Byla 2A-483-227/2014
Dėl juridinio asmens organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės, kolegijos teisėjų: Laimutės Sankauskaitės, Laimanto Misiūno,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-83-488/2014 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei F. Vaitkaus g. 2-ojo namo savininkų bendrijai dėl juridinio asmens organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovas A. S. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais šiuos F.Vaitkaus 2-ojo namo savininkų bendrijos narių 2013-03-27 susirinkimo metu priimtus nutarimus: patvirtinti Bendrijos pirmininkės ataskaitą už 2012metus; patvirtinti Bendrijos revizoriaus G. K. 2012 m. ataskaitą; pritarti namo renovacijai; kaupimo lėšas kaupti tokia pat tvarka kaip iki šiol; pasinaudoti už 180 Lt. paruoštais naujais Bendrijos įstatais, pateikiant juos kiekvienam bendrijos nariui susipažinti; patvirtinti gyvenamojo namo II ir III laiptinių lauko aikštelių remonto 1500 Lt. sąmatą; Bendrijos pirmininke išrinkti V. O.; bendrijos nariais išrinkti N. L., R. Z., E. P. ir N. M.; Bendrijos revizoriumi išrinkti I. V., taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2013-03-27 F.Vaitkaus 2-ojo namo savininkų bendrijos narių susirinkimas sušauktas pažeidus susirinkimų šaukimo tvarką - apie jį pranešta prieš 13 dienų, t,y., mažiau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos, tuo buvo pažeista ieškovo teisė tinkamai susižinoti apie susirinkimo datą ir darbotvarkę ir tinkamai pasiruošti susirinkimui. Susirinkime nebuvo kvorumo - pakankamo bendrijos narių skaičiaus, kad galėtų vykti susirinkimas. Teigė, kad bendrijoje yra 60 narių, o susirinkime dalyvavo 28 asmenys, iš kurių 27 balsavo už priimamus nutarimus. Susirinkime dalyvavo ne patalpų savininkai. Susirinkimo metu patvirtinta bendrijos pirmininkės ataskaita, revizoriaus ataskaita, nors ji nebuvo pateikta svarstymui, šie nutarimai priimti nesant susirinkimo kvorumo. Už namo renovaciją balsavo tik 28 bendrijos nariai, nors nutarimą dėl bendrojo naudojimo objektų rekonstrukcijos galėjo priimti kai balsuoja daugiau nei ½ namo patalpų savininkų. Nutarimui dėl kaupiamųjų lėšų priimti nebuvo reikiamo kvorumo. Susirinkimo metu įstatams priimti nepakako reikiamo balsuojančiųjų skaičiaus, kadangi nutarimas galėtų būti priimtas tik tada, kai balsuoja daugiau nei ½ namo patalpų savininkų. Nutarimai patvirtinti laiko aikštelių remonto sąmatą, Bendrijos valdybos nariais palikti tuos pačius iki susirinkimo buvusius asmenis, išrinkti revizorių yra neteisėti, nes nebuvo reikiamo kvorumo. Susirinkime negalėjo būti renkama bendrijos pirmininkė, nes pagal įstatus ji renkama valdyboje, taip pat nebuvo reikiamo kvorumo. Visi susirinkimo nutarimai, kurie gali būti priimti paprastąja balsų dauguma, priimti neteisėtai, nes susirinkime nebuvo kvorumo. 2013-03-27 vykusio susirinkimo metu dalyvavo tik 28 nariai t.y. mažiau kaip ½ bendrijos narių, todėl minėto susirinkimo metu priimti nutarimai yra neteisėti ir pripažintini negaliojančiais Susirinkime nebuvo rašomas protokolas. Susirinkimą galėjo sukviesti 1/4 bendrijos narių, o ne valdyba (t.1, b.l.14-15).

6Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-03-19 sprendimu ieškovo A. S. ieškinį atmetė, priteisė iš A. S. į valstybės biudžetą 40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas A. S. yra Vaitkaus g. 2-ojo namo savininkų bendrijos narys (b.l.31-32). Bendrijos, kurioje yra ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas (b.l. 2t., 12), bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimą vykdo F.Vaikaus g. 2 gyvenamojo namo savininkų bendrija, vienijanti 55 narius.(b.l.1t., 31-32). F.Vaitkaus g 2-ojo namo savininkų bendrijos įstatai įregistruoti 2001-09-12 (b.l.1t., 18-20), kurie ginčo susirinkimo metu dar nebuvo suderinti su nauja Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo redakcija, galiojančia nuo 2012-07-01 bei kuria teismas, vertindamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, vadovaujasi. Iš pateikto skelbimo apie bendrijos susirinkimą nustatė, kad jis buvo pasirašytas valdybos, kuriai DNSBĮ 11 str. 1p. tokią teisę suteikia, vardu 2013-03-14, skelbimas paskelbtas skelbimų lentoje (b.l.1t., 8) Susirinkimas buvo numatytas 2013-03-27 18.30 val., todėl vadovaujantis DNSBĮ 11 str. 1 p. konstatavo, kad apie susirinkimą buvo paskelbta pažeidžiant įstatymo reikalavimus, prieš 13 dienų iki susirinkimo. Įvertino, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog apie susirinkimą bendrijos nariams ir kitiems savininkams buvo pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo. Pripažino, kad pageidaujantiems bendrijos nariams buvo sudaryta galimybė susipažinti su darbotvarke ir sprendimų projektais, už kuriuos numatoma balsuoti susirinkime, tuo tarpu ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis pageidavo susipažinti su susirinkimo sprendimo projektais ir jam tokia teisė buvo atimta. Kadangi susirinkime buvo svarstoma bendrijos ir revizoriaus ataskaitos, aptariama renovacija, lėšų kaupimas, renkami bendrijos valdymo organai, aptariami įstatai, todėl apie susirinkimą turėjo būti raštu pranešame kiekvienam bendrijos nariui. Iš susirinkimo protokolo nustatė (b.l.1t., 54), kad dėl LR DNSBĮ 12 str. 1d. išvardintų klausimų (dėl bendrų pastato savininkų interesų tenkinimo, dėl pastato atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kreditų sutarčių sąlygų) sprendimai susirinkime nebuvo priiminėjami, kadangi namo gyventojų nuomonė dėl renovacijos buvo išsiaiškinta iš anksto rašytinės apklausos būdu ir ji jau pradėta, susirinkime buvo tik pateikta informacija apie renovacijos eigą ir jai bendrijos nariai balsuodami pritarė. Sprendė, kad apie susirinkimą raštu pranešti visiems patalpų savininkams, kurie nėra bendrijos nariai, sutinkamai su LR DNSBĮ 12 str. nebuvo būtina, nes vyko bendrijos narių, o ne daugiabučio namo savininkų susirinkimas. (LR DNSBĮ 12 str. 9d.). Pripažino, kad 2013-03-27 bendrijos susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant jo sušaukimo tvarką, nes skelbimas apie susirinkimą buvo paskelbtas vėliau nei prieš 14 dienų iki susirinkimo, apie jo sušaukimą raštu nebuvo pranešta visiems bendrijos nariams. Taip pat nustatė, kad Vaitkaus g. 2 yra 60 butų, bendrijoje yra 55 nariai (b.l.1t., 31). Pripažino, kad narių sąraše dėl techninės klaidos yra praleista buto Nr. 19 savininkė A. B., kuri 2013-03-27 susirinkime dalyvavo. Taip pat patikslino sąrašą, nurodant, kad Bendrijos nariai L. V., L. N. yra buto Nr. 17 savininkai (b.l.1t., 86-88). Nustatė, kad butų Nr. 2, 53, 27 savininkai nėra bendrijos nariai (b.l.1t.,31, 138, 169); butas Nr. 18 priklauso Panevėžio miesto savivaldybei (b.l.1t., 89), buto Nr. 32 savininkas A. B. kitu asmeniu – R. N., įgijusiu butą 2009-07-15 pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, nepakeistas, todėl sprendė, kad buto Nr. 32 savininkas R. N. nėra bendrijos narys (b.l.1t., 93-94). Susirinkime 2013-03-27 dalyvavo 28 asmenys (b.l.1t., 72), jų tarpe buvo šeši bendrijos narių įgalioti asmenys arba šeimos nariai, gyvenantys su bendrijos nariu tame pačiame bute: V. L. (butas Nr. 17) jį atstovauti įgaliojo N. L. (b.l.1t., 155), R. B. (butas Nr. 25) jį atstovauti įgaliojo P. B. (b.l.1t., 156), M- S. N. (butas Nr. 20) jį atstovauti įgaliojo E. N. (b.l.1t., 157), L. G. (butas Nr. 30) ją atstovauti įgaliojo V. P. (b.l.1t., 158), G. K. (butas Nr. 44) ją atstovauti įgaliojo D. K.. (b.l.1t., 162) G. Š. (butas Nr. 52) įgaliojo A. Š. jį atstovauti. (b.l. 170). E. P. (butas Nr. 55), dalyvavusios susirinkime, rašytinis įgaliojimas atstovauti savo šeimos narį R. P. į bylą nebuvo nepateiktas. Nors LR DNSBĮ 21 str. 9 d. numato, būtiną notarinę įgaliojimo formą, kai butų savininkai įgalioja kitą asmenį atstovauti jų interesams palaikant santykius su bendrija ir jos valdumo organais dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimo, valdymo, priežiūros ir atnaujinimo, sprendė, kad šiuo atveju vyko bendrijos narių, o ne namo savininkų, susirinkimas. Susirinkime dalyvavo bendrijos nariai, pateikę rašytinius savo šeimos narių įgaliojimus, bei balsuoti įgalioti žodžiu. Nurodė, kad šie jų įgaliojimai nebuvo ginčijami ir nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Konstatavo, kad susirinkime dalyvavo daugiau nei pusė visų bendrijos narių, turinčių balso teisę, todėl susirinkimo kvorumas buvo. Įvertino, kad susirinkimui iš anksto buvo ruoštasi, svarstytas įstatų projektas - bendrijos nariai teikė pasiūlymus. (b.l.1t., 33), susirinkimui svarstyti pateikta kaupimo lėšų ataskaita (b.l.1t., 50), sąskaitos banke ataskaita (b.l.1t., 51), prieš susirinkimą buvo paruošta ir jame svarstyta ūkinės- finansinės veiklos patikrinimo aktas.(b.l.1t.,1t., 52) Susirinkimo metu buvo rašomas protokolas, į bylą pateiktas rašyto protokolo juodraštis (b.l.34) ir pasirašytas susirinkimo protokolas (b.l.54), kas paneigia ieškovo teiginį, kad susirinkimo eiga nebuvo fiksuojama. Svarstomi klausimai buvo priimti 27 balsais, prieš juos pasisakė tik ieškovas A. S., t.y. daugiau nei 2/3 visų susirinkime dalyvavusių asmenų balsų. Kaupiamų lėšų kaupimo tvarka nebuvo pakeista. Susirinkime nebuvo priiminėjami nauji įstatai, tačiau aptarinėjami organizaciniai jų projekto ruošimo ir susipažinimo su jais klausimai. LR DNSBĮ 14 str. 2 d., priešingai nei teigia ieškovas, numato, kad Bendrijos pirmininką renka visuotinis bendrijos susirinkimas trijų metų laikotarpiui. Sprendė, kad nustatytas susirinkimo tvarkos pažeidimas dėl pranešimo apie susirinkimą buvo formalus ir nežymus, jis nesukėlė jokių neigiamų pasekmių nei bendrijos nariams, tuo labiau nei ieškovui, ieškovas nepateikė įrodymų, kad šių pažeidimų pasekoje buvo pažeistos jo, kaip bendrijos nario teisės ir šie pažeidimai turėjo įtakos susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumui. Pripažino, kad naikinti juridinio asmens valdymo organų sprendimus vien formaliais pagrindais būtų nepagrįsta, neteisinga ir neprotinga (LR CK 1.5 str. 4 d.).

8Ieškovas A. S. apeliaciniu skundu prašė panaikinti 2014-03-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – A. S. ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

9Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas. Sutinka su teismo išvada, jog susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimas, kai apie susirinkimą pranešta prieš 13, o ne 14 dienų, yra formalus ir nežymus pažeidimas, kuris neturėjo lemiamos įtakos susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumui. Tačiau minėtame pranešime nebuvo pateikti siūlomų sprendimų projektai, nenurodyta vieta, kur ir kokiu laiku galima su jais susipažinti, kaip tai numato LR DNSBĮ 11 str. 2 d., tokiu būdu pažeistos bendrijos narių, savininkų, taip pat ir ieškovo teisės bei šis pažeidimas turėjo įtakos susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumui. Atsakovas, o ne ieškovas, kaip priešingai nurodo teismas, turėjo pateikti įrodymus, kad buvo įvykdęs įstatymo reikalavimus. Susirinkimo darbotvarkėje buvo numatyta metinės bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatos svarstymas, bendrijos pirmininko ir valdybos rinkimai bei bendrijos įstatų keitimas, dėl šių klausimų apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams turėjo būti pranešama raštu. Nepagrįstai, nemotyvuotai pirmosios instancijos teismas šį pažeidimą laikė formaliu, kadangi jis paneigia teisinės valstybės principus, demokratijos reikalavimus, asmens teisę žinoti ir turėti galimybę rinktis. Sprendimai dėl pastato atnaujinimo vadovaujantis LR DNSBĮ 12 str. 1 d. priimami daugiabučio namo butų savininkų balsų dauguma, tačiau butų savininkams raštu apie susirinkimą taip pat nebuvo pranešta, kas laikytina grubiu LR DNSBĮ bei bendrijos įstatų pažeidimu. Kadangi susirinkimo darbotvarkėje nurodyta, kad bus aptariami namo renovacijos klausimai, teismas nepagrįstai pripažino, kad dėl LR DNSBĮ 12 str. 1 d. išvardintų klausimų sprendimai nebuvo priimami. Teismas nepagrįstai sprendė, kad bendrijoje yra 55 nariai, rėmėsi netiksliu bendrijos narių sąrašu, kurį teismas tikslino, tokiu būdu pripažindamas, kad sąrašas netinkamas. Todėl neaišku, kokiu pagrindu teismas suskaičiavo 55 narius, tuo pačiu sprendė, kad susirinkime dalyvavus 28 nariams, buvo kvorumas. Bendrijos narius galima identifikuoti tik nustačius butų savininkų skaičių, kurių susirinkimo dieną buvo 66. Teismo argumentas, kad byloje esantys bendrijos narių įgaliojimai nėra nuginčyti įstatymo tvarka, nesuprantamas, kadangi ieškovas byloje nurodė, kad šie įgaliojimai neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, todėl jie savaime neteisėti ir jų atskirai ginčyti nereikia. Vadovaujantis LR DNSBĮ 11 str. 11 d. įgaliojimuose turėjo būti nurodyta, kad įgaliotiniui suteikiama teisė balsuoti bendrijos nario vardu visuotiniame susirinkime, tuo tarpu iš pateiktų įgaliojimų nei viename nenurodyta, jog tokia teisė įgaliotiniui suteikiama. Teismo teiginys, kad G. K. yra išdavusi įgaliojimą D. K. nepagrįstas jokiu įrodymu. Todėl mano, kad 4 asmenys, balsavę susirinkime, neturėjo tokios teisės, be to įgaliojimai nėra patvirtinti notariškai, kaip nurodoma LR DNSBĮ 21 str. 4 d. 9 p., CK 2.138 str. 1 d. 2 p. Nurodo, kad atsakovą atstovavo netinkamas asmuo teisme, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Bendrijos pirmininkė 2013-10-22 susirinkime negalėjo būti renkama, kadangi tokio valdymo organo nenumatė tuo metu galiojantys įstatai, ji nebuvo bendrijos valdybos pirmininke.

10F. Vaitkaus g. 2-ojo namo savininkų bendrijos nariai V. O., E. F., I. L. G, S. O., R. Ž., S. V., R. V., S. V., V. D., D. K., N. L., R. S., E. N., T. Ž., O. S., V. P., D. K., Eugenija, R. Z., I. J., J. K., pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog raštu pranešti apie susirinkimą kiekvienam gyventojui nebuvo būtina, visi nariai žinojo namo bendrijos buveinę ir kur kreiptis su klausimais. Bendrija tinkamai buvo nustačiusi bendrijos narių skaičių, nebūtinai įsigijęs butą asmuo yra bendrijos narys, jis gali išreikšti valią juo nebūti. Jei butas priklauso keliems asmenims, jų susitarimu atstovauja vienas asmuo ir turi vieną balsą. Bendrijos įstatuose nenumatyta, kad bendrijos nariai įgalioti šeimos narius, turinčius teisę į bendrą šeimos turtą, turi notariškai. Skunde nepagrįstai teigiama, kad D. K. neturi mamos S. K. įgaliojimo. 2013-10-22 susirinkimo metu buvo nutarta samdyti J. B. pirmininko pareigoms, tačiau ji, kaip ir namo valdyba, nuo 2014-04-01 atsistatydino iš einamų pareigų, todėl šiuo metu namas neturi valdymo organo.

11Ieškovas A. S. rašytiniu paaiškinimu (įvardintas dubliku) nesutinka su atsiliepimu į skundą.

12Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-19 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, taip pat tikrinant, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

13Apeliantas skunde nurodo, kad atsakovą atstovavo netinkamas asmuo, bendrijos pirmininkė J. B., veikianti pagal 2013-10-22 susirinkimo suteiktus įgaliojimus (b.l. 1t., 12-131), dėl to egzistuoja CPK 329 str. 3 d. 1 p. absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti. Vadovaujantis CPK 329 str. 3 d. 1 p. absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė ne atsakovas, kurį, ieškovo teigimu, atstovavo netinkamas atstovas, o ieškovas, todėl jis remtis tokia aplinkybe neturi teisės. Taip pat teisėju kolegija nemato pagrindo sutikti, kad atsakovas buvo netinkamai atstovaujamas, kadangi 2013-10-22 vykusios susirinkimo nutarimas, kuriuo J. B. išrinkta bendrijos pirmininke, nėra nuginčytas, VĮ Registrų centras LR juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše nurodoma, kad ji nuo 2013-11-28 paskirta F.Vaitkaus g. 2-ojo namo savininkų bendrijos pirmininke. Kitų CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.

14Byloje nustatyta, kad bendrijos, kurioje yra ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas (b.l. 2t., 12), bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimą vykdo F.Vaikaus g. 2 gyvenamojo namo savininkų bendrija, veikianti pagal bendrijos įstatus, įregistruotus 2001-09-12 (b.l.1t., 18-20). Nors įstatai ginčijamų nutarimų priėmimo metu (2013-03-27) dar nebuvo suderinti su nauja Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo redakcija, galiojančia nuo 2012-07-01, tačiau įstatymu nustatytas terminas įstatų suderinimui su įstatymo nuostatomis dar nebuvo pasibaigęs. 2013-03-27 namo savininkų bendrijos susirinkimo metu, buvo priimti tokie nutarimai: 1) pirmininkės ataskaitą už 2012 metus paskelbti kiekvienoje laiptinėje (už 27 balsai, ieškovas balsavo prieš), 2) revizoriaus ataskaitą už 2012 metus paskelbti kiekvienoje laiptinėje (už 27 balsai, ieškovas balsavo prieš), 3) aptartas namo renovacijos klausimas (už 28 balsai), 4) kaupimo lėšas nutarta kaupti tokia pat suma (už 27 balsai, ieškovas balsavo prieš), 5) nutarta pasinaudoti paruoštu įstatų projektu, supažindinti su juo narius (už 28 balsai), 6) numatyti aikštelių remonto darbai, jei bus lėšų (už 27 balsai), 7) dėl laiptinių langų apdailos- nutarta tvarkyti pagal galimybes, 8) klausimas dėl valytojo darbo atidėtas, 9) bendrijos pirmininke iki 2014-04-02 išrinkta V. O., valdybos nariais paliekami tie patys: N. L., R. Z., E. P., J. M., revizore išrinkta I. V. (už 27 balsai, ieškovas balsavo prieš) (b.l. t.1, 41-42, 55-56).

15Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, ieškovas, būdamas bendrijoje esančio buto Nr. 15 savininku bei bendrijos nariu, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl 2013-03-27 bendrijos narių susirinkime priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, ignoravo aplinkybes, kad buvo pažeista susirinkimo organizavimo tvarka, su įgaliojimais dalyvavę susirinkime asmenys nebuvo bendrijos nariais bei nebuvo tinkamai įgalioti atstovauti bendrijos narių, dalyvavo nepakankamas skaičius tiek bendrijos narių, tiek butų savininkų, dėl to nebuvo kvorumo susirinkimo nutarimams priimti, o tai sudaro pagrindą priimtus sprendimus pripažinti negaliojančiais. Dėl atsakovo 2013-03-27 susirinkimo organizavimo tvarkos teisėtumo

16Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 str. 2p., numatančiu, kad pranešimas apie šaukiamą visuotinį susirinkimą susirinkimo organizatorius turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimo lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais, sprendė, kad skelbimas dėl 2013-03-27, 18.30 val., įvyksiančio bendrijos susirinkimo buvo paskelbtas skelbimų lentoje 2013-03-14, t.y. prieš 13 dienų iki susirinkimo, pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Šį pažeidimą teismas laikė formaliu, neturinčiu lemiamos reikšmės susirinkime priimtų sprendimų teisėtumui, su kuo sutinka ir pats apeliantas. Tačiau jis skunde nurodo, jog minėtame pranešime apie įvyksiantį susirinkimą nebuvo pateikti siūlomų sprendimų projektai arba nurodyta vieta, laikas, kur ir kada galima su projektais susipažinti, kas pažeidžia tiek ieškovo, tiek kitų butų savininkų interesus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog jis pageidavo susipažinti su susirinkimo sprendimo projektais ir kad jam tokia teisė buvo atimta. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad skelbime nenurodžius išsamios informacijos dėl svarstytinų klausimų projektų, susipažinimo su jais vietos, žinant susirinkimo organizatorius, buvo pažeistos ieškovo teisės. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas aktyviai dalyvauja namo bendrijos veikloje, susirinkimuose, reiškia savo nuomonę visais svarstomais klausimais, praeityje yra pats buvęs namo pirmininku, revizoriumi, jam buvo žinoma informacija, kur įvyks susirinkimas (skelbime nurodoma susirinkimo vieta – 46 butas, kuris priklauso namo pirmininkei V. O. (b.l. t.1, 8, 45, 72), kokie asmenys buvo išrinkti eiti namo savininkų bendrijos valdybos pirmininko, valdybos narių pareigas, kadangi tuo metu teismuose buvo nagrinėjamas šalių ginčas dėl 2012-04-13 bendrijos narių susirinkimo metu priimtų nutarimų, todėl labiau tikėtina, kad ieškovas žinojo, kur būtų galima kreiptis dėl susipažinimo su susirinkimo sprendimo projektais. Nepaneigtais liudytojos V. O. parodymais ieškovas nebuvo atėjęs pas ją pasidomėti dėl 2013-03-27 įvyksiančio susirinkimo sprendimo projektų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų kreipęsis į pirmininkę ar namo bendrijos valdybos narius su prašymais supažindinti jį su sprendimo projektais, ar pats būtų teikęs kokius savo pasiūlymus iki susirinkimo dienos. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš bendrijos narės D. K. pareiškimo (b.l. 154) matyti, jog pageidaujantiems bendrijos nariams buvo sudaryta galimybė susipažinti su darbotvarke ir sprendimų projektais, už kuriuos numatoma balsuoti susirinkime. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad nors skelbime ir nebuvo nurodyta visa informacija, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 str. 2 p., tačiau tokio pobūdžio pažeidimas negali būti pripažįstamas esminiu, pažeidžiančiu ieškovo teises. Ieškovas nėra asmuo, kuriam būtų suteikta teisė ginti viešą interesą, todėl jo teiginiai, kad nenurodžius visos informacijos skelbime būtų buvę pažeistos kitų butų savininkų teisės, nevertintini, taip pat byloje nėra duomenų, kad dėl minėto formalaus susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimo kiti asmenys būtų reiškę nepasitenkinimą, ar dėl to būtų kreipęsi į bendrijos valdymo organus.

17Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad susirinkimo tvarkos pažeidimas, atsakovui apie įvyksiantį susirinkimą nepranešus visiems bendrijos nariams raštu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 str. 2 p., yra formalus ir nežymus, nesukėlęs jokių neigiamų pasekmių nei bendrijos nariams, nei ieškovui. Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog šių pažeidimų pasėkoje buvo pažeistos jo, kaip bendrijos nario teisės ir šie pažeidimai turėjo įtakos susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumui. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka, kadangi ieškovas apie bendrijos susirinkimą žinojo, pats jame dalyvavo, reiškė savo nuomonę visais jame svarstomais klausimais, turėjo galimybę susipažinti ir susipažino su svarstomais dokumentais (b.l. 33, 66). Pripažintina, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, jog, pažeidus pareigą bendrijos narius bei savininkus informuoti raštu, pažeidžiama konstitucinė teisė žinoti apie jiems itin svarbių klausimų svarstymą ir pasirinkimo galimybę dalyvauti tokių klausimų svarstyme ar ne, paneigiami demokratijos pagrindai, teisinės valstybės principas, yra deklaratyvūs. Ieškovas, vadovaujantis CPK 5 str. turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ir ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, todėl nagrinėjamu atveju nėra reikšminga nustatyti, ar nepranešus visiems bendrijos nariams raštu apie įvyksiantį susirinkimą, buvo pažeisti kitų asmenų interesai. Taip pat įvertintina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog bendrijos nariai, kuriems apie susirinkimą buvo paskelbta ne raštu asmeniškai, o paskelbiant skelbimą kiekvienoje laiptinėje, skelbimų lentose, apie įvyksiantį susirinkimą nežinojo, todėl spręsti, kad susirinkimo organizavimo tvarkos pažeidimas turėjo įtakos susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumui, nėra pagrindo.

18Atmestinas apelianto teiginys, kad 2013-03-27 susirinkimo metu buvo priimami ir Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyti sprendimai (dėl bendrų pastato savininkų interesų tenkinimo, dėl pastato atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kreditų sutarčių sąlygų), todėl apie visuotinį susirinkimą turėjo būti pranešama raštu visiems to pastato, kuriame įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkams, ir turėjo vykti ne namo bendrijos narių, o butų savininkų, susirinkimas. Iš skelbime nurodytos darbotvarkės (t.1, b.l.8) ir susirinkimo protokolo (t.1, b.l. 54-56) nustatyta, kad susirinkime buvo svarstoma bendrijos ir revizoriaus ataskaitos, aptariama renovacija, kiti einamojo remonto klausimai, lėšų kaupimas, renkami bendrijos valdymo organai, aptariamas įstatų svarstymo ateityje klausimas, o dėl įstatymo 12 str. 1 d. numatytų klausimų nebuvo sprendžiama, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad apie susirinkimą turėjo būti pranešama tik bendrijos nariams. Atkreiptinas dėmesys, kad nebuvo sprendžiami ir klausimai numatyti bendrijos įstatų 25 p., kuriame numatyta, jog nutarimai dėl bendrojo naudojimo objektų rekonstukcijos, jeigu tai susijęs su privalomaisiais mokėjimais, dėl lėšų skolinimosi, bendrijos įstatų pakeitimo ar papildymo priimami balsuojant daugiau nei pusei daugiabučio namo patalpų savininkų.

19Apeliantas teigia, kad susirinkimo dienotvarkėje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog bus aptariami namo renovacijos klausimai, kas laikytina namo atnaujinimo klausimu, tačiau pastebėtina, kad susirinkimo metu buvo supažindinta su renovacijos sąlygomis, informuota, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriui yra įteiktas pareiškimas dėl renovacijos, kad už renovaciją pasirašė 40 iš 60 butų, kas sudaro 66 proc. Esant nurodytoms aplinkybėms pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad namo gyventojų nuomonė dėl renovacijos buvo išsiaiškinta iš anksto rašytinės apklausos būdu ir renovacijos procesas jau buvo pradėtas anksčiau, o 2013-03-27 susirinkime buvo tik pateikta informacija apie renovacijos eigą, kuriai bendrijos nariai, tarp jų ieškovas A. S., balsuodami pritarė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi sprendimai dėl pastato atnaujinimo priimami visų to daugiabučio namo, kuriame įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų ir šiuo atveju visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos įstatymo 11 str. nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad minėto 11 str. 12 p. numatyta, jog bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu, išskyrus sprendimus dėl 11 str. 7 d. nurodytų klausimų (šioje dalyje išimtis dėl balsavimo negalimumo klausimais, susijusiais su pastato atnaujinimu, nenurodoma), todėl manytina, kad namo savininkų sprendimu klausimas dėl pritarimo renovacijai buvo išspręstas balsuojant raštu, ko nedraudžia įstatymo 12 str. 1 d. Susirinkimo, įvykusio 2013-03-27, metu nebuvo aptartas ar patvirtintas investicinis projektas, nebuvo sprendžiami klausimai dėl pastato atnaujinimui skirtinų lėšų kaupimo ar skolinimosi ir kreditų sutarčių sąlygų. Todėl nebuvo pagrindo pirmosios instancijos teismui pripažinti, kad apie visuotinį susirinkimą turėjo būti pranešama raštu visiems to pastato, kuriame įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkams. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, būdamas bendrijos nariu bei buto savininku, žinojo apie įvyksiantį susirinkimą, dalyvavo jame, balsavo priimant nutarimus, turėjo teisę pasisakyti svarstomais klausimais, be to, nutarimui, susijusiam su renovacijos klausimo svarstymu, jis pritarė, todėl neaišku, kaip galėtų būti pažeistos jo, kaip buto savininko, teisės ir interesai net ir pripažinus, jog turėjo vykti butų savininkų, o ne bendrijos narių, susirinkimas. Dėl susirinkimo kvorumo ir sprendimų priėmimo

20Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad bendrija vienija 55 narius. Nėra pagrindo sutikti su apelianto nuomone, kad bendrijos nariais laikytini visi daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų (butų) ir negyvenamųjų patalpų savininkai (66 asmenys), kaip tai numato 2013-03-27 susirinkimo metu galiojusių įstatų 10 p. Pripažintina, kad minėtų įstatų 10 p. nuostata, jog bendrijos nario teises ir pareigas namo patalpų savininkai įgyja nuo bendrijos ir jos įstatų įregistravimo dienos arba nuo nuosavybės teisės į patalpas bendrijos name atsiradimo dienos yra prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims, todėl negali būti taikoma. Tokia išvada daroma įvertinant, jog Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (1995-02-21 redakcija) 16 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad bendrijos nariai yra namų patalpų savininkai ir kad bendrijos nario teises ir pareigas namo patalpų savininkai įgyja nuo bendrijos įstatų įregistravimo dienos arba nuo nuosavybės teisės į patalpas bendrijos name atsiradimo dienos, taip pat 17 straipsnio 2 dalis ir šio įstatymo (2000 m. birželio 20 d. redakcija) 27 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria jose narystės daugiabučių namų savininkų bendrijoje atsiradimas nesiejamas su savininko laisva valia, pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims. Konstitucinio teismo konstatuota, kad įstatyme reguliuojant tokių bendrijų steigimą, veiklą, narystės santykius būtina, kaip ir bet kurio kito susivienijimo atveju, paisyti Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad niekas, t. y. joks fizinis asmuo, taip pat fizinių asmenų junginys, negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai, todėl tam tikrai daugiabučių namų patalpų savininkų daliai nusprendus įsteigti bendriją, kiti savininkai dėl to negali būti savaime laikomi bendrijos nariais. Vadovaujantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 4 d. 2 p. butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę įstoti į bendriją, todėl, kol jie nėra pareiškę atitinkamo prašymo, savininkai nelaikytini bendrijos nariais.

21Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vaitkaus gatvės name Nr.2 yra 60 butų, o bendrijoje yra 55 nariai (b.l.1t., 31). Tokią išvadą teismas darė remdamasis atsakovo pateiktu bendrijos narių sąrašu, patikslintu 2012-10-01. Taip pat teismas minėtą sąrašą tikslino pats ir pripažino, jog sąraše dėl techninės klaidos yra praleista buto Nr. 19 savininkė A. B., kuri 2013-03-27 susirinkime dalyvavo, vietoje jos įrašyta buvusi buto Nr. 17 savininkė V. S., 2012-02-29 butą pardavusi sąraše bendrijos nariais nurodytiems N. ir V. L. (b.l.1t., 86-88). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas neginčijo fakto, jog A. B., ar kuris kitas buto savininkas, dalyvavęs susirinkime, yra bendrijos nariai. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog butų Nr. 2, 18, 27, 32, 53 savininkai nėra bendrijos nariai, kadangi jie nėra įtraukti į bendrijos narių sąrašą arba sąraše pažymėta, kad yra išstoję iš bendrijos. Butas Nr. 18 priklauso Panevėžio miesto savivaldybei, kuri neįtraukta į bendrijos narių sąrašą, duomenų, kad bendrijai būtų pateiktas prašymas įstoti į bendriją byloje nėra (b.l.1t., 31, 89), buto Nr. 2 savininkai nėra bendrijos nariai, sąraše nurodoma, kad Z. S., buvusi bendrijos narė, yra mirusi, viena paveldėtojų yra pateikusi paaiškinimą, kad trys paveldėtojai nėra F.Vaitkaus 2 namo bendrijos nariais, duomenų, kad nors vienas paveldėtojų būtų pateikęs prašymą dėl įstojimo į bendriją, nėra (b.l.1t.,31, 135). Buto Nr. 27 savininkė R. L. nėra bendrijos narė, sąraše nurodoma, kad išstojo iš bendrijos, tą patvirtina ir jos pateiktas pareiškimas (b.l.1t., 31, 169). Buto Nr. 53 savininkė E. Ž. nėra bendrijos narė, kadangi ji neįtraukta į bendrijos narių sąrašą, yra pateikusi pareiškimą, jog nepriklauso namo bendrijai, taip pat duomenų, kad ji būtų pateikusi prašymą dėl įstojimo į bendriją, byloje nėra, narių sąraše nurodoma, jog buvusi buto savininkė M. S. yra mirusi (b.l.1t., 32, 138). Buto Nr. 32 savininkas A. B. kitu asmeniu – R. N., įgijusiu butą 2009-07-15 pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, nepakeistas, bendrijos narių sąraše nurodoma, kad A. B. miręs, duomenų, jog naujas buto Nr. 32 savininkas R. N. būtų pateikęs prašymą dėl įstojimo į bendriją, byloje nėra (b.l.1t., 93-94). Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog F.Vaikaus g. 2 gyvenamojo namo savininkų bendriją sudaro 55 nariai.

22Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 str. 5, 6, 7 d. visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių, o visuotinio susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, išskyrus šiuos atvejus: kai priimami sprendimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo (sprendimai teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (trys penktadaliai visų įgaliotinių šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytais atvejais). Vadovaujantis įstatymo 11 str. 9 d. bendrijos visuotiniame susirinkime kiekvienas bendrijos narys turi po vieną balsą. Nustačius, kad 2013-03-27 vyko visuotinis bendrijos narių susirinkimas, pripažintina, kad priimant nutarimus turėjo dalyvauti bent 28 bendrijos nariai.

23Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2013-03-27 susirinkime dalyvavo 28 asmenys, ką patvirtina susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašas (b.l.1t., 72). Su tokia išvada sutikti pilnai negalima, kadangi 2013-03-26 bendrijos narė D. K. pareiškimu yra nurodžiusi, jog 2013-03-27 susirinkime dalyvauti negalės, ji su susirinkimo darbotvarke susipažinusi bei pritaria visiems susirinkimo sprendimams, prašė užskaityti jos dalyvavimą susirinkime (b.l.t.1, 154). Vadovaujantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 str. 4 d. bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų, o iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus. Nors F.Vaitkaus g. 2 namo bendrijos įstatuose nėra nustatyta tokių prašymų pateikimo tvarka, D. K. nėra 2013-03-27 susirinkimo dalyvių sąraše, balsas neįskaitytas, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad minėta bendrijos narė taip pat yra išreiškusi savo poziciją susirinkime sprendžiamais klausimais bei pripažįsta, kad susirinkime dalyvavo 29 asmenys. Sutiktina su apelianto nuomone, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog N. L., dalyvavusi susirinkime, turėjo 2 balsus, kadangi bendrijos narių sąraše ji su sutuoktiniu nurodomi kaip turintys vieną nario balsą, tačiau nagrinėjamu atveju tai neturi reikšmės, kadangi susirinkime balsuojant ir buvo užskaitytas tik vienas N. L. balsas.

24Iš dalyvavusių 29 asmenų, dalyvavo šeši bendrijos narių įgalioti asmenys arba šeimos nariai, gyvenantys su bendrijos nariu tame pačiame bute: V. L. (butas Nr. 17) jį atstovauti įgaliojo N. L. (b.l.1t., 155), R. B. (butas Nr. 25) jį atstovauti įgaliojo P. B. (b.l.1t., 156), Mykolas- S. N. (butas Nr. 20) jį atstovauti įgaliojo E. N. (b.l.1t., 157), L. G. (butas Nr. 30) ją atstovauti įgaliojo V. P. (b.l.1t., 158), G. K. (butas Nr. 44) ją atstovauti įgaliojo D. K.. (b.l.1t., 162) G. Š. (butas Nr. 52) įgaliojo A. Š. jį atstovauti (b.l. 170), E. P. (butas Nr. 55), dalyvavusios susirinkime, rašytinis įgaliojimas atstovauti savo šeimos narį R. P. į bylą nebuvo nepateiktas. Apeliantas teigia, kad įgaliojimai, išduoti V. P., A. Š., yra neatitinkantys įstatymų reikalavimų, kadangi jie nėra notariškai patvirtinti, įgaliojimai nesuteikia šiems asmenims teisės balsuoti susirinkimuose, D. K. įgaliotas atstovauti bendrijos nario, kuris miręs, o bendrijos narė G. K. nėra išdavusi įgaliojimo, E. P. nėra įgaliota raštu atstovauti R. P.. Mano, kad šie 4 įgaliojimai negali būti pripažįstami tinkamais ir jie savaime yra neteisėti, jų ginčyti, kaip nepagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, nereikia. Dėl įgaliojimų išduotų N. L., P. B. pripažinimo tinkamais apeliantas prieštaravimų nereiškia.

25Vadovaujantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 str. 11 d. prie visuotinio susirinkimo protokolo pridedamas šio susirinkimo dalyvių sąrašas, įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys teisę balsuoti bendrijos narių vardu visuotiniame susirinkime. Sutiktina su apelianto nuomone, kad raštu surašytuose įgaliojimuose, išduotuose V. P., A. Š., nėra numatyta, jog jiems suteikiama teisės balsuoti susirinkimuose bendrijos narių vardu. Tokia teisė nėra numatyta ir 2013-01-01 G. K. sūnui D. K. išduotame įgaliojime atstovauti ją bendrijos susirinkimuose. E. P., dalyvavusios susirinkime, rašytinis įgaliojimas atstovauti savo šeimos narį R. P. į bylą nepateiktas. Sutiktina, kad prie susirinkimo protokolo pridėti dokumentai nepatvirtina, jog įgalioti asmenys turėjo teisę balsuoti susirinkime. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2013-03-27 susirinkimo metu galiojusių bendrijos įstatų 10 p. numatyta, jog bendrijos narys fizinis asmuo gali raštu įgalioti vietoj savęs dalyvauti bendrijos veikloje kitą asmenį (atstovą), įstatuose nėra nurodyta, kad įgaliojime būtina konkrečiai nurodyti atstovaujamajam suteikiamas teises. Nors bendrijos įstatai, įregistruoti 2001-09-12 (b.l.1t., 18-20), ginčo susirinkimo metu nebuvo suderinti su nauja Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo redakcija, galiojančia nuo 2012-07-01, svarbu pastebėti, kad įstatymo nustatytas terminas per 12 mėnesių nuo įstatymo įsigaliojimo dienos savo įstatus suderinti su Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo reikalavimais dar nebuvo pasibaigęs. Bendrijos įstatai yra pagrindinis dokumentas, kuriuo bendrija vadovaujasi savo veikloje, jo nuostatos dėl įgaliojimų suteikimo nepakeistos nepažeidžiant įstatymo nustatyto termino. Minėta aplinkybė laikytina reikšminga sprendžiant klausimą dėl visuotinio susirinkimo nutarimų pripažinimo nesant kvorumo.

26Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju reikšminga nustatyti, ar įgalioti asmenys iš tikrųjų neturėjo teisės balsuoti, o ne vien konstatuoti, jog šiems asmenims nebuvo išduoti dokumentai, patvirtinantys teisę balsuoti bendrijos narių vardu visuotiniame susirinkime. Atstovavimo teisiniai santykiai gali susiklostyti ne tik rašytinio įgaliojimo pagrindu, bet ir tais atvejais, kai atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas CK 2.133 straipsnio 2 dalies nuostatas yra nurodęs, kad numanomo atstovavimo atveju, kai įgaliojimai asmeniui yra suteikti ne rašytiniu įgaliojimu (CK 2.137 straipsnis), jeigu asmuo savo elgesiu davė pagrindo trečiajam asmeniui protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2007). Apeliantas neneigia fakto, jog susirinkime dalyvavo arba patys bendrijos nariai, arba bendrijos narių sutuoktiniai, arba artimieji. Akivaizdu, jog toks bendrijos narių ir jų atstovų ryšys davė pagrindo atsakovui ar ieškovui tikėti, kad bendrijos narių sutuoktiniai ar artimieji yra įgalioti bendrijos narių visuotiniuose susirinkimuose veikti atstovaujamųjų vardu, taip pat, nors tiesiogiai rašytiniuose įgaliojimuose nenurodyta, balsuoti susirinkime. Byloje nėra duomenų, kad asmenys, kurių vardu susirinkimuose dalyvavo bei balsavo jų sutuoktiniai ar artimieji, šeimos nariai, būtų išreiškę pretenzijas dėl pastarųjų asmenų veikimo jų vardu.

27Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad LR DNSBĮ 21 str. 9 d. numatanti būtiną notarinę įgaliojimo formą, taikytina, kai butų savininkai įgalioja kitą asmenį atstovauti jų interesams palaikant santykius su bendrija ir jos valdumo organais dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimo, valdymo, priežiūros ir atnaujinimo, o šiuo atveju vyko bendrijos narių susirinkimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia išvada nėra teisinga, nes LR DNSBĮ 21 straipsnyje įtvirtintas butų savininkų teises, tame tarpe ir 9 d. numatytą teisę, taip pat papildomas teises, turi ir bendrijos nariai. Įgaliojimas, pagal minėtą įstatymo normą, turi būti patvirtintas notaro. Įstatymo nustatytos notarinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju įvertintina, kad įstatų nuostatose dėl įgaliojimų suteikimo nebuvo numatyta privaloma notarinė įgaliojimo forma (tik rašytinė), nebuvo pažeistas įstatymo nustatytas terminas įstatų suderinimui su įstatymo nuostatomis, įgaliotiniai yra realizavę jiems suteiktas įgaliotojų teises, taip pat nubalsavę susirinkime, įgaliojimai nebuvo panaikinti įgaliotojų iniciatyva, byloje nėra duomenų, kad susirinkime dalyvavusių įgaliotinių veiksmai būtų pažeidę jiems įgaliojimus išdavusių asmenų teises ar interesus bei kad jie nesutiktų su balsavimo rezultatais. Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgiant į tai, kad CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybė pripažinti sandorį galiojančiu, teisėjų kolegija sprendžia, jog faktinės aplinkybės, kad dalį bendrijos narių ginčo visuotiniame susirinkime atstovavo jų sutuoktiniai, artimieji giminaičiai ar šeimos nariai neturint notariškai patvirtintų įgaliojimų, suteikiančių teisę balsuoti susirinkime, nesudaro pagrindo konstatuoti 2013-03-27 susirinkimą buvus neteisėtą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad 2013-03-27 susirinkimo metu dalyvavo būtinas pagal Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 str. 5 d. minimalus asmenų, turinčių balsavimo teisę, skaičius.

28Pagal LR CK 2.82 str. 4 d., juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Tai reiškia, kad juridinių asmenų organų sprendimai nebūtinai turi būti pripažįstami negaliojančiais, nors ir prieštarauja tam tikroms įstatymų normoms. Pripažinti juos negaliojančiais ar ne, diskrecijos teisė palikta spręsti teismui, remiantis protingumo ar sąžiningumo principais. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažįsta, kad net ir konstatavus tam tikrus formalius susirinkimo organizavimo tvarkos, įgaliojimų įforminimo pažeidimus, remiantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, nėra pagrindo 2013-03-27 susirinkime priimtus nutarimus pripažinti negaliojančiais, kadangi naikinti juridinio asmens valdymo organų sprendimus vien formaliais pagrindais būtų neteisinga.

29Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino įrodymus, išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu,

Nutarė

31Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovas A. S. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais šiuos... 5. Nurodė, kad 2013-03-27 F.Vaitkaus 2-ojo namo savininkų bendrijos narių... 6. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-03-19 sprendimu ieškovo A. S.... 7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas A. S. yra Vaitkaus g.... 8. Ieškovas A. S. apeliaciniu skundu prašė panaikinti 2014-03-19 Panevėžio... 9. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines... 10. F. Vaitkaus g. 2-ojo namo savininkų bendrijos nariai V. O., E. F., I. L. G, S.... 11. Ieškovas A. S. rašytiniu paaiškinimu (įvardintas dubliku) nesutinka su... 12. Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-19... 13. Apeliantas skunde nurodo, kad atsakovą atstovavo netinkamas asmuo, bendrijos... 14. Byloje nustatyta, kad bendrijos, kurioje yra ieškovui nuosavybės teise... 15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, ieškovas, būdamas bendrijoje... 16. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 17. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 18. Atmestinas apelianto teiginys, kad 2013-03-27 susirinkimo metu buvo priimami ir... 19. Apeliantas teigia, kad susirinkimo dienotvarkėje aiškiai ir nedviprasmiškai... 20. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad bendrija vienija 55 narius. Nėra... 21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vaitkaus gatvės name Nr.2 yra 60... 22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos... 23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2013-03-27 susirinkime dalyvavo 28... 24. Iš dalyvavusių 29 asmenų, dalyvavo šeši bendrijos narių įgalioti asmenys... 25. Vadovaujantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų... 26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju reikšminga... 27. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad LR DNSBĮ 21 str. 9 d. numatanti... 28. Pagal LR CK 2.82 str. 4 d., juridinių asmenų organų sprendimai gali būti... 29. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 31. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą palikti...