Byla 3K-3-368/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Sigito Gurevičiaus, pagal pareiškėjo P. J. prašymą atnaujinusi procesą civilinėje byloje pagal ieškovo P. J. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, Generalinei prokuratūrai, Finansų ministerijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl be pagrindo įgyto turto vertės priteisimo, tretieji asmenys – Klaipėdos teritorinė muitinė, Vyriausybė, D. D., rašytinio proceso tvarka peržiūrėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 26 d. nutartį.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas P. J. nurodė, kad jis 1995 m. gruodžio 23 d. į Lietuvos Respubliką iš Danijos įvežė 8258 vienetus audinių kailiukų. Šiuos kailiukus jis įgijo 1995 m. gruodžio 16 d. Kopenhagos kailių centre trečiojo asmens D. D. vardu (tai patvirtina sąskaita-faktūra Nr. 112874-002 ir Danijos teisingumo ministerijos Civilinio ir policijos skyriaus Policijos biuro TOLD-SKAT 1996 m. liepos 10 d. pažyma Nr. 24300-340). Atliekant muitinėje kontrolinį patikrinimą krovinys buvo sulaikytas, o jam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl kontrabandos pagal BK 312 straipsnio 2 dalį. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros tardytojo nutarimu Klaipėdos miesto valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pavesta įkainoti audinių kailiukus ir juos realizuoti. Audinių kailiukai buvo įkainoti 882 173 Lt, jie buvo realizuoti kaip greitai gendantys daiktai, juos realizavus į valstybės biudžetą atėmus pardavimo išlaidas (132 325,95 Lt) pervesta 749 847,05 Lt. Klaipėdos apygardos teismo 1997 m. sausio 30 d. nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties. Kadangi ieškovas baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai, tai realizavus iš jo paimtus audinių kailiukus valstybė nepagrįstai praturtėjo. Jam padaryta turtinė žala turi būti atlyginta visiškai 1964 m. CK 512 straipsnio pagrindu.

5Ieškovas prašė priteisti jam iš valstybės 882 173 Lt, kaip be pagrindo įgytą turtą.

6II. Pirmosios, apeliacinės instancijos teismų bei kasacinio teismo sprendimo ir nutarčių esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2005 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl parduotų audinių kailiukų buvusio savininko ir kam turėtų būti atlyginta jų vertė. Ieškovas teigia, kad audinių kailiukai priklausė jam, nes juos įsigijo už savo pinigus Danijoje, įformindamas pirkimą savo įmonės ir D. D. vardu. Byloje esanti sąskaita–faktūra Nr. 112874-002 bei Danijos policijos pažyma Nr. 24300-340 neįrodo ieškovo nuosavybės teisių į ginčo objektą. Baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-4435-95 esančioje Kopenhagos kailių centro 1996 m. sausio 5 d. sąskaitoje-faktūroje Nr. 112874-004 kailių gavėju nurodyta įmonė Camino Finance LLC ir D. D., parduodamų kailiukų skaičius – 6923 vienetai, pirkimo data – 1995 m. gruodžio 18 d. Tuo tarpu ieškovo teismui pateiktoje sąskaitoje–faktūroje Nr. 112874-002 nurodyta, kad D. D. įmonės Camino Finance LLC vardu 1995 m. gruodžio 15 d. nupirko 7427 vnt. kailiukų už 327 542,57 Lt. D. D., apklausta kaip liudytoja, nurodė, kad ji Danijoje nebuvo ir jokių kailiukų nepirko. Ji teismo posėdyje nedalyvavo ir jokių pretenzijų dėl kailiukų nereiškė. Kas sumokėjo pinigus už kailiukus, įrodymų nėra. Baudžiamosios bylos tyrimo metu ieškovas tvirtino, kad kailiukai priklauso Danijos piliečiui, pinigų už kailiukus ieškovas nemokėjo, prašė juos grąžinti danui. Byloje yra ir esamo ar tariamo dano prašymas grąžinti jam kailiukus, tačiau jis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog yra kailiukų savininkas ir nuo 1996 m. balandžio 23 d. pretenzijų daugiau nereiškė. Ieškovo pateiktas 1996 m. liepos 10 d. atsakymas Nr. 24300-340 iš Danijos patvirtina tik tai, kad ieškovas su kitu asmeniu 1995 metais buvo kelis kartus Danijoje ir išvežė iš ten kailiukus, įsigytus ne Kopenhagos kailių centre, bet kitoje įmonėje, todėl šis įrodymas nepatvirtina ieškovo nuosavybės teisių į ginčo kailiukus. Ieškovas pateikė dokumentus, kad buvo įmonės Camino Finance LLC vienintelis akcininkas ir direktorius. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nurodyta įmonė 1996 m. sausio 6 d. panaikinta, todėl pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ginčo kailiukus įgijo ši įmonė, o ieškovas turi teisę savo vardu reikalauti atlyginti jų vertę. Pagal 1964 m. CK 512 straipsnio 1 ir 3 dalis be pagrindo įgytą turtą ar jo vertę turi teisę išreikalauti tik pats turto savininkas. Valdytojo, kuris nėra turto savininkas, teisės ginamos tuo atveju, jei jis turtą valdė pagal įstatymus ar sutartį (CK 148 straipsnis). Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad jis yra sulaikyto turto valdytojas pagal įstatymą ar sutartį.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2005 m. lapkričio 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo sprendimo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog jis buvo ginčo turto savininkas ar valdė šį turtą pagal įstatymus ar sutartį ir turi teisę savo vardu reikalauti atlyginti turto vertę.

9Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo kasacinį skundą, 2006 m. gegužės 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 20 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikino ir priteisė ieškovui P. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės 590 056,05 Lt daiktinių įrodymų vertės ir 500 Lt teismo išlaidų, pinigus išieškant iš Valstybinės mokesčių inspekcijos; likusią ieškinio dalį ir ieškinį kitiems atsakovams atmetė.

10Konstatuota, kad, grąžinant be pagrindo įgytą turtą, šiuo atveju – greitai gendančių realizuotų daiktinių įrodymų vertę, skolininkas turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlygintos būtinos išlaidos turtui išlaikyti (CK 513 straipsnis). Ši teisė priklauso sąžiningam skolininkui. Turi būti įvertinta, ar valstybė turėjo pagrindą pradėti ir vykdyti tyrimą, kuriam užtikrinti reikėjo paimti iš asmens greitai gendančias prekes. Vien tas faktas, kad padaryti pažeidimai nebuvo kvalifikuoti kaip nusikaltimas, nėra pagrindas laikyti valstybę, kaip skolininkę, nesąžininga. Ieškovą išteisinančiu nuosprendžiu nustatyta, kad jis pateikė gabenamų prekių deklaraciją su neteisingais duomenimis apie prekės pavadinimą, kiekį ir vertę, siekdamas sumažinti mokesčius. Pagal teismo išteisinamąjį nuosprendį tai nėra suklastoto dokumento panaudojimas pagal BK 312 straipsnio 1 dalį, bet, vertinant šio veiksmo civilines teisines pasekmes, tai buvo pakankamas pagrindas valstybės institucijoms pradėti tyrimą ir paimti daiktinius įrodymus, o dėl jų vertės išreikalavimo valstybę pripažinti sąžiningu įgijėju ir pripažinti jai teisę į būtinųjų išlaidų atlyginimą pagal CK 513 straipsnio 2 dalį. Realizavimo išlaidos pripažįstamos būtinomis, nes greitai gendančių prekių, paimtų kaip daiktiniai įrodymai tyrimo metu, realizavimas yra reikalingas turtui išlaikyti nuo sugedimo, nes daiktai leidžiami į apyvartą (sunaudojami kaip žaliava, suvartojami kaip produktai ar kitaip) ir jų vertingos savybės panaudojamos, o ne prarandamos.

11Spręsta, kad ieškiniu prašoma 882 173 Lt suma mažinama būtinų realizacijos išlaidų suma iki 749 847,05 Lt. Realizacijos metu paimtos gabentos prekės buvo paleistos cirkuliuoti į apyvartą sumokėjus 158 791 Lt PVM. Kadangi daiktiniai įrodymai buvo gabenami į Lietuvą ir PVM įvežant į valstybę turėjo būti sumokėtas, tai PVM dydžio suma negali būti laikoma praturtėjimo dalimi. Tai yra valstybei pagal įstatymus skirtos lėšos, kurios turi būti sumokėtos įvežant prekes. Šia suma ieškinys sumažintas iki 590 056,05 Lt.

12III. Prašymo atnaujinti procesą teisiniai argumentai

13Pareiškėjas (ieškovas) P. J. 2008 m. vasario 19 d. pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui prašymą atnaujinti procesą, pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 26 d. nutartį, kuria jam iš atsakovo Lietuvos valstybės priteista 590 056,05 Lt ir papildomai priteisti 132 325,95 Lt. Prašymas grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (kai Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir Teismas) pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams (toliau – ir Konvencija), kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika).

14Nurodyta, kad, 1995 m. gruodžio 23 d. atliekant muitinėje kontrolinį patikrinimą, pareiškėjo gabentas audinių kailiukų krovinys buvo sulaikytas, iškelta baudžiamoji byla dėl kontrabandos. Kaip įrodymas joje paimti audinių kailiukai įkainoti 882 173 Lt. Jie realizuoti kaip greitai gendantys daiktai. Į valstybės biudžetą atėmus pardavimo išlaidas (132 325,95 Lt) pervesta 749 847,05 Lt. Klaipėdos apygardos teismo 1997 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo išteisintas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties. P. J. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš valstybės 882 173 Lt, kaip be pagrindo įgytą turtą.

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2006 m. gegužės 26 d. nutartimi išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka, panaikinusi žemesnės instancijos teismų priimtą sprendimą ir nutartį, priėmė naują sprendimą - ieškinį tenkino iš dalies: priteisė P. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės 590 056,05 Lt daiktinių įrodymų vertės, likusią ieškinio dalį atmetė.

16Europos Žmogaus Teisių Teismas, išnagrinėjęs bylą J. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 5457/03), 2008 m. sausio 8 d. sprendimu nustatė, kad buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnis (nuosavybės apsauga). Pareiškėjas motyvuoja prašymą atnaujinti procesą ir pakeisti įsiteisėjusį sprendimą nurodydamas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. sausio 8 d. sprendime padarytą išvadą, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis jam teko neproporcingai didelė našta. Šią išvadą Europos Žmogaus Teisių Teismas pagrindė argumentais, kad kailiukų paėmimas ir realizavimas buvo teisėtas nuosavybės atėmimas, tačiau pagal Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnį tokia patiriama žala neturi būti didesnė nei neišvengiama. Išteisinus pareiškėją, jis daugelį metų neturėjo galimybės naudotis savo nuosavybe, nes tik po ilgiau nei aštuonerių su puse metų Lietuvos teismai išsprendė aukcione gautų pajamų grąžinimo pareiškėjui klausimą, nepaisant to, kad byla nebuvo sudėtinga. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjos D. Jočienės atskirojoje nuomonėje nurodytą argumentą, kad turi būti nustatyta, ar bendros aukciono išlaidų sumos (132 325,95 Lt) atskaitymas iš pareiškėjui priteistos sumos laikytinas neproporcinga ir pernelyg didele našta, tenkančia tik pareiškėjui, bei kad šis faktorius turėtų paskatinti Valstybę peržiūrėti aukciono išlaidų paskirstymo klausimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad iš jo paimti kailiukai buvo perduoti tiesiogiai E. S. firmai „Verpstas“, o aukcionas apskritai nebuvo organizuotas.

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 14 d. nutartimi priėmė pareiškėjo Prano Jucio prašymą atnaujinti procesą, 2008 m. gegužės 30 d. nutartimi atnaujino procesą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 26 d. nutarties dalies, kuria atmestas P. J. ieškinio reikalavimas priteisti audinių kailiukų realizavimo išlaidas – 132 325,95 Lt.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Lietuvos Respublika, ratifikuodama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, pripažino Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisdikciją – užtikrinti, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, kuriuos Susitariančiosios Šalys prisiėmė pagal Konvenciją.

21Europos Žmogaus Teisių Teismo priimtas sprendimas sukelia teisines pasekmes – valstybė, kuri yra bylos šalis, privalo vykdyti Teismo sprendimą (Konvencijos 46 straipsnio 1 dalis), turinti res judicata galią, t. y. Teismo sprendimu nustatyto pažeidimo negalima ginčyti.

22Remiantis CPK 370 straipsnio 4 dalimi, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą. Toks procesinis teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad kasacinis teismas, atnaujinęs procesą CPK 366 straipsnio 1 punkte įtvirtintu pagrindu – „kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika“, turi įvertinti Europos Žmogaus Teisių Teismo konstatuotų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir (ar) jos papildomų protokolų pažeidimų pobūdį ir jų esmę bei pašalinti šiuos pažeidimus taip įvykdydamas teisingumą ir apgindamas pažeistas teises bei įstatymų saugomus interesus.

23Pirmiau nurodytų argumentų kontekste analizuodamas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. sausio 8 d. sprendime (byla J. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 5457/03) padarytas išvadas, kasacinis teismas konstatuoja, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje nustatytas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) pažeidimas iš esmės dėl to, jog pareiškėjas be pateisinamos priežasties daugelį metų neturėjo galimybės naudotis pajamomis, gautomis realizavus jam priklausančias prekes (kailiukus) aukcione (sprendimo 36-39 punktai). Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su kailiukų realizavimo išlaidomis ir dėl to priimtų nacionalinių teismų sprendimų teisėtumo Konvencijos prasme, nieko nenurodyta, nors aplinkybė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 26 d. nutartimi visiškai atmestas ieškovo reikalavimas priteisti audinių kailiukų realizavimo išlaidas, Teismui buvo žinoma (sprendimo 24 punktas). Tai, kad audinių kailiukų realizavimo išlaidų sumos atskaitymas iš pareiškėjui priteistinos sumos laikytinas neproporcinga ir pernelyg didele našta, tenkančia tik pareiškėjui, Teismo sprendime nenurodyta. Dėl to kasacinis teismas daro išvadą, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 26 d. nutarties dalies, kuria visiškai atmestas ieškovo reikalavimas priteisti audinių kailiukų realizavimo išlaidas – 132 325,95 Lt., Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu prieštaravimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams nekonstatuotas, todėl jos keisti nėra teisinių pagrindų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 370 straipsnio 4 dalis).

24Reikalaudamas su kailiukų realizavimu aukcione susijusių išlaidų pareiškėjas atkreipė dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjos D. Jočienės iš dalies sutampančioje nuomonėje nurodytą argumentą, kad aukciono išlaidų sumos atskaitymas iš pareiškėjui priteistinos sumos laikytinas neproporcinga ir pernelyg didele našta, tenkančia tik pareiškėjui, bei kad tai turėtų paskatinti Valstybę peržiūrėti aukciono išlaidų paskirstymo klausimą.

25Vertinant šį pareiškėjo argumentą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskiroji teisėjo nuomonė ir joje esanti informacija reiškia tik konkretaus teisėjo poziciją ir negali būti teisiniu pagrindu reikalavimams grįsti. Tiesa, atskiroji teisėjo nuomonė gali būti papildomas informacijos šaltinis dėl byloje kilusių diskusijų atitinkamais klausimais, tačiau privalomąją reikšmę turi tik Teismo sprendimas. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo reikalavimas dėl pakartotinio bylos nagrinėjimo, remiantis atskirąja Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjos nuomone, atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

26Dėl šių argumentų prašymas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 26 d. nutarties dalies, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti audinių kailiukų realizavimo išlaidas – 132 325,95 Lt, panaikinimo ir 132 325,95 Lt priteisimo atmetamas. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašė pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 26 d. nutartį, kuria jam iš atsakovo Lietuvos valstybės priteista 590 056,05 Lt ir papildomai priteisti 132 325,95 Lt. Tačiau toks prašymas reiškia ne procesinio sprendimo pakeitimą, o priešingo sprendimo priėmimą dėl vieno iš pateiktų reikalavimų, todėl kasacinis teismas atmesdamas prašymą jį formuluoja taip, kaip jis suvokiamas iš prašymo turinio (faktinių bei teisinių argumentų).

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 362 straipsnio 1 dalimi, 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28P. J. prašymą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 26 d. nutarties dalies, kuria atmestas reikalavimas priteisti audinių kailiukų realizavimo išlaidas – 132 325,95 Lt, panaikinimo ir 132 325,95 Lt priteisimo atmesti.

29Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.