Byla 2A-2163-450/2011
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Lemora“ ieškinį atsakovui R. P., trečiajam asmeniui UAB „Roner“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Lemora“ prašė priteisti iš atsakovo R. P. 59 126,94 Lt skolos, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad atsakovas 2008 m. lapkričio 5 d. ieškovui išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 152 995,91 Lt sumai ir garantinį raštą, kuriuo asmeniškai garantavo už UAB „Roner“ skolas 152 995,91 Lt sumai, susidariusiai įmonei nemokant ieškovui už patiektas prekes. Dalį skolos UAB „Roner“ ieškovui prekių mainų bei dalinių mokėjimų pagrindu sumažino, todėl skolos suma sudaro 59 126,94 Lt. Nors minėta skolos suma priteista ieškovui iš UAB „Roner“ ir vykdomasis raštas pateiktas vykdymui antstoliui Mindaugui Dabkui, tačiau skolos išieškojimas iš UAB „Roner“ yra beviltiškas, kadangi įmonė faktinės veiklos nevykdo, galimai turi nemažai įsiskolinimų kitiems ūkio subjektams, todėl reikalavimas reiškiamas atsakovo R. P. atžvilgiu.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas iš Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. sprendimo už akių, jo pagrindu 2009 m. rugsėjo 14 d. išduoto vykdomojo rašto, ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, tarp jų, 2008 m. lapkričio 4 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, nustatė, kad ieškovą ir UAB „Roner“ siejo pirkimo-pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai, UAB „Roner“ 2008 m. lapkričio 4 d. buvo skolinga ieškovui 152 995,91 Lt už perduotas prekes. Atsakovas R. P. tuo metu buvo UAB „Roner“ direktoriumi ir akcininku.

7Teismas remdamasis įrodymų vertinimo tikėtinumo taisykle, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, t. y. aplinkybes, kad rankraštinius įrašus abejuose vekseliuose padarė atsakovas, kad tuo metu jo vadovaujama įmonė, kurios akcininku jis buvo, turėjo atitinkamo dydžio įsiskolinimą ieškovui, kad liudytojas A. R. parodė, kad vekselius atsakovas pasirašė jo akivaizdoje, kad šio liudytojo parodymus patvirtina susirašinėjimas el. paštu, liudytojos V. Z. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, teismas darė išvadą, kad buvo atsakovo valia asmeniškai garantuoti už UAB „Roner“ skolinį įsipareigojimą. Todėl atsakovo sudarytas vekselis, nors ir nebuvo pateiktas apmokėti, kaip tai numatyta Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme, visumoje su kitais įrodymais įrodo atsakovo prievolės pagal garantiją egzistavimą. Kadangi šiai dienai UAB „Roner“ skola ieškovui sudaro 59126,94 Lt (Kauno m. apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. sprendimas už akių), o priverstine tvarka išieškoti skolos nėra galimybės, nes UAB „Roner“ turto neturi (antstolio M. D. 2010 m. gruodžios 14 d. išieškojimo negalimumo aktas), skola priteistina iš atsakovo.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Atsakovas R. P. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Paaiškina, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog liudytoja V. Z., kurios parodymais grindė savo sprendimą, yra suinteresuota bylos baigtimi, palaiko ieškovą. Kadangi vekseliai neturi vekselio davėjo parašo, jie neturi ir vekselio galios. Atsakovas nebuvo įtvirtinęs savo valios prisiimti UAB „Roner“ prievolių ir nepatvirtino atitinkamų dokumentų savo parašu. Todėl ieškovo pateikti dokumentai nesukuria atsakovui jokių prievolių.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Lemora“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškina, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas 2010 m. balandžio 2 d. ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateikė išvadą, jog 2008 m. lapkričio 5 d. dviejuose paprastuosiuose vekseliuose rankraštinius įrašus parašė R. P., o nustatyti, ar vekseliuose ir 2008 m. lapkričio 5 d. garantiniame rašte pasirašė R. P., nebuvo galima, nes tiriamieji parašai trumpi, paprasti, mažai informatyvūs. Vis dėlto nebuvo įrodytos aplinkybės, kad parašai šiuose dokumentuose yra suklastoti. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas turi atsiskaityti su ieškovu. Vekseliais yra remiamasi kaip skolos rašteliais.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

13Apeliaciniu skundu apeliantas R. P. ginčija Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą kaip naikintiną, teismui netinkamai atlikus byloje surinktų įrodymų vertinimą, o būtent teismas neatsižvelgė, kad liudytoja V. Z. yra suinteresuota bylos baigtimi, ieškovo pateikti vekseliai neturi vekselio davėjo parašo ir apeliantas nepatvirtino savo valios prisiimti UAB „Roner“ prievolių.

14Teisėjų kolegija su tokiu apelianto aplinkybių vertinimu nesutinka, bei pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendime byloje surinktus įrodymus įvertino visapusiškai ir nešališkai, tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo teismo sprendimo panaikinti ar pakeisti, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

15Teismas tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir, remdamasis įrodymų įvertinimu, daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 176 str.). Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla pagrįstų abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, t.y. susiformuoja visiškas teisėjo vidinis įsitikinimas, kad tos aplinkybės yra. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo vis dėlto išlieka, bet visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, negu jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. Vilniaus miesto Valstybinė mokesčių inspekcija, Nr. 3K-3-945/1999). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008).

16Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai išduotas dokumentas, šalių pavadintas vekseliu, neatitinka Įsakomųjų ir paprastųjų vekselio įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 3 str. numatytų būtinųjų vekselių formai ir turiniui keliamų reikalavimų dokumentas nėra pripažįstamas vekseliu. Vis dėlto jeigu iš tokio dokumento turinio galima nustatyti kreditoriaus ir skolininko tapatybę, skolos sumą, pinigų priėmimo – perdavimo faktą, pasirašymo datą, yra skolininko parašas, toks dokumentas pripažintinas skolos rašteliu. Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktas vekselis turi visus būtinus įstatymo reikalaujamus rekvizitus, tačiau vekselio turėtojas ieškovas nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo, nepateikė vekselio apmokėti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį vekselį pripažino skolos rašteliu, bei nenukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.

17Kaip matyti iš bylos medžiagos, esminę reikšmę ginčo sprendimui turi aplinkybė, ar į bylą pateikti 2008 m. lapkričio 5 d. paprastasis vekselis ir garantinis raštas buvo pasirašyti apelianto R. P.. Apeliantas dėl minėtų dokumentų suklastojimo kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ikiteisminio tyrimo Nr. 17-1-03121-09 byloje buvo pateikti du 2008 m. lapkričio 5 d. paprastieji vekseliai. Pagal vieną iš vekselių UAB „Roner“ įsipareigojo 2008 m. lapkričio 20 d. ieškovui UAB „Lemora“ sumokėti 152 995,91 Lt, vekselį pasirašė direktorius R. P.. Pagal kitą tos pačios dienos paprastąjį vekselį ieškovui 2008 m. lapkričio 20 d. 152 995,91 Lt įsipareigojo sumokėti R. P., vekselį pasirašė direktorius R. P.. Ikiteisminio tyrimo, kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, buvo pateiktas 2008 m. lapkričio 5 d. garantinis raštas, kuriuo R. P. įsipareigojo prisiimti UAB „Roner“ finansinius įsipareigojimus UAB „Lemora“ pagal 2008 m. lapkričio 5 d. išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas rašysenos tyrimas, siekiant nustatyti, ar minėtus dokumentus pasirašė ir juose įrašus padarė R. P. ar kitas asmuo. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010 m. balandžio 2 d. specialisto išvados matyti, kad specialistas, atlikęs 2008 m. lapkričio 5 d. paprastųjų vekselių ir garantinio tyrimą, konstatavo, kad paprastuosiuose vekseliuose rankraštinius įrašus parašė R. P., o nustatyti, ar vekseliuose ir garantiniame rašte pasirašė R. P., nebuvo galima, nes tiriamieji parašai trumpi, paprasti, mažai, informatyvūs.

18Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis rašytiniais įrodymais, esančiais nagrinėjamoje ir ikiteisminio tyrimo Nr. 17-1-03121-09 byloje, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad buvo apelianto valia asmeniškai garantuoti už UAB „Roner“ skolinį įsipareigojimą. Tokia išvada darytina įvertinus visetą bylose nustatytų aplinkybių, o būtent tai, kad 2008 m. lapkričio 4 d. UAB „Roner“ ir UAB „Lemora“ sudarė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, 2008 m. lapkričio 5 d. ginčo vekselių ir garantinio rašto pasirašymo metu apeliantas R. P. buvo UAB „Roner“ akcininkas ir vadovas (CPK 177 str. 2 d., 185 str.). Tai, kad liudytoja V. Z. yra galimai suinteresuota bylos baigtimi, todėl jos parodymai nėra patikimas įrodymas, šiuo atveju lemiamos reikšmės neturi, kadangi kitų šioje ir ikiteisminio tyrimo bylose surinktų duomenų visuma (pavyzdžiui, A. R. parodymai ir susirašinėjimas elektroniniu paštu) pagrindžia, jog yra labiau tikėtina, kad apeliantas, kaip UAB „Roner“ vadovas ir akcininkas, garantavo už įmonės skolinius įsipareigojimus, siekiant užtikrinti tolimesnę įmonės ūkinę veiklą. Todėl į bylą ieškovo UAB „Lemora“ pateiktas 2008 m. lapkričio 5 d. vekselis ir garantinis raštas patvirtina ieškovo galiojantį bei teisėtą piniginį reikalavimą.

19Bylos šalys įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės isntancijos teisme nepateikė, teismo patirtos pašto išlaidos yra nereikšmingos (CPK 96 str. 6 d.), todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

21Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Lemora“ prašė priteisti iš atsakovo R. P. 59 126,94 Lt... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas remdamasis įrodymų vertinimo tikėtinumo taisykle, įvertinęs... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Atsakovas R. P. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo... 10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Lemora“ prašo... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Apeliaciniu skundu apeliantas R. P. ginčija Vilniaus miesto 1 apylinkės... 14. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto aplinkybių vertinimu nesutinka, bei... 15. Teismas tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir, remdamasis įrodymų... 16. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai išduotas... 17. Kaip matyti iš bylos medžiagos, esminę reikšmę ginčo sprendimui turi... 18. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis rašytiniais įrodymais, esančiais... 19. Bylos šalys įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 21. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą palikti...