Byla P-438-96-10

1

2Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A.D.G. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS822-574/2009 pagal pareiškėjo A.D.G. skundą dėl Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus komisijos sprendimo panaikinimo, Utenos apskrities viršininko įsakymo panaikinimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

52009 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo A.D.G. (toliau – ir pareiškėjas) skundą, kuriuo jis prašė 1) panaikinti 2002 m. balandžio 16 d. Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktų įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti pasiūlymą (toliau – ir pasiūlymas), Utenos apskrities viršininko įsakymą ir kitus dokumentus dėl komisijos sudarymo dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo, Nacionalinės žemės tarnybos 2009 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. 3B-(3.5)-G-292-624; 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą teikti pasiūlymą Utenos apskrities viršininko administracijai priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo A.Š. turėtoje žemėje ( - ), Molėtuose.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A.D.G. skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 2 dalį, Nacionalinė žemės tarnyba, kaip ginčą neteismine tvarka nagrinėjusi institucija, bylos šalimi nagrinėjamu atveju būti negali. Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 13 punktu, žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančius papildomus dokumentus nagrinėti yra įgalioti apskričių viršininkų administracijų žemės tvarkymo departamentų teritoriniai žemėtvarkos skyriai, o žemėtvarkos tarnybos yra struktūriniai padaliniai, sudarantys apskrities viršininko administraciją, todėl Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius į bylos nagrinėjimą netrauktinas. Atsižvelgęs į tai, kad Utenos apskrities viršininko administracija yra įsikūrusi Utenoje, o Utena priklauso Panevėžio apygardos administracinio teismo veiklos teritorijai, A.D.G. skundas priskirtinas nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

7II.

8Pareiškėjas A.D.G. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:

91. Teismas nenurodė įstatymo normos, kuria remiantis, atsisakė Nacionalinę žemės tarnybą (toliau – ir Tarnyba) įtraukti bylos šalimi, kadangi pareiškėjas skundžia Tarnybos 2009 m. liepos 2 d. atsakymą.

102. Teismas nenurodė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, kuria rėmėsi konstatuodamas, kad žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančius papildomus dokumentus nagrinėti yra įgalioti apskričių viršininkų administracijų žemės tvarkymo departamentų teritoriniai žemėtvarkos skyriai, datos bei numerio. Be to, teismo paminėtos Tvarkos 13 punktas nurodo, kokie yra nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, o ne tai, kas turi juos nagrinėti.

113. Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius (toliau – Žemėtvarkos skyrius) į bylos nagrinėjimą trauktinas, kadangi A.D.G. ir skunde paminėti suinteresuoti asmenys gavo Žemės tarnybos pasiūlymą. Utenos apskrities viršininko įsakymo pareiškėjas negavo.

124. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 1057, kurio122 punktas nustato, kad skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Minėtas įstatymo straipsnis nustato, kad skundas dėl žemės privatizavimui parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimų nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija – Nacionalinė žemės tarnyba. Nacionalinė žemės tarnyba nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų. Kadangi skyriaus, viršininko bei tarnybos veiksmai prieštarauja teisės aktams, yra neteisėti, sprendimai vilkinami, todėl A.D.G. kreipėsi į teismą.

13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822-574/2009 pareiškėjo A.D.G. atskirąjį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutartį paliko galioti nepakeistą.

14Teismas nustatė, kad 2009 m. gegužės 29 d. Vyriausioji administracinių ginčų komisija įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą (toliau – ir Tarnyba) išnagrinėti A.D.G. 2009 m. gegužės 29 d. rašto reikalavimus: 1) išsiaiškinti, kodėl archyvo pažymos Nr. 19-280-Š dokumentai neteisėtai buvo nagrinėjami Molėtų rajono žemėtvarkos skyriuje, Utenos apskrities viršininko administracijoje, Tarnyboje; 2) pateikti atsakymą dėl archyvo dokumentuose esamų duomenų pakankamumo ir atitikimo teisės aktuose nurodytiems reikalavimams siekiant atkurti nuosavybės teises į žemę, o nustačius, kad duomenų nepakanka nurodyti, kokių konkrečiai duomenų trūksta. 2009 m. liepos 2 d. raštu Tarnyba į šiuos klausimus pareiškėjui atsakė. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodyta atsakovu Nacionalinė žemės tarnyba šioje teisinėje situacijoje atlieka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos funkciją (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis bei ABTĮ 22 straipsnio 3 dalis). Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju vienas iš pareiškėjo skundo reikalavimų susijęs su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos raštu bei įpareigojimu atlikti veiksmus.

15Teismas taip pat pažymėjo, kad, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 ir 123 punktus bei Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, Nacionalinė žemės tarnyba yra speciali tokio pobūdžio ginčams nagrinėti skirta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 17 dalyje pateiktą administracinių ginčų sąvokos išaiškinimą, administracinio ginčo apibūdinimo esminis kriterijus yra tai, kad yra asmens konfliktas su viešojo administravimo subjektu (arba konfliktas tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų). Kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, pareiškėjo konfliktas kilo su Utenos apskrities viršininko administracija ir jos Molėtų rajono žemėtvarkos skyriumi. Teismo nuomone, laikytina, kad ABTĮ taikymo požiūriu Nacionalinė žemės tarnyba negali būti laikoma administracinės bylos šalimi (atsakovu).

16Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos išvada, kad šioje byloje Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius netrauktinas bylos šalimi, bei šią išvadą pagrindžiančiais motyvais. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS822-574/2009 taip pat buvo akcentuota, kad pagal ABTĮ 35 straipsnį skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog konkrečios apygardos administracinio teismo veiklos teritorija sutampa su atitinkamo bendrosios kompetencijos apygardos teismo veiklos teritorija. Įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Apeliacinio Teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos Prokuratūros reformavimo“ 6 straipsnyje numatyta, kad Panevėžio apygardos teismo veiklos teritorija apima: Panevėžio miesto apylinkės teismo veiklos teritoriją, Anykščių, Biržų, Kėdainių, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio ir Utenos rajonų apylinkių teismų veiklos teritorijas. Utenos apskrities viršininko administracijos buveinė yra Utenoje, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl bylos priskirtinumo Panevėžio apygardos administraciniam teismui yra pagrįsta ir teisinga.

17III.

18Pareiškėjas A.D.G. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS822 –574/2009.

19Prašyme nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822 –574/2009 yra pagrįsta klaidingu Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2009 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. 3B-(3.5)-G-292-624 vertinimu. Pareiškėjo nuomone, dėl šios priežasties nagrinėjant administracinę bylą buvo pažeista ABTĮ 37 straipsnio 4 dalis, 17 straipsnio 3 dalis bei 4 dalis ir atitinkamai egzistuoja ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei 10 punkte įtvirtinti pagrindai atnaujinti bylos nagrinėjimą.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV.

22Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). Pagrindus, kuriais remiantis gali būti atnaujintas bylos procesas, numato ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis.

23Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas A.D.G. iš esmės remiasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS822 –574/2009 nėra motyvuotai pasisakyta dėl visų pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų). Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai įvertino esminio bylos dokumento bei įrodymo - Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2009 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. 3B-(3.5)-G-292-624 – turinį.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą, būtina atsižvelgti į tai, jog proceso atnaujinimo pagrindu yra pripažįstamas teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas, o ne jų neišsamumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad motyvų nebuvimas teismo sprendime reiškia, jog teismo sprendimas neturi motyvuojamosios dalies, arba iš konkretaus procesinio dokumento negalima susidaryti įspūdžio, kuo vadovaudamasis teismas priėjo išvados, suformuluotos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 17 d. nutartis P8 – 61/2005 ir kt.).

25Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS822 –574/2009 buvo pasisakyta tiek dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2009 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. 3B-(3.5)-G-292-624, tiek dėl kitų pareiškėjo atskirajame skunde keltų klausimų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įgyvendinimo tvarkos taikymo bei į bylos nagrinėjimą įtrauktinų asmenų teisinio statuso (b. l. 35 – 36). Todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS822 –574/2009 turinio negalima susidaryti įspūdžio, kuo vadovaudamasis teismas priėjo išvados, suformuluotos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.

26Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nurodo ir tai, kad nagrinėjant administracinę bylą Nr. AS822 –574/2009 nebuvo visapusiškai bei objektyviai įvertintas byloje esantis esminis įrodymas - Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2009 m. liepos 2 d. sprendimas Nr. 3B-(3.5)-G-292-624, tuo pažeisti ABTĮ 17 straipsnio 3 dalies, 37 straipsnio 4 dalies bei 81 ir 86 straipsnio reikalavimai. Tačiau ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, jog dėl fakto klausimų, tai yra dėl tam tikrų faktinių bylos aplinkybių vertinimo, procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas tik tuomet, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Vien tik galimai netinkamas faktinių aplinkybių ar fakto klausimų vertinimas, jei nėra nustatyta naujai paaiškėjusių aplinkybių, negali būti pripažintas savarankišku proceso atnaujinimo pagrindu. Todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

27Dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjo A.D.G. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS822-574/2009 laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.

28Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

29pareiškėjo A.D.G. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. AS822-574/2009 atmesti.

30Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS822-574/2009 pagal pareiškėjo A.D.G. skundą dėl Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus komisijos sprendimo panaikinimo, Utenos apskrities viršininko įsakymo panaikinimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Proceso dalyviai
1. ... 2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas... 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi... 7. II.... 8. Pareiškėjas A.D.G. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos... 9. 1. Teismas nenurodė įstatymo normos, kuria remiantis, atsisakė Nacionalinę... 10. 2. Teismas nenurodė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 11. 3. Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius (toliau – Žemėtvarkos skyrius) į... 12. 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 27 d.... 13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 2 d. nutartimi... 14. Teismas nustatė, kad 2009 m. gegužės 29 d. Vyriausioji administracinių... 15. Teismas taip pat pažymėjo, kad, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997... 16. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos išvada, kad... 17. III.... 18. Pareiškėjas A.D.G. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje... 19. Prašyme nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV.... 22. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi,... 23. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas A.D.G. iš esmės remiasi ABTĮ... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8... 25. Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio... 26. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nurodo ir tai, kad nagrinėjant... 27. Dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjo A.D.G. prašymas atnaujinti... 28. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1... 29. pareiškėjo A.D.G. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje... 30. Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr....