Byla 2A-445-390/2016
Dėl palūkanų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (pirmininkaujantis), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K., atstovaujamo advokatės Neringos Grubliauskienės, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2649-752/2015 pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovams A. K., R. J., trečiajam asmeniui notarei V. J. dėl paskolos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei restitucijos taikymo ir pagal atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei J. P. dėl palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

42013-09-23 ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia paskolos sutartį, sudarytą 2010-08-18 Kauno m. 4-ajame notaro biure tarp jos ir atsakovo A. K., pagal kurią ji pasiskolino 47 000 Lt sumą iki 2010-11-18, motyvuodama tuo, kad pinigų faktiškai negavo, o jai nenaudingą paskolos sutartį sudarė dėl apgaulės, kurią prieš ją panaudojo A. K., veikdamas kartu su R. J., dėl kurio nusikalstamos veikos iškelta baudžiamoji byla. Be to, tai buvo apsimestinis sandoris, nes tikrieji šalių ketinimai buvo sudaryti paskolos sutartį tarp atsakovų A. K. ir R. J., kuris ir yra tikrasis paskolos gavėjas. Ieškovė neturi nei teisinio, nei ekonominio išsilavinimo, R. J. jai atrodė patikimas ir rimtas verslininkas, kuris žadėjo paskolą ir palūkanas A. K. sumokėti pats, o ieškovei sumokėti 20 proc. nuo paskolintos sumos. Toks pasiūlymas ieškovei atrodė itin patrauklus ir įtikinamas ir tai turėjo esminės reikšmės jos suklaidinimui bei apsisprendimui savo vardu paimti paskolą iš A. K., nors faktiškai ji niekada tų pinigų nevaldė ir jais nedisponavo, nes visus pinigus atidavė R. J.. R. J., turėdamas įsiskolinimų kitiems kreditoriams, žadėdamas sumokėti ieškovei 20 proc. palūkanas bei taip priversdamas ją pasiimti paskolą savo vardu, puikiai suvokė, kad po mėnesio laiko nesugebės tokios sumos grąžinti nei A. K., nei jai. Toks iš anksto apgalvotas neteisėtų R. J. bei A. K. apgaulingų veiksmų modelis lėmė tai, kad 2013-08-18 buvo sudaryta neteisėta paskolos sutartis tarp ieškovės bei A. K., ko pasėkoje buvo įkeistas ieškovės nekilnojamasis turtas, o vėliau R. J. negrąžinus minėtų pinigų Kauno miesto apylinkės teismas, remdamasis apgaulės būdu neteisėtai sudaryta paskolos sutartimi, nutarė iš ieškovės A. K. naudai išieškoti 65 800 Lt (t. 1, b. l. 39–44). 2014-05-29 ieškovė papildė ieškinio pagrindą, nurodydama, kad ginčijama paskolos sutartis taip pat prieštarauja gerai moralei, todėl vadovaujantis CK 1.81 straipsniu toks sandoris pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu. Ieškovė prašė taikyti restituciją, įpareigoti R. J. grąžinti A. K. 47 000 Lt sumą (t. 1, b. l. 136–137).

5Atsakovas A. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės J. P. 8 969,12 Lt palūkanų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 6–7, 14–15). Priešieškinyje nurodė, kad ieškovė 2010-08-18 pasirašė paskolos sutartį, not. reg. Nr. 4VJ-10594, pagal kurią pasiskolino iš atsakovo A. K. 47 000 Lt. Šią sumą ieškovė įsipareigojo grąžinti iki 2010-11-18. Užtikrindama minėtos paskolos grąžinimą, 2010-08-24 hipotekos lakštu ieškovė įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Kadangi ieškovė tinkamai ir laiku nevykdė prievolės pagal minėtą paskolos sutartį, atsakovas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo reikšdamas reikalavimą priverstinai parduoti įkeistą turtą iš varžytynių ir išieškoti iš ieškovės J. P. 47 000 Lt paskolos, 18 800 Lt delspinigių (skaičiuojant 0,5 proc. dydžio delspinigius už 80 pavėluotų atsiskaityti dienų), 137 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą, 250 Lt išlaidų advokato paslaugoms, viso 66 187 Lt. 2011-11-07 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas patenkino atsakovo reikalavimą priverstinai išieškoti iš ieškovės 65 800 Lt sumą, kurią sudaro skola 47 000 Lt, 18 800 Lt delspinigių, bei 137 Lt žyminio mokesčio. Reikšdamas reikalavimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovės turto, atsakovas nereiškė reikalavimo išieškoti iš ieškovės įstatymo numatytų 5 proc. dydžio metinių palūkanų už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Skola iki šiol nėra grąžinta dėl ieškovės veiksmų - ji yra pareiškusi ieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl ko išieškojimas iš įkeisto turto yra sustabdytas. Be te, šios bylos nagrinėjimą ieškovė vilkino, siekdama patraukti R. J., kuriam paskolino iš atsakovo pasiskolintus pinigus, baudžiamojon atsakomybės. R. J. Kauno apylinkės ir Kauno apygardas teismas išteisinus, atsakovė padavė kasacinį skundą, kuris taip pat buvo atmestas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. sprendimu (t. 2, b. l. 77–92) ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovės J. P. ir atsakovo A. K. po 11,75 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nustatė, kad 2010-08-18 Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarė V. J. patvirtino paskolos sutartį, reg. Nr. 4VJ-10594, kurios 1 p. nurodyta, jog J. P. pasiskolino iš A. K. 47 000 Lt (ekvivalentas eurais 13 612 Eur 14 ct), kurie buvo perduoti paskolos gavėjai sutarties pasirašymo metu notaro kabinete. Šią sumą skolininkė J. P. įsipareigojo grąžinti iki 2010-11-18. Paskolos sutarties šalys susitarė, kad paskola suteikiama be palūkanų (Sutarties 2 p.). Laiku negrąžinus paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną pagal šią sutartį skolininkė įsipareigojo mokėti kreditoriui 0,5 proc. delspinigių nuo negrąžintos sumos (Sutarties 3 p.). Suteiktos paskolos grąžinimo užtikrinimui, J. P. įsipareigojo sutarties pasirašymo dieną įkeisti kreditoriui jai asmenine nuosavybės teise priklausantį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), su jame esančiais statiniais, esantį adresu ( - ), Kėdainiai ir butą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), Kėdainiai, kurį tą pačią dieną ir įkeitė kreditoriui hipotekos lakštu, patvirtintu Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarės V. J., reg. Nr. 4VJ-10595. Sutartyje nustatytu terminu (iki 2010-11-18) ieškovė skolos negrąžino. 2011-11-07 priimta Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartis, kuria tenkinti kreditoriaus A. K. reikalavimai priverstinai išieškoti iš J. P. 65 800 Lt sumą (47 000 Lt paskolos, 18 800 Lt delspinigių (47 000 x 0,5 proc. x 80 dienų), 137 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą, taip pat priverstinai parduoti iš varžytynių J. P. asmeninės nuosavybės teise priklausantį įkeistą turtą. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad atsakovų tyčia suklaidinti ieškovę yra neįrodyta, taip pat kad ieškovė neįrodė savo patikslinto ieškinio, todėl nėra pagrindo pripažinti niekiniu ar negaliojančiu ginčijamą sandorį ir įpareigoti atsakovą R. J. grąžinti A. K. 13 612,14 Eur (47 000 Lt). Dėl priešieškinio teismas nurodė, kad šalys sutartyje susitarė dėl 0,5 proc. dydžio delspinigių, bei to, kad paskola suteikiama be palūkanų, taigi sutarties šalys susitarė dėl sutartinio pažeistos teisės gynimo būdo bei formos. Sutartimi šalys susitarė dėl delspinigių taikymo sutarties pažeidimo atveju, tačiau nustatė, kad kompensuojamosios palūkanos netaikomos, kas leidžia padaryti išvadą, jog šalys apribojo savo civilinę atsakomybę tik netesybų dydžiu ir forma – 0,5 proc. dydžio delspinigiais nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Toks šalių susitarimas dėl atsakomybės už sutarties pažeidimą atitinka sutarčių laisvės principą (CK 6.156 straipsnis) ir neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms bei viešajai tvarkai, ši sutarties sąlyga šalių nėra ginčijama. Be to, šioje sutartyje šalys laisva valia susitarė ne tik dėl netesybų taikymo, bet ir aiškiai numatė, kad prievolės pažeidimo atveju skaičiuojami tik delspinigiai, o kompensuojamosios palūkanos nebus taikomos. Todėl teismo vertinimu, esant tokiam šalių susitarimui, kad palūkanos yra nemokamos, o atlyginami tik delspinigiai, nėra pagrindo taikyti įstatyme nustatytų palūkanų, todėl atsakovo reikalavimą dėl 2 597,63 Eur (8 969,12 Lt) palūkanų priteisimo teismas atmetė. Atmetęs atsakovo reikalavimą dėl 2 597,63 Eur (8 969,12 Lt) palūkanų priteisimo, teismas netenkino išvestinio atsakovo reikalavimo dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą.

8III. Apeliacinio skundo argumentai.

9Apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 102–107) atsakovas A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimą dalyje dėl priešieškinio netenkinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šalių sudarytos paskolos sutarties sąlygas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad šalys nesusitarė dėl palūkanų mokėjimo. Šalys 2009-08-18 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė iš atsakovo pasiskolino 47 000 Lt (13 612,14 Eur), kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2009-11-18 (sutarties 1 p.). Šios sutarties 2 punkte nurodoma, kad „sutarties šalys susitarė, kad ši paskola suteikiama be palūkanų“, kas reiškia, kad atsakovas ieškovei paskolą trijų mėnesių laikotarpiui suteikė be palūkanų. Tai yra be palūkanų paskola buvo suteikta tik konkrečiam laikotarpiui – nuo 2009-08-18 iki 2009-11-18. Skolininkui laiku negrąžinus paskolos, šalys susitarė dėl netesybų, o būtent dėl 0,5 proc. dydžio delspinigių (sutarties 3 punktas), bei palūkanų, kurios yra numatytos sutarties 9 punkte, kuriame nurodoma, kad “sutarties šalims LR CK 6.63, 6.64, 6.65, 6.210 straipsnių turinys yra išaiškintas“. Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.“ Tai yra šalys aiškiai sutartimi numatė įstatyminių palūkanų mokėjimą skolininkui praleidus prievolės įvykdymo terminą ir pagal sutartį ieškovei, kaip skolininkei, aiškiai buvo išaiškintas įstatyminių palūkanų mokėjimo pagrindo atsiradimas – t. y., kad palūkanos turi būti mokamos, kuomet praleidžiamas pinginės prievolės įvykdymo terminas.

12Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą priteisti kompensuojamas palūkanas, pažeidė materialines teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose. Atsakovas prašo priteisti palūkanas už laikotarpį, už kurį praleistas terminas įvykdyti prievolę iš šio laikotarpio išbraukus laikotarpį, už kurį paskaičiuoti delspinigiai. Atsakovas delspinigius paskaičiavo už dvigubai trumpesnį laikotarpį, nei leidžia įstatymas, t. y. tik už tris mėnesius, kas laikytina atsakovo sąžiningu elgesiu ieškovės atžvilgiu. Tačiau ieškovės elgesio laikyti sąžiningu negalima, kadangi ieškovė atsakovo pinigais nesąžiningai naudojasi septintus metus. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tai ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2004-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2005-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; 2007-06-29. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007, 2011-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Ieškovė praleido sutartyje nustatytą terminą paskolai grąžinti, šalys nebuvo sutarusios šį terminą pratęsti, ieškovė iniciatyvos susitarti dėl paskolos termino pratęsimo nerodė, ieškovė atsakovo pinigais naudojasi ilgą laiką, todėl atsižvelgdama į nurodytas teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus ieškovė, kaip paskolos gavėja, negali būti atleista nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino grąžinti paskolą praleidimo mokėjimo. Patenkinus priešieškinį turi būti priteistos ir 5 proc. dydžio palūkanos nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

13Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas. Atsakovas byloje naudojosi advokatės pagalba, dėl ko patyrė 579,24 Eur (2 000 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Šių išlaidų paskaičiavimas ir pagrindimas yra pateiktas į bylą. Už priešieškinio parengimą atsakovas turėjo 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, be to sumokėjo 58 Eur žyminį mokestį. Ieškovė duomenų dėl jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsikirtimu į priešieškinį, nei šių išlaidų paskaičiavimo nepateikė, kas reiškia, kad ji teise prašyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepasinaudojo. Teismas privalėjo spręsti dalies atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, t. y. atsakovui priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsikirtimu į ieškovės ieškinį, patikslintą ieškinį, atstovavimo išlaidas teisme, šioje dalyje pasirengimą bylai, t. y. dėl 579,24 Eur priteisimo. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą, turėjo atsižvelgti į šalių elgesį proceso metu. Ieškinį pareiškusi ieškovė, lygiagrečiai pradėjo baudžiamąjį procesą prieš atsakovą R. J., kuris dėl sukčiavimo ieškovės atžvilgiu buvo išteisintas. Dėl šios priežasties civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kuria ieškovės kasacinis skundas buvo atmestas, ieškovė civilinį procesą vilkino, į jį neatvykdama, nurodydama, kad serga, tačiau nepateikdama įrodymų dėl jos negalėjimo atvykti į teismo posėdį. Toks ieškovės elgesys nėra sąžiningas, leidžiantis teigti, kad ieškovė procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, vilkindama atsakovo teisę atgauti jai paskolintus pinigus, kas taip pat laikytina pagrindu priteisti atsakovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

14Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas: 250 Eur už pagalbą rengiant apeliacinį skundą, 58 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus apeliacinį skundą, atsakovas turi teisę į šių išlaidų atlyginimą, todėl jos priteistinos iš ieškovės. Be to, patenkinus apeliacinį skundą, teismas turi priteisti ir atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su priešieškinio pareiškimu pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis 58 Eur ir 250 Eur už priešieškinio parengimą.

15Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

17Apeliacinis skundas atmestinas.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

19Apeliacinės instancijos teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

20Nagrinėjamoje byloje pateiktas tik apelianto apeliacinis skundas, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas motyvuojant tuo, kad teismas atmesdamas priešieškinį ir nepriteisdamas 2 597,63 Eur palūkanų, netinkamai aiškino paskolos sutarties sąlygas.

21Pagal CK 6. 154 straipsnio 1 dalį sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniu atlikti tam tikrus veiksmus ( ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

22Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas ( CK 6. 156 straipsnio 1 dalis). Taigi, šio straipsnio 1 dalyje yra atskleistas vienas iš sutarties laisvės principo turinio elementų. Sutarties laisvė reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, jiems sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, o nusprendę renkasi su kuo. Sutarties laisvės principas taip pat reiškia, kad sutarties šalys turi teisę ne tik sudaryti sutartį, bet ir susitarti dėl jos sąlygų.

23Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal 2010m. rugpjūčio 18d. šalių sudarytą paskolos sutartį ieškovė pasiskolino iš atsakovo 13 612,14 Eur ir skolą ieškovė turėjo grąžinti iki 2010m. lapkričio 18d. Nustatyta, kad ieškovė nustatytu laiku skolos negrąžino, todėl Kauno miesto apylinkės teismas 2011m. lapkričio 7d. pagal atsakovo prašymą priverstinai iš ieškovės išieškojo 47000 LT skolą bei 18800 Lt delspinigių. Atsakovas tvirtina, kad ieškovė skolos ilgai negrąžino, delspinigiai jam buvo priteisti pagal sutartį, tačiau jo įsitikinimu, atsakovas turi teisę į palūkanas už uždelstą atsiskaityti laiką ir prašo iš ieškovės priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas.

24Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nustatė, kad šalys pagal sudarytos paskolos sutarties sąlygas susitarė tik dėl delspinigių, o dėl palūkanų nebuvo susitarę. Teismas akcentavo, kad šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už sutarties pažeidimą atitinka sutarčių laisvės principą bei neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajai tvarkai. Teismas nustatė, kad šalių sudaryta sutartimi šalys laisva valia susitarė tik dėl delspinigių, o dėl kompensuojamų palūkanų nebuvo susitarę, todėl darė išvadą, kad šalys aptarta sąlyga apsiribojo savo sutartinę atsakomybę tik netesybų dydžiu. Teisėjų kolegija įvertinusi šalių sudarytos sutarties sąlygas bei šalių išdėstytą poziciją savo procesiniuose dokumentuose ir atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo sprendime išsakytus motyvus pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai ( CPK 270 straipsnio 4 dalis). Nepagrįstas apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai taikė kreditorių teisių gynimo institutą. CK 6. 874 straipsnis reglamentuojantis paskolos gavėjo sutarties pažeidimo pasekmes ir šio straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžino paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6. 210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6. 37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad būtent šalys sudarydamos paskolos sutartį ir laisva valia nustatydamos sutarties sąlygas, paskolos sutartyje nenumatė palūkanų mokėjimo. Šalių sudarytas sutarties sąlygas patvirtino notaras, šalys laisva valia nustatė savo tarpusavio teises ir pareigas, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas atmesdamas priešieškinį netinkamai aiškino paskolos sutarties sąlygas.

25Atmestinas kaip nepagrįstas ir apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nagrinėdamas bylą nesivadovavo kasacinės instancijos teismo suformuota praktika. Teisėjų kolegija vertinimu, apelianto apeliaciniame skunde nurodomų kasacinės instancijos teismo išnagrinėtų civilinių bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą remtis apelianto nurodytomis kasacinio teismo nutartimis neprivalėjo.

26Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą ( CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šios pačios taisyklės taikomos ir sprendžiant išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą ( CPK 98 straipsnio 1 dalis). Taip pat šios pačios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ( CPK 93 straipsnio 3 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą atmetė tiek ieškovės, tiek ir atsakovo pareikštus ieškininius reikalavimus, tai visiškai pagrįstai nepriteisė šalims turėtų bylinėjimosi išlaidų. Taigi, atsakovo apeliacinio skundo argumentacija, kad teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą pripažintina nepagrįsta, plačiau dėl apeliacinio skundo argumentų aptartu klausimu nepasisakant.

27Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jam nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos turėtos ir apeliacinės instancijos teisme.

28Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisingas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

Nutarė

30Apeliacinį skundą atmesti.

31Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. 2013-09-23 ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti... 5. Atsakovas A. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. sprendimu (t. 2, b. l. 77–92)... 8. III. Apeliacinio skundo argumentai.... 9. Apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 102–107) atsakovas A. K. prašo panaikinti... 10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 11. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šalių sudarytos paskolos... 12. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą priteisti kompensuojamas... 13. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl šioje dalyje... 14. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas: 250... 15. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Apeliacinis skundas atmestinas.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Apeliacinės instancijos teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų... 20. Nagrinėjamoje byloje pateiktas tik apelianto apeliacinis skundas, kuriuo... 21. Pagal CK 6. 154 straipsnio 1 dalį sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų... 22. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti... 23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal 2010m. rugpjūčio 18d. šalių... 24. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nustatė, kad šalys pagal... 25. Atmestinas kaip nepagrįstas ir apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad... 26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 27. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jam nepriteistinos bylinėjimosi... 28. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 30. Apeliacinį skundą atmesti.... 31. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą....