Byla 3K-3-321-687/2016
Dėl tėvystės nuginčijimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui G. S., duodančiai išvadą byloje institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui V. P. dėl tėvystės nuginčijimo ir atsakovo V. P. priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui G. S., duodančiai išvadą byloje institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių tėvystės nuginčijimą ir nustatymą, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė prašė teismo pripažinti, kad jos dukters N. P., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime įrašas, jog atsakovas V. P. yra N. P. tėvas, o ji yra jo duktė, yra neteisingas; pripažinti N. P. tėvu G. S. Ieškovė nurodė, kad jos dukters tėvas yra ne atsakovas V. P., o G. S.
  3. Atsakovas V. P. 2014 m. spalio 29 d. priešieškiniu prašė teismo pripažinti, kad jis nėra N. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, ir panaikinti įrašą apie tėvą vaiko gimimo akto įraše Nr. 1121, išduotame 2004 m. balandžio 29 d.
  4. Atsakovas nurodė, kad tik gavęs patikslintą ieškinį jis sužinojo, kad nėra mergaitės tėvas. Atsakovas atliko DNR tyrimą, ir su 100 procentų tikimybe buvo nustatyta, kad jis nėra biologinis mergaitės tėvas.
  5. Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi į atskirą bylą išskirtas ieškovės R. M. ieškinio atsakovui G. S. reikalavimas dėl tėvystės nustatymo; kiti dalyvaujantys byloje asmenys – duodanti išvadą byloje institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (civilinės bylos Nr. 2-2161-955/2015).

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad nepilnametė N. P. gimė (duomenys neskelbtini), jos gimimo liudijime bei gimimo įraše Nr. 1121 nurodyta, kad jos tėvai yra atsakovas V. P. ir ieškovė R. M.. Santuoka tarp šalių nesudaryta. 2004 m. balandžio 29 d. V. P. ir R. M. pareiškimas Kauno miesto 5-ajam notarų biurui patvirtina, kad atsakovas V. P. pripažino, jog yra N. P. tėvas, ir suteikė jai savo pavardę, o ieškovė R. M. tam neprieštaravo.
  3. Teismas nustatė, kad 2014 m. rugpjūčio 10 d. atlikus teisiškai neįpareigojantį genetinį tyrimą ir ištyrus atsakovo V. P. ir mergaitės DNR mėginius, su 100 proc. tikimybe nustatyta, jog atsakovas V. P. nėra biologinis mergaitės tėvas. Atsakovo V. P. tėvystei patvirtinti ar paneigti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi paskirta DNR ekspertizė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2015 m. balandžio 23 d. atliktos DNR ekspertizės akto Nr. ES 144/15 (01) išvadoje nurodyta, kad atsakovas V. P. nėra vaiko N. P. tėvas.
  4. Teismas nustatė, kad atsakovas V. P. ieškovės patikslintą ieškinį gavo 2014 m. rugpjūčio 26 d., o iš atsakovo užsakymu atlikto DNR testo matyti, jog apie tai, kad nėra mergaitės tėvas, jis sužinojo 2014 m. rugpjūčio 10 d. Kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovui anksčiau buvo žinoma apie tai, jog jis nėra mergaitės biologinis tėvas, nėra. Teismas sprendė, kad atsakovas V. P. nepraleido ieškinio senaties termino tėvystei nuginčyti.
  5. Teismas nurodė, kad tėvystė gali būti suprantama kaip biologinė ir kaip socialinė kategorija. Nagrinėjamoje byloje būtina identifikuoti, ar biologinės kilmės tiesos paieškos atitinka geriausius vaiko interesus, kuriais turi būti vadovaujamasi imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų. Nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti, kokie yra atsakovo V. P. ir vaiko santykiai, ar vaikas pripažįsta, jog atsakovas V. P. yra jo tėvas, įvertinti laikotarpį, kurį vaikas laikė atsakovą savo tėvu, ar vaikas pažįsta galimą savo biologinį tėvą, kokie vaiko santykiai su galimu biologiniu tėvu, galimo biologinio tėvo požiūrį į vaiką ir tolesnių santykių perspektyvą.
  6. Teismas iš byloje esančių duomenų, duotų paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatė, kad, nors šalys kartu negyveno, tačiau nuo pat mergaitės gimimo atsakovas V. P. vykdė visas tėvo pareigas. Teismo vertinimu, galimai atsakovo ir mergaitės bendravimas pastaruoju metu buvo retesnis, tačiau nė viena šalis neįrodė, jog santykiai tarp tėvo ir mergaitės visiškai nutrūkę. Šią išvadą patvirtina ir atsakovo priešieškinyje nurodytos aplinkybės, jog atsakovas rūpinosi mergaitės pasiruošimu 2014 m. mokslo metams, pirko jai būtinas priemones. Teismo nuomone, bylos dėl tėvystės nuginčijimo iškėlimas tėvo ir dukters santykiams įtakos turėjo, tačiau iš šalių duotų paaiškinimų ir mergaitės apklausos matyti, jog tėvo ir dukters santykiai nėra nutrūkę, mergaitės atsiminimai apie bendravimą su atsakovu, noras, nors yra ir kitas tėtis, retkarčiais bendrauti su atsakovu rodo mergaitės emocinį prieraišumą atsakovui. Atsakovas tiek duodamas paaiškinimus teisme, tiek bendraudamas su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais nurodė, jog su mergaite bendrauja ir ją myli kaip dukterį. Žinoma, atsakovo ir mergaitės jausmai vienas kitam šiuo metu yra prieštaringi, nes atsakovas žino, kad ieškovė yra pasakiusi dukteriai, jog atsakovas nėra jos tėvas. Tačiau atsakovas nurodė, kad jeigu mergaitė pageidaus, jis ir ateityje palaikys artimus ryšius su ja, neprieštaraus, kad mergaitė ir toliau lankytųsi jo šeimoje. Pažymėtina, kad mergaitė trečiojo asmens G. S., ieškovės įvardijamo kaip mergaitės biologinio tėvo, nėra mačiusi, niekada su juo nebendravo. G. S. savo tėvystę neigia, paaiškino, kad, net teismui priėmus palankų ieškovei sprendimą, nekurs jokių santykių su mergaite. Tai rodo, kad ieškinio ir priešieškinio tenkinimas padarytų ypač didelę žalą mergaitei, nes ji prarastų socialinį tėvą ir neturėtų galimybės sukurti santykių su spėjamu biologiniu tėvu.
  7. Teismas nurodė, kad atsakovas, pasirašydamas pareiškimą ir įregistruodamas N. P. tėvystę 2004 m. balandžio 29 d., ją dukteria pripažino geranoriškai, laisva valia. Iki patikslinto ieškinio gavimo, t. y. iki 2014 m. rugpjūčio 26 d., jis buvo įsitikinęs, kad mergaitė yra jo duktė, ir visą laiką nuo pat jos gimimo ją augino kaip dukterį, vykdė tėvo valdžią jos atžvilgiu. Mergaitė savo biologinio tėvo nepažįsta, ji kaip savo tėvą pažino ir pripažino tik atsakovą. Kaip jau minėta, tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą. Teismo nuomone, tarp vaiko ir atsakovo per 10 metų susiformavo artimi, šilti, glaudūs tėvo ir dukters tarpusavio santykiai. Nors atsakovas ir ieškovė kartu negyveno, tačiau atsakovas ir ieškovė vaiką augino, juo rūpinosi kartu nuo gimimo. Teismas nustatė, kad pati mergaitė žino apie tai, jog atsakovas nėra jos biologinis tėvas, tačiau norėtų su juo bendrauti, mergaitė prisimena gražias akimirkas, praleistas kartu su atsakovu, todėl galimai laiko atsakovą artimesniu ir brangesniu žmogumi nei biologinis tėvas, kurio įvaizdis yra suformuotas tik iliuzijomis, o atsakovas nežada nutraukti ryšių su dukteria. Teismo vertinimu, byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą. Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryšys atsiranda ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės. Šiuo atveju, kai galimas biologinis tėvas aiškiai ir nedviprasmiškai užtikrino, kad bet kokiu atveju santykių su vaiku nekurs, o atsakovui, kaip tėvui, bendravus su vaiku tokį ilgą laiką, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko prisirišimas, jausmai. Teismas sprendė, kad vaiko socialinis ryšys su atsakovu nėra nutrūkęs, vaikas nori bendrauti su atsakovu, jam tai yra svarbu, todėl nagrinėjamu atveju tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus.
  8. Teismo nuomone, ieškovė tinkamai neatstovavo savo vaiko interesams, nes, žinodama, kad atsakovas V. P. nėra jos dukters biologinis tėvas, sutiko, kad jis prisiimtų ir vykdytų tėvo pareigas, leido susiformuoti savo dukters ir V. P. artimiems tėvo ir dukters santykiams ir galimai tik iš materialinių paskatų po 10 metų kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Teismo vertinimu, ieškovė neužtikrino ne tik vaiko teisės augti turint biologinį tėvą, vykdantį tėvo pareigas, tačiau tokiais veiksmais sukėlė dvasinę ir emocinę sumaištį savo dukters ir atsakovo gyvenime, kuri ateityje galimai turės nepataisomų pasekmių ne tik tėvo ir dukters santykiams, bet ir kiekvieno jų, ypač vaiko, kurio asmenybė dar tik formuojasi, asmeniniam gyvenimui. Šalių paaiškinimai ir mergaitės apklausa patvirtino, kad ieškovės nurodytas socialinis ryšys nei iš vaiko, nei iš atsakovo pusės nėra galutinai nutrūkęs, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų nuomone, tik dėl motinos įtakos vaikui yra sudaryta nuomonė, jog gyvenimas su kitu tėvu gali būti geresnis. Atsakovas teigė, kad nenutrauks su dukteria ryšių, todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, kurį jis pažįsta ir pripažįsta, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus, vaikas liktų be tėvo arba geriausiu atveju tik su nominaliu tėvu, t. y. tik su įrašu gimimo akto įraše apie biologinį tėvą, nes, kaip jau minėta, ieškovės įvardijamas galimas biologinis mergaitės tėvas nežada kurti santykių su vaiku. Atsakovo apsisprendimas ir toliau bendrauti su mergaite, ja rūpintis, leisti lankytis jo šeimoje, teismo vertinimu, rodo, jog nagrinėjamos bylos kontekste vaiko interesus labiau atitiktų esamos situacijos, kai vaiko tėvu laikomas atsakovas V. P., išsaugojimas.
  9. Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendė, kad išimtinai vaiko interesais ieškinys ir priešieškinis atmestini.
  10. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės R. M. ir atsakovo V. P. apeliacinius skundus, 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.
  11. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, išskirdamas ieškovės reikalavimus ir vėliau atsisakydamas bylas sujungti, proceso teisės normų nepažeidė. Teisę išskirti ar sujungti bylas teismui suteikia įstatymas, tačiau tai yra teismo diskrecijos teisė. Teismas turi teisę vertinti, ar tikslinga bylas nagrinėti kartu, ar išskirti atskirus reikalavimus į atskiras bylas. Byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė tokiais atvejais teismui nėra privaloma ir ji gali skirtis nuo teismo nuomonės (vertinimo).
  12. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu atsakovas V. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, grąžinti 27 Eur permokėto žyminio mokesčio, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismai pažeidė teismo pareigą būti aktyviam. Ginčas pirmiausia susijęs ne su atsakovo siekiu nuginčyti tėvystės faktą, o su mažamečio vaiko teise žinoti savo kilmę. Tai, kad vaiko motina neužtikrino vaiko teisės augti turint biologinį tėvą, vykdantį tėvo pareigas, 10 metų neveikė vaiko interesais, rodo netinkamą motinos elgesį, tačiau neatleidžia teismo nuo pareigos ginti pažeistą vaiko teisę. Teismas privalėjo veikti nepilnamečio vaiko interesais ir siekti nustatyti vaiko kilmę, apginti jo prigimtinę teisę žinoti savo biologinį tėvą, juo labiau kad ieškovė buvo nurodžiusi ir konkretų galimą vaiko tėvą – trečiąjį asmenį. Teismai šios pareigos nevykdė, nesiekė apginti mažamečio vaiko interesų, tačiau išimtinai atstovavo vienos proceso šalies – trečiojo asmens – interesams.
    2. Pirmosios instancijos teismas, 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi nuspręsdamas ieškovės reikalavimus nuginčyti tėvystę ir nustatyti tėvystę išskirti ir nagrinėti atskirai, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl tokių reikalavimų nagrinėjimo vienoje byloje. Ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

      10

    3. Teismo padarytos išvados dėl vaiko ir atsakovo ryšio prieštarauja faktiniams bylos duomenims. Atsakovas neneigia, kad, gavęs ieškovės ieškinį, 2014 m. rugsėjo 17 d. atsiliepime nurodė, jog jis bendrauja su vaiku ir ketina šį ryšį išlaikyti ateityje, tačiau netrukus situacija pasikeitė. Atsakovas V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nuo 2014 m. spalio mėnesio, t. y. po to, kai gavo DNR tyrimo atsakymą, su vaiku nebendrauja, mergaitė pati nerodo iniciatyvos bendrauti, o ir jis nebežino, kaip turėtų elgtis su svetimu vaiku. Be to, jis jaučia pyktį, kad buvo apgaudinėjamas, kad jam buvo meluojama ir kad tai žinojo ir pati mergaitė, tačiau taip pat jam melavo. Nuo 2014 m. spalio mėnesio atsakovas nebendrauja su mergaite, nesveikina jos jokių švenčių proga, nesidomi jos gyvenimu. Taigi, priešingai nei nurodyta teismo sprendime, atsakovas nėra apsisprendęs toliau bendrauti su mergaite, jo ir vaiko ryšys visiškai nutrūkęs, šią aplinkybę atsakovas nurodė ir apeliaciniame skunde, tačiau ji nebuvo apeliacinės instancijos teismo įvertinta. Atsakovo nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ieškovė ir mergaitė. Teismo posėdžio metu apklausta mergaitė aiškiai išsakė poziciją, kad ji su atsakovu bendrauti nepageidauja ir su juo nebendrauja, kad atsakovas jos nepasveikino su gimtadieniu, kad norėtų, jog jos tėvu būtų trečiasis asmuo G. S.; nurodė, kad atsakovo nepasigenda, nejaučia jam jokio ryšio, ir tik atsakydama į teismo klausimą, ar nenorėtų su atsakovu susitikti, mergaitė pasakė, kad turėdama tėtį (trečiąjį asmenį) retkarčiais norėtų susitikti su atsakovu. Šie šalių ir vaiko paaiškinimai teismų neįvertinti, nurodant tik atsakovo 2014 m. rugsėjo 17 d. atsiliepime išvardytas aplinkybes, kurios, kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu po DNR tyrimo atlikimo iš esmės pasikeitė. Tiek ieškovė, tiek atsakovas teisme duodami paaiškinimus nurodė, kad mergaitė ir atsakovas visiškai nebendrauja nuo 2014 m. spalio mėnesio (kai sužinojo DNR tyrimo rezultatus). Byloje jokių duomenų, paneigiančių šias šalių nurodytas aplinkybes, nėra, priešingai, šias ieškovės ir atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtino ir byloje apklausta mergaitė, todėl neaišku, kokiais įrodymais remdamiesi teismai padarė išvadą, kad atsakovo ir mergaitės bendravimas nebuvo nutrūkęs. Šios aplinkybės buvo nurodytos atsakovo apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisakė, apsiribojo atkartodamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir cituodamas to paties atsakovo 2014 m. rugsėjo 17 d. atsiliepimą.
    4. Teismas netinkamai nustatė DNR tyrimo atlikimo datą. Atsakovas už DNR tyrimą sumokėjo 2014 m. rugsėjo 24 d., t. y. tą dieną, kai pateikė mėginius tyrimui (įrodymai pateikti), o pats tyrimas buvo atliktas 2014-10-08, o ne, kaip nurodoma teismų sprendimuose ir nutartyje, 2014-08-10. Teismas rėmėsi dokumento vertime nurodyta tyrimo atlikimo data, kuri yra nurodyta klaidingai, nes atliekant vertimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad rašytinėje anglų kalboje datos rašomos ir kitaip, t. y. pirmiau rašomas mėnuo, po to diena ir metai. Nors apeliaciniame skunde buvo prašoma vadovautis dokumento originale nurodyta data, įvertinant rašytinėje anglų kalboje naudojamą datos rašymo būdą, apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisakė ir pakartojo tą pačią klaidą.
    5. Tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą. Tais atvejais, kai nei vaiko tėvu įvardijamas asmuo, nei vaikas nesiekia išsaugoti esamos padėties, egzistuojanti socialinė, teisinė tėvystė, kurią taip akcentavo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, neatitinkanti biologinės tikrovės, negali būti paliekama patiems santykio dalyviams (teisiniam tėvui ir vaikui) to nenorint (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Teismai, nagrinėję šį ginčą, nesiekė užtikrinti vaiko teisės žinoti savo kilmę ir biologinį tėvą, nesiekė apginti jo interesų, nes neatsižvelgė į vaiko norą (pažinti biologinį tėvą) ir faktinę padėtį – kad vaiko ir atsakovo ryšiai yra galutinai nutrūkę ir nė vienas nesiekia jų atnaujinti. Šioje ir civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013 nustatytos aplinkybės yra tapačios ar labai panašios, todėl teismai nepagrįstai šiuo precedentu nesivadovavo. Teismai savo sprendimus grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010, nors nagrinėjamos ir civilinės bylos Nr. 3K-3-304/2010 aplinkybės yra iš esmės skirtingos ir nurodyta byla negali būti tinkamu precedentu sprendžiant šį ginčą.
  2. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo ieškovė R. M. prisidėjo prie atsakovo V. P. kasacinio skundo.
  3. Trečiasis asmuo G. S. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Teismai, ypač pirmosios instancijos teismas (bylą nagrinėjo itin išsamiai, įvyko 4 teismo posėdžiai, kurių dalis tesėsi net visą dieną), byloje buvo labai aktyvūs. Pats kasatorius nenurodo, kokių procesinių veiksmų teismai neatliko dėl savo tariamo neaktyvumo.
    2. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovės reikalavimus nagrinėti atskirose bylose, nes to reikalavo ieškovės elgesys bei vaiko interesai: mergaitė proceso metu patyrė didelį emocinį šoką; ieškovė nuolatos siekė neteisėtai paveikti vaiką ir pakeisti jo prisiminimus bei požiūrį; ieškovė neleido vaiko teisių apsaugos specialistei susitikti su mergaite, sužinoti jos nuomonę, įvertinti emocinę būseną.
    3. Kasatorius kelia fakto klausimą, kuris negali būti kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kita vertus, įrodymai buvo ištirti visapusiškai ir objektyviai, jų buvo pakankamai, todėl teismai padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, be kita ko, kad socialinis ryšys tarp vaiko ir kasatoriaus nėra nutrūkęs.
    4. Šiuolaikinėje šeimos teisėje tėvystė grindžiama socialinės tėvystės samprata, todėl teismai šioje byloje pagrįstai būtent ir vertino socialinį ryšį tarp kasatoriaus ir vaiko. Nustatę, kad ryšys nenutrūkęs, teismai pagrįstai sprendė, jog tėvystės nuginčyti negalima. Be to, kasatoriaus tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko teises, įtvirtintas fundamentalią reikšmę turinčiuose tarptautiniuose dokumentuose, o tai papildomai neleidžia nuginčyti tėvystės.
    5. Teismai pagrįstai nesivadovavo kasatoriaus nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013 (nesutampa bylos aplinkybės), o vadovavosi, be kita ko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010 (sutampa bylos aplinkybės).
    6. Kasatorius pats laisva valia pripažino vaiko tėvystę, beveik 12 metų vaiką auklėjo, teikė jam išlaikymą ir taip sukūrė bei užtikrino vaikui teisę augti normalioje šeimoje, t. y. turint abu tėvus. Kasatorius turi visas galimybes toliau užtikrinti šią vaiko teisę, todėl tai neleidžia nuginčyti jo tėvystės (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8, 9, 10, 19 straipsniai). Kasatoriaus tėvystės nuginčijimo atveju vaikas liktų be tėvo. Tai sukeltų ilgalaikių neigiamų pasekmių vaikui.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

13Dėl prašymo skirti išplėstinę teisėjų kolegiją

  1. Kasatorius pateikė prašymą, kad byla būtų perduota nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai. Pagal CPK 357 straipsnio 1 dalį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ar teisėjų kolegija nutartimi bylą gali perduoti nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba Civilinių bylų skyriaus plenarinei sesijai, jeigu kasacinėje byloje yra iškilęs sudėtingas teisės aiškinimo ar taikymo klausimas. Taigi pagal bendrąją taisyklę kasacinę bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegija, o išplėstinė septynių teisėjų kolegija tik išimtiniais atvejais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nėra iškilusio sudėtingo teisės aiškinimo ar taikymo klausimo, nėra poreikio perduoti bylą nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai, todėl nurodytas prašymas netenkintinas (CPK 357 straipsnio 1 dalis).

14Dėl teisės normų, reglamentuojančių tėvystės nuginčijimą ir nustatymą, aiškinimo ir taikymo

  1. Kasaciniame skunde kasatorius (siekiantis nuginčyti paties pripažintą vaiko tėvystę) teigia, kad bylą nagrinėję teismai nesiekė užtikrinti vaiko teisės žinoti savo kilmę ir biologinį tėvą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), nesiekė apginti jo interesų, nes neatsižvelgė į vaiko norą pažinti biologinį tėvą ir į faktinę padėtį – kad vaiko ir kasatoriaus ryšiai yra nutrūkę ir nė vienas nesiekia jų atnaujinti (nėra prielaidų taikyti ir (ar) įgyvendinti socialinę tėvystę).
  2. Nagrinėjamoje byloje Konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus gyvenimo gerbimą) aspektu susidūrė kelios svarbios – vaiko, tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens ir spėjamo biologinio tėvo – teisių ir interesų grupės, tarp kurių būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą. Šio pobūdžio bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) taiko tokią teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimo pagrįstumo įvertinimo schemą: teisės į privataus gyvenimo (plati sąvoka, apimanti taip pat ir tapatybės klausimus) gerbimą suvaržymas turi būti atliktas „pagal įstatymą“, jis turi turėti teisėtą tikslą (pvz., užtikrinti teisinį tikrumą / apibrėžtumą, šeiminių santykių saugumą ar pan.), ribojimas taip pat turi būti „būtinas demokratinėje visuomenėje“ – reikia pateikti svarbias ir pakankamas priežastis / motyvus suvaržymui pagrįsti (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 28609/08), par. 61–68, kuriuo konstatuota, kad Konvencijos požiūriu pagrįstai pareiškėjas neturėjo galimybės nuginčyti paties pripažintą vaiko tėvystę (pareiškėjui aiškiai žinant, kad jis gali būti ne tėvas), vėliau moksliniams įrodymams patvirtinus, kad jis nėra vaiko tėvas, ir nesant aiškios galimybės nustatyti biologinį tėvą).
  3. EŽTT yra pabrėžęs, kad šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę; vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 28609/08), par. 65).
  4. Sprendžiant apie vaiko interesą žinoti savo kilmę, paminėtina, kad EŽTT sprendimu ypač sureikšmino vaiko teisę žinoti tiesą apie savo šaknis (kas gali būti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę), netgi šiam to nepageidaujant (žr. EŽTT 2016 m. sausio 14 d. sprendimą byloje Mandet prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 30955/12).
  5. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas. Jeigu vaikas gimė santuokoje, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 1 dalis), jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai, vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 straipsnio 1 dalis). Asmuo, įrašytas vaiko tėvu, paneigdamas savo ir vaiko kraujo ryšio faktą, nutraukia teisinį santykį su vaiku.
  6. Atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, yra nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
  7. Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą.
  8. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai konstatavo, kad kasatoriui (atsakovui) apie tai, kad jis nėra vaiko tėvas tapo žinoma jam įteikus vaiko motinos ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo kitam asmeniui, todėl sprendė, kad kasatorius nėra praleidęs termino tėvystei ginčyti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad kasatorius iki ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo gavimo jokių abejonių dėl vaiko tėvystės neturėjo: ieškovė jam pranešė apie nėštumą, tvirtino, kad tai jo vaikas, ir kadangi jie tuo metu artimai bendravo, neturėdamas abejonių dėl tėvystės, kasatorius šį vaiką iš karto po jo gimimo įregistravo kaip savo ir juo rūpinosi.
  9. Laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad informacijos slėpimas ar manipuliavimas vaikui svarbia informacija visų pirma pažeidžia vaiko interesus, nes tėvyste grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, bet ir įstatymo nereglamentuojami asmeninio pobūdžio psichologiniai, socialiniai vaiko ir tėvo santykiai. Sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad vaiko motina neužtikrino vaiko teisės žinoti savo kilmę ir neveikė vaiko interesais, tačiau tai neatleidžia teismo nuo pareigos ginti pažeistą vaiko teisę.
  10. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Visi su tėvystės nuginčijimu, nustatymu susiję klausimai turi būti sprendžiami įvertinus visus naujai kuriamo santykio aspektus iš vaiko perspektyvos.
  11. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė CPK 376 straipsnyje įtvirtintą teismo pareigą būti aktyviam sprendžiant dėl vaiko tėvystės; nagrinėjamas ginčas pirmiausia susijęs ne su kasatoriaus siekiu nuginčyti tėvystės faktą, o su vaiko teise žinoti savo kilmę. Teismas nepilnamečio vaiko interesais turėjo aiškintis aplinkybes ne tik dėl socialinės tėvystės, bet ir dėl tėvystės nustatymo. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus laiko pagrįstais.
  12. Pirmosios instancijos teismas, 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi nuspręsdamas ieškovės reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo išskirti ir nagrinėti atskirose bylose, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl tokių reikalavimų nagrinėjimo vienoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).
  13. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos aplinkybės, kad tarp dukters ir kasatoriaus susiformavo tvirti tėvo ir dukters santykiai, nepaneigia vaiko teisės sužinoti savo kilmę. Tokiu atveju ne visada paneigiama socialinės tėvystės, kuri akcentuojama teismų priimtuose sprendimuose bei trečiojo asmens atsiliepime į kasacinį skundą, reikšmė vaikui. Sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad esant įrodymui (ekspertizės išvadai), jog kasatorius nėra biologinis vaiko tėvas ir vaiko motina nurodo spėjamą vaiko tėvą, vaikas nori žinoti savo kilmę, teismas tokiu atveju turi spręsti tėvystės nuginčijimo ir nustatymo klausimus, atsižvelgdamas į vaiko interesus.
  14. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
  15. EŽTT yra nurodęs bendrąjį principą, kad tėvystės nustatymo bylose asmenys turi Konvencijos saugomą gyvybiškai svarbų interesą gauti informaciją, būtiną atskleidžiant tiesą apie svarbų jų asmens identiteto aspektą; privataus gyvenimo gerbimas reikalauja, kad kiekvienas galėtų nustatyti savo kaip atskiro žmogaus identiškumą apibūdinančius faktus – asmens teisė į tokią informaciją yra svarbi dėl šios informacijos poveikio asmenybės formavimuisi (žr., pvz., EŽTT 2002 m. vasario 7 d. sprendimą byloje Mikulić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 53176/99), par. 64); šiame kontekste svarbi asmens galimybė ne tik žinoti savo kilmę, bet ir galimybė ją teisiškai pripažinti (žr., pvz., EŽTT 2005 m. birželio 2 d. sprendimą byloje Znamenskaya prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 77785/01).
  16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visame šiame procese pagal Konvencijos 8 straipsnį (procesinis aspektas) labai svarbu, kad į procesą būtų pakankamai įtraukti jame dalyvaujantys asmenys ir kad būtų apginti geriausi vaiko interesai (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 28609/08), par. 72).
  17. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).
  18. Iš EŽTT jurisprudencijos pavyzdžių matyti, kad vaiko interesų pirmumas vyravo (neleista nuginčyti tėvystės) situacijose, kai pareiškėjai nesiėmė veiksmų laiku inicijuoti atitinkamą procesą, aiškiai žinodami arba turėdami pagrindo abejoti dėl savo tėvystės nuo pat vaiko gimimo, vaikams grėsė materialinio išlaikymo netekimas, nebuvo aiški galimybė nustatyti biologinį tėvą ir pan. (žr., pvz., EŽTT 1999 m. spalio 19 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Austriją (pareiškimo Nr. 34308/96); 2007 m. sausio 8 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Patrik K??KAL prieš Čekijos Respubliką (pareiškimo Nr. 39277/06); 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 28609/08); ir kt.). Tokios praktikos laikomasi ir kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).
  19. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Kasaciniame skunde teigiama, kad vaikas (kuriam yra 10 metų ir kuris turi būti išklausytas) nurodė, jog jo ir kasatoriaus (atsakovo) ryšys yra nutrūkęs; vaikas nori žinoti, kas yra jo tikrasis tėvas, ir nori jį pažinti. Kita vertus, kasaciniame skunde teigiama, kad kasatorius nežino, kaip esant tokiai situacijai elgtis su vaiku, todėl teismo išvada, kad kasatorius nėra galutinai apsisprendęs dėl tolesnio bendravimo su vaiku, nėra nepagrįsta.
  20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindas tiek tėvystei nustatyti, tiek jai nuginčyti yra moksliniai įrodymai. Tėvystei nustatyti pakanka vien šio įrodymo, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013; 2011 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011), o štai tėvystei, pripažintai pareiškimu, nuginčyti vien šio įrodymo nepakanka dėl CK 3.150 straipsnio 2 dalies ir CK 3.146 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016 ir šios nutarties 14–16 punktus).
  21. Taigi sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo vertinama, ar asmuo, kuris ginčija pareiškimu pripažintą tėvystę, žinojo ar turėjo pagrindo įtarti, kad nėra vaiko tėvas, ir pripažino tėvystę; grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kaip reikia suderinti susidūrusius interesus ir kokia teisinga šių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaiko interesus. Pirmosios instancijos teismui išskyrus į atskirą bylą ieškinį dėl tėvystės nustatymo, teismai nenustatinėjo tokio pobūdžio bylose svarbių aplinkybių, todėl teismų priimti sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.
  22. Remiantis tuo, kas nurodyta, spręstina, ar buvo pagrindas nustatyti kasatoriaus socialinę tėvystę, kai bylos faktinę situaciją nagrinėję teismai nusprendė, kad iki patikslinto ieškinio gavimo dienos kasatorius buvo įsitikinęs, jog mergaitė yra jo duktė (t. y. anksčiau nežinojo ir neturėjo pagrindo įtarti, kad gali būti ne tėvas), sužinojęs priešingą informaciją, ėmėsi su tuo susijusių nuginčijimo veiksmų, ir kai yra tam tikrų duomenų (jų pakankamumas, patikimumas – vertinimo dalykas) apie galimą konkretų biologinį vaiko tėvą, kai vaikas pageidauja sužinoti savo kilmę, kai tolesnės kasatoriaus bendravimo su vaiku, socialinės tėvystės perspektyvos nėra vienareikšmės (teismai nustatė, kad ir po ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo pateikimo bendravimas su vaiku vyko; kasatorius teigia, kad visgi bendravimą su vaiku yra nutraukęs po to, kai gavo DNR tyrimų atsakymą, nebesveikina mergaitės švenčių proga, nebesidomi jos gyvenimu). Konvencijos 8 straipsnio procesiniu aspektu spręstina dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo klausimų sprendimo vienoje byloje, nes, nustatant socialinės tėvystės faktą, itin svarbu išsiaiškinti, ar vaikas turi tikrąjį biologinį tėvą, ar įmanoma jį nustatyti, ir kt.
  23. Nagrinėjant ginčus dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo privalo dalyvauti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija (CK 3.153 straipsnis). Kilus tėvų ginčui nepilnamečio interesus turi saugoti ir ginti valstybė (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 4 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 59, 60 straipsniai). Institucijos uždavinys yra saugoti ir ginti vaiko interesus, imtis priemonių, kad būtų apsaugotos vaiko teisės, taip pat ir teisė žinoti savo tėvus (CK 3.147 straipsnio 2 dalis). Jei vaikui yra suėję dešimt metų, pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo civilinės metrikacijos įstaigoje gali būti priimamas tik tuo atveju, kai yra vaiko rašytinis sutikimas (CK 3.142 straipsnio 2 dalis).
  24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylose dėl tėvystės nustatymo kasacinis teismas yra nurodęs, jog DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo; kad nei CK, nei kiti teisės aktai neįtvirtina priverstinės spėjamo vaiko tėvo ekspertizės atlikimo galimybės. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė atsakovui atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertinti tokį atsisakymą kaip tėvystės įrodymą, tokiu atveju teismas turėtų vertinti atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių svarbą, kitų byloje esančių įrodymų objektyvumą ir patikimumą, jų įrodomąją reikšmę byloje reikalingiems faktams nustatyti ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011 ir kt.).
  25. Pagal EŽTT jurisprudenciją, kai tėvystė negali būti nustatyta DNR tyrimais (teisinėje sistemoje neįtvirtinta priemonių dėl priverstinio tyrimų atlikimo), asmens, siekiančio tėvystės nustatymo, interesai turi būti apsaugomi; procesinių priemonių priversti tariamą tėvą paklusti teismo nutarčiai (dėl DNR tyrimų atlikimo) stoka atitinka proporcingumo principą tik tada, kai yra nustatytos alternatyvios priemonės, leidžiančios nepriklausomai institucijai greitai išspręsti tėvystės nustatymo klausimą (žr., pvz., 2002 m. vasario 7 d. sprendimą byloje Mikulić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 53176/99), par. 64).
  26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išskirdamas į atskirą civilinę bylą ieškinį dėl tėvystės nustatymo, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl tokių reikalavimų nagrinėjimo vienoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010), nenustatinėjo tokio pobūdžio bylose svarbių aplinkybių, be kita ko, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą, todėl negalima įvertinti, kaip reiktų suderinti skirtingus interesus ir kokia teisinga jų pusiausvyra šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaiko interesus.
  27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias tėvystės nuginčijimą ir nustatymą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nenustatinėjo aplinkybių, būtinų nagrinėjamam ginčui išspręsti, todėl teismų sprendimai naikintini ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Kasacinis teismas patyrė 10,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. pažyma). Kadangi byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsniu,

Nutarė

17Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

18Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai