Byla 2A-2814-640/2014
Dėl nepagrįsto praturtėjimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

3kolegijos teisėjų Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės N. O. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ieškinį atsakovei N. O. A. dėl nepagrįsto praturtėjimo.

5Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6

  1. Ginčo esmė

7ieškovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos (toliau – Santariškių klinikos) reiškia ieškinį atsakovei (savo darbuotojai) N. O. A. dėl nepagrįsto praturtėjimo (b.l. 2-6), prašo priteisti 9 675,60 Lt, kuriuos, ieškovo teigimu, atsakovė įgijo be teisinio pagrindo; panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2014-02-18 sprendimą darbo byloje Nr. APS-36-2090/2014; atmesti N. O. A. prašymą dėl nepagrįstai išskaičiuotos kompensacijos už nepanaudotas atostogas išieškojimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Centro filialo veiklos nutraukimo procedūrų vykdymo eigoje filialo direktorius priėmė eilę įsakymų dėl filialo darbuotojų, kuriuos buvo numatyta perkelti į Santariškių klinikas, atleidimo LR Darbo kodekso (toliau – DK) 129 str. pagrindu, įteikė įspėjimus, jiems, tame tarpe ir atsakovei, buvo paskaičiuota ir išmokėta kompensacija nutraukiant darbo sutartis ryšium su turimomis nepanaudotomis atostogomis. Santariškių klinikoms perėmus Centro filialo dokumentaciją, buvo nustatyta, jog filialo direktoriaus įvykdytas darbo sutarčių su atsakovėmis nutraukimas atliktas neteisėtai, pažeidžiant DK 138 str. nuostatas, kitus šiuo klausimu vadovybės priimtus įsakymus, priimti įsakymai dėl darbo sutarčių nutraukimo panaikinti. Kadangi faktiškai nebuvo realizuota jokia atleidimo iš darbo procedūra (dėl to ir nebuvo siunčiami pranešimai SODRAI), o buvo nevisai tinkamai atliktas darbo sutarčių modifikavimas, atsakovėms kompensacija už nepanaudotas atostogas nepriklauso.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-17 sprendimu (b.l. 83-86) ieškovo ieškinį tenkino ir priteisė ieškovo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių naudai iš atsakovės N. O. A. 9 675,60 Lt. Taip pat panaikino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014-02-18 sprendimą darbo byloje Nr. APS-36-2090/2014. Teismas nurodė, kad 2013-02-01 Centro filialo direktorius priėmė įsakymą dėl atleidimo iš darbo su nurodymu išmokėti atleidžiamam darbuotojui (tame tarpe ir atsakovėms) kompensacijas už nepanaudotas atostogas (b.l. 21-22). Naujasis darbdavys 2013-03-25 įsakymu Nr. K-431 (b.l. 23-24) minėtus įsakymus dėl darbo sutarčių nutraukimo panaikino, 2013-04-17 įsakymu su vėlesniu pakeitimu (b.l. 29, 32-33) nurodė išskaičiuoti darbuotojams nepagrįstai išmokėtas kompensacijas, iš atsakovės 9 675,60 Lt. Atsakovė su juo buvo supažindinta pasirašytinai (b.l. 34). Darbdavys iš atsakovės išskaičiavo 6 247,50 Lt (b.l. 39-40). Teismas nurodė, kad atsakovė negali remtis darbo santykių nutraukimo faktu ir negali jį laikyti įvykusiu vien dėl padaryto įrašo jos darbo sutartyje, nes įsakymai dėl darbo santykių nutraukimo ir nurodymo ryšium su tuo išmokėti kompensacijas už nepanaudotas atostogas vėlesniu darbdavio įsakymu panaikinti, o šis 2013-03-25 ieškovo įsakymas neužginčytas ir nenuginčytas, todėl galioja pilna apimtimi ir negali nesukurti tam tikrų teisinių pasekmių darbo santykio dalyviams. Darbo santykių nutraukimas atliktas suklydus, buvusiam darbdaviui netinkamai panaudojus teisinį reglamentavimą, ir šią savo klaidą jis pats suprato ir pašalino. Teismas taip pat nurodė, kad esant nenutrūkusiems darbo santykiams, esant akivaizdžiam darbo santykių tęstinumui, kompensacija už nepanaudotas atostogas negali būti išmokama. Atsakovė neprarado teisės į atostogas ir gali ja naudotis, o darbdavys negali atsisakyti suteikti atostogas darbuotojo prašymu ir juolab negali atostogų pakeisti pinigine kompensacija, nes tai draudžia DK 177 str. 1 d.. Taigi, nepagrįsto praturtėjimo faktas nagrinėjamu atveju yra pakankamai akivaizdžiai įrodytas. Teismas nurodė, kad skaitybos klaida laikytini teisiniu požiūriu nepakankamai teisingi darbdavio veiksmai darbo santykių su atsakove modifikavime. CK 6.238 str. nuostata nustato, jog jei asmuo klydo manydamas esąs skolininku ir sumokėjo tai, ko neprivalėjo mokėti, jis turi teisę išsireikalauti sumokėtas sumas iš ją gavusių asmenų. Nurodė, kad darbuotoja gavusi kompensaciją ir turėdama išsaugotą garantiją į atostogas, darbdavio atžvilgiu darbuotoja elgiasi nepakankamai sąžiningai.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliantė N. O. A. apeliaciniu skundu (b.l. 90 – 95) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad darbo santykiai su atsakove VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filiale nutraukti nebuvo ir todėl atsakovė neturėjo teisės į kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kadangi ji (kompensacija) buvo išmokėta be teisinio pagrindo. Nurodo, kad 2013 m. vasario mėn. 01 d. VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo direktoriaus įsakymu Nr. K - 37 nuo 2013 m. vasario mėn. 28 d. darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta DK129 straipsnio pagrindu. Nurodo, kad 2012 m. spalio 15 d. Darbdavių susitarimo Nr. 12-C-1223 susitarime atsakovė nėra įvardyta kaip šio susitarimo šalis (susitarimo teksto preambulėje tik bendrai nurodoma „...darbuotojai, nurodyti susitarimo prieduose Nr. 1-34“) dokumentas pavadintas „Darbdavių susitarimas dėl darbuotojų perkėlimo“, susitarimo tekstas nenustato jokių darbuotojų (šios bylos atveju - atsakovės) teisių ir pareigų, šiame susitarime visiškai neaptarti atsakovės darbo santykių modifikavimo klausimai. Nurodo, kad naujas darbdavys Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos po 2013 m. kovo 1 d. darbo pagal 1996 metų gegužės 08 d. darbo sutartį Nr. 218 atsakovei nesuteikė, o buvęs darbdavys Santariškių klinikų Centro filialas šią darbo sutartį 2013 m. vasario mėn. 01 d. įsakymu Nr. K-37 nutraukė DK129 straipsnyje numatytu pagrindu nuo 2013 m. vasario 28 d. Taigi, nutraukus darbo sutartį, buvęs darbdavys turėjo pareigą atsiskaityti su atsakove ir išmokėti jai kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Taip pat nurodė, jog ieškovas 2013 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. K-431 nuo 2013 n. kovo 1 d. panaikino Centro filialo direktoriaus 2013 m. vasario 01 d. įsakymo 2 dalį dėl Akušerijos - naujagimių skyriaus vedėjos pavaduotojos gydytojos neonatologės N. O. A. darbo sutarties nutraukimo. Nurodo, kad šis lokalinis teisės aktas nesukuria jokių teisinių pasekmių nei atsakovei, nei ieškovui, kadangi, panaikinus 2013 m. vasario mėn. 01 d. įsakymo 2 dalį ir atkūrus darbo santykius pagal 1996 metų gegužės 08 d. darbo sutartį Nr. 218, ieškovas nesuteikė ir negalėjo suteikti N. O. A. galimybės dirbti naujagimių skyriaus vedėjos pavaduotojos gydytojos neonatologės pareigose, darbo teisinių santykių tęstinumas atkurtas nebuvo ir negalėjo būti atkurtas. Nurodo, kad Darbdavių susitarime klausimas dėl atsakovės perkėlimo (net jeigu ir daryti prielaidą, jog atsakovė buvo susitarimo dalyviu) pagal 1996 metų gegužės 08 d. darbo sutartį Nr. 218 aptartas nebuvo, todėl atsakovė turėjo teises į kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kadangi, likvidavus senąjį darbdavį (Santariškių klinikų Centro filialą) ir nutraukus nurodytą darbo sutartį, buvo teisinis pagrindas išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Taip pat nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai daro išvadą, kad „nepakankamai teisingi" Santariškių klinikų Centro filialo veiksmai modifikuojant darbo santykius su atsakove būtent ir yra darbdavio veiksmai, susiję su darbo užmokesčio skaičiavimu ir jo išmokėjimu, tai yra teismas nepagrįstai sutapatina darbo užmokesčio skaičiavimą ir išmokėjimą bei „klaidinga“ (teismo vertinimu) Santariškių klinikų Centro filialo 2013 m. vasario 01 d. įsakymą Nr. K-37. Nurodo, kad turto gavėjo nesąžiningais veiksmais turi būti siekiama gauti asmeniui nepriklausantis darbo užmokestis, kompensaciją, išmoką. Taip pat nurodo, kad atsakovė gavo kompensaciją už nepanaudotas atostogas ryšium su 1996 metų gegužės 08 d. darbo sutarties Nr. 218 nutraukimu, kuri pratęsta nebuvo, todėl jokios išsaugotos garantijos į atostogas pagal šią darbo sutartį atsakovė, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, neturi.

10Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą (b.l. 98-102) atsakovas Viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir palikti teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad darbdavių susitarimas, Centro filialo direktoriaus įsakymas 2013-01-24 Nr.K-26, Santariškių klinikų generalinio direktoriaus 2013-03-25 įsakymas Nr.K-431 tebegalioja, todėl tai negali nesukurti teisinių pasekmių darbo santykio dalyviams. Nurodo, kad apeliantė nesilaikė ikiteisminės darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Kadangi darbuotojos perkėlimo į kitą darbo vietą procesas įvyko 2013-03-01, nėra galimybės pasinaudoti ikiteismine darbo ginčo nagrinėjimo tvarka. Todėl aplinkybės dėl N.O. A. darbo sutarčių modifikavimo apeliacinėje instancijoje negali būti nagrinėjamos vadovaujantis CPK 293 str. 1 d. 2 p. Nurodo, kad apeliantė ignoruoja faktą, kad Centro filiale turėtos darbo sutartys su ja nutrauktos nebuvo. Įvyko jų modifikavimas. Taigi atsakovė darbo sutarčių modifikavimui taiko darbo sutarčių nutraukimo teisinį reglamentavimą, kas yra teisiškai nepagrįsta. Santariškių klinikų generaliniam direktoriui panaikinus 2013-03-25 įsakymą Nr. K-431 atsakovės 1996-05-08 darbo sutarties Nr. 218 galiojimas nebuvo atkurtas ir tai nebuvo darbdavio ketinimas atkurti buvusių darbo santykių galiojimą. Darbdavys tik tinkamai įformino darbo sutarties modifikavimą. Esant nenutrūkusiems darbo santykiams bei akivaizdžiam darbo santykių tęstinumui, kompensacija už nepanaudotas atostogas negali būti išmokama. Nurodo, kad modifikuojant darbo sutartį ji neturi būti pratęsiama, kaip samprotauja apeliantė, o darbuotojo teisė į pagal tokią sutartį turėtas nepanaudotas atostogas pereina naujajam darbdaviui, kas aiškiai nurodyta Darbdavių susitarimo 2.2 punkte. Taip pat nurodo, kad yra akivaizdu, jog buvusio apeliantės darbdavio - Centro filialo veiksmai - įsakymo „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ priėmimas ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas išmokėjimas prieštaravo darbdavių ir darbuotojų, perkeltų į Santariškių klinikas, išreikštai ir suderintai valiai. Todėl tokie veiksmai vertintini kaip sąskaitybos klaida.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu.

13Byloje nustatyta, kad atsakovė dirbo Santariškių klinikų Centro filiale gydytoja neonatologe, skyriaus vedėja 1 etatu ir gydytoja neonatologe 0,25 etatu (b.l. 10-13). Vadovaujantis Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų dalininkų - Vilniaus universiteto bei LR Sveikatos apsaugos ministerijos 2012-06-18 sprendimu (b.l. 14) nuo 2013-02-28 buvo nutraukta ligoninės padalinio - Centro filialo veikla. Vadovaujantis DK 138 str. nuostatomis dėl teisinių pasekmių perduodant įstaigą ar verslą, buvęs ir būsimas darbdaviai (Centro filialas ir Santariškių klinikos) bei filialo darbuotojai 2012-10-15 pasirašė Darbdavių susitarimą dėl darbuotojų perkėlimo Nr. 12-C-1223 (b.l. 15-16; toliau - susitarimas), kuriuo, kaip matyti iš jo priedų (b.l. 17-18), atsakovei buvo pasiūlyta dirbti Santariškių klinikose faktiškai tomis pačiomis pareigomis ir išlaikant buvusius krūvius, t.y. Akušerijos ir ginekologijos centre gydytojos neonatologės 1,25 etatu. Šiuo susitarimu taip pat buvo sutarta dėl darbuotojų perkėlimo, numatant, jog nepanaudotos atostogos nebus suteiktos ir kompensacijos už jas nebus mokamos (susitarimo 2 dalis). 2013-01-24 buvęs darbdavys priėmė įsakymą dėl atsakovės perkėlimo darbdavių susitarime nurodytomis sąlygomis dirbti į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas nuo 2013-03-01 (b.l. 51-67). 2013-02-01 Centro filialo direktorius priėmė įsakymą dėl atleidimo iš darbo su nurodymu išmokėti atleidžiamam darbuotojui (tame tarpe ir atsakovėms) kompensacijas už nepanaudotas atostogas (b.l. 21-22). Naujasis darbdavys 2013-03-25 įsakymu Nr. K-431 (b.l. 23-24) minėtus įsakymus dėl darbo sutarčių nutraukimo panaikino, 2013-04-17 įsakymu su vėlesniu pakeitimu (b.l. 29, 32-33) nurodė išskaičiuoti darbuotojams nepagrįstai išmokėtas kompensacijas, iš atsakovės 9 675,60 Lt. Atsakovė su juo buvo supažindinta pasirašytinai (b.l. 34). Darbdavys iš atsakovės išskaičiavo 6 247,50 Lt (b.l. 39-40).

14Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Santariškių klinikų Centro filialo veiklos nutraukimas bei su tuo susiję darbo santykių su darbuotojais modifikavimas vyko nepakankamai tinkamai, tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas sprendime, ieškovo priimti įsakymai dėl darbo santykių nutraukimo ir nurodymo ryšium su tuo išmokėti kompensacijas už nepanaudotas atostogas buvo panaikinti ir atsakovė šių įsakymų neginčijo, todėl minėti ieškovo įsakymai yra galiojantys. Kolegija nurodo, jog darbo santykiai tarp šalių nenutrūko, o tęsiasi toliau ir todėl pagrįsta teismo išvada, jog kompensacija už nepanaudotas atostogas negali būti išmokama. Be to, atsakovė buvo perkelta ir jos darbo santykiai tęsiasi tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir pagal ankstesnes darbo sutartis, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog faktiškai įvyko darbo santykių modifikavimas ir su tuo atsakovė sutiko. Apie perkėlimo sąlygas atsakovė buvo supažindinta (b.l. 17-18), sutiko dirbti naujomis sąlygomis. Apeliantė taip pat buvo supažindinta su įsakymu dėl išskaitų dėl nepagrįstai išmokėtų sumų. Apeliantei šios aplinkybės buvo žinomos, tačiau ji jų neginčijo. Tokiu būdu apeliantei neginčijant paties darbo sutarčių modifikavimo, šios aplinkybės negali būti nagrinėjamos ir vertinamos nagrinėjamojoje byloje.

15Apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo sprendimo motyvams, jog panaikinus Santariškių klinikų Centro filialo administracijos priimtą įsakymą dėl atleidimo ir kompensacijų išmokėjimo, teisinio pagrindo gauti lėšas atsakovė neturėjo ir neturi, nes DK 141 str. normatyvas jų atžvilgiu nėra taikytas. Apeliantė neprarado teisės į atostogas ir gali ja naudotis, o darbdavys negali atsisakyti suteikti atostogas darbuotojo prašymu ir juolab negali atostogų pakeisti pinigine kompensacija, nes tai draudžia DK 177 str. 1 d..

16Apeliantė teismo sprendimą ginčija nurodydama, jog DK 224 str. 3 d. yra numatytas ribojimas darbdaviui daryti išskaitas, todėl šiuo atveju išskaitomos negalimos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tokia argumentacija yra nepagrįsta. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, jog vien formaliai negalima taikyti teisės normų, neįvertinus visų faktinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju, ieškovas priimdamas įsakymus dėl darbo sutarties nutraukimo ir kompensacijos išmokėjimo padarė klaidą, netinkamai pritaikius teisinį reglamentavimą, ir šią klaidą vėliau ištaisė. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokia klaida apima ir sąskaitybos klaidos sąvoką pagal savo prigimtį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė buvo nepakankamai sąžininga. Kolegija pritaria tokiai išvadai, nes iš byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantei buvo žinomos perkėlimo sąlygos, ji sutiko su santykių tęstinumu. Be to, apeliantė gavusi kompensaciją už nepanaudotas atostogas tuo pačiu turi ir išsaugotą garantiją į nepanaudotas atostogas, todėl pagrįstas teiginys, jog apeliantė elgiasi darbdavio atžvilgiu nepakankamai sąžiningai.

17Teisėjų kolegija pažymi, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

18Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai pritaikė materialines teisės normas bei padarė teisingą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

19Pagal CPK 93 str., 98 str. iš apeliantės ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai, patirtų apeliacinės instancijos teisme, apmokėti (b.l. 104-105).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

21Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Priteisti ieškovo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, į.k. 124364561, naudai iš apeliantės N. O. A., a.k. ( - ) 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,... 3. kolegijos teisėjų Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko,... 4. kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės N. O.... 5. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 6.
  1. Ginčo esmė
...
7. ieškovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos (toliau... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-17 sprendimu (b.l. 83-86) ieškovo... 9. Apeliantė N. O. A. apeliaciniu skundu (b.l. 90 – 95) prašo panaikinti... 10. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą (b.l. 98-102) atsakovas Viešoji... 11. Apeliacinis skundas atmestinas.... 12. CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos... 13. Byloje nustatyta, kad atsakovė dirbo Santariškių klinikų Centro filiale... 14. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Santariškių... 15. Apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo sprendimo motyvams, jog... 16. Apeliantė teismo sprendimą ginčija nurodydama, jog DK 224... 17. Teisėjų kolegija pažymi, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad... 18. Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios... 19. Pagal CPK 93 str., 98 str. iš apeliantės ieškovo naudai... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimą palikti... 22. Priteisti ieškovo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių...