Byla e2A-1717-479/2017
Dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarė D. R

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Maškevičienės, Albinos Pupeikienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. (V. B.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. K. ir V. B. ieškinį atsakovui V. B. (V. B.) dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarė D. R.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai T. K. ir V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. B. dėl termino priimti palikimą atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Ieškovai nurodė, kad ( - ) mirė jų mama N. B. Ieškovai paaiškino, kad terminas mamos palikimui priimti pasibaigė 2016-07-03, tačiau per nustatytą terminu ieškovai dėl svarbių priežasčių palikimo nepriėmė. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė T. K. gyvena Latvijos Respublikoje, todėl 2016-07-01 elektroniniu paštu atsakovui, kuris yra ieškovų brolis, buvo išsiųsti palikimui priimti reikalingi dokumentai, kuriuos atsakovas turėjo pateikti notarei ir taip patvirtinti ieškovės valią priimti mamos palikimą. Ieškinyje nurodoma ir tai, kad ieškovas V. B. taip pat išreiškė savo valią priimti palikimą, tačiau dėl užimtumo darbe jis paprašė atsakovo jo vardu pateikti dokumentus notarei dėl mamos palikimo priėmimo. Ieškovai teigė, kad atsakovas suklaidino ieškovus apie tai, kad jų dokumentai yra pateikti notarui ir palikimo priėmimo procedūros yra vykdomos, nes 2016 metų vasario mėnesį paaiškėjo, kad ieškovų pareiškimai notarui dėl palikimo priėmimo nėra pateikti. Ieškovų teigimu, jų mamos palikimą priėmė atsakovas, jam buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į visą mirusios mamos palikimą. Ieškovai nurodė, kad terminą palikimui priimti jie praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas turi būti atnaujintas, o atsakovui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas turi būti pripažintas negaliojančiu. Dėl to ieškovai ieškiniu teismo prašė atnaujinti ieškovams terminą palikimui, atsiradusiam ( - ) mirus motinai N. B., priimti, pripažinti iš dalies negaliojančiu po N. B. mirties atsakovui 2016-07-18 Klaipėdos 13-ojo notaro biuro notarės D. R. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, pripažinti T. K., V. B. ir V. B. teisę paveldėti po 1/3 dalį po mamos N. B. mirties likusio turto, priteisti ieškovams iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas V. B. su ieškovų reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovai nebuvo įgalioję atsakovo jų vardu priimti mamos palikimą. Atsakovas teigė, kad ieškovams buvo žinoma apie tai, kad ieškovai patys privalo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, o ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl ieškovų suklaidinimo yra nepagrįstos. Kadangi ieškovai per įstatyme nustatytą terminą palikimo nepriėmė be svarbios priežasties, šis terminas negali būti atnaujintas. Atsakovas pažymėjo, kad jis vienas rūpinosi mamos laidotuvėmis, prižiūrėjo jos turtą, todėl termino palikimui priimti atnaujinimas pažeistų atsakovo teises.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-07-18 sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiu Klaipėdos 13-ojo notarų biuro notarės D. R. 2016-07-18 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. DR-3342, atnaujino ieškovams terminą palikimui priimti ir nustatė, kad palikimą po N. B. mirties nuo palikimo atsiradimo momento priėmė T. K., V. B. ir V. B. lygiomis dalimis, priteisė ieškovams iš atsakovo po 1 388 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovai buvo išreiškę savo valią priimti mamos palikimą, tačiau pasitikėdami atsakovu manė, kad jų valia buvo išreikšta tinkamai. Teismas įvertino palikimo atsiradimo momentu individualiai susiklosčiusią situaciją, šalių elgesį ir remdamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais, padarė išvadą, kad yra pagrindas ieškovams atnaujinti CK 5.50 straipsnyje nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui po mamos mirties priimti, nes šį terminą ieškovai praleido dėl svarbių priežasčių. Spręsdamas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovai nepraleido vienerių metu termino paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti. Teismas sprendė, jog ieškovai teisės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į jiems tenkančią palikimo dalį nėra įgyvendinę, todėl atnaujinus ieškovams įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą, yra teisinis pagrindas pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Klaipėdos 13-ojo notarų biuro notarės D. R. 2016-07-18 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. DR-3342, kuriuo patvirtinta, kad N. B. turtą paveldėjo tik atsakovas.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Apeliaciniu skundu atsakovas V. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai atnaujino ieškovams terminą palikimui priimti, nes šio termino praleidimo priežastys nebuvo svarbios, o termino praleidimą lėmė neapdairus ir nerūpestingas ieškovų elgesys. Apelianto teigimu, jis niekada nebuvo įsipareigojęs ieškovų vardu kreiptis į notarą ir sutvarkyti mirusios mamos paveldėjimo dokumentus, o su tuo susijusios teismo išvados yra pagrįstos tik bylos baigtimi suinteresuotų asmenų paaiškinimais.
    2. Teismui atnaujinus praleistą terminą palikimui priimti, buvo iš esmės pažeistos atsakovo teisės. Apelianto teigimu, priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neįvertino, kad nuo 1977 iki 1996 metų atsakovas gyveno kartu su mama ir išlaikė jai priklausiusį butą, apmokėjo jo remonto išlaidas, po mamos mirties prižiūrėjo paveldimą turtą, todėl įvertinę šias aplinkybes ieškovai sąmoningai nesikreipė dėl palikimo priėmimo.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai T. K. ir V. B. prašo atsakovo skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-18 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovai nurodė, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog ieškovai terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes tarp šalių buvo susitarimas, kad palikimo priėmimo veiksmus ieškovų vardu atliks atsakovas. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad apelianto nurodytos aplinkybės apie jo investuotas lėšas mamos butui įsigyti nėra įrodytos. Ieškovai neginčijo aplinkybės, kad atsakovas apmokėjo mamos laidojimo išlaidas ir neneigia savo pareigos atlyginti dalį šių išlaidų. Ieškovų teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atsakovo apeliacinis skundas turi būti atmestas.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

5Apeliacinis skundas atmetamas.

6

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
  3. Atsakovas skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai atnaujino ieškovams terminą palikimui priimti, nes šio termino praleidimo priežastys nebuvo svarbios, o termino praleidimą lėmė neapdairus ir nerūpestingas ieškovų elgesys. Apelianto teigimu, jis niekada nebuvo įsipareigojęs ieškovų vardu kreiptis į notarą ir sutvarkyti mirusios mamos paveldėjimo dokumentus, o su tuo susijusios teismo išvados yra pagrįstos tik bylos baigtimi suinteresuotų asmenų paaiškinimais. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.
  4. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalies nuostatas kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir kt.).
  5. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovų ir atsakovo mama N. B. mirė ( - ), įstatyme numatytas terminas jos palikimui priimti baigėsi 2016-07-03. Ieškovai ir atsakovas yra mirusiosios N. B. pirmos eilės įpėdiniai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas 2016-06-21 Klaipėdos miesto 13-ajam notarų biurui pateikė pareiškimą ir juo priėmė mirusiosios N. B. palikimą. 2016-07-18 atsakovui išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriame patvirtinta, kad N. B. turtą paveldėjo atsakovas. Notarė D. R. atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad atsakovas nenurodė jai jokių duomenų, susijusių su ieškovais. Ieškovai byloje įrodinėjo, kad jie taip pat buvo išreiškę savo valią priimti mirusios mamos palikimą ir šiuo tikslu tarėsi su atsakovu dėl jo tarpininkavimo pateikiant notarei reikalingus dokumentus palikimui priimti, tačiau pareiškimai dėl palikimo priėmimo notarei laiku nebuvo pateikti. Ieškovų teigimu, atsakovas juos suklaidino ir dokumentų notarei nepateikė, todėl šios aplinkybės turi būti pripažintos svarbiomis priežastimis, dėl kurių ieškovai praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti.
  6. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto nuostata, kad byloje nebuvo nustatyta, jog atsakovui būtų išduotas tinkamai patvirtintas įgaliojimas, kurio pagrindu atsakovas būtų turėjęs teisę ir pareigą ieškovų vardu pateikti notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Kartu teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad faktinis ginčo šalių elgesys sprendžiant palikimo priėmimo klausimą šiuo atveju reikšmingas nustatant, ar ieškovų nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys gali būti laikomos svarbiomis. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė T. K. yra Latvijos Respublikos pilietė ir Lietuvoje negyvena. Ieškovo V. B. darbo pobūdis yra susijęs su išvykimu į komandiruotes, todėl darbo dienomis ieškovas Klaipėdoje paprastai nebūna. Ieškovų teigimu, dėl šių priežasčių su atsakovu buvo susitarta, kad jis padės ieškovams atlikti palikimo priėmimo procedūras. Ieškovų nurodytas aplinkybes apie tokio pobūdžio šalių susitarimą pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino liudytojos N. B., L. A. Nors liudytojos yra susijusios su ieškovais, tačiau vien ši aplinkybė nepašalino teismo teisės remtis šių liudytojų parodymais priimant skundžiamą sprendimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovų ir liudytojais apklaustų asmenų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštarauja kitai byloje esančiai medžiagai. Be to, ieškovų nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra 2016-07-01 atsakovui siųstas elektroninis laiškas, kuriame buvo pridėti ieškovės gimimo, santuokos liudijimų, taip pat paso kopijos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantas neneigia aplinkybės, jog keletą kartų telefonu bendravo su ieškove dėl mamos palikimo. Taigi galima daryti išvadą, kad ieškovai byloje įrodė ieškinyje nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas jų reikalavimas dėl termino atnaujinimo (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nors ieškovai ir netinkamai įgyvendino savo teisę kreiptis į notarę dėl palikimo priėmimo, tačiau nepasibaigus įstatyme nustatytam palikimo priėmimo terminui ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdami įgyvendinti savo paveldėjimo teisę į N. B. palikimą. Dėl to nėra pagrindo ieškovų elgesio vertinti kaip nesąžiningo, nerūpestingo ar aplaidaus. Kolegija pažymi, kad vien tai, jog apeliaciniame skunde atsakovas kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, savaime nėra pakankamas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Išanalizavusi byloje esančią medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų vertinimu, kurių pagrindu teismas padarė išvadą, jog ieškovų nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys šiuo atveju gali būti pripažintos svarbiomis. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino ieškovams terminą palikimui priimti.
  7. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismui atnaujinus praleistą terminą palikimui priimti, buvo iš esmės pažeistos atsakovo teisės. Apelianto teigimu, priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neįvertino, kad nuo 1977 iki 1996 metų atsakovas gyveno kartu su mama ir išlaikė jai priklausiusį butą, apmokėjo jo remonto išlaidas, po mamos mirties prižiūrėjo paveldimą turtą, todėl įvertinę šias aplinkybes, ieškovai sąmoningai nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovai ir atsakovas yra mirusiosios N. B. pirmosios eilės įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje nustatyta, kad mirusioji N. B. testamento nepaliko, todėl jos turtas turi būti paveldimas pagal įstatymą (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies nuostatas mirusiojo turtą įpėdiniai paveldi lygiomis dalimis. Pažymėtina ir tai, kad įpėdinio teisė paveldėti mirusiojo turtą CK 5.11 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu yra siejama tik su įpėdinį ir palikėją siejančiu giminystės ryšiu. Dėl to apelianto nurodytos aplinkybės apie jo investuotas lėšas į mamai priklausiusį turtą, rūpinimąsi šiuo turtu bei mamos laidojimo išlaidų apmokėjimą nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos ir nepašalina ieškovų teisės paveldėti mirusios N. B. turto. Kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, jog ieškovai sąmoningai nesikreipė dėl palikimo priėmimo ir tuo siekė sudaryti sąlygas turtą paveldėti vienam atsakovui, nes tokių apelianto išvadų nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai (CPK 178 straipsnis). Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai patenkino ieškovų ieškinį.
  8. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
  9. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  10. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovams iš atsakovo priteisiama po 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

7Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

8Priteisti ieškovams T. K. ir V. B. iš atsakovo V. B. (V. B.) po 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Ryšiai