardos teismo nutartimi Kelnetai buvo iškelta bankroto byla. Ieškovė Kelnetos bankroto byloje yra pateikusi kreditorinį reikalavimą, kuris šiai dienai nėra net ir iš dalies patenkintas. Be to, atsakovės bankroto byloje yra pateikta 2013-11-26 Kelnetos bankroto administratoriaus UAB „Baklis“ pažyma, patvirtinanti, jog atsiskaityti su Kelnetos trečiosios eilės kreditoriais (tame tarpe – pareiškėja) bankroto procese nebus galimybės. Tai patvirtina, jog ieškovei galimybė gauti prievolės įvykdymą iš Kelnetos šiuo atveju neegzistuoja.

19Neatsižvelgiant į tai, jog Kelneta prievolės pareiškėjui nėra įvykdžiusi (ir nebeįvykdys), vadovaujantis atsakovės išduota 2012-01-06 garantija ir CK 6.90 straipsnio nuostatomis, prievolę už Kelnetą privalo įvykdyti atsakovė – garantijos davėja. Deja, nei į vieną raginimą bei įspėjimą atsakovė nereagavo, o atsakovės prievolė pagal išduotą garantiją šiai dienai nėra įvykdyta. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė turi neginčijamą 13 511,10 Lt sumos reikalavimą atsakovei. Atitinkamai, ši 13 511,10 Lt suma yra ir pareiškėjos kreditorinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje, kurį pareiškėjas prašo teismo patvirtinti.

20Atsakovės administratorius 2014-10-24 atsiliepime (b. l. 72–73) nurodė, kad KAYDO B. V. 2014-09-23 pareiškime nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad bankroto administratoriaus 2014-07-18 prašyme pateikti argumentai neatitinka tikrovės arba prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Taip pat pareiškime niekaip nepaneigti administratoriaus teiginiai apie tai, kad J. R. neturėjo reikiamų įgaliojimų atsakovės vardu pasirašyti bet kokias sutartis, tame tarpe garantuoti kitos įmonės prievolių įvykdymą, taip pat jis garantijos pasirašymo metu (2012-01-06) nebuvo atsakovės direktoriumi. Ieškovė nurodo, kad apie J. R. tinkamumą atstovauti atsakovę sprendė iš to, kad trečiasis asmuo visą laiką kalbėjo esąs atsakovės direktorius, be to, jis turėjo atsakovės antspaudą ir sutartis buvo pasirašyta atsakovės buveinėje, nors atsakovės buveinės adreso nenurodo. Tuo tarpu iš teismui pateikto JAR išrašo matyti, kad atsakovės buveinė yra registruota ( - ), Jonavos raj. savivaldybėje, o Garantijos, surašytos 2012-01-06, surašymo vieta nurodytas Kauno m. Lieka neaišku, kur, kokiu adresu buvo pasirašyta garantija, kodėl ir kokiais duomenimis remdamasi ieškovė įsitikinusi, kad sutarties pasirašymo vieta buvo atsakovės buveinė. Iš ieškovės pareiškimo galima spręsti, kad sutarties pasirašymo vietą kaip atsakovės buveinę jai nurodė trečiasis asmuo J. R.. Tai koks adresas, kaip atsakovės buveinė, yra žinomas ieškovei? Administratoriaus nuomone, ieškovė, kaip rūpestingas ir atsakingas kontrahentas, prieš sudarydama sutartį, privalo įsitikinti kitos sutarties šalies atstovavimo teisėtumu. Maža to – daugelio UAB įstatuose, neabejotinai ir ieškovės įstatuose taip pat, yra numatomos priemonės, ribojančios vienasmenio valdymo organo – direktoriaus – įgaliojimus, pasirašant sutartis ar kitaip įmonės vardu prisiimant įsipareigojimus. Atsakovės įstatų 7.4.(10) punkte nurodyta, kad atsakovės direktorius priima sprendimus dėl kitų asmenų prievolių įvykdymo, laidavimo, garantavimo ne didesne kaip 20 procentų viso kapitalo suma. Atsakovės įstatinis kapitalas 50 000 Lt, o trečiojo asmens pasirašyta garantija beveik du kartus viršija atsakovės įstatuose nurodytą sumą. Taigi, net ir tuo atveju, jei atsakovę būtų atstovavęs tinkamas asmuo – pvz. direktorius A. B. ar J. R., turintis tinkamą įgaliojimą, tokios garantijos sutarties pasirašymui turėjo būti gautas atsakovės akcininkų sutikimas. Visi kiti ieškovės nurodyti argumentai, sprendžiant garantijos, pasirašytos tarp trečiojo asmens ir ieškovės, administratoriaus nuomone, nėra reikšmingi. Administratorius neginčija nei garantijos kaip tokios sąvokos, neginčija ir nepagrįstai prisiimtų šia garantija įsipareigojimų dydžio, todėl dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administratorius prašo ieškovės prašymą dėl 21 617,77 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atmesti.

21Trečiasis asmuo J. R. atsiliepimo teismo nustatytu terminu nepateikė, nors teismo pranešimas jam buvo įteiktas 2014-10-11.

22Atsakovės administratorius 2014-11-27 atsiliepime (b. l. 115) prašo patvirtinti pareiškėjų UAB „EV prekyba“ 13 511,10 Lt ir KAYDO B. V. 21 617,77 Lt finansinius reikalavimus. Administratorius nurodė, kad jis, susipažinęs su UAB „EV prekyba“ 2014-09-23 pareiškimu, nustatė, kad jis savo turiniu, argumentacija ir pateiktais įrodymais yra analogiškas KAYDO B. V. šioje byloje pateiktam pareiškimui. Administratorius, išanalizavęs pateiktus įrodymus, susipažinęs su atstovo pozicija, įvertinęs atsakovės turtinę padėtį ir galimybes (iš tikrųjų, nesant jokių galimybių) tenkinti kreditorių (tame tarpe ir ieškovių) reikalavimus, taip pat bylos išsprendimo šiuo klausimu galimą teisminę perspektyvą, bylinėjimosi sudėtingumą, jo galimas išlaidas ir kitas aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovių prašymų tenkinimas niekaip nepablogins atsakovės ir jos kreditorių padėties, nes atsakovė neturi jokio turto, kurį realizavus ne tik kad negali būti tenkinami kreditorių reikalavimai, bet to turto nepakanka ir administravimo išlaidų dengimui, vadovaudamasis protingumo ir racionalumo principais, taupant teismo ir bylos dalyvių bylos nagrinėjimo laiko ir materialines išlaidas, prašo tenkinti pareiškėjų reikalavimus dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo. Administratorius prašo bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.

23Finansiniai reikalavimai tvirtintini.

24Nustatyta, jog atsakovė 2012-01-06 garantijomis (toliau – Garantijos) užtikrino UAB „Kelneta“, įmonės kodas 302557392 (dabar bankrutavusi UAB „Kelneta“, toliau – Kelneta), prievolių pagal 2012-01-06 Įsiskolinimo mokėjimo grafikus (toliau – Grafikai), sudarytą tarp ieškovių ir Kelnetos, įvykdymą. Šiomis Garantijomis atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovėms pagal Grafikus priklausančias mokėti pinigų sumas ir atlyginti nuostolius, jei Kelneta nesugebėtų vykdyti prievolės atsiskaityti su ieškovėmis. Galutinis atsiskaitymo terminas pagal Grafikus – 2012-12-31. Garantuota skola už Kelnetą – po 6 260,94 EUR abiem atvejais. Kelnetai tinkamai ir laiku nevykdant Grafiko sąlygų, Kelneta 2012-09-10 įsipareigojimu ieškovei patvirtino 8 390 EUR skolos likutį KAYDO B. V. ir 3 955,89 Eur skolos likutį UAB „EV prekyba”, kurį ieškovės, geranoriškai atsižvelgdamos į Kelnetos pageidavimą, dar kartą sutiko išdėstyti mažesnėmis dalimis, pratęsiant galutinį atsiskaitymo terminą iki 2013-03-15. Nepaisant išskirtinių Kelnetai suteiktų lengvatų, Kelneta savo prievolės atsiskaityti su ieškovėmis neįvykdė. Dėl šios priežasties ieškovė KAYDO B. V. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kuris 2013-01-29 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-4240-285/2013 iš Kelnetos jai priteisė 25 151,52 Lt skolos, 6 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-01-29) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 189 Lt žyminio mokesčio. Teismo įsakymas buvo perduotas vykdyti antstoliui R. B., tačiau antstoliui iš Kelnetos nepavyko išieškoti net ir dalies skolos. Ieškovė UAB „EV prekyba” kreipėsi į tuometinį Kauno miesto apylinkės teismą, kuris 2012-12-03 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-20439-435/2012 iš Kelnetos priteisė 13 658,90 Lt skolos, 6 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-12-03) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 102 Lt žyminio mokesčio pareiškėjai. Teismo įsakymas buvo perduotas vykdyti antstoliui R. B., tačiau antstoliui iš Kelnetos pavyko išieškoti vos dalį pagrindinės teismo priteistos skolos – 249,80 Lt. Kadangi Kelneta prievolės neįvykdė, ieškovės 2013-04-11 atsakovei pateikė reikalavimus įvykdyti prievolę pagal išduotas Garantijas. Atsakovei į reikalavimą nereagavus, ieškovės 2013-07-01 įspėjimu ir pakartotiniais 2013-08-08 ir 2013-10-10 dviem įspėjimais, išsiųstais registracijos adresu, įspėjo atsakovę, jog neįvykdžius prievolės LR įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatytu terminu jos kreipsis į teismą dėl bankroto bylos kėlimo. 2013-07-08 Kauno apygardos teismo nutartimi Kelnetai buvo iškelta bankroto byla. Ieškovės Kelnetos bankroto byloje yra pateikusios finansinius reikalavimus, kurie šiai dienai nėra net ir iš dalies patenkinti. Be to, atsakovės bankroto byloje yra pateikta 2013-11-26 Kelnetos bankroto administratoriaus UAB „Baklis“ pažyma, patvirtinanti, jog atsiskaityti su Kelnetos trečiosios eilės kreditoriais (tame tarpe ieškovėmis) bankroto procese nebus galimybės. Tai patvirtina, jog ieškovėms galimybė gauti prievolės įvykdymą iš Kelnetos šiuo atveju neegzistuoja. Neatsižvelgiant į tai, jog Kelneta prievolės ieškovėms nėra įvykdžiusi (ir nebeįvykdys), vadovaujantis atsakovės išduotomis 2012-01-06 Garantijomis ir CK 6.90 straipsnio nuostatomis, prievolę už Kelnetą privalo įvykdyti atsakovė, kaip Garantijų davėja, tačiau nei į vieną raginimą bei įspėjimą atsakovė nereagavo, o atsakovės prievolė pagal išduotas Garantijas šiai dienai nėra įvykdyta. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovės turi neginčijamą reikalavimą atsakovei.

25Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė UAB „EV prekyba” turi neginčijamą 13 511,10 Lt sumos reikalavimą atsakovei. Atitinkamai, ši 13 511,10 Lt suma yra ir ieškovės UAB „EV prekyba” kreditorinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje, kuris tvirtintinas.

26Nors Kelnetos įsiskolinimas ieškovei KAYDO B. V. pagal minėtą 2013-01-29 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-4240-285/2013 sudaro 25 340,52 Lt (t. y. 25 151,52 Lt skolos, 6 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-01-29) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 189 Lt žyminio mokesčio), atsižvelgiant į Garantijoje nurodytą sumą – 6 260,94 EUR (ekvivalentas litais: 21 617,77 Lt), atsakovė turi pareigą įvykdyti prievolę ieškovei KAYDO B. V. ne didesnei, nei Garantijoje nurodytai sumai. Atitinkamai, įsiskolinimui viršijant Garantijoje nurodytą sumą, atsakovė privalo įvykdyti prievolę ne didesnei sumai, nei yra nurodyta Garantijoje, t. y. 21 617,77 Lt. Atitinkamai, ši 21 617,77 Lt suma yra ir ieškovės KAYDO B. V. finansinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje, kuris tvirtintinas.

27Pažymėtina, jog garantija pagal savo prigimtį yra sąlyginė prievolė, nes jos atsiradimas siejamas su tam tikra aplinkybe, o būtent, sąlygine prievole su atidedamąja sąlyga. Tai reiškia, kad pareiga vykdyti garantijos prievolę atsiranda nuo kreditoriaus reikalavimo, atitinkančio garantijos sąlygas ir terminus, pateikimo. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: „<...> kad garantija pagal pirmąjį pareikalavimą – tai speciali garantija. Sutarties laisvės principas leidžia šalims sudaryti tokias garantijas ir Lietuvoje. Esant tokiai garantijai, garantas neturi teisės atsisakyti mokėti garantijoje nurodytą sumą. Esant pirmam reikalavimui, garantas privalo tinkamai įvykdyti savo prievolę.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2004). Kitoje LAT nutartyje taip pat nurodyta, kad pagal pirmąjį kreditoriaus pareikalavimą garantas neturi teisės atsisakyti vykdyti prievolės: „<...> kreditorius gali kreiptis į garantą ir prašyti jo sumokėti garantijos sandoryje nustatytą sumą nepateikdamas jokių savo reikalavimo teisės pagrįstumą patvirtinančių įrodymų. Pagal finansinę garantiją, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą, garantas turi pareigą sumokėti garantijoje nustatytą sumą, jeigu jam kreditorius pareiškia reikalavimą ir jeigu nepasibaigęs garantijos galiojimo terminas.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2007). Iš to seka išvada, kad kreditorius, siekdamas nepatirti nuostolių, tokiu atveju visada reikalaus savo prievolės įvykdymo iš garanto, o pats garantas turės teisę pasinaudoti CK 6.90 straipsnio 3 dalimi: „įvykdęs už skolininką prievolę, garantas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę skolininkui“. Įvykdęs prievolę už pagrindinį skolininką, garantas įgis visas kreditoriaus teises ir pareigas.

28Teismo nuomone, atsakovės ieškovėms išduotos Garantijos, kurios teismo nėra pripažintos negaliojančiomis, o svarbiausia – trečiajam asmeniui net neginčijus ieškovių nurodytų aplinkybių, neabejotinai turi teisinę galią, nežiūrint į tai, kad Garantijas atsakovės vardu pasirašęs J. R. (trečiasis asmuo) pagal Registro duomenis niekada nebuvo atsakovės direktoriumi, kuriuo Garantijų pasirašymo metu buvo A. B.. Atsakovės nurodyti argumentai, jog Garantijos neturi teisinės galios, atmestini vadovaujantis nuostatomis, reglamentuojančiomis numanomą atstovavimą. Kaip nurodė ieškovės (kas byloje jokiais įrodymais nepaneigta), iki išduodant Garantijas jos ir jų darbuotojai visą laiką bendravo su trečiuoju asmeniu J. R., kaip atsakovės atstovu – direktoriumi, kuris betarpiškai organizavo visą atsakovės ūkinę komercinę veiklą ir spręsdavo kasdienius einamuosius klausimus; viešuosiuose registruose (pvz., http://rekvizitai.vz.lt/imone/uab_ridjo/) nurodytu atsakovės mobiliojo telefono numeriu Nr. +370 ( - ) atsiliepdavo būtent trečiasis asmuo. Be to, trečiasis asmuo savo elgsena ir veiksmais ieškovėms niekada neleido suabejoti tuo, jog būtent jis yra atsakovės direktorius; trečiasis asmuo nei karto nepaneigė ieškovėms, jog jis nėra atsakovės direktorius. Tai, kad Garantijas trečiasis asmuo, kaip atsakovės direktorius, pasirašytinai atsakovės vardu išdavė ieškovių buveinėse, esančiose Kauno mieste, fiziškai į jas atvykęs, o, svarbiausia – antspaudavo atsakovės įmonės antspaudu (kurį galėjo turėti tik atsakovės vadovybė, o duomenys apie tai, jog antspaudas buvo pamestas ar pavogtas, į bylą nepateikti), teismo nuomone, neabejotinai patvirtina trečiąjį asmenį veikus atsakovės vardu (disponavo atsakovės įmonės antspaudu, pasirašydamas Garantijas patvirtino ir neneigė, jog yra atsakovės direktorius – Garantijoje aiškiai nurodoma, jog Garantiją išduoda UAB „Ridjo“, atstovaujama direktoriaus J. R.). Grafikuose (kurie teismo taip pat nėra pripažinti negaliojančiais ir byloje net nebuvo ginčijami), kurių neatskiriama dalis yra Garantijos, atsakovė dar kartą patvirtino, jog tuo atveju, jei Kelneta nesilaikys Grafikuose numatytų mokėjimo terminų, Grafikuose nurodytas sumas už Kelnetą sumokės atsakovė. Grafiką, greta pareiškėjo ir Kelnetos atstovo, pasirašė ir atsakovės atstovas J. R., nurodydamas save kaip atsakovės direktorių. Nurodytas trečiojo asmens elgesys ieškovėms (kaip ir jų darbuotojams, kurie iki to laiko ne kartą bendravo su trečiuoju asmeniu) nei akimirkai neleido suabejoti trečiojo asmens įgaliojimais atsakovės atžvilgiu. Teismo nuomone, nustačius visų aptartų aplinkybių visumą, vien tai, jog ieškovės nepasidomėjo, kas yra atsakovės direktorius, ir tinkamai neįsitikino jo įgaliojimais, nėra aplinkybė, dėl kurios teismo nepripažinti negaliojančiais sandoriai (Garantijos ir Grafikai) turėtų būti laikomi neturinčiais teisinės galios.

29Teisės doktrinoje pagal tai, kaip asmuo suvokia sudarąs sandorį su atstovu, greta kitų atstovavimo rūšių išskiriamas ir numanomas atstovavimas. Vadovaujantis CK 2.133 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atstovo teisės gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad yra kito asmens paskirtas atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilines teises ir pareigas. Numanomo atstovavimo atvejais reikia įrodyti ir nustatyti aplinkybes, kurios leido trečiajam asmeniui protingai manyti, kad jis sudaro sandorį su atstovu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik išduodant jam rašytinį įgaliojimą (CK 2.137 str.), bet taip pat jie gali būti numanomi iš aplinkybių, kuriomis asmuo veikia (CK 2.133 str. 2 d.). Tokiu atveju atstovui viršijus įgaliojimus ar sudarant sandorius be įgaliojimo sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, nes, kaip minėta, atstovaujamasis savo elgesiu davė pagrindo trečiajam asmeniui protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu.

30LAT 2007-04-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2007 pažymėjo, kad atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime, tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis); jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą trečiajam asmeniui protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, sukuria jam teisių ir pareigų. LAT 2010-10-18 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-393/2010 yra pasisakęs, kad įstatymas nenustato, kad atstovavimas gali susiklostyti tik išdavus įgaliojimą; įgaliojimas gali būti išduotas jau susiklosčius atstovavimo teisiniams santykiams, todėl įgaliojimas turi tik ribotą materialiąją teisinę reikšmę. Vienas tokių atvejų, kai pripažįstama egzistuojant atstovavimo prievolinius teisinius santykius, nesant išduoto įgaliojimo, – numanomas atstovavimas (CK 2.133 str. 2 d.). Šis, skirtingai nuo aiškiai išreikšto atstovavimo, suprantamas tiesiog iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pvz., kasininkė parduotuvėje, rūbininkė bibliotekos/teatro rūbinėje ir t. t.). Nepaisant to, kad numanomas atstovavimas nėra aiškiai išreikštas, materialiuoju teisiniu požiūriu jis visiškai pakankamas sukurti atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio teises ir pareigas, lygiai taip pat kaip ir aiškiai išreikštas atstovavimas. Šiuo atveju skiriasi tik įrodinėjimo dalykas: aiškiai išreikšto atstovavimo atveju atstovavimui patvirtinti reikia įrodyti įgaliojimo, pavedimo sutarties ar kito atstovavimo susitarimą patvirtinančio dokumento buvimą; numanomo atstovavimo atveju daugiausia netiesioginiais įrodymais siekiama įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių atstovavimo santykius, nors specialus įstatymų nustatyta tvarka susitarimas dėl atstovavimo ir nesudarytas arba jo sudarymą įrodyti sunku. LAT teigimu, jei asmuo nepateikia įgaliojimo arba jo kopijos (ar kito dokumento, tiesiogiai patvirtinančio atstovavimo santykius), ši aplinkybė savaime dar nereiškia, kad atstovavimo prievolinių santykių nėra. Toks įgaliojimo nepateikimas gali reikšti tik tai, kad nėra aiškiai išreikšto atstovavimo ir tai neužkerta kelio atsižvelgiant į faktines aplinkybes konstatuoti kitą atstovavimo rūšį – numanomą atstovavimą. Dėl to teisėjų kolegija pažymi, kad trečiasis asmuo gali atsisakyti traktuoti konkretų asmenį kaip atstovą tik tada, kai jis nepateikia įgaliojimo ar kito aiškiai išreikštą atstovavimą patvirtinančio dokumento buvimą patvirtinančio įrodymo ir iš aplinkybių visumos negalima daryti išvados, kad egzistuoja numanomas atstovavimas.

31Nors atsakovės administratorius apeliuoja į tai, jog ieškovė, tariamai, neįsitikino dėl trečiojo asmens, kaip atsakovės atstovo, įgaliojimų, tačiau šiuo atveju trečiojo asmens elgesys apskritai yra nesuprantamas, neatsakingas ir netoleruotinas. Akivaizdu, jog trečiasis asmuo, atsakovės vardu išduodamas Garantiją, aiškiai suvokė garantijos, kaip instituto, teisines pasekmes. Maža to, trečiasis asmuo nutylėjo ar nuslėpė neturįs jokių atsakovės suteiktų įgaliojimų. Šioje situacijoje galima pagrįstai daryti prielaidą, jog trečiasis asmuo, veikdamas išvien su Kelneta, išduodamas Garantiją atsakovės vardu, veikdamas kaip atsakovės direktorius, tačiau neatskleisdamas ieškovei savo įgaliojimų nebuvimo siekė Kelnetai padėti išvengti prievolės įvykdymo. Maža to, tikėtina, lengvabūdiškai (arba apgaule) tikėjosi padėti išvengti prievolės įvykdymo ir atsakovės, kaip Garantijų davėjo, atžvilgiu, prisidengdamas tariamu įgaliojimų neturėjimu (kas, akivaizdu, ir atsitiko). Tokiuose trečiojo asmens veiksmuose apskritai, galimai, yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje (sukčiavimas) ar kituose BK straipsniuose, požymių, apie ką informuotina Kauno apygardos prokuratūra.

32Trečiojo asmens elgesys (Garantijų išdavimas, nepaneigimas nesant atsakovės direktoriumi, disponavimas įmonės antspaudu ir kt.) tiek ieškovių vadovams, tiek atstovams ir eiliniams darbuotojams nesukėlė (ir jokiam protingam asmeniui analogiškoje situacijoje negalėjo sukelti) jokių abejonių dėl trečiojo asmens, kaip atsakovės atstovo (ar valdymo organo), teisių. Šie faktai paneigia administratoriaus teiginius apie atsakovės ir Kelnetos sąsajų nebuvimą, kadangi nei vienas rūpestingas ir atsakingas asmuo neišduotų garantijos už trečiojo asmens, juolab – atsitiktinio juridinio asmens, prievoles.

33Trečiasis asmuo, akivaizdžiai veikdamas kaip numanomas atsakovės atstovas, savo veiksmais prisiėmė visas rizikas ir garantijos, kaip instituto, neigiamas teisines pasekmes prievolės neįvykdymo atveju. Teismo nuomone, šiuo atveju būtent atsakovės administratorius ir turėtų pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo buvusiems atsakovės valdymo organams ir trečiajam asmeniui dėl vienašalio sandorio, tariamai, prieštaraujančio „bet kokiai logikai ir įmonės įstatams“, sudarymo.

342014-08-20 nutartimi Kauno apygardos teismas įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis iš Kelnetos bankroto bylos apie tai, jog Kelneta nėra įvykdžiusi bent dalies ieškovių reikalavimų, ir tai, jog neegzistuoja jokia tikimybė dėl reikalavimo įvykdymo ateityje. Ieškovės pateikė 2014-09-17 Kelnetos bankroto administratoriaus UAB „Baklis“ pažymą, patvirtinančią, jog atsiskaityti su Kelnetos trečiosios eilės kreditoriais (tame tarpe –ieškovėmis) bankroto procese nebus galimybės. Taigi, akivaizdu, jog ieškovėms galimybė gauti prievolės įvykdymą iš Kelnetos šiuo atveju, neegzistuoja.

35Nustačius, jog šiuo atveju trečiojo asmens (numanomo atstovaujamojo) veiksmai buvo tokie, jog protingas asmuo analogiškoje situacijoje būtų patikėjęs esant atstovavimo santykius, kitaip tariant, nustačius objektyvias aplinkybes, sudarančias ieškovėms rimtą pagrindą trečiąjį asmenį traktuoti kaip atsakovės atstovą, t. y. iš aplinkybių visumos padarius išvadą, kad šiuo atveju egzistavo numanomas atstovavimas, teismo nuomone, pareiškėjų finansiniai reikalavimai tvirtintini.

36Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 str.,

Nutarė

37patvirtinti pareiškėjų UAB „EV prekyba“ 3 913,09 Eur (kas atitinka 13 511,10 Lt) ir KAYDO B. V. 6 260,94 Eur (kas atitinka 21 617,77 Lt) finansinius reikalavimus.

38Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

39Nutarčiai įsiteisėjus informuoti Kauno apygardos prokuratūrą apie tai, jog trečiojo asmens J. R. (a. k. ( - )gyv.( - ), Kauno raj. sav.) veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje (sukčiavimas) ar kituose BK straipsniuose, požymių.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Irenai... 2. atsakovei bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2013-12-19 nutartimi,... 3. Bendraieškė (atsakovės kreditorė) KAYDO B. V. 2013-11-11 prašyme dėl... 4. 2013-11-12 gautame bendraieškės (atsakovės kreditorės) UAB „EV prekyba“... 5. Atsakovės administratorius į bankroto bylą 2014-07-18 pateikė prašymą... 6. Kauno apygardos teismo 2014-08-18 nutartimi UAB „EV prekyba“ ir KAYDO B.V.... 7. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nebuvo pateikta pareiškėjo CPK... 8. 2014-09-23 pareiškime (b. l. 44–49) ieškovė KAYDO B.V. prašo patvirtinti... 9. Atsakovės ieškovei išduota Garantija neabejotinai turi teisinę galią.... 10. Dėl garantijos sampratos. Situacijos kontekste akivaizdu, jog atsakovės... 11. Dėl numanomo atstovavimo. Nors atsakovės administratorius nurodo, neva,... 12. Dėl šios priežasties nepagrįsta administratoriaus nuomonė, neva, ieškovė... 13. Nors atsakovės administratorius apeliuoja į tai, jog ieškovė, tariamai,... 14. Ieškovė negali pakomentuoti administratoriaus teiginių apie atsakovės ir... 15. Ieškovė negali plačiau pakomentuoti atsakovės administratoriaus teiginių,... 16. 2014-08-20 nutartimi Kauno apygardos teismas įpareigojo pareiškėją pateikti... 17. 2014-09-23 pareiškime (b. l. 25–30) ieškovė UAB „EV prekyba“ prašo... 18. Kadangi Kelneta prievolės neįvykdė, ieškovė 2013-04-11 atsakovei pateikė... 19. Neatsižvelgiant į tai, jog Kelneta prievolės pareiškėjui nėra... 20. Atsakovės administratorius 2014-10-24 atsiliepime (b. l. 72–73) nurodė, kad... 21. Trečiasis asmuo J. R. atsiliepimo teismo nustatytu terminu nepateikė, nors... 22. Atsakovės administratorius 2014-11-27 atsiliepime (b. l. 115) prašo... 23. Finansiniai reikalavimai tvirtintini.... 24. Nustatyta, jog atsakovė 2012-01-06 garantijomis (toliau – Garantijos)... 25. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė UAB „EV prekyba” turi... 26. Nors Kelnetos įsiskolinimas ieškovei KAYDO B. V. pagal minėtą 2013-01-29... 27. Pažymėtina, jog garantija pagal savo prigimtį yra sąlyginė prievolė, nes... 28. Teismo nuomone, atsakovės ieškovėms išduotos Garantijos, kurios teismo... 29. Teisės doktrinoje pagal tai, kaip asmuo suvokia sudarąs sandorį su atstovu,... 30. LAT 2007-04-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2007 pažymėjo, kad... 31. Nors atsakovės administratorius apeliuoja į tai, jog ieškovė, tariamai,... 32. Trečiojo asmens elgesys (Garantijų išdavimas, nepaneigimas nesant atsakovės... 33. Trečiasis asmuo, akivaizdžiai veikdamas kaip numanomas atsakovės atstovas,... 34. 2014-08-20 nutartimi Kauno apygardos teismas įpareigojo pareiškėją pateikti... 35. Nustačius, jog šiuo atveju trečiojo asmens (numanomo atstovaujamojo)... 36. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 37. patvirtinti pareiškėjų UAB „EV prekyba“ 3 913,09 Eur (kas atitinka 13... 38. Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas... 39. Nutarčiai įsiteisėjus informuoti Kauno apygardos prokuratūrą apie tai, jog...