Byla 2-5711-907/2014
Dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su ieškovo UAB „Fisanta“ ieškiniu atsakovei M. L. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Nustatė

22014-06-12 ieškovas UAB „Fisanta“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei M. L. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė M. L. gyvena ir dirba Londone, Didžiojoje Britanijoje, t. y. teisme gauta byla su užsienio (tarptautiniu) elementu.

3Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją teismas ex officio privalo patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 782 straipsnis). Prireikus teismas turi pareikalauti iš ieškovo (pareiškėjo) pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis pagrįstai kreipiasi į Lietuvos, o ne į užsienio valstybės teismus. Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi bylą nagrinėjantis teismas pirmiausia turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumo klausimą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2009).

4Vadovaujantis CPK 780 straipsniu, jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti jurisdikcijos (teismingumo) klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties, o ne Lietuvos vidaus teisėje nustatytos taisyklės. Taigi teismas pirmiausia turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja konkrečios bylos jurisdikcijos klausimą. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas fiziniam asmeniui, kurio gyvenamoji ir darbo vieta yra Didžiojoje Britanijoje, todėl būtina spręsti bylos teismingumo klausimą. Lietuvos Respublika daugiašalės sutarties pagrindu 2004-05-01 tapo Europos Sąjungos nare. ES institucijos bendriems siekiams įgyvendinti pagal konvenciniu pagrindu nustatytą kompetenciją išleidžia įvairius teisės aktus, todėl tarptautinio civilinio proceso šaltinis sprendžiant civilinių bylų teismingumo klausimus yra 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo („Briuselis I“) (toliau – Reglamentas). Šis Reglamentas yra tiesioginio taikymo aktas, kuriuo remtis nacionaliniai teismai valstybėse – Europos Sąjungos narėse – privalo ex officio, t. y. nepriklausomai nuo to, ar šalys byloje remiasi šio teisės akto nuostatomis, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus. Reglamento 2 straipsnyje suformuluota bendrosios jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, nepaisant jų pilietybės, bylos turi būti keliamos nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismuose. Reglamento 3 straipsnyje nustatyta, kad valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos valstybės narės teismuose tik pagal šio skyriaus 2-7 skirsniuose nustatytas taisykles, t. y., be bendrosios jurisdikcijos taisyklės, Reglamente siūlomos alternatyvios specialiosios jurisdikcijos taisyklės, pagal kurias ieškovas gali rinktis, kur kelti bylą – atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismuose, turinčiuose specialų jurisdikcijos pagrindą. Viena specialiosios jurisdikcijos taisyklių nustatyta Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje, kuri apima bylas, susijusias su sutartimis; tokiose bylose, kai prievolės vykdymo vieta yra kitoje valstybėje narėje nei atsakovo gyvenamosios vietos (buveinės) valstybė narė, jurisdikciją pagal ieškinio pagrindą turi ir atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismai (Reglamento 5 straipsnio 1 punkto a papunktis).

5Nagrinėjamu atveju atsakovės gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje. Tuomet, kai ieškinys pagal specialios jurisdikcijos normas reiškiamas ne atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismuose, ieškovas turi pareigą įrodyti, kad tam yra Reglamento 5-7 straipsniuose įtvirtintas konkretus teisinis pagrindas.

6Šioje byloje ieškovas reiškia ieškinį dėl piniginių lėšų priteisimo neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų pagal 2011-06-15 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 119490220, sudarytą tarp K.D.A. Limited ir UAB „Fisanta“ dėl kilnojamojo daikto- Bobcat S185 pirkimo. Nurodo, jog iš K.D.A. Limited ketino įsigyti Bobcat S185, 2011-06-11 įvykdė 7300 eurų mokėjimą į sąskaitą, kurią buvo nurodęs K.D.A. Limited, vėliau paaiškėjo, kad minėta sąskaita priklausė atsakovei, K.D.A. Limited sutarties neįvykdė, sutartinius įsipareigojimus pažeidė – prekės nepristatė, minėta įmonė panaikinta 2012-07-10, todėl kreipėsi dėl minėtos sumos priteisimo iš atsakovės. Ieškovo pateiktoje sutartyje ir jos vertime į lietuvių kalbą nėra nurodyta, kur turėtų būti sprendžiamas ginčas sutarties neįvykdymo atveju. Reikšdamas ieškinį, ieškovas remiasi Reglamento 5 straipsnio 1 dalimi, kuri apima bylas, susijusias su sutartimis; tokiose bylose, kai prievolės vykdymo vieta yra kitoje valstybėje narėje nei atsakovo gyvenamosios vietos (buveinės) valstybė narė, jurisdikciją pagal ieškinio pagrindą turi ir atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismai (Reglamento 5 straipsnio 1 punkto a papunktis). Tačiau nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas atsakovei M. L., kuri nebuvo sutarties su ieškovu šalimi, jų nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai, tik į jos sąskaitą banke buvo pervesti pinigai, t. y., kaip kad ir nurodo pats ieškovas ieškinyje, ji nepagrįstai praturtėjo, todėl iš jos prašo priteisti 7300 eurų (25205,44 Lt) be pagrindo įgytų lėšų.

7Pažymėtina, kad ieškovo reikalavimas kyla ne iš sutarties pažeidimo ar delikto, o kitu pagrindu – dėl nepagrįsto praturtėjimo. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis. Šis turto išreikalavimo institutas taikomas tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai – turtas gautas be teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 str. 1 d.), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 str. 2 d.), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t.y. pažeistos teisės ginamos šiuo būdu, kai jų negalima apginti kitais būdais, šiuo atveju būtent taip ir yra, todėl taikyti Reglamente numatytos specialiosios jurisdikcijos nėra pagrindo, tokiu atveju turėtų būti taikoma Reglamente numatyta bendroji jurisdikdija (Reglamento 2 straipsnis).

8Remdamasis išdėstytu, teismas sprendžia, kad ieškovas nepateikė duomenų apie šalių susitarimą spręsti ginčą Lietuvos Respublikoje, o specialiosios jurisdikcijos (CPK 787 str. 1 d. 3 p., Reglamento 5 str.) nenustatyta.

9Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad ieškinys nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, jį atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.), ieškovui grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 3 p.). Ieškovui siūlytina kreiptis į Didžiosios Britanijos teismą.

10Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teismui išnagrinėjus neteismingą bylą, priimtą sprendimą užsienio valstybėje gali būti atsisakyta pripažinti ir vykdyti. Be to, ieškovas nurodė, jog dėl minėto įvykio vyksta ikiteisminis tyrimas, todėl jis informuotinas, kad baudžiamojoje byloje turi teisę pateikti prašymą jį pripažinti civiliniu ieškovu ir pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str., 112 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio (BPK 112 str. 2 d.).

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 5 dalimi, 787 straipsniu, teismas

Nutarė

12Atsisakyti priimti ieškovo UAB „Fisanta“ ieškinį atsakovei M. L. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

13Grąžinti ieškovui UAB „Fisanta“ (įmonės kodas 144951210) 567,00 Lt (penkių šimtų šešiasdešimt septynių litų, 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2014-05-23 mokėjimo nurodymu Nr. 3373 valstybinei mokesčių inspekcijai.

14Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai