Byla N1-168-718/2018
Dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi išsigando nepažįstamo asmens

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Jurgitai Venckuvienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei, kaltinamajam A. B., jo gynėjai advokatei Galinai Korobliovai, kaltinamojo atstovei pagal įstatymą ir civilinio atsakovo atstovei Klaipėdos vaikų globos namų ( - ) atstovei B. K., nukentėjusiosioms A. M., I. S.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a.k. ( - ), gim. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), vaikų globos namai ( - ), mokosi ( - ), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje.

3Teismas

Nustatė

4Kaltinamasis A. B. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą: 2017 m. spalio 27 d. apie 19.00 val. Klaipėdos mieste, prie ( - ) namo, panaudojo fizinį smurtą prieš A. M., t.y. sugriebė už jos rankinės ir plėšė ją, tačiau nukentėjusiajai rankinės nepaleidus, jis smogė vieną kartą kumščiu jai į dešinį skruostą ir vėl plėšė rankinę, ko pasekoje pargriovė nukentėjusiąją ant žemės ir tuo jai sukėlė fizinį skausmą bei išplėšė iš rankos ir pagrobė rankinę 50 Eur vertės, kurioje buvo piniginė 25 Eur vertės, 20 Eur grynųjų pinigų, CD diskas 7 Eur vertės, kosmetikos dėtuvė 20 Eur vertės, kosmetika 100 Eur vertės, Klaipėdos miesto viešojo transporto elektroninis bilietas 70 Eur vertės, kvepalai 30 Eur vertės ir keturi raktai 20 Eur vertės. Tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė A. M. priklausančio turto už 342 Eur.

5Be to, jis, panaudodamas fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą: 2017-10-27 apie 21.20 val. Klaipėdos mieste, prie ( - ) namo pirmos laiptinės priėjęs prie I. S. kartu su ja ketino įeiti į minėtą laiptinę, tačiau nukentėjusiajai atsisakius jį įleisti, A. B. užpuolė ją iš nugaros apkabindamas ranka kaklą, papurškė į veidą ašarinių dujų ir ėmė plėšti nukentėjusiosios turėtą rankinę, tačiau nukentėjusiajai rankinės nepaleidus, jis dujų balionėlio apatine dalimi keturis kartus smogė nukentėjusiajai į galvą, tris kartus į veidą, vieną kartą į nugarą ir vieną kartą į kairį petį, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą bei toliau mėgino išplėšti rankinę, bet šūktelėjus nepažįstamam asmeniui, A. B. rankinę paleido ir iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą pasikėsino pagrobti I. S. priklausančio turto už 2126 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi išsigando nepažįstamo asmens.

6Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad 2017-10-27 parūkė marichuaną su draugu. Buvo apsvaigęs, norėjo valgyti, bet neturėjo pinigų. Nuėjo į ( - ) gatvę, pamatė moterį prie bankomato, nutarė ją apiplėšti. Sekė moterį, užpuolė ją ir atėmė jos rankinę. Porą kartų timtelėjo rankinę iš nukentėjusios rankų, bet iš pirmo karto nepavyko. Tada nukentėjusioji atsisuko. Pripažįsta, kad buvo agresyvus, trenkė nukentėjusiajai dešine ranka į skruostą vieną kartą. Moteris paleido rankinę. Galėjo būti, kad pargriovė ją ant žemės. Tada jam pavyko išplėšti rankinę iš jos rankų. Su rankine nubėgo už namo. Nubėgęs už 20 metrų viską išmetė, pasiliko tik pinigus. Neatsimena, kur numetė piniginę. Manė, kad moteris bus nusiėmusi pinigų, nes ji buvo prie bankomato. Piniginėje buvo Swedbank kortelė, apie 30 Eurų, diskas, kosmetikos dėtuvė ir kosmetika. Nubėgo iki p/c “Vaikų pasaulis”. Parduotuvėje “Grūstė” nusipirko maisto ir pavalgė.

7Dėl antro plėšimo parodė, kad tą vakarą jis vėl nuėjo prie ( - ) gatvės. Pamatė, kad moteris stovi prie laiptinės. Pasakė jai „kaimyne, gal galite įleisti“. Moteris atsisakė jį įleisti ir nuėjo nuo laiptinės kelis žingsnius, ir jis ją užpuolė. Papurškė ašarinių dujų, paskui trenkė su ašarinių dujų balionėliu į galvą, nugarą ir į petį. Apglėbė ją už kaklo iš nugaros ir papurškė dujų į veidą. Nukentėjusioji neatidavė savo rankinės. Purkšdamas sakė jai „še tau“. Pripažįsta, kad buvo agresyvus. Su balionėliu nukentėjusiajai trenkė kelis kartus. Galėjo būti ir keturis kartus. Nepavyko išplėšti rankinės, nes atėjo vyras su vaiku ir šaukė, ir jis išsigandęs pabėgo. Parūkęs marichuanos jautėsi stipriai apsvaigęs. Būdamas suimtas padarė išvadas, pasižada taip nebesielgti. Yra daugiau nusikaltimų padaręs, „Lidl“ parduotuvės apiplėšimą įvykdė, iš viso 6 apiplėšimus ir vagystes yra padaręs. Grįžo iš Kauno tardymo izoliatoriaus gruodžio 30 d., jį parsivežė auklėtojos. Pasižada lankyti mokyklą, mokytis, stengis kuo greičiau atiduoti pinigus nukentėjusiosioms. Per vasaros atostogas norėtų užsidirbti, galėtų eiti į vakarinę mokyklą. Sutinka su nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniais. Mama moka alimentus, ji atlieka bausmę už žmogžudytę, tėvas geria. Jis gyvenu vaikų namuose, šeimoje yra 11 vaikų. Bendrauja su sese ir jos vyru, gerai sutaria. Anksčiau lankė bokso užsiėmimus, žada lankyti lengvąją atletiką. 6 mėnesius gulėjo ligoninėje. Jam diagnozuotas audinių vėžys. 7-8 mėn. vartojo narkotikus, pasižada nebevartoti. Atsiprašo nukentėjusiųjų.

8Specialisto išvadoje Nr. G 1932/2017(03) nurodyta, kad I. S. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos galvos plaukuotosios dalies kairėje, kairės akies vokuose, viršutinės lūpos odoje, dešinėje plaštakoje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, kliniškai nustatytas akių paraudimas, kuris galėjo gautis kontaktuojant su cheminėmis medžiagomis. Sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t.1, b.l. 61-62 ).

9Kaltinamojo atstovė pagal įstatymą ir civilinio atsakovo atstovė Klaipėdos vaikų globos namų ( - ) atstovė B. K. parodė, kad kaltinamasis yra sunkus vaikas, į pastabas, drausminimus, nereaguoja, psichologinės pagalbos atsisako. Jam visos sąlygos yra sudarytos, jis viskuo yra aprūpintas. Turi pavalgyti, kuo apsirengti, turi savo kambarį. Galėtų užsiimti kokia turininga veikla. Bandoma jį įtraukti į įvairius renginius. Gruodžio 31 d. vaikų namuose buvo svečiai iš LCC, jis, kaltinamasis, pasirodė salėje, triukšmavo, agresyviai elgėsi, sakė „aš čia iš zonos parėjęs“. Jis visiems giriasi, kad grįžo iš tardymo izoliatoriaus. Sveikata dabar jo yra stabilizuota. Jis pats savo sveikatos nesaugo, vartoja alkoholį. Buvo vežtas į ligoninę, atsisakė išblaivinimo, šokinėjo per langus. Grįžus iš tardymo izoliatoriaus jo elgesys nepagerėjo, jis moko vaikus “blogų” dalykų. Lanko mokyklą, pamokas, čia viskas su juo gerai. Su broliu A. palaiko santykius. Apie 100 Eur jis turi savo asmeninių pinigų. Ligonių kasai vaikų globos namai atlygino žalą. Sutinka su nukentėjusiųjų pareikštais ieškiniais, bet norėtų, kad žala būtų priteista iš paties kaltinamojo.

10Nukentėjusioji A. M., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017-10-27 apie 19.00 val. ėjo nuo prekybos centro ( - ), prie ( - ), Klaipėdos mieste, kalbėdama telefonu, rankinę nešėsi nuleistoje dešinėje rankoje. Praeinant pro ( - ) namo dešinį šoną, pajuto kaip kažkas patraukė už rankinės, todėl atsisuko ir pamačiusi berniuką ėmė kalbėtis su juo. Klausė jo ką jis daro, prašė jo paleisti rankinę, tačiau jis į prašymus nekreipė dėmesio, nieko nesakė ir rankinės nepaleido. Rankinę jis į save traukė 4-5 kartus kuo stipriau, tačiau rankinės ji nepaleido, bet grubiai nuo berniuko nesigynė, nešaukė. Ji pati yra medikė ir jai atrodė, kad berniukas yra psichiškai nesveikas, todėl stengėsi su juo kalbėti gražiuoju, prašė, kad jis paleistų rankinę, nesitikėjo, kad jis gali smogti. Ji tikėjo, kad ateis kažkoks suaugęs asmuo, kuris tą berniuką prižiūri. Užpuolimo vieta buvo gerai apšviesta, todėl ji gerai įsidėmėjo berniuko veidą, ji matė, kad jis buvo piktas, agresyvus ir abejingas. Berniukas smogė kumščiu vieną kartą jai į dešinį skruostą, tačiau smūgis ją pasiekė nagais, po ko ji palūžo, nes suprato, kad tai rimta. Kai jis sudavė smūgį, tuo pačiu momentu stipriai patraukė rankinę, dėl ko ji nugriuvo ant žemės kniūpsčia ir tuomet išplėšęs rankinę berniukas nubėgo. Ji bėgo paskui berniuką ir šaukė: "gelbėkit, vagis bėga", berniukas bėgdamas pro ( - ) namą rankinę numetė, ji pasiėmė rankinę ir apžiūrėjusi aptiko, kad pavogta piniginė. Ji iškvietė policiją ir eidama link savo namo, pamatė kieme stovinčius du berniukus ir vieną suaugusį vyrą, kuriems pasakė, jog buvo apiplėšta ir paklausė, ar jie nieko nematė. Berniukai sakė, jog matė bėgantį A., kuris gyvena vaikų globos namuose, todėl ji su policininkais ir savo šeimos nariais paieškojusi piniginės ir jos neradusi, nuvyko į vaikų namus, kur iš nuotraukos ji atpažino ją užpuolusį berniuką. Pagrobtos rankinės vertė 50 eurų, joje buvo kosmetikos dėtuvė 20 eurų vertės, dėtuvėje buvo įvairios kosmetikos už 100 eurų, Klaipėdos viešojo transporto elektroninis bilietas 70 eurų vertės, kvepalai "Mystere" 30 eurų vertės ir keturių raktų ryšulys, kurių bendra vertė 20 eurų, pavogtos piniginė vertė 25 eurai, piniginėje buvo 20 eurų grynųjų pinigų, trys bankų kortelės, kurių vienos atstatymo vertė 5 eurai, visų bendra vertė 15 eurų, jos vardu išduota asmens tapatybės kortelė, kurios atstatymo vertė 8 eurai, ir CD diskas su nuotraukomis 7 eurų vertės, viso jos turto pagrobta už 75 eurus, pasikėsinta pagrobti už 290 eurų. Užpuolimo metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padaryta moralinė žala, kadangi ji labai išsigando, po užpuolimo sutriko jos miegas, atsirado problemų su širdimi, taip pat atsirado nesaugumo jausmas (t.1, b.l. 14-15, 18).

11Nukentėjusioji I. S., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017-10-27 apie 21.20 val. jai atėjus prie ( - ) namo, pirmos laiptinės, staiga iš tamsos išniro ir šalia jos atsistojo berniukas, kuris ją pavadino kaimyne ir sakė, kad ji jam atidarys laiptinės duris.Tačiau berniukas jai pasirodė nematytas ir į laiptinę, į tamsą su berniuku ji eiti nenorėjo, todėl nusprendė nueiti į netoliese esančią parduotuvę "Lidl", manydama, kad berniukas per tą laiką arba įeis į laiptinę arba nueis. Tačiau nuėjus nuo laiptinės 5-6 žingsnius, staiga tas pats berniukas pribėgo prie jos iš nugaros ir viena ranka apkabinęs per kaklą, sakydamas: "še tau", du kartus papurškė tiesiai į veidą pipirinių dujų, dėl ko ji pajuto didelį skausmą, jai degė veidas, akys ir gerklė. Papurškęs dujų berniukas jėga ėmė plėšti iš dešinės rankos rankinę, kurios ji nepaleido, todėl traukdamas rankinę, jis kitoje rankoje laikyto dujų balionėlio apatine dalimi tris kartus smogė jai į galvą, keturis kartus smogė į galvą, vieną kartą į nugarą ir vieną kartą į kairį petį. Ji nenugriuvo, nes įsirėmė į ten stovėjusį automobilį, kai berniukas jai sudavė keletą smūgių, ji iš visų jėgų garsiai ėmė klykti, o po to šaukti "gelbėkit", ji jau buvo beprarandanti sąmonę, jai ėmė darytis silpna, akyse ėmė mirguliuoti ir tuomet ji išgirdo kaip iš aplinkinių namų kažkas kažką šaukia, ir tuomet berniukas, paleidęs rankinę, pabėgo. Ji visa jėga stengėsi išlaikyti rankinę, kurioje buvo labai brangūs regėjimo akiniai, daryti Maskvoje pagal individualų užsakymą, jų vertė 2000 eurų, rankinės vertė 180 eurų, rankinė plėšimo metu sugadinta nebuvo, piniginės vertė 25 eurai, 30 eurų grynųjų pinigų, trys raktai ir laiptinės durų magnetukas, visų raktų bendra vertė 200 eurų, mobiliojo ryšio telefonas "Huawei" 120 eurų vertės, kosmetikos dėtuvė 4 eurų vertės, pudra 2 eurų vertės, neįgalumo pažymėjimas, elektroninis Klaipėdos viešojo transporto bilietas, kurių materialiai nevertina. Viso jos turto buvo pasikėsinta pavogti už 2126 eurus. Ji tvirtina, kad į veidą buvo papurkšta ne ašarinių, o pipirinių dujų, nuo kurių buvo labai stiprus skausmas ir degino kaip pipirai. Šio užpuolimo metu ji patyrė didelį išgąstį ir šoką, sužalojimai galvoje ir ant veido yra iki šiol, ji jaučiasi morališkai pažeminta, nes ją, pensijinio amžiaus moterį, mušė vaikas ir ketino pagrobti jos daiktus. Ji yra neįgali, yra lūžęs stuburas, serga sunkiomis galvos ir akių ligomis, todėl labai saugosi įvairių traumų, o šio užpuolimo metu stipriai, be jokios priežasties buvo sužalota. Dėl patirto streso, fizinių skausmų ir išgyvenimų jai padaryta moralinė 5000 eurų žala (t.1, b.l. 47-48, 50).

12Nukentėjusioji A. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 75 Eur turtinės žalos atlyginimo, prašydama iš kaltinamojo priteisti 75 Eur. Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusioji paaiškino, kad civilinį ieškinį sudaro pagrobtų daiktų ir pinigų vertė, dokumentų atkūrimo išlaidos.

13Nukentėjusioji I. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, prašydama iš kaltinamojo priteisti šią pinigų sumą. Nagrinėjant bylą teisme paaiškino, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji patyrė nervinį stresą, dvasinius išgyvenimus. Jos turtas nebuvo pagrobtas, kaltinamasis mušė ją per galvą. Ji dėl akių susirgimo yra antros grupės invalidė, o kaltinamasis dar pripurškė pipirinių dujų į akis, degė visas veidas nuo dujų. Po mėnesio vienas dantis sugedo, viena ausim pradėjo negirdėti. Galvą pradėjo skaudėti, vaistus reikėjo 3 mėnesius gerti, daug darbų buvo suplanuota, reikėjo juos atidėti. Priėmimo skyriuje medikai ją apžiūrėjo, ligoninėje ji nesigydė. Ji dabar bijo išeiti iš namų. Ji seniai serga, bet buvo remisija, pagerėjimas. Po šio įvykio vėl reikia kreiptis pas specialistus. Pirko raminančių vaistų, nuskausminamųjų. Ėjo pas tarepeutą, neurochirurgą, dantistus, pas ausų gydytoją reikės eiti, pateikė tai patvirtinančius medicininius dokumentus. Ji neatleidžia kaltinamajam.

14Kaltinamasis pripažino, kad panaudojęs fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą – tai yra sugriebė už nukentėjusiosios A. M. rankinės ir plėšė ją, tačiau nukentėjusiajai rankinės nepaleidus, jis smogė vieną kartą kumščiu jai į dešinį skruostą ir vėl plėšė rankinę, pargriovė nukentėjusiąją ant žemės, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, ir iš rankos išplėšė ir pagrobė rankinę su daiktais, viso pagrobė A. M. priklausančio turto už 342 Eur. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios A. M. parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis jai smogė kumščiu vieną kartą į dešinį skruostą, tuo pačiu momentu stipriai patraukė rankinę, dėl ko ji nugriuvo ant žemės kniūpsčia ir tuomet išplėšęs rankinę A. B. nubėgo. A. B. įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. kaip plėšimas. Baudžiamosios teisės teorijoje plėšimu traktuojamas svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą, grasinant jį tuojau pat panaudoti ar kaip nors kitaip atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis. Fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis – smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, nepriklausomai, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam, net jei dėl fizinio smurto poveikio nukentėjusiajam teisiškai reikšmingų sveikatos sutrikdymų nebuvo padaryta. A. B. veika kvalifikuotina kaip plėšimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., nes kaltinamasis panaudojęs fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą. Nusikalstama veika baigta, nes kaltinamasis turėjo realią galimybę disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu pagal savo valią. Kaltinamasis A. B. veikė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad turtą pagrobia panaudojęs fizinį smurtą, numatė tokios nusikalstamos veikos padarinius ir jų siekė.

15Aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo A. B. kaltė pasikėsinus įvykdyti plėšimą nukentėjusiosios I. S. atžvilgiu yra visiškai įrodyta. Kaltinamasis kaltę pripažino, nurodė, kad užpuolė nukentėjusiąją I. S. iš nugaros apkabindamas ranka kaklą, papurškė į veidą ašarinių dujų ir ėmė plėšti nukentėjusiosios rankinę, tačiau nukentėjusiajai rankinės nepaleidus, jis dujų balionėliu kelis kartus sudavė nukentėjusiajai į galvą, tris kartus į veidą, vieną kartą į nugarą ir vieną kartą į kairį petį, mėgino išplėšti rankinę, bet šūktelėjus nepažįstamam asmeniui, išsigandęs rankinę paleido ir iš įvykio vietos pasišalino. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis panaudodamas fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą. Nukentėjusioji I. S. parodė, kad kaltinamasis pribėgo jai iš nugaros ir viena ranka apkabinęs per kaklą, sakydamas: "še tau", du kartus papurškė tiesiai į veidą pipirinių dujų, dėl ko ji pajuto didelį skausmą, jai degė veidas, akys ir gerklė. Papurškęs dujų kaltinamasis jėga ėmė plėšti iš dešinės rankos rankinę, kurios ji nepaleido, todėl traukdamas rankinę, jis dujų balionėlio apatine dalimi tris kartus smogė jai į galvą, keturis kartus smogė į galvą, vieną kartą į nugarą ir vieną kartą į kairį petį. Ji nenugriuvo, nes įsirėmė į ten stovėjusį automobilį, kai berniukas jai sudavė keletą smūgių, ji pradėjo garsiai klykti, šaukti "gelbėkit". Ji jau buvo beprarandanti sąmonę, jai ėmė darytis silpna, akyse ėmė mirguliuoti ir tuomet ji išgirdo kaip iš aplinkinių namų kažkas kažką šaukia, ir tuomet kaltinamasis, paleidęs rankinę, pabėgo. Specialisto išvada, kurioje konstatuoti nukentėjusiosios kūno sužalojimai, jų atsiradimo laikas ir mechanizmas, sužalojimų lokalizacija, patvirtina nukentėjusiosios I. S. parodymus apie nusikaltimo aplinkybes. Iš specialisto išvados matyti, kad I. S. padaryi šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos galvos plaukuotosios dalies kairėje, kairės akies vokuose, viršutinės lūpos odoje, dešinėje plaštakoje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, kliniškai nustatytas akių paraudimas, kuris galėjo gautis kontaktuojant su cheminėmis medžiagomis. Sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t.1, b.l. 61-62 ). Kaltinamasis, panaudodamas fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti I. S. priklausančio turto už 2126 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi išsigando nepažįstamo asmens.

16Kaltinamasis turtui pagrobti panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, todėl jo veiksmai kvalifikuojami kaip pasikėsinimas įvykdyti plėšimą. Suduodamas smūgius nukentėjusiajai dujų balionėliu jis pasikėsino pagrobti nukentėjusiosios turtą, nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi išsigando nepažįstamo asmens. Kaltinamojo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį.

17Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atlygino nusikaltimu padarytą žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

18Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į bausmių nepilnamečiams skyrimo ypatumus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 str.), atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

19Kaltinamasis A. B. padarė du savanaudiškus apysunkius nusikaltimus, vienas nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, teisiamas A. B. pirmą kartą. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į byloje esančius kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad šiuo metu mokosi. Nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu nėra sulaukęs pilnametystės. Kaltinamojo atstovė pagal įstatymą, Klaipėdos vaikų globos namų „ Rytas“ socialinė darbuotoja B. K. charakterizuoja kaltinamąjį neigiamai, kaip netinkamai besielgiantį, nedarantį išvadų jaunuolį. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad nusikalto būdamas nepilnametis, į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, socialinę brandą, į jo elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymą. Teismas turi pagrindo manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiemiems polinkiams pakeisti nepakanka, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. B. už nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d. padarymą, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytam šios bausmės minimaliai ribai. Už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant - prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę. Toks bausmių bendrinimo būdas taikomas todėl, kad nusikalstamos veikos nesiskiria pagal pavojingumą, priskiriamos toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms, šių veikų ta pati kaltės forma. Prie griežčiausios pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės pridedama dalis bausmės ( 6 mėnesiai), paskirtos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Tokia bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad padarytos veikos nesiskiria pagal pavojingumą.Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, kaltinamajam A. B. paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo A. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m.spalio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 30 d.

20Kaltinamasis šiuo metu mokosi, pažadėjo teismui pakeisti savo gyvenimo būdą. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis nusikalto būdamas nepilnametis, ankščiau neteistas. Jo atžvilgiu yra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų, tačiau visos veikos padarytos tuo pat metu, kaip ir nagrinėjami plėšimai- 2017 m. rugsėjo – spalio mėnesiais. Kaltu A. B. padaręs nusikaltimus prisipažino ir gailisi, tačiau nukentėjusiosios jam neatleido ir prašo jį nubausti. Kaltinamasis gyvena vaikų globos namuose. Kaltinamojo atstovas pagal įstatymą ir civilinis atsakovas vaikų globos namai ( - ) atlygino Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą žalą. Kaltinamasis pasižada tęsti mokslą ir tinkamai elgtis, turi pastovią gyvenamąją vietą vaikų globos namuose. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (LAT 2015 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015). Teismo nuomone, nepilnamečio kaltinamojo A. B. resocializacija už nusikaltimų padarymą galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 92 straipsnio nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 87 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 ir 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, jam skiriama auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas, įpareigojant mokytis arba dirbti, nustatytu laiku būti namuose bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

21Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajai A. M. padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. A. M. pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas ir iš kaltinamojo priteisiama 75 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai. Civilinio kodekso 6.276 straipsnyje nurodyta, kad nepilnametis nuo 14 iki 18 metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis neturi turto ir pajamų, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Nepilnametis kaltinamasis A. B. žalos padarymo metu buvo Klaipėdos vaikų globos namų ( - ) prižiūrimas, todėl už kaltinamojo elgesio kontrolę nepertraukiamai buvo atsakinga ši įstaiga. Ši globos institucija, priimdama nepilnametį, įsipareigojo, kad globos tikslai ir uždaviniai bus pasiekti tinkamai vykdant Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų globos institucijai nustatytus įpareigojimus, privalėjo nepertraukiamai užtikrinti, kad nepilnamečio socializacijos darbas būtų efektyvus, bei imtis tinkamų priemonių, kad nepilnametis tinkamai elgtųsi. Aplinkybių, kad globos institucija nebūtų kalta dėl žalos padarymo, byloje nustatyta nebuvo. Atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiosiajai padarytos žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo, o jam neturint turto ar pajamų, žalos išieškojimas nukreiptinas į jo atstovo pagal įstatymą ir civilinio atsakovo Klaipėdos vaikų globos namų ( - ) turtą. Atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiajai A. M. 75 Eur žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo A. B., o A. B. neturint turto ar pajamų, ši žala išieškotina iš jo atstovo pagal įstatymą Klaipėdos vaikų globos namų ( - ).

22Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimui, prašydama iš kaltinamojo priteisti jos naudai 5000 Eur. Nurodė, kad po šio įvykio nukentėjusiajai pradėjo skaudėti dantis, ausis, ji blogai girdi, atsirado nervinė įtampa, ji priversta vartoti raminančius vaistus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, ši prievolė reiškia atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima labiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamojo padarytų tyčinių nusikalstamų veikų nukentėjusiajai I. S. nežymiai sutrikdyta sveikata sukėlė jai tam tikras pasekmes – psichologinį stresą, fizinį skausmą, pažeminimą, todėl ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai I. S., teismas atsižvelgia į tai, kad turtinės žalos nukentėjusioji neprašo priteisti, taip pat atsižvelgiama į I. S. sveikatos sutrikdymo sunkumą – sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, jo pobūdį, trukmę, didelių liekamųjų reiškinių nebuvimą, į nukentėjusiosios patirtus psichologinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą. Teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, nukentėjusiajai I. S. nebuvo atliekamos operacijos ir nėra nerimo dėl intervencijų ( operacijų ar kita) ateityje, nėra duomenų, kad nukentėjusiosios I. S. sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Tačiau iš medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusioji kreipėsi į medikus dėl dantų ir galvos skausmų, nurodė, kad blogai girdi kaire ausimi. Atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, kurios išvadoje nurodyta, kad duomenų už potrauminius, tūrinius, židininius pakitimus iš KT nepakanka, neurochirurginio gydymo nereikia. Taip pat atsižvelgiama į A. B. tyčinę kaltę, į jo turtinę padėtį – yra nepilnametis, 16 metų amžiaus, gyvena Klaipėdos vaikų globos namuose, šiuo metu sąskaitoje turi apie 100 Eur, kitų pajamų neturi. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusiosios I. S. prašoma priteisti 5000 Eur neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiosios bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką - yra per didelė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo A. B. nukentėjusiajai I. S. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o A. B. neturint turto ar pajamų, ši žala išieškotina iš jo atstovo pagal įstatymą Klaipėdos vaikų globos namų ( - ). Kita nukentėjusiosios I. S. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.

23Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą 13, 39 Eur civilinį ieškinį atlygino Klaipėdos vaikų globos namai ( - ) ( t.1, b.l. 145-146), todėl procesas dėl šio civilinio ieškinio nutraukiamas ( BPK 107 str.).

24Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – viena skaitmeninė laikmena su nuotraukomis, saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti bylos medžiagoje.

25Teismas, remdamasis išdėstytu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301- 308 straipsniais,

Nutarė

26A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti:

27pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

28pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 mėnesiams.

29Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant - prie griežčiausios pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, ir paskirti A. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 ( vieneriems) metams 9 ( devyniems) mėnesiams.

30Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę- laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams (2) dvejiems mėnesiams.

31Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1d., 2 d. A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 87 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 ir 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, paskirti A. B. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą vieneriems metams, įpareigojant šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei mokytis arba dirbti, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią A. B. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

32Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo A. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m.spalio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 30 d.

33Priteisti iš kaltinamojo A. B. 75 Eur A. M. turtinei žalai atlyginti, o nepilnamečiui nuteistajam A. B. neturint turto ir pajamų, išieškoti šią žalą iš jo atstovo pagal įstatymą ir civilinio atsakovo Klaipėdos vaikų globos namų ( - ).

34Priteisti iš kaltinamojo A. B. 500 Eur I. S. neturtinei žalai atlyginti, o nepilnamečiui nuteistajam A. B. neturint turto ir pajamų, išieškoti šią žalą iš jo atstovo pagal įstatymą ir civilinio atsakovo Klaipėdos vaikų globos namų ( - ). Kitą nukentėjusiosios I. S. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

35Procesą dėl civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto 13, 39 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

36Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – vieną skaitmeninę laikmeną su nuotraukomis, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.

37Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A.... 3. Teismas... 4. Kaltinamasis A. B. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą: 2017... 5. Be to, jis, panaudodamas fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą:... 6. Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad 2017-10-27... 7. Dėl antro plėšimo parodė, kad tą vakarą jis vėl nuėjo prie ( - )... 8. Specialisto išvadoje Nr. G 1932/2017(03) nurodyta, kad I. S. padaryti šie... 9. Kaltinamojo atstovė pagal įstatymą ir civilinio atsakovo atstovė Klaipėdos... 10. Nukentėjusioji A. M., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad... 11. Nukentėjusioji I. S., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad... 12. Nukentėjusioji A. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį... 13. Nukentėjusioji I. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį... 14. Kaltinamasis pripažino, kad panaudojęs fizinį smurtą pagrobė svetimą... 15. Aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo A. B. kaltė... 16. Kaltinamasis turtui pagrobti panaudojo fizinį smurtą prieš... 17. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad... 18. Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių... 19. Kaltinamasis A. B. padarė du savanaudiškus apysunkius nusikaltimus, vienas... 20. Kaltinamasis šiuo metu mokosi, pažadėjo teismui pakeisti savo gyvenimo... 21. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp... 22. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. S. pareiškė civilinį ieškinį... 23. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą 13, 39 Eur civilinį... 24. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – viena... 25. Teismas, remdamasis išdėstytu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 26. A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180... 27. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį –... 28. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 180... 29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi,... 30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu,... 31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1d., 2 d. A. B.... 32. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo A. B. laikinajame sulaikyme... 33. Priteisti iš kaltinamojo A. B. 75 Eur A. M. turtinei žalai atlyginti, o... 34. Priteisti iš kaltinamojo A. B. 500 Eur I. S. neturtinei žalai atlyginti, o... 35. Procesą dėl civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos... 36. Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – vieną... 37. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos...