Byla 2S-138-544/2010

3Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Valiulienės, Birutės Jonaitienės,

4teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7232-400-2009 pagal pareiškėjo G. P. pareiškimą, esant suinteresuotiems asmenims S. S. (Putvinskienei), notarei Žydrūnei Barovskienei, Panevėžio AVMI, Panevėžio AVA, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6

7 Pareiškėjas CPK 576-578 str. numatyta tvarka prašė pripažinti, kad trijų mėnesių įstatyme numatytas terminas palikimui priimti po jo tėvo A. P. mirties 2005-09-23 praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti. Nurodė, kad jo tėvas gyveno Aldonos g. 5-16, Panevėžyje ir nuosavybės teise valdė 7,57 ha žemės sklypą Radviliškių km Panevėžio rajone. Tėvas testamento nesudarė, todėl yra vienintelis pirmos eilės įpėdinis paveldėti jo turtą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). CK 5.50 str. numatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Su tėvu mažai bendravo ir apie jo mirtį sužinojo tik 2008 metų rugpjūčio mėnesį, kai gavo mirties liudijimą. Apie tėvo mirtį laiku nesužinojo todėl, kad, siekiant paveldėti tėvo turtą, buvo apgautas pusseserės S. S. (Putvinskienės), kuri jau po tėvo mirties jam melavo, kad tėvas serga, kad ji jį slaugo ir jam nėra ko tėvo reikalais rūpintis. Notaras atsisakė jam pateikti duomenis apie tėvo palikimą. Atnaujinus praleistą terminą jis galėtų apginti savo pažeistas teises į tėvo palikimo priėmimą.

8Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-12-14 nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nusprendė, jog pareiškėjas įstatyme numatytu terminu ir būdais dėl palikimo priėmimo po tėvo A. P. mirties 2005-09-23 nesikreipė. Kadangi terminas palikimui priimti gali būti atnaujintas tik tada, kai jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o tokių priežasčių pareiškėjas neįrodė, tai teismas prašymą atmetė (CPK 78 str., CK 5.57 str.). Teismas svarstė šių pareiškėjo nurodytų minėto termino praleidimo priežasčių svarbumą: apie tėvo mirtį sužinojo 2009 metais, gyveno ir dirbo užsienyje ir kitame mieste, neturėjo lėšų. Teismas pripažino, kad minėtas priežastis, įvertinus pareiškėjo individualias savybes ir gebėjimus, nėra pagrindo pripažinti svarbiomis ir atnaujinti praleistą įstatymų numatytą terminą, nes tai nėra išimtinis atvejis, pareiškėjas terminą pažeidė ne dėl neįprastų aplinkybių. Todėl padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė objektyvių priežasčių, realiai sutrukdžiusių jam anksčiau nei po penkerių metų sužinoti apie tėvo mirtį ir palikimo atsiradimą (CPK 178 str.). Teismo nuomone, pareiškėjo darbas ne Panevėžyje nekliudė jam atvykti ir sutvarkyti palikimo priėmimo dokumentus. Kadangi pareiškėjas nurodo, kad dirbo, vadinsi, lėšų turėjo. Teismo manymu, pareiškėjas, būdamas vienintelis mirusiojo sūnus, privalėjo labiau domėtis ir rūpintis tėvo gyvenimu ir sveikata. Kadangi pareiškėjas nepateisinamai ilgai nesikreipė dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo, tokį elgesį teismas įvertino kaip pasyvumą, nerūpestingumą ir aplaidumą bei CK 1.5 str. numatytų principų nesilaikymą.

9Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-14 nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir pripažinti, kad jis terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir tą terminą atnaujinti. Atskirajam skundui pagrįsti pakartojo pareiškimo pirmosios instancijos teismui turinį ir pabrėžė, jog teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, nes neatsižvelgė į jo pareiškime nurodytas svarbias įstatyme numatyto termino praleidimo priežastis. Skundžiamoji nutartis neatitinka byloje nustatytoms aplinkybėms. Negali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes neatstatytas terminas paveldėjimui priimti. Apie tėvo mirtį savalaikiai nesužinojo, nes buvo apgautas pusseserės S. S., kuri jau po tėvo mirties jam pasakė, kad tėvas serga ir ji jį slaugo, prašė nesijaudinti. Mano, kad ji taip pasielgė siekdama asmeninės naudos ir paveldėti tėvo nuosavybės teise valdytą turtą, nes kitaip tą turtą būtų paveldėjęs jis. Tai patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje minėta giminaitė nurodė, jog ji yra vienintelė paveldėtoja.

10Atskirasis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-14 nutartis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti pratęsimą, nepažeidė proceso teisės normų, nustatančių įrodymų įvertinimo taisykles, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atmesti pareiškėjo prašymą, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, todėl visų jų nekartoja.

11Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad pareiškėjas G. P. yra A. P., gyvenusio Aldonos g. 5-16, Panevėžyje ir mirusio 2005-09-23, tėvas (b. l. 7-9, 11, 49, 99-102). Mirusysis A. P. nuosavybės teise valdė 7.57 ha žemės sklypą Radviliškių km Panevėžio rajone ir mirė nepalikęs testamento (b. l. 13-20, 54, 58-68, 75-78). Todėl pagal CPK 5.11 str. 1 d. 1 p. nuostatas pareiškėjas buvo jo pirmosios eilės įpėdinis. Tačiau jis CK 5.50 str. numatytais būdais per trijų mėnesių terminu palikimo nepriėmė ir į palikimo atsiradimo vietos notarą nurodydamas, jog priėmė palikimą, kreipėsi tik 2009-03-09 (b. l. 70-71, 84). Dėl palikimo priėmimo po A. P. mirties 2006-01-03 kreipėsi suinteresuotas asmuo S. S. (Putvinskienė), kuri buvo penktosios eilės mirusiojo įpėdinė, ir jai 2006-04-20 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 5 p., b. l. 22, 29, 30, 41-48, 55). Įpėdinis A. P. minėtą palikimą priimti atsisakė 2006-02-09 (b. l. 50). S. S. paveldėtas žemės sklypas perleistas trečiajam asmeniui UAB „Landvesta 1“.

12Sprendžiant civilinio pobūdžio teisių įgijimo, pasikeitimo ar pasibaigimo klausimą taikomos materialinės teisės normos, nustatančios materialinio teisinio pobūdžio terminus bei jų praleidimo teisines pasekmes. CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo; 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pats apeliantas šiuo atveju neįrodinėja, kad jis priėmė tėvo palikimą vienu iš CK 5.50 str. 2 d. įtvirtintų būdų ir CK nustatyta tvarka. Pagal CK 5.50 str. 3 d. nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 str. 1 d. teismas gali šį terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).

13Šioje byloje pareiškėjas ieškinyje nurodė, kad apie tėvo, kuris mirė 2005-09-23, mirtį sužinojo 2008 metų rugpjūčio mėnesį (b. l. 3-4), o 2009-11-19 teismo posėdyje paaiškino, kad apie šį faktą sužinojo 2007 metų birželio mėnesį (b. l. 85-88). Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo į teismą pareiškėjas kreipėsi 2009-07-27, t. y. po 1-2 metų (b. l. 3). Nors nepateikė įrodymų, tačiau pareiškėjas teigia, kad Prahoje dirbo iki 2005-06 mėnesio, o Vilniuje - iki 2005-09 mėnesio vidurio (b. l. 86). Taigi, darbo santykiai nurodytais laikotarpiais negalėjo trukdyti pareiškėjui per tris mėnesius po 2005-09-23 vienu iš įstatyme numatytų būdų palikimą priimti. Kadangi pareiškėjas pats teigia, jog tuo metu dirbo, vadinasi, gavo darbo užmokestį, tai lėšų stygius negali būti vertinamas kaip svarbi termino praleidimo priežastis. Teiginys, kad S. S. pareiškėją apgavo dėl savanaudiškų paskatų nepagrįstas jokiais leistinais, patikimais ir objektyviais įrodymais (CPK 178 str.). Prijungtos baužiamosios bylos Nr. 46-1-0562-05 duomenys šio fakto nepatvirtina, dėl šio fakto ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo amžių ir kitas subjektyvias aplinkybes, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nėra pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti, nes nėra nustatyta svarbių termino praleidimo priežasčių, yra teisėta ir pagrįsta, atitinka byloje surinktų įrodymų visuma nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino termino praleidimo aplinkybes, laiko tarpą, kiek jis buvo praleistas, pareiškėjo elgesį (ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai) bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu, ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgėsi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Nagrinėjamos bylos faktiniai duomenys tokio pareiškėjo elgesio nepatvirtina. Jeigu pareiškėjas būtų elgęsis pagal sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus, jis turėjo visas galimybes vienu iš įstatyme numatytų būdų priimti palikimą po tėvo mirties per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą.

14Sprendžiant klausimą, ar pripažinti svarbiomis konkrečias termino palikimui priimti praleidimo priežastis, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į teisines pasekmes, kurios atsirastų pratęsus terminą, nes pagal įstatymą paveldėtą žemės sklypo Nr. 4400-0049-0276 dalį paveldėtoja S. P. 2006-07-03 pirkimo-pardavimo sutartimi yra pardavusi trečiajam asmeniui ŽŪB „Landvesta 1“, ir termino palikimui priimti pratęsimas neigiamai paveiktų šio suinteresuoto asmens teises ir teisėtus interesus (b. l. 19-20, 58-61, 69).

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 str. 1 p.,

Nutarė

16

17Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai