Byla e2-15-420/2019
Dėl pastatų atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, servitutų nustatymo ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl pastatų atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo

1Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas, sekretoriaujant Kristinai Mikalauskienei, dalyvaujant ieškovui A. Š., jo atstovei advokatei Janinai Umbrasienei, atsakovei E. M., jos atstovui advokatui Mindaugui Kukaičiui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei E. M., tretieji asmenys Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl pastatų atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, servitutų nustatymo ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl pastatų atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovo reikalavimai ir argumentai

5Ieškovas A. Š. patikslintu ieškiniu prašė atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, sekančia tvarka: 1) ieškovui asmeninėn nuosavybėn priteisti 49/100 dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus kurio unikalus Nr. ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė – 2430 Eur (49/100 dalių vertė – 1190,70 Eur), paskiriant namo dalį Nr. 1, plane pažymėtą ind. 1-2/16.49; ind. 1-3/24.68 ir ind. 1-4/7,81 (pagal UAB „Romas ir Virgis“ 2018-08 parengtą Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato ( - ), patalpų dalijimo į du turtinius vienetus pasiūlymo projektą); rūsį, plane pažymėtą ind. R ir palėpės dalį, pažymėtą ind. P-1/ 42,35 kv. m; pirtį, kurios unikalus Nr. ( - ), pažymėtą plane Nr. 4I1m, kurios vidutinė rinkos vertė – 74 Eur; ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. ( - ), pažymėtą plane Nr. 5I1m, kurio vidutinė rinkos vertė – 434 Eur; ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. ( - ), pažymėtą plane Nr. 6I1ž, kurio vidutinė rinkos vertė – 24 Eur; taip pat kiemo statinius – lauko tualetą ir šulinį; 2) atsakovei E. M. asmeninėn nuosavybėn priteisti 51/100 dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė – 2430 Eur (51/100 dalies vertė – 1239,30 Eur), paskiriant jai namo dalį Nr. 2, plane pažymėtą ind. 1-1/3,40; ind. 1-6/13,14 ir ind. 1-5/34,71 (pagal UAB „Romas ir Virgis“ 2018-08 parengtą Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato ( - ), patalpų dalijimo į du turtinius vienetus pasiūlymo projektą); palėpės dalį, pažymėtą ind. P-2/ 63,12 kv. m; klojimą, kurio unikalus Nr. ( - ), pažymėtą plane Nr. 2I1m, kurio vidutinė rinkos vertė – 742 Eur; svirną, kurio unikalus Nr. ( - ), pažymėtą plane Nr. 3I1m, kurio vidutinė rinkos vertė – 154 Eur; 3) įpareigoti ieškovą A. Š. savo lėšomis įsirengti pastogėje pertvarą per 12 mėn. skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal UAB „Romas ir Virgis“ parengtą pastogės pasidalijimo planą; 4) įpareigoti ieškovą A. Š. savo lėšomis užsandarinti patekimą į palėpę iš patalpos, plane pažymėtos ind. 1-4 ir įsirengti įėjimą į jam tenkančią palėpės dalį, plane pažymėtą ind. P-1/42,35 kv. m., per 12 mėn. skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) įpareigoti ieškovą A. Š. įsirengti atskirą elektros apskaitą jam atitenkančioje namo dalyje be atsakovės E. M. sutikimo per 6 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 6) nustatyti uzufrukto teisę atsakovei E. M. naudotis iki gyvos galvos rūsio dalimi į kurį patenkama iš patalpos, plane pažymėtos ind. 1-2 (sandėliukas). (Šios patalpos atitenka ieškovui A. Š.); 7) įpareigoti atsakovę E. M. savo lėšomis įsirengti patekimą į jai tenkančią palėpės dalį, plane pažymėtą ind. P-2/63,12 kv. m. per 12 mėn. skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 8) nustatyti 13,8591 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) \, Degučių sen., Zarasų r. sav., naudojimosi tvarką pagal A. B. tyrinėjimų įmonės 2017-05-09 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą sekančia tvarka: ieškovui A. Š. paskirti naudotis žemės sklypus, plane pažymėtus ind. 1, kurio plotas – 12546 kv. m, ir ind. 2, kurio plotas – 56749 kv. m; atsakovei E. M. paskirti naudotis žemės sklypu, plane pažymėtu ind. 3, kurio plotas – 69296 kv. m; 9) nustatyti kelio servitutus pagal A. B. tyrinėjimų įmonės 2018-01-26 parengtą planą ir pažymėtus: ind. S1 – kelio servitutas su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas), kurio plotas – 994 kv. m; ind. S2 – kelio servitutas su teise naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), kurio plotas – 10297 kv. m; ind. S3 – kelio servitutas su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas), kurio plotas – 1279 kv. m; 10) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškinyje, kituose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2003 m. spalio 31 d. ieškovas A. Š. kartu su atsakove E. M., pagal Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5495, paveldėjo po ½ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ); po ½ dalį klojimo, kurio unikalus Nr. ( - ); po ½ dalį svirno, kurio unikalus Nr. ( - ); po ½ dalį pirties, kurios unikalus Nr. ( - ); po ½ dalį ūkio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ); po ½ dalį ūkio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ) ir po ½ dalį kiemo statinių, kurių unikalus Nr. ( - )bei po ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )., esantys( - ). Atsakovė E. M. trukdo ieškovui naudotis ir valdyti jam priklausančią paveldėto turto dalį, neleidžia nekliudomai naudotis gyvenamuoju namu. Ji nuolat provokuoja konfliktus ir siekia užvaldyti ieškovui priklausančią turto dalį nepagrįstais kaltinimais ieškovo adresu. Kilęs ginčas geranoriškai negali būti išspręstas, todėl siekdamas išvengti konfliktų ir nesutarimų ateityje, ieškovas kreipiasi į teismą dėl jam priklausančios turto dalies atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

7Ieškovas prašo atidalinti gyvenamąjį namą pagal UAB „Romas ir Virgis“ 2018-08 parengtą Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato patalpų dalijimo į du turtinius vienetus pasiūlymo projektą ir priteisti jam namo dalį projekte pažymėtą turtiniu vienetu Nr. 1, o plane pažymėtus ind. 1-2/16.49; 1-3/24.68 ir 1-4/7,81, taip pat rūsį ir palėpės dalį, pažymėtą ind. P-2/ 63,12 kv. m. Taip padalinus gyvenamąjį namą, ir ieškovas ir atsakovė turės atskiras patalpas, atskirus įėjimus, kiekvienas galės netrukdomai naudotis savo turtu. Ieškovo siūlomas pastogės padalijimas atitinka atidalijamam statiniui keliamus reikalavimus, nes pertvara pastogėje nurodyta pagal namo sieną. Ieškovas neturi pretenzijų, kad virš jo patalpos, kurios ind. 1-4/7,81 kv. m (koridorius) pastogė atitektų atsakovei. Kadangi ieškovui atitenka koridoriaus patalpa ind. 1-4/7,81, ieškovas įsipareigoja savo lėšomis užsandarinti patekimą į palėpę iš šios patalpos, o ieškovas ir atsakovė turėtų patekti į savo palėpės patalpų dalis įsirengę laiptus iš lauko pusės pro palėpėje esančius langus.

8Atidalijus gyvenamąjį namą ne lygiomis dalimis ieškovui tenka ploto 91,33 kv. m skaičiuojant su pastoge, o atsakovei tenka 114,37 kv. m. Ieškovui teks savo lėšomis atlikti pastogės pertvaros, esamos angos užsandarinimo ir kitus darbus, todėl, ieškovo nuomone, jo mažesnė dalis kompensuojama rūsiu ir lėšomis, kurias ieškovas turės investuoti. Ieškovas įsipareigoja uzufrukto teise leisti atsakovei E. M. naudotis rūsio patalpomis iki atsakovės gyvos galvos. Atsakovei tenka geresnė namo dalis su krosnimi ir dūmtraukiu bei elektros įvadu ir apskaita, jai atitenka virtuvė, o ieškovui atitenka nešildoma namo dalis, t. y. koridorius, vienas kambarys ir sandėliukas su rūsiu. Jam reikės įsirengti atskirą elektros įvadą ir apskaitos įrenginį suderinus su atitinkamomis institucijomis, šildymą ir virtuvę. Atsižlegiant į nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad nei viena iš šalių nėra diskriminuojama, toks atidalijimas mažiausiai pažeis atsakovės interesus ir nepadarys žalos bendrai naudojamam turtui, t. y. namą padalijus galima suformuoti du atskirus kadastrinius vienetus (butus).

9Ieškovas norėjo atsidalinti ir bendrai valdomą 13,8591 ha žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini, tačiau žino, jog Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. XII-2683 (2016-10-18) 31 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai, kas neleidžia šalims įgyvendinti savo teisių ir teisėtų lūkesčių, todėl ieškovas reiškia reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

10Ieškovas siūlo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal A. B. tyrinėjimų įmonės 2017-05-09 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą sekančia tvarka: ieškovui A. Š. paskirti naudotis žemės sklypus, plane pažymėtus ind. 1, kurio plotas – 12546 kv. m, ir ind. 2, kurio plotas – 56749 kv. m; atsakovei E. M. paskirti naudotis žemės sklypu, plane pažymėtu ind. 3, kurio plotas – 69296 kv. m. Nustačius tokią žemės sklypo naudojimosi tvarką, siūlo atitinkamai atidalinti ūkinius pastatus, t. y. jam priteisti nuosavybės teisę į jam atitenkančioje žemėje esančius ūkinius pastatus: pirtį, kurios unikalus Nr. ( - ), pažymėtą plane Nr. 4I1m, ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. ( - ), pažymėtą plane Nr. 5I1m; ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. ( - ), pažymėtą plane Nr. 6I1ž; taip pat kiemo statinius – lauko tualetą ir šulinį. Ieškovo manymu, jo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka leistų šalims racionaliai naudoti paveldėtą žemės sklypą ir jame esančius statinius taip, kad ateityje būtų išvengta konfliktų naudojantis paveldėtu turtu.

11Nustačius tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką ieškovas atitinkamai prašo atidalinti ir gyvenamojo namo priklausinius, t. y. jam priteisti į jo naudojamą žemės sklypo dalį patenkančius: pirtį, unikalus Nr. ( - ), pažymėtą plane Nr. 4I1m; ūkio pastatą, unikalus Nr. ( - ), pažymėtą plane Nr. 5I1m; ūkio pastatą, unikalus Nr. ( - ), pažymėtą plane Nr. 6I1ž; taip pat kiemo statinius – lauko tualetą ir šulinį, o atsakovei siūle priteisti į jos naudojamą žemės sklypo dalį patenkančius klojimą, unikalus Nr. ( - ), pažymėtą plane Nr. 2I1m, ir svirną, unikalus Nr. ( - ), pažymėtą plane Nr. 3I1m.

12Ieškovas taip pat prašo nustatyti kelio servitutus pagal A. B. tyrinėjimų įmonės 2018-01-26 parengtą planą ir pažymėtus: ind. S1 – kelio servitutas su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas), kurio plotas – 994 kv. m; ind. S2 – kelio servitutas su teise naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), kurio plotas – 10297 kv. m; ind. S3 – kelio servitutas su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas), kurio plotas – 1279 kv. m.

13Atsakovės atsikirtimai ir reikalavimai

14Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriais su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad šiais procesiniais dokumentais įrodinėja, jog gyvenamojo namo padalinti į du savarankiškus turtinius vienetus nėra faktinės ir teisinės galimybės. Ji remiasi faktine namo būkle ir eksperto išvada, jog gyvenamojo namo padalinti į du savarankiškus turtinius vienetus neįmanoma. Namas yra vienbutis, kiekviena jo dalis turi savo paskirtį: rytinė nešildoma dalis – kamara (plane indeksas 1-3) ir pirkaitė su rūsiu (indeksas 1-2) (naudojama produktų ir daiktų laikymui bei miegojimui šiltuoju metų laiku). Pietinė – virtuvė (indeksas 1-6) ir bendras kambarys su krosnimi (indeksas 1-5) – gyvenama vieta. Nuosavybės dalis name padalinus natūra būtų bloginamos abiejų šalių naudojimosi namu sąlygos. Atsakovė nebegalėtų naudotis rūsiu, be to, patalpoje 1-4 yra užlipimas į palėpę, todėl atsakovė netektų patekimo į palėpę, kuri yra virš visų patalpų. Įvesti atskiras komunikacijas ar pertvarkyti atskiras dalis vis tiek būtų neįmanoma. Nėra parengtas namo atidalinimo į du butus projektas, nėra gautas tam nei statybos techninis sąvadas, nei rekonstrukciją leidžiantis dokumentas. UAB „Romas ir Virgis“ parengė ne namo atidalinimo į du butus projektą, o tik patalpų dalijimo pasiūlymo projektą, tačiau ir jis akivaizdžiai įrodo, jog yra kėsinamasi į avarinės būklės konstrukcijas be jokio techninio projekto, statybos leidimo, besąlygiškai ieškovas pasiima savo naudojimui nepadalintą rūsį ir vienintelį patekimą į nepadalintą pastogę. Namas yra nedalus į du savarankiškus turtinius vienetus, nes tam nėra gautas nei regioninio parko leidimas, nei savivaldybės sąlygų sąvadas, neparengtas atidalinimo architektūrinis, darbo bei techninis projektas, neišduotas statybos leidimas, todėl vienintelis teisingas ir sąžiningas šio turtinio objekto ginčo išsprendimas yra naudojimosi tvarkos nustatymas, o ne atidalinimas. Ji niekada netrukdė ieškovui naudotis tvartu ir kitais pastatais, taip pat ir po pastatų atidalinimo leis ieškovui tvarte laikyti gyvulius neatlygintinai, jeigu to ieškovas norės ir jeigu jis tokius gyvulius turės bei augins šioje žemėje.

15Šalys gerai žino ir supranta, jog vertingiausia sodybos vieta yra pusiasalis ir pakrantė. Abi šalys šiuo metu yra įsirengusios du lieptus ir dvi maudymosi vietas, todėl sąžininga nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kad abi šalys išsaugotų po vieną lieptą ir po vieną maudynės vietą, tuo tarpu ieškovo pateiktas naudojimosi tvarkos nustatymas yra nesąžiningas. Ieškovas pats savo valia pasirinko atokiausią ir ramiausią, o tuo pačiu ir labiausiai atitolusią nuo visų pastatų sodybos dalį - vandens apsuptą pusiasalį, kuriame įsikūrė ir poilsiauja jau 14 metų. Ieškinyje paties ieškovo pateiktame plane sodybos teritorija dalinama į 3 dalis, iš kurių ieškovui tenka 2 taip pat lauko keliu viena su kita susisiekiančios dalys. Ieškovo pasiūlymas neišsaugo ilgametės faktinio naudojimosi tvarkos – ieškovo ieškiniu siūlomas žemės naudojimas beveik visiškai išstumia ją iš jos faktiškai naudojamos dalies. Ji šioje sodyboje ūkininkauja, visiškai aprūpindama save žemės ūkio produktais, pagal paskirtį naudoja žemę. Ieškovo siūlyme nėra aiškių atskirų naudojimosi dalių, privatumas išsaugomas tik ieškovui pusiasalyje, o kitoje dalyje užprogramuojami tolimesni ginčai tarp šalių. Ieškovo žemės naudojimosi planas nėra pats geriausias įmanomas sprendimas, nėra labiausiai tenkinantis abiejų šalių pageidavimus ir pažeidžia nusistovėjusią tvarką. Be to, ieškovo ieškinio siūlymai niekuo nepagrįsti ir visiškai apribotų atsakovės galimybes laikyti gyvulius. Jai tektų atsisakyti žemės ūkio veiklos, kuria ji teisėtai užsiima jau dvi dešimtis metų.

16Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo Teismo sprendimu nustatyti tris kelio servitutus pagal A. B. tyrinėjimų įmonės 2018-01-26 parengtą planą ir pažymėtus: ind. S1 – kelio servitutas su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas), kurio plotas - 994 kv. m; ind. S2 – kelio servitutas su teise naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), kurio plotas – 10297 kv. m; ind. S3 – kelio servitutas su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas), kurio plotas – 1279 kv. m. Šis ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas ir netgi neteisėtas. Ginčo žemė nėra atidalinama ir negalės būti atidalinama į du savarankiškus turtinius vienetus. Ieškovas ieškiniu siekia nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, tačiau naudojimosi tvarkos nustatymas nėra atidalinimas. Ieškovas prašo nustatyti servitutą savo paties sklype, nenurodydamas kuris turtas (viešpataujantis daiktas) reikalauja teisinio būtinumo nustatyti privalomą servitutą. Be to, neįvardinus kuriam viešpataujančiam daiktui skirtas servitutas, tai nustatytu ir registruotu servitutu galės naudotis bet kuris svetimas žmogus, kas pažeistų nuosavybės neliečiamumą, privatumą. Joks įstatymas nenumato privalomo servituto per jų sklypą.

17Atsakovė pateikė priešieškinį, kurį patikslinusi, prašė atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą sekančia tvarka: 1) ieškovui A. Š. asmeninėn nuosavybėn priteisti klojimą, unikalus Nr. ( - ), pažymėtą plane Nr. 2Ilm, kurio vid. rinkos vertė – 341 Eur; ūkio pastatą (lauko virtuvę), unikalus Nr. ( - ), pažymėtą plane Nr. 6I1ž, vid. rinkos vertė – 20 Eur; kiemo statinį (šulinį), unikalus Nr. ( - ); 2) atsakovei E. M. asmeninėn nuosavybėn priteisti svirną, unikalus Nr. ( - ), pažymėtą plane Nr. 3Ilm, kurio vid. rinkos vertė – 106 Eur; pirtį, unikalus Nr. ( - ), pažymėtą plane Nr. 4Ilm, kurios vid. rinkos vertė – 65 Eur; ūkio pastatą (tvartą), unikalus Nr. ( - ), pažymėtą plane Nr. 5Ilm, kurio vid. rinkos vertė – 265 Eur; kiemo statinį (lauko tualetą), unikalus Nr. ( - ); 3) nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio( - ), naudojimosi tvarką: ieškovui A. Š. paskirti naudotis patalpa, inventorinėje byloje pažymėta ind. 1-3; Atsakovei E. M. paskirti naudotis patalpa, inventorinėje byloje pažymėta ind. 1-5; patalpas, pažymėtas ind. 1-1, 1-2, 1-4 ir 1-6 palikti bendram naudojimui; 4) nustatyti 13,8591 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) Baibių k.v., esančio( - ), naudojimosi tvarką pagal A. B. tyrinėjimų įmonės 2018-11-08 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą sekančia tvarka: nustatant bendro naudojimo kelią – 12 m. ir žemę po ir aplink gyvenamąjį namą, plane pažymėtą ind. 2; Ieškovui A. Š. paskirti naudotis žemės sklypais, plane pažymėtais ind. 1 ir 4, kurių bendras plotas – 69295 kv. m; Atsakovei E. M. paskirti naudotis žemės sklypu, plane pažymėtu ind. 3, kurio plotas – 69296 kv. m; nustatyti, kad kiekvienas statinių savininkas ir naudojamos žemės bendrasavininkas be kito žemės bendrasavininko atskiro sutikimo savo statinius, esančius ant jo naudojamos žemės dalies naudos, valdys ir eksploatuos savo nuožiūra ir be kito žemės bendrasavininko atskiro sutikimo gavęs leidimą statybai (rekonstrukcijai) ir kitą reikiamą dokumentaciją atliks statybos, remonto, rekonstrukcijos darbus, šalys visas komunikacijas į savo turto patalpas įsives atskirai kiekviena savo lėšomis ir naudos savarankiškai; be kito žemės bendrasavininko atskiro sutikimo naudojamąją žemę naudos savo nuožiūra ir iš jos gaunama nauda bus to naudotojo asmeninė. Toks pastatų pasidalinimas šalims leistų nepriklausomai naudotis statiniais ir žeme, gyventi ir ūkininkauti. Atsakovė priešieškinyje rėmėsi tais pačiais motyvais kaip ir kituose procesiniuose dokumentuose. Taip pat prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

18Trečiųjų asmenų pozicija

19Tretieji asmenys Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

20Teismas

konstatuoja:

21Byloje nustatytos aplinkybės

22Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. Š. ir atsakovė E. M. po motinos mirties pagal paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5495, išduotą 2003 m. spalio 31 d., lygiomis dalimis (po ½ dalį) paveldėjo šį nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ): žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini, gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. ( - ), pastatytą 1918 m., pažymėtą plane Nr. 1A1/m; gyvenamojo namo priklausinius: klojimą, kurio unikalus Nr. ( - ), pastatytą 1918 m., plane pažymėtą Nr. 2I1/m; svirną, kurio unikalus Nr. ( - ), pastatytą 1918 m., plane pažymėtą Nr. 3I1/m; pirtį, kurios unikalus Nr. ( - ), pastatytą 1918 m., plane pažymėtą Nr. 4I1/m; ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. ( - ), pastatytą 1920 m., plane pažymėtą Nr. 5I1/m; ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. ( - ), pastatytą 1970 m., plane pažymėtą Nr. 6I1/m; kiemo statinius (lauko tualetą v, šulinį k), kurių unikalus Nr. ( - ), pastatytus 1920 m. (1 t., b. l. 16-42).

23Šalims priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), yra Sartų ir Gražutės regioninių parkų teritorijoje ir patenka į valstybinių (nacionalinių ir regioninių) parkų apsaugos zoną (1 t., b. l. 37-42).

24Ieškovui 2019-11-04 įregistruotos nuosavybės teisės į pastatą – pirtį, unikalus Nr. ( - ), pradėtą statyti 2003 m., baigtumo proc. 98 procentai, priklausantį žemės sklypui Nr. ( - ) (1 t., b. l. 37-42).

25Šalys nesutaria dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais ir siekia atidalinti namų valdą, susidedančią iš gyvenamojo namo, klojimo, svirno, pirties, dviejų ūkinių pastatų ir kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto). Šalių paveldėtas turtas – gyvenamasis namas ir jo priklausiniai buvo statyti kaip viena namų valda. Gyvenamasis namas skirtas gyventi šeimai, o ūkio pastatai ir kiti priklausiniai – tenkinti kitus šeimos ūkio poreikius. Bylos duomenys patvirtina, kad namų valdoje gyvena atsakovė, kuri ūkininkauja ir naudojasi ūkiniais pastatais, viename jų laiko gyvulius.

26Dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo

27Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

28CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

29Taigi, vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, turi būti svarstomi atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos, prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Atidalijimas natūra galimas tuomet, kai daiktas yra dalus, t. y atidalijus daiktą, nepadaroma žala jo paskirčiai. Nesant galimybės atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės dalies, atitinkančios bendraturčių nuosavybės teisės dalis, nustatoma naudojimosi turtu tvarka tokiu būdu, kad būtų padaryta kuo mažiau žalos jų teisėms ir teisėtiems interesams.

30Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009, 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 ). Taip pat pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).

31Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, laikomasi nuostatos, kad teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009, 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624-690/2015, 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-701/2018).

32Kartu pažymėtina, kad tuo atveju, kai bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekdamas tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką. Tuo atveju, kai, teismo nuomone, nė vienas iš šalių pateiktų naudojimosi tvarkos nustatymo pasiūlymų neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir egzistuojančių susitarimų darnos, teismas gali atmesti abiejų šalių reikalavimus. Tokio pobūdžio bylose nagrinėjimo dalykas yra naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, o ne klausimas dėl konkretaus vienos iš šalių pateikto tokios tvarkos nustatymo plano ar projekto patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).

33Dėl žemės sklypo

34Kaip minėta, ieškovas ir atsakovė nekilnojamąjį turtą paveldėjo lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį. Šalims bendrosios nuosavybės teise priklausantis 13,8591 ha ploto žemės sklypas yra Sartų ir Gražutės regioninių parkų teritorijoje ir patenka į valstybinių (nacionalinių ir regioninių) parkų apsaugos zoną. Dėl to sklypui yra taikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtinti Nacionalinių ir regioninių parkų teritorijos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir apribojimai (XXXIV skyrius) bei Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos.

35Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai. Išskirtinių atvejų, išvardintų tame pačiame straipsnyje, nagrinėjamojoje byloje nėra. Taigi, atsižvelgiant į šalių valdomo žemės sklypo plotą bei esant virš nurodytam teisiniam reglamentavimui, žemės sklypo atidalijimas yra negalimas, todėl nustatytina tik naudojimosi juo tvarka. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Konkreti žemės sklypo naudojimosi tvarka bus aptarta žemiau.

36Dėl gyvenamojo namo

37Ieškovas prašo atidalinti gyvenamąjį namą pagal UAB „Romas ir Virgis“ 2018-08 parengtą Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato patalpų dalijimo į du turtinius vienetus pasiūlymo projektą (3 t., b. l. 10-38) ir priteisti jo asmeninėn nuosavybėn namo dalį, projekte pažymėtą turtiniu vienetu Nr. 1, o plane pažymėtus ind. 1-2/16.49; 1-3/24.68 ir 1-4/7,81, taip pat rūsį ir palėpės dalį, pažymėtą ind. P-2/ 63,12 kv. m. Ieškovo manymu, taip padalinus gyvenamąjį namą, ir ieškovas ir atsakovė turės atskiras patalpas, atskirus įėjimus, kiekvienas galės netrukdomai naudotis savo turtu. Ieškovo siūlomas pastogės padalijimas atitinka atidalijamam statiniui keliamus reikalavimus, nes pertvara pastogėje plane nurodyta pagal namo sieną. Ieškovas neturi jokių pretenzijų, kad virš jo patalpos, kurios ind. 1-4/7,81 kv. m (koridorius) pastogė atitektų atsakovei. Kadangi ieškovui atitenka koridoriaus patalpa ind. 1-4/7,81, ieškovas įsipareigoja savo lėšomis užsandarinti patekimą į palėpę iš šios patalpos, o ieškovas ir atsakovė turėtų patekti į savo palėpės patalpų dalis įsirengę laiptus iš lauko pusės pro palėpėje esančius langus. Be to, ieškovas įsipareigoja uzufrukto teise leisti atsakovei naudotis rūsio patalpomis iki atsakovės gyvos galvos.

38Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutiko. Jos manymu, gyvenamojo namo padalinti į du savarankiškus turtinius vienetus nėra faktinės ir teisinės galimybės. Ji remiasi faktine namo būkle ir eksperto išvada, jog gyvenamojo namo padalinti į du savarankiškus turtinius vienetus neįmanoma. Namas yra vienbutis, kiekviena jo dalis turi savo paskirtį: rytinė nešildoma dalis – kamara (plane indeksas 1-3) ir pirkaitė su rūsiu (indeksas 1-2) (naudojama produktų ir daiktų laikymui bei miegojimui šiltuoju metų laiku). Pietinė – virtuvė (indeksas 1-6) ir bendras kambarys su krosnimi (indeksas 1-5) – gyvenama vieta. Nuosavybės dalis name padalinus natūra būtų bloginamos abiejų šalių naudojimosi namu sąlygos. Atsakovė nebegalėtų naudotis rūsiu, be to, patalpoje 1-4 yra užlipimas į palėpę, todėl atsakovė netektų patekimo į palėpę, kuri yra virš visų patalpų. Įvesti atskiras komunikacijas ar pertvarkyti atskiras dalis vis tiek būtų neįmanoma. Nėra parengtas namo atidalinimo į du butus projektas, nėra gautas tam nei statybos techninis sąvadas, nei rekonstrukciją leidžiantis dokumentas. UAB „Romas ir Virgis“ parengė ne namo atidalinimo į du butus projektą, o tik patalpų dalijimo pasiūlymo projektą, kuriuo yra kėsinamasi į avarinės būklės konstrukcijas be jokio techninio projekto, statybos leidimo. Ieškovas pasiima savo naudojimui vienintelį rūsį ir vienintelį patekimą į nepadalintą pastogę. Namas yra nedalus į du savarankiškus turtinius vienetus, nes tam nėra gautas nei regioninio parko leidimas, nei savivaldybės sąlygų sąvadas, neparengtas atidalinimo architektūrinis, darbo bei techninis projektas, neišduotas statybos leidimas, todėl vienintelis teisingas ir sąžiningas ginčo išsprendimas yra naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymas, o ne atidalinimas.

39Pažymėtina, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų (priešieškinio) faktinį pagrindą.

40Ieškovas patikslintame ieškinyje (2 t., b. l. 51-56) nurodė, jog atsižvelgdamas į atsakovės teiginius, kad neva gyvenamojo namo atidalinti į du turtinius vienetus negalima, kreipėsi į projektavimo bendrovę UAB „Romas ir Virgis“, kad būtų atliktas „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato( - ). patalpų padalijimo į du turtinius vienetus“ projektas, ir

412018 m. rugpjūčio 28 d. UAB „Romas ir Virgis“ atlikto „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato ( - ) patalpų padalijimo į du turtinius vienetus pasiūlymo projektą“ iš kurio matyti, kad gyvenamąjį namą padalinti į du turtinius vienetus realiai galima. Todėl reiškia reikalavimą dėl namo atsidalijimo į du turtinius vienetus (2 t., b. l. 59-87, 3 t., b. l. 10-38).

42Atsakovė, atsikirsdama į šį ieškovo reikalavimą, pateikė specialisto išvadą – statybos eksperto D. K. 2017-08-18 vertinimo aktą (1 t., b. l. 80-101), kuriame nurodoma, jog padalinti gyvenamąjį namą į du savarankiškus turtinius vienetus nėra galimybės.

43Pastebėtina, jog UAB „Romas ir Virgis“ parengė ne namo atidalinimo į du butus projektą, o tik namo patalpų dalijimo pasiūlymo projektą, sudarytą pagal paties ieškovo pageidavimus. Šiame pasiūlymo projekte tik schematiškai nubraižytas patalpų atsidalijimo variantas, kurį norėtų ieškovas, gyvenamasis namas nebuvo apžiūrėtas, nėra jokio galimo atsidalijimo techninio įvertinimo ir pagrindimo, nėra net jokios išvados apie galimybę padalinti gyvenamąjį namą į du savarankiškus turtinius vienetus. Tuo tarpu atsakovės pateiktame vertinimo akte, apžiūrėjus namą ir kiekvieną jo patalpą, įvertinta namo pagrindinių ir bendrų konstrukcijų išdėstymas ir būklė, teisės aktų (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Statybos techninių reglamentų) reikalavimai, kurių turi būti laikomasi vykdant namo rekonstrukciją. Šį vertinimo aktą surašė statybos inžinerijos mokslo daktaras statybos ekspertas D. K., įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, turintis teisę eiti Statinio projekto ekspertizės dalies vadovo ir ypatingo statinio dalinės ekspertizės vadovo pareigas. Statybos vadovo ir statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, Ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros dalies vadovo pareigas ir kt.

44Kaip jau buvo minėta, šalys turi ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovas neprašė šaukti specialistą į teismo posėdį ir jį apklausti, neprašė skirti statybos ekspertizę.

45Be to, atsižvelgiant į tai, jog šalių paveldėtas žemės sklypas yra Saugomoje teritorijoje – Sartų ir Gražutės regioninių parkų teritorijoje ir patenka į valstybinių (nacionalinių ir regioninių) parkų apsaugos zoną, žemės sklypo naudojimui yra taikomi papildomi apribojimai. Taip, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 136.7 punktas nustato, jog pagal bendruosius apribojimus visose nacionalinių ir regioninių parkų teritorijose draudžiama vykdyti bet kokius statybos, žemės kasybos bei rekreacijos infrastruktūros įrengimo darbus be nustatytąja tvarka parengto projekto, kuris, be kitų institucijų, turi būti suderintas su Aplinkos ministerija ir parko administracija. Statybos ir rekonstravimo darbai gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos.

46Byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis yra parengęs projektą gyvenamojo namo rekonstrukcijai pagal statybinius techninius reikalavimus, kad jis yra gavęs ar gaus atitinkamus sutikimus ir leidimus. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad atskirų įlipimų į paliepę iš lauko įrengimas yra apskritai techniškai galimas, tuo labiau, kad ieškovo siūlomoje atsakovei įrengti įlipimo į paliepę vietoje yra elektros įvadas (vertinimo akto 1, 4 lapai), kad įlipimai gali būti įrengiamį minimaliomis sąnaudomis ir be jokios žalos namo laikančiosioms konstrukcijoms, savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių paskaičiavimų ar sąmatų.

47Atidalijimo plane matyti, kad ieškovas numato panaikinti įėjimo duris iš koridoriaus 1-6, kuris pagal jo pasiūlymą atitenka atsakovei, į patalpą 1-2, atitenkančią ieškovui, kurioje yra įlipimas į rūsį (3 t., b. l. 37). Iš to neaišku, kaip atsakovė galėtų pasinaudoti uzufrukto teise ir patekti į rūsį.

48Remdamasis nurodytais motyvais, teismas laiko, jog ieškovas neįrodė, kad bendrą šalių gyvenamąjį namą galima atidalinti CK 4.80 straipsnyje numatyta tvarka natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Byloje nėra nė vieno bendraturčio reikalavimo priteisti jam visą turtą natūra, sumokant kitam bendraturčiui piniginę kompensaciją. Teismas negali išeiti už ieškinio ribų, todėl ieškovo reikalavimas atidalinti gyvenamąjį namą atmestinas ir tenkintinas atsakovės reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu.

49Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos

50Teismui nusprendus, kad atidalinti gyvenamąjį namą į du savarankiškus turtinius vienetus nėra galimybės, nustatoma naudojimosi juo tvarka.

51Nustatant naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką turi būti atsižvelgiama į visetą kriterijų, suformuluotų kasacinio teismo praktikoje: teisėtumą, adekvatumą dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinę taiką ir proporcingumą, naudojimosi daiktu racionalumą (patogumą) ir efektyvumą, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumą. Bendroji taisyklė nustatant naudojimosi daiktu tvarką – bendraturčiui paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015 ir kt.).

52Teismas, svarstydamas ieškovo reikalavimą atidalinti gyvenamąjį namą pagal UAB „Romas ir Virgis“ 2018-08 parengtą Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato patalpų dalijimo į du turtinius vienetus pasiūlymo projektą ir priteisti jam namo dalį, projekte pažymėtą turtiniu vienetu Nr. 1, o plane pažymėtus ind. 1-2/16.49; 1-3/24.68 ir 1-4/7,81, taip pat rūsį ir palėpės dalį, pažymėtą ind. P-2/ 63,12 kv. m, jau nurodė motyvus, dėl kurių šis atidalijimas nėra galimas. Dėl tų pačių motyvų teismas sprendžia, kad naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką tikslinga nustatyti pagal atsakovės pateiktą pasiūlymą, t. y. ieškovui paskirti naudotis patalpa (kambarį), inventorinėje byloje pažymėta ind. 1-3/24.68, atsakovei paskirti naudotis patalpa (kambarį), inventorinėje byloje pažymėta ind. 1-5/34,71, visas kitas patalpas: priestatą, pažymėtą ind. 1-1/3,40; koridorių, pažymėtą ind. 1-6/13,14; kambarį, pažymėtą ind. 1-2/16.49; koridorių, pažymėtą ind. 1-4/7,81; taip pat rūsį, pažymėtą ind. R ir paliepę palikti bendram naudojimui. Priestatas, koridorius 1-6/13,14 ir kambarys 1-2/16.49 paliekami bendram naudojimui, kad abi šalys galėtų patekti į vienintelį rūsį, į kurį įėjimas įrengtas iš kambario 1-2/16.49, o koridorius 1-4/7,81 paliekamas bendram naudojimui, kad abi šalys galėtų patekti į paliepę.

53Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos

54Pažymėtina, kad ir ieškovas ir atsakovė pasiūlė tokią naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, kad abiem šalims paskiriami jų idealiąsias dalis atitinkantys žemės sklypo plotai. Tačiau teismui nustačius aukščiau nurodytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, naudojimosi žemės sklypu tvarka negali būti nustatyta pagal ieškovo pasiūlytą variantą, t. y. pagal A. B. tyrinėjimų įmonės 2017-05-09 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (1 t., b. l. 14-15). Pagal šį variantą būtų galima nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką tik tuo atveju, jei būtų tenkintas ieškovo reikalavimas atidalinti gyvenamąjį namą ar nustatyti naudojimosi juo tvarką pagal jo pasiūlytą, UAB „Romas ir Virgis“ 2018-08 parengtą, gyvenamojo namo padalijimo į du turtinius vienetus pasiūlymo projektą. Tokiu atveju būtų galima ir net tikslinga nustatyti, kad ieškovui ir atsakovei skirtinos naudotis žemės sklypo dalys būtų po jiems atitenkančiomis gyvenamojo namo patalpomis. Teismui nusprendus nustatyti aukščiau nurodytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, kuomet ir ieškovui ir atsakovei skiriama naudotis tik po vieną kambarį, o visomis kitomis patalpomis, t. y. beveik visu namu, šalys galės naudotis bendrai, tikslinga skirti bendro naudojimo žemę po ir aplink gyvenamąjį namą. Priešingu atveju šalims būtų apsunkintos galimybė patekti į bendro naudojimo patalpas, taip pat prižiūrėti ir išlaikyti gyvenamąjį namą.

55Be to, bylos duomenys patvirtina, kad namų valdoje nuolat gyvena tik atsakovė, kuri ūkininkauja, sodina daržus ir laiko gyvulius. Tarp šalių susiklostė tam tikra naudojimosi žemės sklypu tvarka. Šalys nepateikė jokių įstatymo leistinų įrodymų, kurie patvirtintų ar paneigtų, kuri žemės sklypo dalis yra geresnė ar vertingesnė. Ieškovas nepaneigė atsakovės teiginio, kad jis pats savo valia pasirinko atokiausią, ramiausią, labiausiai atitolusią nuo kitų pastatų sodybos dalį – vandens apsuptą pusiasalį, kur pasistatė naują pirtį. Pažymėtina, kad abi šalys šiuo metu yra įsirengusios du lieptus ir dvi maudymosi vietas, todėl sąžininga nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kad abi šalys išsaugotų po vieną lieptą ir po vieną maudynės vietą. Tuo tarpu, pagal ieškovo pateiktą naudojimosi žemės sklypu planą abi maudymosi vietos su lieptais atitektų ieškovui. Kartu pastebėtina, kad pagal ieškovo pateiktą naudojimosi žemės sklypu planą jam atitektų ir pirtis, plane pažymėta ind. 4I1/m, nors jis jau turi pasistatęs naują pirtį.

56Dėl nurodytų motyvų teismas laiko, jog ieškovo siūlomas naudojimosi žemės sklypu projektas negali būti pripažintas tinkamu, užtikrinančiu šalių interesų pusiausvyrą, ir naudojimosi žemės sklypu tvarką tikslinga nustatyti pagal atsakovės pateiktą A. B. tyrinėjimų įmonės 2018-11-08 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (2 t., b. l. 122-125), kuris yra racionalesnis, labiau atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Ieškovui A. Š. paskirtina naudotis žemės sklypais, plane pažymėtais ind. 1, kurio plotas 14732 kv. m, ir 4, kurio plotas – 53644 kv. m; atsakovei E. M. paskirtina naudotis žemės sklypu, plane pažymėtu ind. 3, kurio plotas – 68377 kv. m. Žemės sklypas aplink gyvenamąjį namą ir po juo, plane pažymėtas ind. 2, kurio bendras plotas 1838 kv. m, ir per žemės sklypą nuo bendro naudojimo kelio einantis lauko kelias, kurio paskirtis privažiuoti prie gyvenamojo namo ir kitų pastatų, šalių planuose pavadintas „lauko kelias“, o ieškovo plane pavadintas dar ir S3 – paskirtini bendram naudojimui. Tokiu būdu ieškovui viso paskirtina naudotis 69295 kv. m žemės sklypu, o atsakovei – 69296 kv. m žemės sklypu.

57Dėl kitų pastatų (priklausinių) atidalijimo

58Teismui nusprendus nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovės pateiktą A. B. tyrinėjimų įmonės 2018-11-08 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, šalims priteistini priklausiniai, kurie patenka į joms tenkančią žemės sklypo dalį. Ieškovui asmeninėn nuosavybėn priteistini klojimas, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtas Nr. 2Ilm, kurios vidutinė rinkos vertė – 341 Eur; ūkio pastatas (lauko virtuvė), unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtas Nr. 6I1ž, vidutinė rinkos vertė – 20 Eur; kiemo statinis (šulinys), unikalus Nr. ( - ); o atsakovei asmeninėn nuosavybėn priteistini svirnas, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtas Nr. 3Ilm, kurio vidutinė rinkos vertė – 106 Eur; pirtis, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėta Nr. 4Ilm, kurios vidutinė rinkos vertė – 65 Eur; ūkio pastatas (tvartas), unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtas Nr. 5Ilm, kurio vidutinė rinkos vertė – 265 Eur; kiemo statinis (lauko tualetas), unikalus Nr. ( - )..

59Dėl servitutų nustatymo

60Ieškovas prašo nustatyti kelio servitutus pagal A. B. tyrinėjimų įmonės 2018-01-26 parengtą planą (2 t., b. l. 9-10), ir pažymėtus: ind. S1 – kelio servitutas su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas), kurio plotas – 994 kv. m; ind. S2 – kelio servitutas su teise naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), kurio plotas – 10297 kv. m; ind. S3 – kelio servitutas su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas), kurio plotas – 1279 kv. m. Savo reikalavimo ieškovas nepagrindė ir nemotyvavo.

61CK 4.111 straipsnis numato, jog servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

62Nagrinėjamojoje byloje šalys siekia nustatyti tik naudojimosi žemės sklypu tvarką, nes žemės sklypas negali būti atidalintas į du atskirus turtinius vienetus, ir teismas tokį reikalavimą tenkina. Nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką nuosavybės teisė nesikeičia, abu bendraturčiai – ir ieškovas, ir atsakovė – lieka žemės sklypo savininkai. Esant tokioms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo servitutų nustatymui, todėl šis ieškovo reikalavimas atmestinas.

63Dėl kitų ieškovo reikalavimų

64Ieškovas taip pat prašė: įpareigoti ieškovą A. Š. savo lėšomis įsirengti pastogėje pertvarą per 12 mėn. skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal UAB „Romas ir Virgis“ parengtą pastogės pasidalijimo planą; įpareigoti ieškovą A. Š. savo lėšomis užsandarinti patekimą į palėpę iš patalpos, plane pažymėtos ind. 1-4 ir įsirengti įėjimą į jam tenkančią palėpės dalį, plane pažymėtą ind. P-1/42,35 kv. m., per 12 mėn. skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigoti ieškovą A. Š. įsirengti atskirą elektros apskaitą jam atitenkančioje namo dalyje be atsakovės E. M. sutikimo per 6 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; nustatyti uzufrukto teisę atsakovei E. M. naudotis iki gyvos galvos rūsio dalimi į kurį patenkama iš patalpos, plane pažymėtos ind. 1-2 (sandėliukas). (Šios patalpos atitenka ieškovui A. Š.); įpareigoti atsakovę E. M. savo lėšomis įsirengti patekimą į jai tenkančią palėpės dalį, plane pažymėtą ind. P-2/63,12 kv. m. per 12 mėn. skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

65Nurodyti ieškovo reikalavimai yra išvestiniai ir galėtų būti tenkinami tik tuo atveju, jei būtų tenkintas ieškovo reikalavimas atidalinti gyvenamąjį namą. Teismui nusprendus atmesti šį reikalavimą, atmestini ir išvestiniai reikalavimai.

66Dėl atsakovės papildomo reikalavimo

67Atsakovės reikalavimas nustatyti, kad kiekvienas statinių savininkas ir naudojamos žemės bendrasavininkas be kito žemės bendrasavininko atskiro sutikimo savo statinius, esančius ant jo naudojamos žemės dalies naudos, valdys ir eksploatuos savo nuožiūra ir be kito žemės bendrasavininko atskiro sutikimo, gavęs leidimą statybai (rekonstrukcijai) ir kitą reikiamą dokumentaciją, atliks statybos, remonto, rekonstrukcijos darbus, šalys visas komunikacijas į savo turto patalpas įsives atskirai kiekviena savo lėšomis ir naudos savarankiškai; be kito žemės bendrasavininko atskiro sutikimo naudojamąją žemę naudos savo nuožiūra ir iš jos gaunama nauda bus to naudotojo asmeninė, teismo manymu, yra perteklinis, todėl atmestinas. Šiuo teismo sprendimu atidalijami gyvenamojo namo priklausiniai, ieškovo asmeninėn nuosavybėn priteisiami statiniai, esantys jam skirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, o atsakovės asmeninėn nuosavybėn priteisiami statiniai, esantys jai skirtoje naudotis žemės sklypo dalyje. Kaip jau buvo minėta, atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Todėl šalys galės naudotis joms priteistais statiniais savo nuožiūra ir teismo sprendime papildomai aptarti ir nustatyti šalims teises, kurias jos ir taip turi pagal įstatymą, nereikia. Taip pat teismas negali teismo sprendimu leisti šalims ateityje atlikti veiksmus, kurių atlikimui gali būti reikalingas kitų asmenų ar valstybės institucijų leidimai ar sutikimai.

68Tokiu būdu, ieškinys atmestinas, o priešieškinys iš esmės tenkintinas.

69Dėl bylinėjimosi išlaidų

70Abi šalys prašė priteisti iš kitos šalies jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas turėjo 3967,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė – 5076 Eur bylinėjimosi išlaidų.

71Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamojoje byloje ieškinys atmetamas, o priešieškinys tenkinamas, išskyrus vieną išvestinį reikalavimą, todėl iš ieškovo priteistinos atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

72Byloje nustatyta, kad atsakovė sumokėjo 95 Eur žyminį mokestį valstybei už priešieškinį, sumokėjo 481 Eur A. B. tyrinėjimų įmonei už žemės sklypo kadastrinius matavimus ir plano parengimą, sumokėjo 400 Eur MB Statybos ekspertizių centras už namo vertinimo akto parengimą ir surašymą, turėjo 4000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, sumokėjo 100 Eur advokatų kontorai Legitum.

73Teismas pripažįsta, kad atsakovės sumokėtas žyminis mokestis, taip pat sumokėtos sumos A. B. tyrinėjimų įmonei už žemės sklypo kadastrinius matavimus ir plano parengimą ir MB Statybos ekspertizių centras už namo vertinimo akto parengimą ir surašymą, buvo būtinos, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl jai iš ieškovo priteistinos.

74Teismas, priteisdamas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, įvertina bylos sudėtingumą, taip pat, tai, kad atsakovės atstovas rengė ir pateikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, du atsiliepimus į patikslintus ieškinius, priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, kitus procesinius dokumentus, dalyvavo penkiuose teismo posėdžiuose, vietos apžiūroje, atstovo darbo vieta yra Vilniuje. Teismas daro išvadą, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Be to, ieškovas, reikšdamas ieškinį, turėjo įvertinti, kad teismo sprendimas jam gali būti nepalankus ir iš jo gali būti priteistos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Todėl iš ieškovo priteistina atsakovei 4000 Eur išlaidų advokato pagalbai.

75Atsakovės sumokėti 100 Eur advokatų kontorai Legitum negali būti pripažinti būtinomis bylinėjimosi išlaidomis nagrinėjamojoje byloje. Iš pinigų paėmimo kvito matyti, kad šį suma sumokėta už patarimą ir kitas teisines paslaugas 2017 m. balandžio 21 ar 24 d., o ieškinys teismui pateiktas tik 2017 m. birželio 8 d. Kadangi šias išlaidas atsakovė turėjo dar iki ieškinio pareiškimo ir nepateikė jokių įrodymų, kad jos buvo būtinos ir susijusios su busimu ieškiniu ir nagrinėjama byla, ieškovas neturi atlyginti jai šių išlaidų. Dėl nurodyto iš ieškovo atsakovei priteistina 4076 Eur bylinėjimosi išlaidų.

76Ieškinį atmetus iš ieškovo priteistina valstybei 32,31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

77Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263 – 265, 268, 270 straipsniais,

Nutarė

78Ieškovo A. Š. ieškinį atmesti.

79Atsakovės E. M. priešieškinį tenkinti iš dalies.

80Nustatyti 13,8591 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) Baibių k.v., esančio ( - )., naudojimosi tvarką pagal atsakovės pateiktą A. B. tyrinėjimų įmonės 2018-11-08 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą:

81- ieškovui A. Š. paskirti naudotis žemės sklypais, plane pažymėtais ind. 1, kurio plotas 14732 kv. m, ir ind. 4, kurio plotas – 53644 kv. m;

82- atsakovei E. M. paskirti naudotis žemės sklypu, plane pažymėtu ind. 3, kurio plotas – 68377 kv. m;

83- žemės sklypą aplink gyvenamąjį namą ir po juo, plane pažymėtą ind. 2, kurio bendras plotas 1838 kv. m, ir per žemės sklypą nuo bendro naudojimo kelio einantį lauko kelią, kurio paskirtis privažiuoti prie gyvenamojo namo ir kitų pastatų, šalių planuose pavadintą „lauko kelias“, paskirtini bendram ieškovo ir atsakovės naudojimui.

84Nustatyti tokią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką:

85- ieškovui A. Š. paskirti naudotis patalpa (kambarį), inventorinėje byloje pažymėta ind. 1-3/24.68;

86- atsakovei E. M. paskirti naudotis patalpa (kambarį), inventorinėje byloje pažymėta ind. 1-5/34,71, visas kitas patalpas: priestatą, pažymėtą ind. 1-1/3,40;

87- koridorių, inventorinėje byloje pažymėtą ind. 1-6/13,14; kambarį, inventorinėje byloje pažymėtą ind. 1-2/16.49; koridorių, inventorinėje byloje pažymėtą ind. 1-4/7,81; taip pat rūsį, inventorinėje byloje pažymėtą ind. R, ir paliepę palikti bendram naudojimui.

88Atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą sekančia tvarka:

89- ieškovui A. Š. asmeninėn nuosavybėn priteisti klojimą, unikalus Nr. ( - ), pažymėtą plane Nr. 2Ilm, kurio vidutinė rinkos vertė – 341 Eur; ūkio pastatą (lauko virtuvę), unikalus Nr. ( - ), pažymėtą plane Nr. 6I1ž, kurio vidutinė rinkos vertė – 20 Eur; kiemo statinį (šulinį), unikalus ( - );

90- atsakovei E. M. asmeninėn nuosavybėn priteisti svirną, unikalus Nr. ( - ), pažymėtą plane Nr. 3Ilm, kurio vidutinė rinkos vertė – 106 Eur; pirtį, unikalus Nr. ( - ), pažymėtą plane Nr. 4Ilm, kurios vidutinė rinkos vertė – 65 Eur; ūkio pastatą (tvartą), unikalus Nr. ( - ), pažymėtą plane Nr. 5Ilm, kurio vidutinė rinkos vertė – 265 Eur; kiemo statinį (lauko tualetą), unikalus Nr. 4391-8004-9079;

91Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

92Priteisti iš ieškovo A. Š. 4076 Eur (keturis tūkstančius septyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovei E. M..

93Priteisti iš ieškovo A. Š. 32,31 Eur (trisdešimt du eurus 31 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

94Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. Š.... 3. Teismas... 4. Ieškovo reikalavimai ir argumentai... 5. Ieškovas A. Š. patikslintu ieškiniu prašė atidalinti bendrosios dalinės... 6. Ieškinyje, kituose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2003 m. spalio 31... 7. Ieškovas prašo atidalinti gyvenamąjį namą pagal UAB „Romas ir Virgis“... 8. Atidalijus gyvenamąjį namą ne lygiomis dalimis ieškovui tenka ploto 91,33... 9. Ieškovas norėjo atsidalinti ir bendrai valdomą 13,8591 ha žemės sklypą,... 10. Ieškovas siūlo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal A. B.... 11. Nustačius tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką ieškovas atitinkamai... 12. Ieškovas taip pat prašo nustatyti kelio servitutus pagal A. B. tyrinėjimų... 13. Atsakovės atsikirtimai ir reikalavimai... 14. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, atsiliepimą į... 15. Šalys gerai žino ir supranta, jog vertingiausia sodybos vieta yra pusiasalis... 16. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo Teismo sprendimu nustatyti tris kelio... 17. Atsakovė pateikė priešieškinį, kurį patikslinusi, prašė atidalinti... 18. Trečiųjų asmenų pozicija... 19. Tretieji asmenys Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija ir... 20. Teismas... 21. Byloje nustatytos aplinkybės... 22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. Š. ir atsakovė E. M. po motinos... 23. Šalims priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ),... 24. Ieškovui 2019-11-04 įregistruotos nuosavybės teisės į pastatą – pirtį,... 25. Šalys nesutaria dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais ir siekia... 26. Dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo... 27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje... 28. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio... 29. Taigi, vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, turi būti... 30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, vadovaujantis CK 4.75... 31. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės... 32. Kartu pažymėtina, kad tuo atveju, kai bendraturtis prieštarauja... 33. Dėl žemės sklypo... 34. Kaip minėta, ieškovas ir atsakovė nekilnojamąjį turtą paveldėjo lygiomis... 35. Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad... 36. Dėl gyvenamojo namo... 37. Ieškovas prašo atidalinti gyvenamąjį namą pagal UAB „Romas ir Virgis“... 38. Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutiko. Jos manymu, gyvenamojo namo padalinti... 39. Pažymėtina, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12... 40. Ieškovas patikslintame ieškinyje (2 t., b. l. 51-56) nurodė, jog... 41. 2018 m. rugpjūčio 28 d. UAB „Romas ir Virgis“ atlikto „Gyvenamosios... 42. Atsakovė, atsikirsdama į šį ieškovo reikalavimą, pateikė specialisto... 43. Pastebėtina, jog UAB „Romas ir Virgis“ parengė ne namo atidalinimo į du... 44. Kaip jau buvo minėta, šalys turi ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos... 45. Be to, atsižvelgiant į tai, jog šalių paveldėtas žemės sklypas yra... 46. Byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis yra parengęs projektą... 47. Atidalijimo plane matyti, kad ieškovas numato panaikinti įėjimo duris iš... 48. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas laiko, jog ieškovas neįrodė, kad... 49. Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos... 50. Teismui nusprendus, kad atidalinti gyvenamąjį namą į du savarankiškus... 51. Nustatant naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką turi būti... 52. Teismas, svarstydamas ieškovo reikalavimą atidalinti gyvenamąjį namą pagal... 53. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos... 54. Pažymėtina, kad ir ieškovas ir atsakovė pasiūlė tokią naudojimosi ginčo... 55. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad namų valdoje nuolat gyvena tik... 56. Dėl nurodytų motyvų teismas laiko, jog ieškovo siūlomas naudojimosi... 57. Dėl kitų pastatų (priklausinių) atidalijimo... 58. Teismui nusprendus nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal... 59. Dėl servitutų nustatymo... 60. Ieškovas prašo nustatyti kelio servitutus pagal A. B. tyrinėjimų įmonės... 61. CK 4.111 straipsnis numato, jog servitutas – tai teisė į svetimą... 62. Nagrinėjamojoje byloje šalys siekia nustatyti tik naudojimosi žemės sklypu... 63. Dėl kitų ieškovo reikalavimų... 64. Ieškovas taip pat prašė: įpareigoti ieškovą A. Š. savo lėšomis... 65. Nurodyti ieškovo reikalavimai yra išvestiniai ir galėtų būti tenkinami tik... 66. Dėl atsakovės papildomo reikalavimo... 67. Atsakovės reikalavimas nustatyti, kad kiekvienas statinių savininkas ir... 68. Tokiu būdu, ieškinys atmestinas, o priešieškinys iš esmės tenkintinas.... 69. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 70. Abi šalys prašė priteisti iš kitos šalies jų turėtas bylinėjimosi... 71. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1... 72. Byloje nustatyta, kad atsakovė sumokėjo 95 Eur žyminį mokestį valstybei... 73. Teismas pripažįsta, kad atsakovės sumokėtas žyminis mokestis, taip pat... 74. Teismas, priteisdamas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, įvertina bylos... 75. Atsakovės sumokėti 100 Eur advokatų kontorai Legitum negali būti... 76. Ieškinį atmetus iš ieškovo priteistina valstybei 32,31 Eur išlaidų,... 77. Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263 – 265, 268, 270 straipsniais,... 78. Ieškovo A. Š. ieškinį atmesti.... 79. Atsakovės E. M. priešieškinį tenkinti iš dalies.... 80. Nustatyti 13,8591 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr.... 81. - ieškovui A. Š. paskirti naudotis žemės sklypais, plane pažymėtais ind.... 82. - atsakovei E. M. paskirti naudotis žemės sklypu, plane pažymėtu ind. 3,... 83. - žemės sklypą aplink gyvenamąjį namą ir po juo, plane pažymėtą ind.... 84. Nustatyti tokią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką:... 85. - ieškovui A. Š. paskirti naudotis patalpa (kambarį), inventorinėje byloje... 86. - atsakovei E. M. paskirti naudotis patalpa (kambarį), inventorinėje byloje... 87. - koridorių, inventorinėje byloje pažymėtą ind. 1-6/13,14; kambarį,... 88. Atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį... 89. - ieškovui A. Š. asmeninėn nuosavybėn priteisti klojimą, unikalus Nr. ( -... 90. - atsakovei E. M. asmeninėn nuosavybėn priteisti svirną, unikalus Nr. ( - ),... 91. Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.... 92. Priteisti iš ieškovo A. Š. 4076 Eur (keturis tūkstančius septyniasdešimt... 93. Priteisti iš ieškovo A. Š. 32,31 Eur (trisdešimt du eurus 31 ct)... 94. Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...