Byla 2-1370-236/2018
Dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Uzvarė“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Antano Rudzinsko ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Inchcape Motors“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Inchcape Motors“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Uzvarė“ bankroto byloje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi UAB „Uzvarė“ iškelta bankroto byla, nustatytas 45 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 8 d.
  2. Pareiškėja UAB „Inchcape Motors“ pateikė BUAB „Uzvarė“ bankroto administratorei prašymą dėl 451,23 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo įmonės bankroto byloje.
  3. BUAB „Uzvarė“ bankroto administratorė pateikė teismui atsiliepimą į UAB „Inchcape Motors“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, kuriuo prašė teismo netvirtinti šio finansinio reikalavimo. Nurodė, kad UAB „Inchcape Motors“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo pateikė praleidusi teismo nustatytą terminą, todėl šio finansinio reikalavimo patvirtinimas prieštarautų kitų kreditorių interesams, pažeistų operatyvumo, protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir bankroto proceso operatyvumo principus.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 18 d. nutartimi netenkino pareiškėjos UAB „Inchcape Motors“ prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.
  2. Teismas atnaujino terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, konstatavęs, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir byloje nėra duomenų, kad dėl pareiškėjos praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti gali būti užvilkintos bankroto procedūros.
  3. Teismas nustatė, kad pareiškėja prašyme dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nurodė, kad pagal 2018 m. balandžio 27 d. paskaičiavimą – tarpusavio skolų suderinimo (užskaitos) aktą ir 2012 m. gruodžio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VVLD090095 UAB ,,Uzvarė“ skola sudaro 451,23 Eur. Papildomai pareiškėja teismui pateikė defektacijos ir remonto operacijos, pildomos prieš atliekant remontą, kopiją, kurioje įrašytas tas pats automobilis, kurio valstybinis Nr. ( - ) kaip ir 2012-12-24 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VVLD090095.
  4. Teismas pažymėjo, kad 2012 m. gruodžio 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. VVLD090095 mokėtojui UAB ,,Vėtrūna” buvo išrašyta 1 558,02 Eur už automobilio, valstybinis Nr. ( - ) techninį aptarnavimą. Tačiau pareiškėja teismui nepateikė dokumentų, patvirtinančių kokia dalimi UAB ,,Vėtrūna” minėtą sąskaitą faktūrą apmokėjo. Todėl, teismo nuomone, nėra galimybės patikrinti, ar pareiškėjos 2018 m. balandžio 27 d. paskaičiavime – tarpusavio skolų suderinimo (užskaitos) akte nurodytas likutis yra teisingas ir ar jame nurodytas likutis yra susidaręs pagal pridėtą 2012 m. gruodžio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VVLD090095, kadangi minėtame akte nėra įrašyta aktuali informacija, pagal kurią būtų galima identifikuoti, pagal kurią buhalterinę sąskaitą liko neapmokėtas finansinis įsipareigojimas.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Pareiškėja UAB „Inchcape Motors“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti pareiškėjos 451,23 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „Uzvarė“ bankroto byloje. Nurodo šiuos nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:
    1. Kreipdamasi į BUAB „Uzvarė“ bankroto administratorę pareiškėja nurodė, jog bankrutuojanti bendrovė nėra apmokėjusi 2012 m. gruodžio 24 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. VVLD090095. Priimdamas ginčijamą nutartį teismas neatkreipė dėmesio, jog nurodyta sąskaita išrašyta litais, o 1558,02 litų sumą konvertavus į eurus buhalteriniu litų ir eurų santykiu 1 : 3,4528, gaunama minėta 451,23 eurų suma, kurios kaip kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir siekia pareiškėja.
    2. Tarp pareiškėjos ir BUAB „Uzvarė“ bankroto administratorės ginčo dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo nekilo. BUAB „Uzvarė“ savo įsiskolinimą pripažįsta.
  2. BUAB „Uzvarė“ bankroto administratorė S. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo klausimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl pareiškėjos 451,23 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos minėtos ribos ir kurių neperžengus būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės bei teisėti interesai, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliaciniam teismui apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – UAB „Vėtrūna“ (dabar BUAB „Uzvarė“) generalinio direktoriaus R. B. 2013 m. balandžio 26 d. raštą UAB „Inchcape Motors“, kuriuo patvirtinamas UAB „Vėtrūna“ 1558,02 Lt finansinis įsipareigojimas UAB „Inchcape Motors“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. VVLD090095.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateikto dokumento ryšį su byloje sprendžiamu klausimu dėl apeliantės kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, jį priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

14Dėl ginčo esmės

  1. Tarp šalių nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas apeliantei atnaujino praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, konstatavęs, jog jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir byloje nėra duomenų, kad dėl praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti gali būti užvilkintos bankroto procedūros. Nei apeliantė atskirajame skunde, nei bankroto administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą nekvestionuoja šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria apeliantei buvo atnaujintas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti, plačiau nepasisako. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
  2. Apeliantė nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria teismas netenkino jos prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad 2012 m. gruodžio 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. VVLD090095 išrašyta litais, o 1558,02 litų sumą konvertavus į eurus buhalteriniu litų ir eurų santykiu 1 : 3,4528, gaunama 451,23 eurų suma, atitinkanti 2018 m. balandžio 27 d. paskaičiavimą – tarpusavio skolų suderinimo (užskaitos) aktą, ir kurios kaip kreditorinio reikalavimo patvirtinimo siekia apeliantė.
  3. Kaip matyti iš 2018 m. balandžio 27 d. paskaičiavimo – tarpusavio skolų suderinimo (užskaitos) akto, BUAB „Uzvarė“ (buvusi UAB „Vėtrūna“) likutinis įsiskolinimas 2018 m. balandžio 27 dienai sudarė 451,23 Eur (Atskirojo skundo medžiaga, b. l. 8). Įsiskolinimas grindžiamas 2012 m. gruodžio 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. VVLD090095, pagal kurią mokėtojui UAB ,,Vėtrūna” buvo išrašyta 1 558,02 Lt sąskaita už automobilio, valstybinis Nr. ( - ) techninį aptarnavimą (Atskirojo skundo medžiaga, b. l. 9). UAB „Vėtrūna“ generalinio direktoriaus R. B. 2013 m. balandžio 26 d. raštas UAB „Inchcape Motors“ patvirtina UAB „Vėtrūna“ 1558,02 Lt finansinį įsipareigojimą UAB „Inchcape Motors“ pagal minėtą 2012 m. gruodžio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą (Atskirojo skundo medžiaga, b. l. 27). 1558,02 Lt sumą konvertavus į eurus buhalteriniu litų ir eurų santykiu 1 : 3,4528, gaunama 451,23 eurų suma, atitinkanti 2018 m. balandžio 27 d. paskaičiavimą – tarpusavio skolų suderinimo (užskaitos) aktą. BUAB „Uzvarė“ bankroto administratorė neginčija ir byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti šio apeliantės kreditorinio reikalavimo pagrįstumu.
  4. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir skundžiamos nutarties motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl apsirikimo (dėl pateiktuose rašytiniuose įrodymuose esančių sumų skirtinga valiuta) netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl apeliantės kreditorinio reikalavimo nepagrįstumo. Nustatyti proceso teisės normų pažeidimai (CPK 185, 265 straipsniai) lėmė neteisėtos ir nepagrįstos nutarties dalies, kuria nepatvirtintas kreditoriaus reikalavimas, priėmimą, todėl nutartis šioje dalyje naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – UAB „Inchcape Motors“ 451,23 Eur kreditorinis reikalavimas BUAB „Uzvarė“ bankroto byloje tvirtintinas. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

16Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 18 d. nutartį dalyje, kuria netenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Inchcape Motors“ prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Inchcape Motors“ 451,23 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro 23 ct) dydžio kreditorinį reikalavimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Uzvarė“ bankroto byloje.

17Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai