Byla 2A-1945-485/2011

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo (institucija, teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius)

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Ramintai Samušytei, dalyvaujant ieškovui G. Ž., atsakovei N. Ž.,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2097-192/2011 pagal ieškovo G. Ž. ieškinį atsakovei N. Ž. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo (institucija, teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius).

3Kolegija n u s t a t ė:

4ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (b. l. 3-7, 59) prašė nustatyti bendravimo su sūnumi Ą. Ž., gim. ( - ), tvarką šiomis sąlygomis:

51. G. Ž. su sūnumi turi teisę bendrauti kas antrą mėnesio savaitgalį tėvui ar jo artimiems giminaičiams pasiimant sūnų iš gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. 30 min. ir grąžinant sūnų į namus sekmadienio 19 val.

62. G. Ž. su sūnumi turi teisę bendrauti kiekvienos savaitės trečiadienį, tėvui ar jo artimiems giminaičiams pasiimant sūnų iš gyvenamosios vietos 15 val. 30 min. ir grąžinant sūnų į namus 19 val.30 min.

73. Vasaros atostogų metu G. Ž. su sūnumi praleidžia 2 savaites, 10 dienų prieš atostogas vaiko motiną informavus raštu. Sūnus iš gyvenamosios vietos paimamas pirmąją atostogų dieną 9 val. ir grąžinamas po 14 dienų 19 val. 30 min., mokslo rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu tėvas bendrauja su sūnumi 3 dienas, 7 dienas prieš atostogas vaiko motiną informavęs raštu. Sūnus iš gyvenamosios vietos paimamas pirmąją atostogų dieną 9 val. ir grąžinamas po 3 parų 19 valandą.

84. Neporinių metų pirmąją Šv. Velykų, Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų bei sūnaus gimtadienio ( - ) dieną Ą. Ž. praleidžia su savo tėvu , o antrąsias švenčių dienas - su savo motina, porinių metų pirmąją Šv. Velykų, Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų bei sūnaus gimtadienio ( - ) dieną Ą. Ž. praleidžia su motina, o antrąsias švenčių dienas praleidžia su savo tėvu. Tėvas pasiima sūnų iš gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžina sūnų iki tos pačios dienos 19 val. Jei kyla prieštaravimas tarp bendravimo tvarkos išvardintos 1, 2, 3 punktuose, bus taikomos 4 punkto nuostatos;

95. pakeisti 2010-09-13 dienos Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-8215-375/2010 nustatytą Ą. Ž. gim. ( - ) išlaikymo dydį, jį sumažinti ir priteisti iš jo G. Ž., sūnaus išlaikymui periodines išmokas po 150 litų kas mėnesį ir mokėti iki sūnaus pilnametystės.

10Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 7 d. sprendimu (b. l. 98-101) ieškinį tenkino iš dalies, nustatė ieškovo bendravimo su sūnumi Ą. Ž., gim. ( - ), bendravimo tvarką šiomis sąlygomis:

111. G. Ž. bendrauja su sūnumi Ą. Ž. I ir III mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.;

122. G. Ž. bendrauja su sūnumi Ą. Ž. kiekvienos savaitės trečiadienį, paimdamas sūnų 15 val. 30 min. iš jo gyvenamosios vietos ar lopšelio-darželio ir grąžina į gyvenamąją vietą 19 val.;

133. Vasaros atostogų metu G. Ž. su sūnumi Ą. Ž. praleidžia 2 savaites, 10 dienų prieš atostogas vaiko motiną informuodamas vaiko motiną N. Ž. raštu. Sūnų iš jo gyvenamosios vietos G. Ž. paimdamas 9 val. ir grąžindamas po 14 parų 19 val.;

144. Neporinių metų pirmąją Šv. Velykų, Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų bei sūnaus gimtadienio dieną sūnus Ą. Ž. praleidžia su tėvu G. Ž., o antrąsias švenčių dienas - su savo motina N. Ž.. Porinių metų pirmąją Šv. Velykų, Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų bei sūnaus gimtadienio dieną Ą. Ž. praleidžia su motina, o antrąsias šių švenčių dienas praleidžia su savo tėvu. Tėvas G. Ž. pasiima sūnų iš gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžina sūnų iki tos pačios dienos 19 val.

15Teismas ieškinio dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atmetė.

16Teismas nustatė, jog 2009-06-03 dienos sprendimu Nr.2-14080-774/2009 nutraukta G. Ž. ir N. Ž. santuoka bendru sutuoktinių sutikimu. Šalys buvo sutarę, kad G. Ž. bendraus su nepilnamečiu sūnumi Ą. Ž. ir dalyvaus sūnaus auklėjime be apribojimų. 2010-09-13 dienos nutartimi Nr.2-8215-375/2010 teismas patvirtino G. Ž. ir N. Ž. sudarytą taikos sutartį ir nustatė bendravimo su sūnumi Ąžuolu tvarką, išlaikymo dydį padidino iki 400 litų per mėnesį. Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos pažyma patvirtina, kad Ą. Ž., gim. ( - ), nustatytas žymus kalbos neišsivystymas, jam būtina logopedo pagalba ir rekomenduojama specialiojo pedagogo, psichologo pagalba. G. Ž. dirba VŠĮ ( - ) vidurinėje mokykloje informacinių technologijų specialistu, o nuo 2010-09 įdarbintas efektyvaus mąstymo centro koordinatoriumi. Ieškovo draudžiamosios pajamos nuo 2011-01-01 per mėnesį-603 litai. VŠĮ ( - ) mokykloje G. Ž. prašymu darbo krūvis sumažintas 0,5 etato pačiam prašant nuo 2010-11-02. Kauno J. U. vidurinės mokyklos pažyma Nr.( - ) patvirtina, kad G. Ž. 2010 metais iš viso išmokėta darbo užmokesčio 15 046,23 Lt, N. Ž. darbo užmokestis priskaičiuotinai 1 886,0 Lt, išmokėjimui -1 486,28 Lt. teismas, trumpindamas ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką, rėmėsi tuo, jog vaikas turi kalbos sutrikimų, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės rekomendacija atsižvelgti į vaiko sveikatą, jo užimtumą ugdymo įstaigoje. Teismas netenkino ieškovo 3 punkte numatyto reikalavimo dėl mokslo rudens, žiemos ir pavasario atostogų, kur tėvas bendrautų su sūnumi 3 dienas, prieš 7 dienas vaiko motiną informavęs raštu, kadangi sūnus yra trejų metų amžiaus ir jis neturi mokslo metų eigoje moksleiviams numatytų atostogų. teismas atmetė ieškovo prašymą sumažinti išlaikymo dydį, kadangi šalių sūnus yra trejų metų amžiaus, turi specialiųjų poreikių, turi sveikatos sutrikimų, vadinasi jo poreikiai yra didesni nei kitų tokio pat amžiaus ir neturinčių vystymosi ir raidos sutrikimų vaikų. Šalys taikos sutartimi buvo sutarę, kad vaiko tėvas G. Ž. teiks sūnui 400 litų išlaikymą per mėnesį, po kurios patvirtinimo G. Ž. pablogino savo turtinę padėtį, pradėjęs dirbti tik 0.5 etato krūviu. Jam darbo krūvis buvo sumažintas pačiam prašant. Todėl ši aplinkybė nevertintina kaip turtinės padėties pablogėjimas, nes ieškovas ją pablogino savo noru.

17Atsakovė apeliaciniu skundu (b. l. 103-107) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. dalį, kuria buvo tenkintas ieškovo prašymas dėl bendravimo su sūnumi tvarkos pakeitimo, paliekant galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-13 nutartimi patvirtintą bendravimo su vaiku tvarką; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18Atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl šių motyvų:

1. teismas neanalizavo faktinio poreikio ir teisinio pagrindo keisti šalių taikos sutartimi nustatytą ir teismo 2010-09-13 nutartimi patvirtintą ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką. Ieškovas tik praėjus 2,5 mėn. nuo teismo nutarties priėmimo, patvirtinančios bendravimo su vaiku tvarką, vėl kreipėsi į teismą dėl jos pakeitimo. Nustatyta tvarka yra pakankama, o ieškovas šios bendravimo tvarkos net neišnaudoja. vaikas per 2,5 mėnesio pas tėvą nakvojo tik du kartus, tik dabar pradėjo pratintis prie glaudesnio bendravimo su tėvu, tačiau tai nėra pagrindas reikalauti, jog vaikas ištisus savaitgalius ir net dvi savaites per vasarą nakvotų pas tėvą. Teismas neatsižvelgė, jo anksčiau vaikas niekada ilgiau nei 2 paras nėra praleidęs be mamos;
2. teismas visapusiškai neįvertino vaiko sveikatos būklės, nelygino sveikatos būklės pokyčių. vaiko sveikatos būklė nepagerėjo, jam yra nustatytas lengvo lygio invalidumas, byloje nėra duomenų, kad 2010-06-04 Kauno vaiko raidos klinikos „L.“ specialistų nustatyta diagnozė „lengvo laipsnio autizmas“ būtų neteisinga. Ieškovas nėra medikas, todėl jo samprotavimai apie vaiko sveikatos būklės pagerėjimą yra tik jo nuomonė;
3. ieškovas nenurodė nei vienos reikšmingos aplinkybės dėl ko būtų reikalinga keisti bendravimo su vaiku tvarką. Nuolatinis bendravimo tvarkos keitimas kenkia vaiko psichikai, byloje nėra įrodyta, jog atsakovė trukdytų ieškovui bendrauti su vaiku;
4. teismas neįvertino kokiomis sąlygomis gyvena ieškovas, su kuo jis gyvena. ieškovas atsisako parodyti kokiu adresu ir kokiomis sąlygomis sūnus nakvos pas tėvą;
5. teismas, nustatęs tėvui galimybę leisti su vaiku 2 savaičių vasaros atostogas, nepasisakė dėl motinos teisės į lygiavertę nepertraukiamą galimybę su vaiku praleisti atostogas.

19Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 113-118) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20Ieškovas nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:

1. ieškovas į kreipęsis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl atsakovės trukdymo bendrauti su sūnumi, ieškovas visada atvykdavo pasiimti sūnaus, tačiau atsakovė jo ieškovui neduodavo, tai gali paliudyti liudytojai. Tik pasirašant taikos sutartį ieškovas sužinojo, jog sūnui yra pripažintas lengvas invalidumas. Ieškovas norėdamas ginčą išspręsti gražiuoju, tik dėl to pasirašė taikos sutartį. Po šios nutarties priėmimo ieškovas bandė tartis su atsakovė dėl ilgesnio bendravimo su vaiku, tačiau atsakovė atsisakė;
2. atsakovė byloje yra pateikusi vėlesnę 2011-01-05 pažymą apie naujai tirtą vaiko sveikatą, kuria buvo paneigtas vaikui įtartas autizmas, o nustatytas tik kalbos sutrikimas. Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai paaiškino ieškovui, jog kitų sutrikimų vaikas neturi. Ieškovo nuomone, sūnus padarė didelę pažangą, šiuo metu kalba sakiniais, jį gali suprasti suaugę asmenys. Atsakovė nepagrįstai manipuliuoja vaiko sveikatos diagnoze, tuo tarpu vaikas puikiai vystosi, su ieškovu vaikas lankė baseiną, bendravo su tėvu jų susitikimo metu. Apie gerą vaiko psichinę būseną pažymi ir VšĮ Kauno centro poliklinikos išduota pažyma, kurioje nustatyta, jog vaikui yra diagnozuotas tik kalbos sutrikimas. Šis raidos atsilikimas netrukdo vaikui bendrauti su tėvu ar yra priežastis riboti bendravimą;
3. nuo pat vaiko gimimo atsakovas praleido su vaiku ne mažiau laiko negu atsakovė, vaikas su tėvu bendravo nuolat, ieškovas yra pripažintas kūrybiškumo lavinimo specialistas, skaitantis paskaitas ir dirbantis su vaikais, tačiau tik kelios valandos skirtos ieškovui bendrauti su vaiku, užkerta kelią ieškovui taikyti vaikui ugdomuosius žaidimus;
4. ieškovas turi visas sąlygas bendrauti su vaiku savo namuose. ieškovas gyvena adresu ( - ). Ši vieta yra apžiūrėta Vaiko teisių apsaugos tarnybos, kuri pateikė išvadą dėl šios gyvenamosios vietos, kur nustatytos geros sąlygos vaikui būti ir nakvoti.

21Apeliacinis skundas atmestinas.

22Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas, kolegija taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.), numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, tačiau jų nenustatė.

23Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

24Byloje nustatyta, jog 2009-06-03 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14080-774/2009 buvo nutraukta šalių santuoka, šalių sūnaus Ą. Ž. gyvenamoji vieta nustatyta su motina. 2010-09-13 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8215-375/2010 buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria šalys nustatė ieškovo G. Ž. bendravimo su vaiku tvarką. Išsamiai susipažinus su minėta nutartimi nustatytina, jog šia taikos sutartimi buvo nustatyta, jog ieškovas G. Ž. išimtinai su vaiku bendrauja tik dienos metu nuo 10.00 val. iki 19.00 val. (atitinkamomis dienomis ir švenčių dienomis), vaikas pas tėvą gali nakvoti tik vieną kartą per mėnesį, t.y. kiekvieno mėnesio trečiąjį savaitgalį, net švenčių dienomis (Šv. Kalėdos, Naujieji metai) ieškovas gali su vaiku matytis tik vieną dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val. Tik einant metams ieškovas galės praleisti su vaiku vasaros atostogas, skaičiuojant nuo 3 iki 7 dienų. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 7 d. sprendimu pakeitė ieškovo bendravimo su sūnumi Ą. Ž., gim. ( - ), tvarką. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, atsakovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovo prašymas dėl bendravimo su sūnumi tvarkos pakeitimo (praplėtimo), paliekant galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-13 nutartimi patvirtintą bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovė iš esmės apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas nenustatė vaiko poreikio daugiau leisti laiko su tėvu, nenustatė aplinkybių kodėl bendravimo tvarką reikėtų keisti, taip pat apeliacinį skundą grindė aplinkybe, jog vaiko sveikatos būklė nėra tokia, kad vaikas galėtų daugiau laiko leisti su tėvu, nakvoti pas jį daugiau naktų. Teismas atkreipia dėmesį, jog negyvenantis kartu su vaiku tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tai gali būti padaryta tik skiriant pakankamai laiko tėvui ir vaikui bendrauti. CPK 3.175 str. nustato, kad paprastai teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvaujant auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu jie nereikalingi vaiko interesais. Kol neįrodyta, kad susitikimai, laiko leidimas ar kitoks bendravimas su vaiku, nedetalizuojant vietos, nekenkia vaiko auklėjimui, vystymuisi ar kitaip neatitinka jo interesų, tai bendravimo vieta neturi būti apibrėžiama. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-8215-375/2010 duomenų matyti, jog dėl bendravimo su vaiku tarp šalių yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Šalys susirašinėja elektroniniais laiškais, atsakovė yra kreipusis į Kauno apskrities VPK dėl to, jog ieškovas pavėlavo vaiką grąžinti 40 minučių, Vaikų teisių apsaugos skyrius yra įspėjęs atsakovę, jog ši leistų ieškovui bendrauti su vaiku bei yra pasiūliusi atsakovei lankytis su vaiku pas psichologą. Tokios aplinkybės pagrindžia, jog patys tėvai bendravimo su vaiku situaciją komplikuoja, tuo galimai traumuoja vaiką, kadangi nuo gimimo augus su abiem tėvais, vaikui yra reikalinga tiek motina, tiek tėvas. Taip pat nagrinėjamos bylos ir prijungtos bylos duomenys pagrindžia, jog bendrauti su anūku yra išreiškusi norą ir ieškovo motina. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas yra apibūdinamas teigiamai (darbovietės pateikta charakteristika), ieškovas yra pedagogas, dirbantis su vaikais, vystantis ugdymo programas. Tokie bylos duomenys pagrindžia ieškovo nurodytas aplinkybes, jog glaudesnis sūnaus bendravimas su tėvu niekaip negali pakenkti vaiko interesams, priešingai, berniukui, turinčiam raidos sutrikimų, kvalifikuoto pedagogo užsiėmimai tik padės tobulinti kalbos įgūdžius, padės jam vystytis. Be to, kaip matyti, vaikas gimė 2007 metais, šalių santuoka nutrūko 2009 metais, tai reiškia, jog 2 pirmuosius vaiko gyvenimo metus vaikas gyveno ir su tėvu, ir su mama. Byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovas būtų buvęs blogas tėvas, neprižiūrėjo vaiko ar pan. Todėl, kolegijos nuomone, riboti tėvo įtaką auginant ir auklėjant vaiką, būtų neteisinga ir nepagrįsta. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog tik praėjus 2 mėnesiams nuo taikos sutarties pasirašymo ieškovas vėl kreipėsi į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Kolegija laiko, jog toks argumentas negali būti pagrįstu kodėl bendravimo su vaiku tvarka negalėtų būti peržiūrėta.

25Esminis apeliacinio skundo argumentas byloje yra tai, jog ilgesnis bendravimas su tėvu gali pakenkti vaiko sveikatai, vaikas turi rimtų sveikatos sutrikimų, net invalidumą, vaikas negali ilgai nakvoti pas tėvą, kadangi yra prisirišęs prie mamos. Kolegija išsamiai susipažino su byloje esančiais medicininiais dokumentais ir nustatė, jog 2010-03-31 Kauno vaiko raidos klinika „L.“ pažymoje patvirtinta, jog Ą. Ž. įtariamas autizmas. Tačiau išsamiuose įtariamos diagnozės aprašymuose pažymėta, jog vaiko kalba jo amžiui atitinka 59 proc., ekspresyvioji kalba - 41 proc. Šia pažyma autizmo diagnozė galutinai nekonstatuota, pažymėta, jog sveikatos vertinimas turi būti tęsiamas. 2010-04-19 Kauno vaiko raidos klinika „L.“ pažymoje patvirtinta, jog Ą. Ž. konstatuota tik kalbinės išraiškos sutrikimas, sulėtėjęs kalbos suvokimas, t.y. autizmo diagnozė nepatvirtinta. 2010-04-19 Kauno vaiko raidos klinika „L.“ pažymoje patvirtinta, jog buvo stebėti tėvo ir vaiko tarpusavio santykiai. Šio stebėjimo metu nustatyta, jog nustatytas abipusis gebėjimas bendrauti pakaitomis, tėvas suvokia vaiko siunčiamus signalus, priima juos, geba į juos atsakyti, tarpusavio santykiuose nustatyta gera atmosfera. 2010-06-07 VRĮ Kauno centro poliklinikos pažyma patvirtina, jog į gydymo įstaigą kreipėsi tėvas, vaikui nustatyti kalbos sutrikimai, rekomenduota logopedo pagalba. 2010-06-03 psichologės išvadoje pažymėta, jog vaikas domisi aplinka, žaidžia, emocijos adekvačios amžiui, berniukas aktyviai pasakoja tėčiui savo kalba, tėtis supranta, vaikui pasiūlius žaisti, vaikas žaidžia, prašo dar. Kaip matyti iš šios pažymos, vaikui jokie psichologiniai nukrypimai nediagnozuoti, gydytoja rekomendavo logopedo pagalbą. 2010-08-24 pažymoje VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos gydytojas padarė išvadą, kad vaikas gali dalyvauti mokyklos vykdomoje ugdymo veikloje be jokių apribojimų, nurodė, jog reikalinga logopedo pagalba. 2010-05-24 neurologo konsultacijoje diagnozuota, jog Ą. Ž. susimušė galvą, buvo susiūta žaizda. Taigi, apibendrinus į bylą pateiktą Ą. Ž. sveiktos būklę apibūdinančius medicininius duomenis, kolegija daro išvadą, jog šalių sūnui medikai yra diagnozavę kalbos vystymosi sutrikimus, kuriems gydyti reikalinga logopedo pagalba, tačiau jokių kitų sunkių ligų, kurios neleistų ieškovui bendrauti su sūnumi ilgesnį laiko tarpą, vaikui nėra nustatyta. Priešingai, medikų išvados patvirtina, jog ieškovas geba bendrauti su vaiku, jiedu vienas kitą supranta. Tokios aplinkybės leidžia kolegijai daryti išvadą, jog atsakovės argumentai dėl vaiko negalėjimo bendrauti su tėvu dėl vaiko sveikatos yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas išsireikalavo duomenis, kurie patvirtintų ar paneigtų byloje kilusį klausimą dėl Ą. Ž. invalidumo. Ieškovas 2011-11-16 pateikė 2011-11-14 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritorinio skyriaus pažymą, kuri patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2010-08-02 iki 2011-08-01 A. Ž. buvo nustatytas lengvas neįgalumo lygis. Šioje pažymoje pažymėta, jog dėl Ą. Ž. neįgalumo lygio tęsimo į insituciją niekas nesikreipė. Taip pat ieškovas pateikė Kauno lopšelio – darželio „G.“ pažymą, kurioje įstaigos logopedė patvirtino, jog vaikas logopedinius užsiėmimus pradėjo lankyti 2011 m. lapkričio mėn. 2011-01-05 pedagoginė – psichologinė tarnyba vaikui nustatė žymų kalbos neišsivystymą, tačiau patikrinus vaiką 2011 m. rugsėjo mėn., vaiko kalboje stebimas ryškus pagerėjimas. Be to, atsakovė2011-12-02 taip pat pateikė teismui prašymą prijungti prie bylos papildomus dokumentus apie vaiko sveikatos būklę. Iš 2011-11-25 Vaikų reabilitacijos ligoninės „L.“ išduotos pažymos matyti, jog Ą. Ž. būklė, palyginus su 2010 metais, yra žymiai geresnė. Jis aktyvesnis, noriau bendrauja, bet kalba išlieka sunkiai suprantama pašaliniam. Jo diagnozė šiuo metu yra nepatikslintas įvairiapusis raidos sutrikimas. Šioje pažymoje patvirtinama, jog šiuo metu raidos vertinimo rezultatai neatitinka neįgalumo kriterijų. Tai rodo, jog šiuo metu nei autizmo, nei jokių kitų neįgalumo požymių Ą. Ž. nėra nustatyta. Atsižvelgdama į tai, kolegija ieškovės argumentus dėl vaiko negalėjimo bendrauti su tėvu dėl jo sveikatos sutrikimų atmeta.

26Kolegijos nuomone, nepagrįsti ir atsakovės argumentai, jog dėl prisirišimo prie mamos vaikas gali sunkiau bendrauti su tėvu. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas rūpinasi vaiku, su juo lankosi pas gydytojus, vaikas su juo bendrauja, jam atsako. Be to, ieškovas dalyvavo vaiką auginant nuo pat jo gimimo. Tokios aplinkybės leidžia kolegijai daryti išvadą, jog ieškovo ir Ą. Ž. bendravimas nebus apsunkintas dėl išsiskyrimo su mama.

27Apeliantė skunde taip pat nurodė, jog jai nėra aišku kur ieškovas bendraus su vaiku. Iš prijungtos civilinės bylos duomenų matyti, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius patikrino ieškovo gyvenamąją (nuomojamą) vietą, esančią ( - ), bei ieškovo motinos E. Ž. gyvenamąją vietą, esančią ( - ). Patikrinęs šias ieškovo gyvenamąsias vietas Vaiko teisių apsaugos skyrius padarė išvadą, jog abi šios vietos yra tinkamos lankytis šalių sūnui, butai yra švarūs, tvarkingi, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas išsireikalavo iš ieškovo duomenis, patvirtinančius kur ieškovas su sūnumi bendraus. Ieškovas pateikė teismui paaiškinimą, kuriame nurodė, jog su sūnumi bendraus ieškovo motinos (Ą. Ž. močiutės) ir šiuo metu ieškovo gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ). Kaip jau buvo minėta ši gyvenamoji vieta yra tinkama tokio amžiaus vaikui prižiūrėti. Ieškovas informavo, jog gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ) yra registruota sūnaus močiutė E. Ž., jokie kiti asmenys, kurie galėtų pakenkti vaiko interesams, šiuo adresu nesilanko. Atsižvelgdama į tai, kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovas, kol vaikas svečiuosis pas tėvą, gali nesudaryti šalių sūnui tinkamų gyvenimo sąlygų.

28Apelianė taip pat apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas, nustatęs tėvui galimybę leisti su vaiku 2 savaičių vasaros atostogas, nepasisakė dėl motinos teisės į lygiavertę nepertraukiamą galimybę su vaiku praleisti atostogas. Pažymėtina, jog 2009-06-03 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14080-774/2009 buvo nutraukta šalių santuoka, šalių sūnaus Ą. Ž. gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Tai reiškia, jog šalių sūnus visą laiką, kurį nebendrauja su tėvu, turi galimybę laisvai bendrauti tik su mama, todėl šį apeliantės argumentą apeliacinės instancijos teismas taip pat nelaiko pagrindu, sudarančiu prielaidą apriboti maksimalų ieškovo dalyvavimą auginant ir auklėjant šalių sūnų.

29Pateiktame papildomame prašyme ieškovas prašo teismo pasisakyti, ar tėvas gyvenantis skyrium, gali aplankyti vaiką gydymo ar ugdymo įstaigose, dalyvauti ugdymo įstaigos rengiamose šventėse (darželio šventėse ir pan.). Nors tokie klausimai apeliaciniame skunde nebuvo keliami, tačiau atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, atsižvelgiant į šalių konfliktinius santykius, kolegija šiuo klausimu pasisako. Ieškovas prašyme nurodė, jog atsakovei reikalaujant, vaiko lankomo ugdymo įstaigos „G.“ vedėja yra parašiusi įsakymą, kuriuo draudžia tėvui aplankyti vaiką organizuojamų švenčių metu. Kolegijos nuomone, bendravimu su vaiku tvarkos nustatymas nelaikytinas ribojimu, šiuo atveju ieškovui, dalyvauti vaikų ugdymo įstaigoje surengtose vaikų šventėse. Šiuo atveju, manytina, jog tokiose šventėse ieškovas turi teisę dalyvauti neatsižvelgiant į nustatytą bendravimo tvarką. Kolegija pažymi, jog bendravimu su vaiku tvarkos nustatymas apibrėžia tik tėvo teisę paimti vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos vietos ir bendrauti su juo tėvo pasirinktoje vietoje. Visais kitais atvejais asmens, kuriam yra nustatyta bendravimu su vaiku tvarka, lankymasis, nesusijęs su vaiko paėmimu savo žinion, negali būti ribojamas.

30Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija apeliacinį skundą atmeta, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 330 str.).

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

32apeliacinį skundą atmesti.

33Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.