Byla 2A-1320/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Narvis“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos prendimo civilinėje byloje Nr. 2-252-265/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gesika“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Narvis“ ir S. N. dėl nuostolių atlyginimo ir statybos rangos sutarties kainos sumažinimo bei pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Narvis“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Gesika“ dėl skolos priteisimo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Debt Projects“ ieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Gesika“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ši byla buvo nagrinėjama sujungus į vieną dvi civilines bylas, kuriose keliamas klausimas dėl sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš tarp UAB „Gesika“ ir UAB „Narvis“ pasirašytos 2006-08-17 statybų rangos sutarties Nr. 206,06,17, tinkamo vykdymo (t. 3, b. l. 118-119). Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-11 nutartimi atsakovui UAB „Narvis“ iškelta bankroto byla (t. 3, b. l. 102), 2014-04-07 teismo nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenimis).

5Ieškovas UAB „Gesika“ 2011-11-04 kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 2-6), kurį 2014-02-25 patikslino (t. 4, b. l. 177-178), prašydamas: 1) sumažinti 94 621,77 Lt suma UAB „Gesida“ prievolę sumokėti BUAB „Narvis“ už darbus, atliktus pagal 2006-08-17 statybos rangos sutartį Nr. 206,06,17; 2) priteisti solidariai iš atsakovų BUAB „Narvis“ ir S. N. 16 139,67 Lt žalos atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovo BUAB „Narvis“ 6 proc. dydžio metines palūkanas, o iš atsakovo S. N. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal tarp UAB „Gesika“ ir BUAB „Narvis“ 2006-08-17 sudarytą statybos sutartį Nr. 206,06,17 BUAB „Narvis“ įsipareigojo pastatyti poilsio kompleksą Šakinių k., Klaipėdos r. Statybos darbų techninę priežiūrą vykdė S. N.. BUAB „Narvis“ atliko statybos rangos darbų už 783 529,46 Lt. UAB „Gesika“ sumokėjo 688 906,69 Lt. Likusios 94 621,77 Lt dydžio sumos mokėjimas buvo sustabdytas, paaiškėjus atliktų statybos darbų defektams. Ieškovo teigimu, atsakovai, nevykdydami arba netinkamai vykdydami norminiais teisės aktais jiems priskirtas pareigas ir nesilaikydami pastatų statybai numatytų reikalavimų, savo veiksmais padarė UAB „Gesika“ 110 761,44 Lt dydžio turtinę žalą. Pagal eksperto paskaičiavimus, būtent tokia suma yra reikalinga nustatytiems trūkumams pašalinti. Atsakovai šių trūkumų geruoju nepašalina. Tai sudaro pagrindą sumažinti UAB „Gesika“ prievolę, kylančią pagal 2006-08-17 statybos sutartį Nr. 206,06,17, 94 621,77 Lt dydžio suma ir priteisti solidariai iš atsakovų BUAB „Narvis“ ir S. N. likusią ieškovui padarytos turtinės žalos sumą – 16 139,67 Lt.

6Ieškovas UAB „Debt Projects“ (sujungus civilines bylas į vieną, jo procesinis statusas – trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais), pagal 2011-06-27 reikalavimo teisių perleidimo sutartį iš BUAB „Narvis“ perėmęs reikalavimo teises (t. 4, b. l. 15-18), 2012-03-16 teismui pateiktame ieškinyje (t. 4, b. l. 3-6) prašė priteisti iš ieškovo UAB „Gesika“ 94 621,77 Lt skolą, 34 063,84 Lt dydžio delspinigius, 4 028,52 Lt palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartimi BUAB „Narvis“ perleido jai savo reikalavimą į UAB „Gesika“. Atsižvelgiant į tai, kad už atliktus statybos rangos darbus susidariusios 94 621,77 Lt dydžio skolos UAB „Gesika“ nėra neapmokėjusi, ši suma su delspinigiais ir palūkanomis priteistina teismine tvarka.

7Vilniaus apygardos teismo 2013-02-15 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-3258-262/2014, UAB „Debt Projects“ iškelta bankroto byla, 2013-10-25 teismo nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenimis).

8Atsakovas BUAB „Narvis“ 2014-02-25 teismui pateikė ieškinį (t. 4, b. l. 184, 185-187), prašydamas priteisti iš UAB „Gesika“ 94 621,77 Lt skolą, 34 063,84 Lt dydžio delspinigius, 26 395,59 Lt dydžio palūkanas, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-08-17 tarp BUAB „Narvis“ ir UAB „Gesika“ buvo sudaryta Statybos sutartis Nr. 206,06,17, pagal kurią UAB „Gesika“ už BUAB „Narvis“ atliktus darbus liko skolinga iš viso 94 621,77 Lt. Paaiškino, kad 2011-06-27 reikalavimo perleidimo sutartis, kuria reikšdama savo reikalavimą remiasi BUAB „Debt Projects“, buvo sudaryta 2 metų laikotarpiui. Šiuo metu šis terminas yra pasibaigęs, todėl teisę reikalauti iš UAB „Gesika“ sumokėti susidariusią skolą turi tik BUAB „Narvis“.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Klaipėdos apygardos teismas 2014-03-17 sprendimu (t. 5, b. l. 3-5) ieškovo UAB „Gesika“ ieškinį tenkino iš dalies: 1) sumažino atsakovo BUAB „Narvis“ pagal statybos rangos 2006-08-17 statybos sutartį Nr. 206,06,17, sudarytą tarp UAB „Gesika“ ir BUAB „Narvis“, atliktų rangos darbų kainą 94 621,77 Lt dydžio suma; 2) priteisė iš atsakovo BUAB „Narvis“ 16 139,67 Lt žalos atlyginimo UAB „Gesika“ naudai; 3) nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieškovo reikalavimo priteisti solidariai iš atsakovų BUAB „Narvis“ ir S. N. 61 773,67 Lt dydžio žalą; 4) priteisė iš atsakovo BUAB „Narvis“ 4 000 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Gesika“ naudai; 5) kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas atmetė atsakovo BUAB „Narvis“ priešieškinį UAB „Gesika“ dėl skolos priteisimo bei trečiojo asmens BUAB „Debt projects“, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinį UAB „Gesika“ dėl skolos priteisimo. Remdamasis ekspertizės išvadomis, kurias, teismo vertinimu, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, teismas nustatė, jog BUAB „Narvis“ statybos rangos darbus atliko nekokybiškai, ir sprendė, kad ieškovo UAB „Gesika“ reikalavimas sumažinti statybos rangos darbų kainą yra pagrįstas (CK 6.665 str. 1 d. 2 p.). Įvertinęs dėl atsakovo BUAB „Narvis“ neteisėtų veiksmų ieškovui UAB „Gesika“ padarytos turtinės žalos ir ieškovo įsiskolinimo atsakovui santykį, teismas padarė išvadą, jog atsakovas 16 139,67 Lt sumą, kuri vertintina kaip permokėta suma, gavo neteisėtai, todėl ji turi būti grąžinta ieškovui. Procesinių palūkanų iš atsakovo teismas nepriteisė, atsižvelgdamas į tai, kad bendrovei iškelta bankroto byla. Teismas sprendė, kad UAB „Gesika“ ieškinys atsakovui S. N., kaip techniniam prižiūrėtojui, pareikštas nepagrįstai, nes jis sumos, kurią sudaro ieškovo nuostoliai, negavo. Teismo vertinimu, pripažinus ieškovo teisę į pagal rangos sutartį atliktų darbų kainos sumažinimą, nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinį bei spręsti, kuri iš šalių – atsakovas BUAB „Narvis“ ar trečiasis asmuo BUAB „Debt Projects“ – turi subjektinę teisę reikalauti skolos priteisimo iš UAB „Gesika“.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atsakovas BUAB „Narvis“ apeliaciniame skunde (t. 5, b. l. 8-15) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014-03-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – BUAB „Narvis“ ieškinį tenkinti visiškai, o ieškovo UAB „Gesika“ ir trečiojo asmens BUAB „Debt Projects“ ieškinius atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, jų nepaneigė, tokiu būdu pažeidė CPK 265 straipsnio, 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas. Tinkamai neištyręs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su statybos sutarties vykdymu, ekspertizės aktu, ieškinio senaties taikymu, teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo atlikti darbai neatitiko statybos taisyklėse numatytus kokybės reikalavimų, bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 176 str., 177 str., 185 str., 218 str.).

142. Skundžiamame sprendime neįvertinta, jog ekspertas nustatė, kad atsakovas pažeidė tik vieną norminį teisės aktą – Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 3 punktą, t. y. ne pagal projektą atliko cokolio įrengimo darbus ir ne pagal projektą įrengė stogo dangą. Todėl tik šiems trūkumams ištaisyti reikalinga suma (21 584,03 Lt) galėjo būti priteista iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sutarties šalys sutartyje nenurodė, kad atliekant statybos darbus bus remiamasi statybų taisyklėmis, kurių taikymas nėra privalomas, teismo ekspertas, vertindamas atliktų darbų kokybę, neturėjo teisės jomis remtis. Kita vertus, pateikdamas savo išvadas, ekspertas vadovavosi statybos taisyklių nuostatomis, kurios ginčo statybos darbų atlikimo metu (laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn.) dar negaliojo.

153. Atsakovo kaltė dėl ekspertizės akte nustatyto pažeidimo byloje neįrodyta, todėl civilinės atsakomybės taikymas jo atžvilgiu negalimas. Pagal ginčo statybos sutarties 14.1.1. punkto nuostatas, užsakovas įsipareigojo pateikti rangovui visą reikiamą dokumentaciją bei leidimus statybos darbams prieš darbų pradžią. Bylos duomenys rodo, kad statybos leidimai ir statybų projektai buvo parengti ir patvirtinti tik statybų darbų užbaigimo etape. Bylos duomenys patvirtina, kad statybos projektai atsakovui niekada nebuvo perduoti ir juos parengus: byloje nėra projektų priėmimo–perdavimo akto, teismui projektus pateikė UAB „Gesika“, atsakovas S. N. paaiškino, kad projektai kaip visuma jam niekada nebuvo perduoti, ieškovas priimdavo etapais atliekamus darbus ir jokių prieštaravimų dėl jų nereikšdavo, nors, remiantis ieškovo atstovo paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, tai, kad stogo dengimo ir cokolio įrengimo darbai neatitinka projekto, yra akivaizdžiai matomas, nepaslėptas trūkumas, jo buvimą liudijo ir ieškovo atstovams teikiami statybos darbams reikalingų prekių pirkimo dokumentai.

164. Nors atsakovas savo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo UAB „Gesika“ reikalavimams turi būti taikoma ieškinio senatis, skundžiamame sprendime apie tai nieko nepasisakyta. Remiantis CK 6.666 straipsnio 2 dalimi, statybos darbų trūkumai turi būti nustatyti ne vėliau kaip per 2 metus nuo darbų rezultato pridavimo. Nagrinėjamu atveju etapais atliekamų darbų paskutinis pridavimas įvyko 2008-12-30. Taigi vienerių metų senaties terminas reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų, pareikšti baigėsi 2009-12-30. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas UAB „Gesika“ neprašė teismo šį terminą atnaujinti, jo reikalavimams BUAB „Narvis“ atžvilgiu taikytina ieškinio senatis.

175. Atmetus UAB „Gesika“ ieškinį, spręstinas klausimas dėl atsakovo BUAB „Narvis“ priešieškinio, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, BUAB „Debt Projects“ ieškinio (ne)pagrįstumo. Teisę reikalauti iš UAB „Gesika“ pilnai ir tinkamai įvykdyti 2006-08-17 statybos sutartį Nr. 206,06,17 šiuo metu turi tik BUAB „Narvis“, kadangi dvejų metų terminui sudaryta 2011-06-27 reikalavimo perleidimo sutartis, iš kurios savo reikalavimą kildina BUAB „Debt Projects“, yra pasibaigusi. Padarius priešingą išvadą, jog minėta sutartis nėra pasibaigusi, vadovaujantis CK 6.101–6.110 straipsnių nuostatomis bei bendraisiais teisės principais, naujajam kreditoriui BUAB „Debt Projects“ turi būti perkeltos ne tik teisės, bet ir pareigos. Tokiu atveju 16 139,67 Lt dydžio žalos atlyginimas priteistinas ne iš BUAB „Narvis“, o iš BUAB „Debt Projects“.

18Ieškovas UAB „Gesika“ atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 18-20) prašo skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2014-03-17 sprendimą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

191. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi specialių žinių ir teismo eksperto kvalifikaciją turinčio eksperto išvada. Byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo ja abejoti. Tai Nurodydamas pastabas dėl ekspertizės išvados, atsakovas realiai nesiekė išsiaiškinti jam kilusių klausimų: nereiškė prašymo dėl eksperto apklausos, o po jos likusioms abejonėms spręsti dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės.

202. Atsižvelgiant į tai, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jei jos nenustatytos, įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus (CK 6.663 str. 1 d.), apelianto teiginiai, jog ekspertinis vertinimas negalėjo būti atliekamas remiantis statybos taisyklėse nustatytais reikalavimais, atmestini. Projektinėje dokumentacijoje nuorodos į statybos taisykles buvo. Kita vertus, ekspertas tyrimą atliko remdamasis ne tik statybos taisyklėmis, bet ir statybos techniniais reglamentais bei kitais norminiais teisės aktais.

213. Statybos darbai buvo pradėti vykdyti remiantis 2006-03-09 statybos leidimu Nr. NS 06-24 pagal 2005 m. parengtą projektą, todėl skundo teiginys, jog statybos darbai buvo atliekami be projektinės dokumentacijos, nepagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai, jog darbų eigoje sprendiniai buvo nuolat kaitaliojami, prieštarauja aiškinimams apie tai, kad atsakovas neturėjo projektinės dokumentacijos ir apie ją sužinojo tik teisminio proceso metu. Kita vertus, net vykdant darbus be reikiamos dokumentacijos, jie turi atitikti teisės aktuose nustatytus kokybės reikalavimus. Statybos darbų kokybės neatitikimus privalėjo nurodyti atsakovo paskirtas techninis prižiūrėtojas S. N.. Tuo tarpu ieškovas, neturėdamas specialių žinių, negali nustatyti, kokie darbai atitinka projekto ir darbų kokybei keliamus reikalavimus, o kokie neatitinka.

224. Statybos darbų garantinius terminus nustato ne bendrosios rangos teisės normos, o specialios statybos rangos normos, įtvirtintos CK 6.698 straipsnyje ir Statybos įstatymo 36 straipsnyje. Kita vertus, atsakovas iki šiol nėra galutinai perdavęs visų darbų. Tai reiškia, kad senaties terminas nagrinėjamoje byloje nėra suėjęs, kadangi tuo atveju, kai darbų rezultatas priimamas dalimis, ieškinio senaties terminas prasideda priėmus visą darbų rezultatą (CK 6.667 str. 2 d.).

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

25Apeliantas savo skunde kelia netinkamo bylos įrodymų įvertinimo klausimą, nulėmusį nepagrįstai taikytą rangovo civilinę atsakomybę už žalą, kilusią dėl atliktų darbų trūkumų, taip pat ieškinio senaties instituto netaikymo ir byloje nespręstų atsakovo bei trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų, kildinamų iš teisių perleidimo sutarties, klausimus. Dėl tokių skundo argumentų teisėjų kolegija ir pasisako (CPK 320 str. 1 d.).

26Dėl ieškinio senaties

27Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog skundžiamame sprendime nėra aptartas klausimas dėl ieškinio senaties instituto taikymo. Apeliantas proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo laikėsi pozicijos, kad ieškovo UAB „Gesika“ reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, taikytinas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, todėl ieškovo reikalavimai vien dėl šios priežasties, t. y. praleidus terminą kreiptis į teismą ir nesiekiant jo atnaujinimo, turėtų būti atmesti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo dalyką sudaro tiek teisės, tiek ir fakto klausimai (CPK 320 str. 1 d.), nustatytas sprendimo trūkumas ištaisytinas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

28Pagal CK 6.667 straipsnio 1 dalies nuostatą, reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ši nuostata nustato sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir leidžia nustatyti išimtis. CK 6.667 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai pagal rangos sutartį darbų rezultatas buvo priimtas dalimis, ieškinio senaties terminas prasideda priėmus visą darbų rezultatą. Tarp UAB „Gesika“ ir UAB „Narvis“ 2006-08-17 sudarytos statybos sutarties Nr. 206,06,17 (t. 1, b. l. 9-10) turinys (sutarties 12, 13,1 14,3 punktai) bei tarp šių šalių susiklosčiusi atsiskaitymo už atliktus darbus praktika, kurią pagrindžia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (sąskaitos faktūros, mokėjimų pavedimai ir kiti finansinės atskaitomybės dokumentai) patvirtina, kad pagal statybos rangos sutartį darbų rezultatas buvo priimamas dalimis. Analizuojant teisminio nagrinėjimo metu pateiktus ieškovo argumentus dėl UAB „Narvis“ atliktų statybos darbų užbaigimo, matyti, kad ieškovas iš esmės pripažįsta, jog faktiškai visi pagal statybos rangos sutartį numatyti darbai buvo atlikti. Tačiau pažymi, kad viso objekto statybos užbaigimo aktas, patvirtinantis, kad sutarties objektas – poilsio kompleksas, esantis Šakinių k. Klaipėdos r. – atitinka nustatytus techninius ir funkcinius reikalavimus, nėra įformintas. Tai reiškia, kad de jure visas pagal ginčo statybos rangos sutartį numatytas darbų rezultatas nėra priimtas.

29Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių į bylą pateiktus įrodymus, 2006-08-17 statybos sutarties Nr. 206,06,17 15 punkto nuostatą, pagal kurią užsakovas už atliktus darbus sumoka iš karto po darbų priėmimo, bei ieškovo procesinį elgesį, lėmusį šios sutarties sąlygos įvykdymo sustabdymą, daro išvadą, jog galutinis ginčo statybos rangos sutarties rezultatas nebuvo pasiektas – ieškovui nebuvo perduotas de jure tinkamas naudoti poilsio kompleksas. Šią išvadą papildomai patvirtina teismo ekspertizės 2013-10-23 akto Nr. 13-09/01 4.1 punkte išdėstyti duomenys, jog vieno buto blokuotas gyvenamasis namas (unikalus Nr. 4400-1131-6397) dėl galimo išorės vandens (leidaus ar tirpsmo vandens) patekimo į patalpą net nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį (t. 3, b. l. 24), bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko informacija, iš kurios matyti, kad dalies poilsio kompleksą sudarančių objektų, aktualių nagrinėjamoje byloje, būsena – „nebaigtas statyti“ (t. 4, b. l. 179-183). Pirmiau išdėstyti argumentai sudaro pagrindą konstatuoti, kad CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vienerių metų ieškinio senaties termino, kurio pradžia siejama su viso darbų rezultato priėmimu (CK 6.667 str. 2 d.), eiga dar nėra prasidėjusi, todėl apelianto reikalavimas ieškovo reikalavimams taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad apelianto procesiniuose dokumentuose ne kartą buvo keliama prielaida, jog ieškovas jau naudojosi ginčo statiniais (kas būtų reikšminga sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju nebuvo įvykęs faktinis rangovo (apelianto) darbų priėmimas), tačiau šio teiginio pagrįstumą patvirtinančių įrodymų pateikta nebuvo. Tuo tarpu pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis šalis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tenka pačiai šaliai (CPK 12 str., 178 str.)

30Dėl užsakovo ir rangovo atsakomybės už jų nevykdomas ar netinkamai vykdomas pareigas

31Byloje nustatyta, kad ieškovą UAB „Gesika“ ir apeliantą siejo statybos rangos civiliniai teisiniai santykiai ir ginčo dėl to byloje nėra. Statybos rangos teisinius santykius reglamentuoja ne tik specialaus instituto – CK XXXIII skyriaus trečiojo skirsnio „Statybos ranga“ normos, bet ir bendrosios rangos nuostatos.

32Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį ar atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbo rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.). Rangovo ir užsakovo nesieja pavaldumo ar kitokie priklausymo santykiai (CK 6.644 str. 3 d.). Tam tikrus elgesio standartus, vienus dispozityviai, kitus – imperatyviai, kurių rangos procese turi paisyti tiek užsakovas, tiek darbus atliekantis vykdytojas (rangovas), nustato įstatymai ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai.

33CK 6.684 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai. Todėl sutartyje privalo būti nurodyta su ja susijusių dokumentų sudėtis (normatyviniai statybos dokumentai), taip pat nustatyta, kuri iš šalių ir per kokius terminus ir kokia apimtimi turi juos pateikti (CK 6.684 str. 2 d.). Tarp UAB „Gesika“ ir UAB „Narvis“ sudarytos 2006-08-17 statybos sutarties Nr. 206,06,17 14,1,1 punkte nustatyta, kad pateikti prieš darbų pradžią visą reikiamą statybos darbų dokumentaciją bei leidimus statybos darbams įsipareigojo ieškovas. Sprendžiant iš šalių į bylą pateiktų dokumentų, nei kitose sutarties sąlygose, nei kitais susitarimais minėta nuostata (ieškovo įsipareigojimų turinys), nebuvo detalizuota. Tai sudaro pagrindą nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą dėl atliktų darbų kokybės vertinti pagal įstatymų bei įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus (CK 6.663 str.).

34Remiantis Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3–5 punktais, užsakovas (statytojas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą, šio įstatymo nustatyta tvarka pasirūpinti statybos leidimu, organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą. Pagal Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį statinio statytojas (užsakovas) statinio statybos techninę priežiūrą organizuoja, skirdamas ar samdydamas techninį prižiūrėtoją. Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2003-06-29 iki 2007-10-31) 22 punkte pasakyta, kad draudžiama sudaryti sutartį techninei priežiūrai atlikti su to statinio statybos rangovu ar jo struktūroje dirbančiais fiziniais asmenimis. Atitinkamai ir rangovas gali pradėti statybos darbus tik po to, kai užsakovas jam pateikė statybos leidimą ir statinio projektą bei pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė) (Statybos įstatymo 15 str. 5 d. 2 p., redakcija galiojusi nuo 2004-04-30 iki 2012-01-01, ir vėliau ši nuostata iš esmės nepakito, tik buvo perkelta į to paties straipsnio 6 dalies 2 punktą). Statybos metu gauti užsakovo nurodymai rangovui privalomi tik tuomet, jeigu šie nurodymai neprieštarauja statybos rangos sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams (CK 6.689 str. 3 d.).

35Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad nei ieškovas nei apeliantas aukščiau išdėstytų reikalavimų iš esmės nesilaikė. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais užfiksuoti duomenys (2003-03-06 statybos techninės priežiūros sutartis (t. 1, b. l. 11), statybos leidimai (t. 1, b. l. 13-17), Juridinių asmenų registro išrašas (t. 2, b. l. 49-51) bei juos papildomai patvirtinantys žodiniai šalių paaiškinimai nagrinėjant bylą 2014-02-25 teismo posėdyje (teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantis teismo posėdžio garso įrašas), patvirtina, kad dalis statybos darbų, atliekamų pagal 2006-08-17 statybos sutartį Nr. 206,06,17 (dėl dviejų objektų iš trijų), buvo pradėti ir vykdomi nesant įstatymų nustatyta tvarka suderintos ir patvirtintos projektinės dokumentacijos, neturint statybos leidimo (du leidimai statyboms išduoti tik 2008-12-24 ir 2009-05-12), o vykdyti vieno iš objektų (komercinės paskirties pirtelės, sutartis šio objekto techninio projekto medžiagos 2 lape) techninę priežiūrą laikotarpiu nuo 2006-03-06 iki 2007-03-06, nors darbai vyko iki 2008 metų pabaigos, paskirtas fizinis asmuo S. N. buvo rangovo UAB „Narvis“ direktorius. Šiame kontekste aktualūs ir S. N. paaiškinimai, jog realiai techninė priežiūra apskritai nebuvo vykdoma. Byloje esanti statybos techninės priežiūros sutartis, pasak jo, buvo sudaryta formaliai, užsakovui siekiant gauti dokumentus, reikalingus statybos darbų vykdymui (statybos leidimus).

36Pažymėtina, kad apeliantas, užsiimantis statybos rangos ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo gerai žinoti savo teises ir pareigas ir veikia savo rizika. Specializuodamasis statybos darbų srityje, jis jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti sutartinių įsipareigojimų tinkamam įvykdymui reikšmingus veiksnius. Tai reiškia, kad apeliantas, dar sudarydamas ginčo statybos sutartį, kurioje nebuvo detalizuoti statinių (darbų) kokybės reikalavimai, ir jau vėliau vykdydamas statybos darbus pagal užsakovo (ieškovo) jam pateiktus nepatvirtintus brėžinius, taip pat žinodamas, kad darbų kokybės kontrolė vykdoma nesilaikant imperatyvių teisės normų arba ji iš viso nėra vykdoma (kaip teisminio proceso metu tvirtino atsakovas S. N.), turėjo galimybę ir privalėjo veikti taip, kad apsaugotų savo interesus, tačiau to nepadarė, todėl veikė savo rizika.

37Kita vertus, nagrinėjamoje byloje svarbu įvertinti, jog bendradarbiavimo principas (CK 6.38 str. 3 d., 6.200 str. 2 d.) reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei įvykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis. Ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę ir nepriimti atliktų darbų bei nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, užsakovas (ieškovas) byloje neįrodė, kad statybos sutarties vykdymo metu jis bendradarbiavo tinkamai. Kaip pirmiau nurodyta, ieškovas pagal su apeliantu sudarytą statybos rangos sutartį įsipareigojo prieš darbų pradžią pateikti statybos darbams atlikti dokumentaciją (sutarties 14,1,1 p.). Statybos techninio reglamento STR 1. 08.02:2002 „Statybos darbai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2005-08-27 iki 2007-09-08) 18.5 punkte nustatyta, kad vienas iš dokumentų, kuriuos užsakovui nustatytąja tvarka gavus ir perdavus rangovui leidžiama pradėti statinio statybos darbus, yra statybos darbų žurnalas. Jį privaloma pildyti statant statinius, kurių statybai yra reikalingas statybos leidimas, neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu (rangos ar ūkio) statinys statomas. Šio dokumento reikšmę atskleidžia minėto reglamento 23 punkto nuostata, įpareigojanti aprašyti statybos žurnale statybos darbų eigą (nuo statybos pradžios iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti) bei įrašyti jame visų statybos priežiūros dalyvių atliktų patikrinimų rezultatus ir reikalavimus. Apelianto teigimu, statybų žurnalas jam niekada nebuvo perduotas. Ieškovas gi tvirtina, jog statybų žurnalas rangovui (apeliantui) buvo perduotas, bet rangovas iki šiol nėra jam jo grąžinęs, kaip ir kitos su statybomis susijusios dokumentacijos, dėl ko visas darbų rezultatas nėra perduotas, statiniai nėra pripažinti tinkamais naudoti. Jokių šiuos teiginius pagrindžiančių objektyvių įrodymų, pvz. dokumentų perdavimo-priėmimo akto, byloje nesama. Išdėstytos aplinkybės, jas įvertinus pirmiau nurodytų teisės normų kontekste, leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad ieškovas nesiėmė pakankamų priemonių, kad būtų tinkamai įgyvendintos jo pareigas reglamentuojančių sutarties bei teisės normų nuostatos, todėl taip pat turi prisiimti dalį atsakomybės dėl defektų, nustatytų nagrinėjamoje byloje aktualiuose statiniuose.

38Atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame skunde teigiama, jog ieškovas praleido CK 6.666 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą reikalavimams dėl darbų kokybės pareikšti, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju ši CK nuostata nėra aktuali, nepabaigus objekto perdavimo de jure ir neprasidėjus garantinio laikotarpio pradžiai. Byloje yra reikšmingas CK 6.662 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reglamentavimas, kadangi ginčas dėl pastebėtų darbų trūkumų yra susijęs su darbų perdavimu ir jų priėmimu ir dėl paslėptų darbų trūkumų. Įrodžius paslėptus trūkumus ir užsakovui tinkamai įvykdžius prievolę apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo, užsakovui atsiranda CK 6.665 straipsnyje nustatytos teisės. Bylos dokumentai (faktinių aplinkybių konstatavimo 2011-03-02 protokolas Nr. 17 (t. 1, b. l. 43-88), UAB „Gesika“ 2011-08-16 raštas „Dėl statybos darbų defektų“, Lietuvos pašto 2011-08-18 kvitas Nr. 80016/11 (t. 1, b. l. 18, 19), 2011-10-07 statinių defektinis aktas Br. 11/09-01 (t. 1, b. l. 20-42)) patvirtina, jog ieškovas minėtą pareigą pranešti rangovui (apeliantui) apie nustatytus trūkumus įvykdė tinkamai, todėl gali reikšti reikalavimą dėl jo paties prievolės rangovui sumažinimo, mažinant darbų kainą (CK 665 str. 1 d. 2 p.). Tačiau tai savaime nereiškia, kad visa atsakomybė dėl byloje nustatytų atliktų darbų trūkumų ir jiems ištaisyti reikalingų piniginių lėšų sumokėjimo tenka tik apeliantui. Tokią išvadą teisėjų kolegijai leidžia daryti pirmiau aptartos bei kitos bylos aplinkybės, kurios yra reikšmingos sprendžiant šalių atsakomybės paskirstymo klausimą.

39Bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos numato, kad užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai (CK 6.655 str. 1 d.). Specialioje statybos rangos sutartiniams santykiams taikytinoje teisės normoje – CK 6.663 straipsnio 1 dalyje – pasakyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jei sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Kaip minėta, tarp UAB „Gesika“ ir UAB „Narvis“ sudarytos 2006-08-17 statybos sutarties Nr. 206,06,17 sąlygose nėra detalizuojama, kokiais norminiais teisės aktais, nustatančiais atliekamų statybos darbų kokybės reikalavimus, rangovas privalo vadovautis. Sutarties 13,2 punkte pasakyta, kad rangovas įsipareigoja laikytis esamų statybos normų ir taisyklių. Ši nuostata, įvertinus ją kartu su faktu, jog pagal bylos duomenis kitų susitarimų dėl darbų kokybei keliamų reikalavimų tarp šalių nėra, sudaro pagrindą konstatuoti, jog rangovas (apeliantas) prisiėmė atsakomybę užtikrinti, kad pagal statybos rangos sutartį atliekami statybos darbai atitiktų tiek imperatyviose teisės normose įtvirtintus darbų kokybės reikalavimus, tiek įprastai tokios rūšies darbams taikomus kokybės parametrus.

40Byloje atliktos teismo ekspertizės išvados patvirtina, kad apeliantas dalį darbų pagal ginčo statybos rangos sutartį atliko su trūkumais, kuriems pašalinti reikalinga atlikti papildomus darbus bendrai 110 761,44 Lt sumai (t. 3, b. l. 23). Apeliantas, nesutikdamas su teismo eksperto išvadomis, savo nesutikimo argumentus žodžiu išdėstė 2014-02-25 teismo posėdžio metu (teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantis teismo posėdžio garso įrašas), tačiau, kaip pagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, teismo sprendime šiuo aspektu nieko nepasisakyta ir tokie atsikirtimo argumentai nevertini, todėl juos aptaria apeliacinės instancijos teismas.

41Esminis argumentas, kuriuo remiantis apeliantas ginčija teismo eksperto išvadų dėl nustatytų darbų kokybės trūkumų pagrįstumą, yra tai, jog didžioji dalis šių išvadų padaryta remiantis statybos taisyklėmis, kurios nagrinėjamu atveju šalims netaikytinos, jų privalomumas nėra įtvirtintas ginčo statybos rangos sutartyje arba jie priimti vėliau, nei buvo atliekami patys darbai. Tokie skundo argumentai nėra pagrįsti. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad susiklosčiusioje situacijoje rangovas (apeliantas) įsipareigojo laikytis ne tik normatyvinių statybos dokumentų nustatytų reikalavimų, bet ir įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų, konstatuotina, kad teismo ekspertas, siekdamas atsakyti į teismo suformuluotus klausimus, pagrįstai apelianto atliktų darbų kokybę lygino su statybos darbų kokybės parametrais, įtvirtintais atitinkamos srities statybos taisyklėse, šias taisykles vertindamas kaip geros praktikos, vykdant statybos darbus, išraišką. Ir nors statybos taisyklių, kuriomis rėmėsi teismo ekspertas, priėmimo/patvirtinimo data yra vėlesnė, nei ginčo statybos rangos sutarties sudarymo bei pagal šią sutartį vykdytų statybos darbų atlikimo data, teisėjų kolegija, įvertinusi ekspertizės akte nurodytų statybos taisyklių turinį, kuris patvirtina, jog taisyklės parengtos laikantis galiojusių sudarant ginčo statybos rangos sutartį statybos techninių reglamentų, kuriuo rangovui buvo privalomi, negali sutikti su apelianto pozicija, kad vien ši aplinkybė daro teismo eksperto išvadas nepagrįstomis. Šiame kontekste aktualu pažymėti, jog teismo ekspertizės akte dėl statybos darbų, kuriuos atliko apeliantas, nustatytų kokybės trūkumų akivaizdumo, nesant tokios teismo užduoties, nepasisakyta, tokio klausimo ekspertui nekėlė ir apeliantas (t. 2, b. l. 135-136). Taigi daryti išvadą, jog eksperto nustatytus trūkumus dėl jų akivaizdumo galėjo ir turėjo pamatyti net ir statybos žinių neturintys ieškovą atstovaujantys asmenys nėra pagrindo. Pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau nei normali daikto apžiūra (CK 6.662 str., 6.694 str.). Tikrindamas, ar nėra akivaizdžių trūkumų, užsakovas neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (naudotis gulsčiuku, matuoti liniuote ar rulete, tikrinti statybos produkto kokybės dokumentus). Tuo tarpu atlikti darbai ir jų patikrinimo rezultatai rangovo paskirto statybos darbų vadovo ar užsakovo paskirto techninio prižiūrėtojo turi būti įrašyti statybos darbų žurnale. Kaip minėta, byloje tokių duomenų apie ginčo statybos darbų atlikimo eigą, užfiksuotų statybos žurnale, nesama, o už tai atsakomybė tenka abiems rangos sutarties šalims. Tokioje situacijoje apelianto prielaida, jog visi ekspertizės akte nustatyti statybos darbų defektai buvo akivaizdūs, nelaikytina pagrįsta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su ieškovo atstovo teisminio nagrinėjimo metu išsakyta nuomone, jog stogo įrengimo trūkumas, kai vietoj betoninių čerpių panaudojami bituminiai lakštai, yra akivaizdžiai matomas, tačiau pažymi, kad nurodytų medžiagų įvairovė (dėl formos, spalvos bei kitų parametrų), nesant atliktų darbų kokybę pagrindžiančių dokumentų visumos, visgi sudaro prielaidas suklydimui vertinant statinį vizualiai, juo labiau, kad dviejų statinių techniniai projektai buvo parengti vėliau, nei jie pastatyti.

42Apeliacinio skundo teiginiai, jog apeliantas (rangovas) negali būti atsakingas dėl teismo eksperto užfiksuotų nukrypimų nuo projekto (ne pagal projektą atlikti cokolio įrengimo darbai ir ne pagal projektą įrengta stogo danga), nes jam projektiniai dokumentai nebuvo pateikti, teisėjų kolegijos vertinimu, pripažintini pagrįstas tik iš dalies. Byloje nesama objektyvių (rašytinių) įrodymų, patvirtinančių faktą, kad apeliantui buvo perduoti jo statomų pastatų projektiniai dokumentai. Ieškovo teigimu, nors tai nebuvo įforminta raštu, visi statybos darbams vykdyti reikalingi dokumentai apeliantui buvo perduoti. Tuo tarpu iš atsakovo S. N., kuris pagal ginčo statybos rangos sutartį atliekamų darbų vykdymo laikotarpiu buvo apelianto (UAB „Narvis“) direktorius, paaiškinimų, teiktų bylą nagrinėjant iš esmės 2014-02-25 teismo posėdyje (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), matyti, kad rangovui (apeliantui) buvo teikiami nepatvirtinti brėžiniai, pagal kuriuos faktiškai ir buvo atliekami darbai.

43Įvertinusi išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgdama į tai, kad dalis projektinių dokumentų bei statybos leidimų buvo parengti bei išduoti 2008 bei 2009 metais, kad statybos dokumentacijos perdavimą rangovui (apeliantui) patvirtinančio akto užsakovas (ieškovas) negalėjo teismui pateikti, kad nustatyti realios padėties, nesant statybos darbų eigą atspindinčių dokumentų, nėra objektyvios galimybės, teisėjų kolegija konstatuoja, jog abi sutarties šalys yra ją pažeidusios. Tokiu atveju visos atsakomybės dėl teismo ekspertizės metu nustatytų trūkumų šalinimo perkėlimas vien tik apeliantui paneigtų sutarties šalių lygiateisiškumą, jų interesų pusiausvyrą ir ieškovas be teisėto pagrindo taptų privilegijuota sutarties šalimi. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija dėl byloje aktualių statybos darbų defektų nustato lygią ieškovo ir apelianto kaltę - po 50 procentų, kas sudaro pagrindą atitinkamai paskirstyti pareigą padengti 2013-10-23 teismo ekspertizės akte Nr. 13-09/01 nustatytus defektų pašalinimo kaštus (110 761,44 Lt), o šios sumos paskaičiavimo pagrįstumo šalys iš esmės neginčija. Tokiu atveju atitinkama suma mažintina ir apelianto atliktų darbų kaina (CK 6.665 str. 1 d. 2 p.), nesumokėtos už rangos kainos dalį priteisiant šaliai, kuri turi galiojančią reikalavimo teisę į šią sumą.

44Dėl BUAB „Debt Projects“ ir BUAB „Narvis“ priešpriešinių reikalavimų ieškovui UAB „Gesika“

45Kaip matyti iš bylos medžiagos, priešpriešinį reikalavimą dėl 94 621,77 Lt skolos priteisimo iš ieškovo byloje yra pareiškę du subjektai – BUAB „Debt Projects“ bei BUAB „Narvis“. Tačiau klausimas, kuri iš šių šalių turi galiojančią reikalavimo teisę į ieškovą, skundžiamame teismo sprendime nebuvo nagrinėtas ir sprendžiamas, pirmosios instancijos teismui pripažinus aplinkybės, kuri iš šalių turi subjektinę teisę reikalauti skolos priteisimo iš ieškovo, neaktualumą. Atsižvelgdama į pirmiau šioje nutartyje išdėstytus argumentus bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tokio klausimo išsprendimas yra teisiškai reikšmingas, tačiau byloje nėra nustatyti faktai, kurie yra būtini galutiniam sprendimui dėl bylos baigties priimti. Abi tokį reikalavimą ieškovui pareiškusios bendrovės yra bankrutuojantys ūkio subjektai, taigi kiekvieno jų kreditorinių interesų apsauga lemia iš viešo intereso šiame ginče buvimą.

46Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, BUAB „Debt Projects“ savo reikalavimą ieškovui dėl 94 621,77 Lt skolos kildina iš tarp UAB „Debt Projects“ ir UAB „Narvis“ 2011-06-27 sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties Nr. NAR/DEB/11/06/27 (toliau – ir sutartis) (t. 3, b. l. 15-20). Siekdamas prisiteisti iš ieškovo nurodytą sumą, trečiasis asmuo ėmėsi aktyvių veiksmų ir 2012-03-16 su ieškiniu kreipėsi į teismą (t. 4, b. l. 3-6). Apeliantas tokią UAB „Debt Projects“ poziciją palaikė, atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti (t. 4, b. l. 64-65). Tačiau 2014-02-25 BUAB „Narvis“ teismui pateikė savo ieškinį dėl 94 621,77 Lt skolos priteisimo iš UAB „Gesika“ (t. 4, b. l. 185-187), tokį sprendimą motyvuodamas tuo, kad reikalavimo perleidimo sutarties terminas (sutarties 1.1. punkte pasakyta, jog ji sudaroma 2 metų laikotarpiui) yra pasibaigęs, ir remiantis sutarties 10.2 dalimi šalys grįžta į pradinę padėtį, t. y. reikalavo teisė į UAB „Gesika“ dėl 94 621,77 Lt skolos priklauso BUAB „Narvis“ (t. 4, b. l. 184). Trečiasis asmuo su tokiais argumentais nesutiko, 2014-02-25 teismo posėdžio metu (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys) paaiškinęs, jog reikalavimo teisė priklauso jam ir negali būti grąžinta apeliantui, nes teisės normos nenumato galimybės grąžinti perleistą reikalavimo teisę. Pažymėjo, jog sutartis tinkamai vykdoma, o dalis sutarties 2 priede nurodytos sumos (11 500 Lt) jau išieškota.

47Atsižvelgiant į 2011-06-27 reikalavimo perleidimo sutarties turinį, įskaitant 10.2 punktą, kuriame nustatyta, kad sutartis laikoma nutraukta, nuo to momento, kai baigėsi atitinkamo piniginio atsiskaitymo įvykdymo terminas, bei sutarties priede „2011-06-27 priėmimo-perdavimo aktas Nr. 1“ įtvirtintas nuostatas, iš kurių matyti, kad naujojo kreditoriaus (UAB „Debt Projects“) atsiskaitymas su pradiniu kreditoriumi (UAB „Narvis“) nėra siejamas su kokiais nors terminais (priedo 3 p.), teisėjų kolegija pagal byloje esančius duomenis objektyviai negali identifikuoti tikrųjų ginčo reikalavimo perleidimo sutarties šalių ketinimų, sudarant tokį terminuotą susitarimą, bei kvalifikuoti šia sutartimi įtvirtintų teisinių santykių pobūdžio (nepriklausomai nuo sutarties pavadinimo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad reikalavimo sandorio paskirtis ir esmė lemia juo įtvirtinamų teisinių santykių neterminuotumą) (CK 6.193 str.). Nėra duomenų ir apie ikisutartinius šalių santykius, ko šalys siekė ir tikėjosi, sudarydamos būtent tokio pobūdžio susitarimą. Atitinkamai šios instancijos teisme nėra galimybės išspręsti kitų svarbių klausimų, reikšmingų priimant baigiamąjį procesinį sprendimą byloje. Trečiajam asmeniui teigiant, jog dalis ginčo reikalavimo perleidimo sutartimi perleistos sumos, nurodytos sutarties priede, jau išieškota, teismas nepasiūlė šalims pateikti šį teiginį pagrindžiančius rašytinius įrodymus bei įvertinti reikalavimo priteisti iš ieškovo 94 621,77 Lt dydžio skolą pagrįstumą. Nenustačius, kokia suma sudaro ieškovo skolą už apelianto atliktus statybos rangos darbus, negalimi ir paskaičiavimai, kokio dydžio suma turi būti sumažinta atliktų statybos darbų kaina ir kokią sumą sudaro likusi skolos dalis, priteistina galiojantį reikalavimą į ją turinčiai šaliai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad sprendžiant klausimą, kokia skolos dalis turėtų būti priteista vienai ir (ar) kitai 2011-06-27 reikalavimo perleidimo sutarties šaliai, gali būti aktuali priedo „2011-06-27 priėmimo-perdavimo aktas Nr. 1“ nuostata, įtvirtinanti šalių tarpusavio atsiskaitymo dydžius. Taip pat reikalinga įvertinti ieškovo 2014-02-25 teismo posėdžio metu (teismų informacinės sistemoje LITEKO užfiksuotas garso įrašas) išsakytą nuomonę dėl abiejų šalių prašomo priteisti delspinigių, numatytų 2006-08-17 statybos sutarties Nr. 206,06,17 16,1 punkte, dydžio (0,2 proc.).

48Pirmosios instancijos teismas aukščiau išdėstytų aplinkybių, susijusių apelianto ir trečiojo asmens teisiniais santykiais, visiškai netyrė ir jų nevertino CK 6.193 straipsnio aspektu, taigi neatskleidė bylos esmės šioje ginčo dalyje. Tai sudaro pagrindą iš dalies panaikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Teismo sprendimas nutraukti bylą 61 773,67 Lt ieškinio reikalavimo sumai, ieškovui tokia suma sumažinus žalos atlyginimo reikalavimą, bei atmesti ieškinį atsakovo S. N. atžvilgiu nebuvo skundžiamas apeliacine tvarka, todėl šios sprendimo dalys paliktinos nepakeistos.

49Kiti apeliacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į jų esmę, neturi reikšmės teisiniam rezultatui apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

50Dėl bylinėjimosi išlaidų

51Susiklosčius aukščiau įvardintai situacijai, bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui priimant galutinį procesinį sprendimą dėl ginčo esmės, atsižvelgiant į tai, kurios šalies naudai priimamas sprendimas, kokia apimtimi, įvertinant ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

52Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

53Panaikinti iš dalies patenkintas bei atmesti atsakovo ir trečiojo asmens savarankiški reikalavimai, ir perduoti bylą šioje ginčo dalyje nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ši byla buvo nagrinėjama sujungus į vieną dvi civilines bylas, kuriose... 5. Ieškovas UAB „Gesika“ 2011-11-04 kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1,... 6. Ieškovas UAB „Debt Projects“ (sujungus civilines bylas į vieną, jo... 7. Vilniaus apygardos teismo 2013-02-15 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.... 8. Atsakovas BUAB „Narvis“ 2014-02-25 teismui pateikė ieškinį (t. 4, b. l.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Klaipėdos apygardos teismas 2014-03-17 sprendimu (t. 5, b. l. 3-5) ieškovo... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atsakovas BUAB „Narvis“ apeliaciniame skunde (t. 5, b. l. 8-15) prašo... 13. 1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo argumentų... 14. 2. Skundžiamame sprendime neįvertinta, jog ekspertas nustatė, kad atsakovas... 15. 3. Atsakovo kaltė dėl ekspertizės akte nustatyto pažeidimo byloje... 16. 4. Nors atsakovas savo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu... 17. 5. Atmetus UAB „Gesika“ ieškinį, spręstinas klausimas dėl atsakovo BUAB... 18. Ieškovas UAB „Gesika“ atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 5, b. l.... 19. 1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi specialių žinių ir... 20. 2. Atsižvelgiant į tai, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo... 21. 3. Statybos darbai buvo pradėti vykdyti remiantis 2006-03-09 statybos leidimu... 22. 4. Statybos darbų garantinius terminus nustato ne bendrosios rangos teisės... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 25. Apeliantas savo skunde kelia netinkamo bylos įrodymų įvertinimo klausimą,... 26. Dėl ieškinio senaties... 27. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog... 28. Pagal CK 6.667 straipsnio 1 dalies nuostatą, reikalavimams, kylantiems dėl... 29. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių į bylą pateiktus įrodymus,... 30. Dėl užsakovo ir rangovo atsakomybės už jų nevykdomas ar netinkamai... 31. Byloje nustatyta, kad ieškovą UAB „Gesika“ ir apeliantą siejo statybos... 32. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą... 33. CK 6.684 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos... 34. Remiantis Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3–5 punktais, užsakovas... 35. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad nei ieškovas nei apeliantas... 36. Pažymėtina, kad apeliantas, užsiimantis statybos rangos ūkine komercine... 37. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje svarbu įvertinti, jog bendradarbiavimo... 38. Atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame skunde teigiama, jog ieškovas... 39. Bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos numato, kad... 40. Byloje atliktos teismo ekspertizės išvados patvirtina, kad apeliantas dalį... 41. Esminis argumentas, kuriuo remiantis apeliantas ginčija teismo eksperto... 42. Apeliacinio skundo teiginiai, jog apeliantas (rangovas) negali būti atsakingas... 43. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgdama į tai, kad dalis... 44. Dėl BUAB „Debt Projects“ ir BUAB „Narvis“ priešpriešinių... 45. Kaip matyti iš bylos medžiagos, priešpriešinį reikalavimą dėl 94 621,77... 46. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad... 47. Atsižvelgiant į 2011-06-27 reikalavimo perleidimo sutarties turinį,... 48. Pirmosios instancijos teismas aukščiau išdėstytų aplinkybių, susijusių... 49. Kiti apeliacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į jų esmę, neturi... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 51. Susiklosčius aukščiau įvardintai situacijai, bylinėjimosi išlaidų... 52. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 53. Panaikinti iš dalies patenkintas bei atmesti atsakovo ir trečiojo asmens...