Byla I-441-162/2011

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Alonos Romanovienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjai N.M., pareiškėjos atstovei advokatei Vidai Šeikienei, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Andrej Pavlovskij, 2011 m. spalio 11 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N.M. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir A.R. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus 2011-03-09 protokolinio nutarimo Nr. 17PRT-8 panaikinimo bei įpareigojimo atsakovą panaikinti kelio servitutą, nustatytą Šilutės rajono valdybos 1994-04-25 potvarkiu Nr. 183-v A.R. priklausančiame žemės sklype.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3pareiškėja skundu (t. 1, b.l. 6-14) ir jo patikslinimu (t. 2, b.l. 8-16) kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 9 d. protokolinį nutarimą Nr. 17PRT-8, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl servituto panaikinimo; 2) įpareigoti atsakovą panaikinti kelio servitutą, nustatytą Šilutės rajono valdybos 1994 m. balandžio 25 d. potvarkiu Nr. 183-v A.R. priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini.

4Pareiškėja skunde nurodo, kad 2011 m. sausio 28 d. pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriui (toliau – ir atsakovas, Šilutės rajono žemėtvarkos skyrius) dėl kelio servituto, nustatyto Šilutės rajono valdybos 1994 m. gegužės 2 d. potvarkiu (kituose dokumentuose priėmimo data nurodyta 1994 m. balandžio 25 d.) Nr. 183-v A.R. priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ) (kadastro Nr. ( - ), vietovės kadastro žemėlapyje žymimas Nr. 24), kuris ribojasi su pareiškėjos valdomu žemės sklypu (kadastro Nr. ( - ), šios vietovės kadastro žemėlapyje žymimas Nr. 229), panaikinimo. Šilutės rajono žemėtvarkos skyrius 2011 m. kovo 9 d., išnagrinėjęs skundą, protokoliniu sprendimu nutarė jo netenkinti, argumentuodamas tuo, jog nėra tarnaujančio daikto savininko ir viešpataujančio daikto savininko susitarimo dėl servituto panaikinimo. Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išnagrinėjusi ginčą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, 2011 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T-(9.5)-58 skundo netenkino nurodydama, jog Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys apie A.R. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastro duomenys apie daiktines teises (kelio servitutą) yra nepakeisti administracine tvarka ir nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl jie laikomi teisingais ir išsamiais bei kelio servituto panaikinimui administracine tvarka nėra Civilinio kodekso 4.135 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.

5Pareiškėja skunde teigia, kad Šilutės rajono valdybos 1994 m. gegužės 2 d. potvarkyje Nr. 183-v nurodyta, jog kelio servitutas nustatomas kaip teisė kitiems žemės naudotojams pravažiuoti į savo žemės sklypus, konkrečių naudotojų neidentifikuojant. Pareiškėjai priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ) (potvarkio priėmimo metu jo savininkai buvo pareiškėjos tėvai T.A.Š. ir O.A.Š.) yra besiribojantis su A.R. žemės sklypu, kurio ankstesnis savininkas buvo J.R. Pareiškėja priskiriama prie potvarkyje įvardintų žemės naudotojų (t.y. yra viešpataujančio daikto savininkė A.R. žemės sklype nustatyto servituto atžvilgiu). Žemės sklypo (tarnaujančio daikto), kuriame yra nustatytas žemės servitutas, savininkei A.R. šis servitutas nėra reikalingas, nes jis yra nustatytas kitų naudotojų naudai. Nurodo, jog kelio servituto nustatymu pažeidžiami pareiškėjos interesai, nes kyla prievolė atlyginti nuostolius tarnaujančio daikto savininkei, nors natūroje jokio servitutinio kelio A.R. sklype nėra. Teigia, kad apie kelio servituto A.R. sklype nustatymą bei įregistravimą sužinojo 2010 metų sausio mėnesį, kai UAB ( - ) minėtame sklype atliko kadastrinius matavimus ir pateikė pareiškėjai, kaip besiribojančio sklypo savininkei, pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Pažymi, jog Nekilnojamojo turto registre iki 2010 metų nebuvo įregistruotas servitutas A.R. valdomame žemės sklype. Kitų žemės sklypo naudotojų teisė naudotis šiuo žemės sklypu (kelio servitutas), nesant natūroje tokio servitutinio kelio bei parengto servituto plano ar teritorijų planavimo dokumento, negali būti prilyginama servitutui ir registruojama kaip tokia daiktinė teisė. Nurodo, jog gretimuose žemės sklypuose, esančiuose toje pačioje kadastrinėje vietovėje ir besiribojančiuose su A.R. priklausančiu žemės sklypu, nėra įregistruoti kelio servitutai, o pareiškėjos žemės sklype įregistruotas servitutas – teisė praeiti taku palei upelį – yra visai kitos paskirties servitutas; t.y. ne kelio servitutas. Teiginys, kad Šilutės rajono žemėtvarkos skyriuje gautas tarnaujančio daikto A.R. prašymas dėl kelio servituto reikalingumo iškreipia servituto instituto reikšmę, nes servitutą gali prašyti nustatyti tik viešpataujančio sklypo savininkas.

6Pareiškėja teigia, jog ikiteismine tvarka pateiktuose skunduose nereiškė reikalavimo panaikinti Šilutės rajono valdybos 1994 m. balandžio 25 d. potvarkį Nr. 183-v, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kelio servitutas A.R. priklausančiame žemės sklype, kadangi potvarkio priėmimo metu jis buvo reikalingas ir buvo nustatytas keliui ( - ), nes šis kelias pagal nuosavybės atkūrimo dokumentus ėjo per gyventojams (pareiškėjos tėvams, J. R. ir S. T.) asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Pareiškėjos žemės sklypas 2005 metais buvo performuotas į du žemės sklypus, paimant visuomenės poreikiams dalį sklypo, užimtą vietinės reikšmės keliu ( - ), o toks pat procesas A.R. žemės sklype vyko 2011 metais. Teigia, jog servituto panaikinimo pagrindas yra ne potvarkio neteisingumas, o servituto būtinumo išnykimas (Civilinio kodekso 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

7Nurodo, kad tiek Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus protokoliniame sprendime, tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. gegužės 24 d. sprendime Nr. 1T-(9.5)-58 netenkinant pareiškėjos skundus dėl nustatyto kelio servituto panaikinimo, argumentuojama, kad nėra Civilinio kodekso 4.135 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų kelio servituto panaikinimui administracine tvarka, jei nesusitaria tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkai. Pareiškėja mano, kad minėtų institucijų sprendimuose neteisingai yra traktuojamas 1994 m. balandžio 25 d. Šilutės rajono potvarkis Nr. 183-v, kuriuo yra reglamentuota, jog žemės sklypuose paliekama teisė kitiems naudotojams pravažiuoti į savo sklypus. Šiame potvarkyje nėra identifikuoti konkretūs naudotojai, nesudarytas servituto objekto planas, iš kurio būtų aišku, kurioje žemės sklypo vietoje ir kokio dydžio bei pločio keliu važiuoti yra suteikiama teisė kitiems naudotojams. Aptariamas potvarkis buvo priimtas iki Žemės įstatymo įsigaliojimo (Žemės įstatymas Nr. I-446 įsigaliojo 1994 m. liepos 1 d.). Šiame įstatyme pirmą kartą buvo teisiškai įtvirtinta savarankiška daiktinė teisė – servitutas, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė tik 1995 m. rugsėjo 25 d. nutarimu patvirtino Žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarką. Ši teisė taip pat nebuvo reglamentuota ir 1964 metų Civiliniame kodekse, galiojusiame iki 2001 m. liepos 1 d. Todėl minimame potvarkyje nustatyta teisė kitiems naudotojams pravažiuoti į savo sklypus negalima laikyti servitutu, o tik naudojimo teise, kuri nėra savarankiška daiktinė teisė. Tokia naudojimosi teisė, nesant parengto servituto plano ar teritorijų planavimo dokumento, negali būti prilyginama servitutui ir neturėjo būti registruojama viešajame registre kaip servitutas.kokiu nors kitu keliu A.R. sklype.

8Pareiškėja ir jos atstovė prašo skundą, remdamosi jame išdėstytais motyvais, patenkinti.

9Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas prašo skundo netenkinti atsiliepimuose nurodytų motyvų pagrindu.

10Atsakovas atsiliepimuose į skundą bei patikslintą skundą (t. 1, b.l. 69-71, t. 2, b.l. 39-41) nurodo, kad pareiškėjos skundas dėl Šilutės rajono valdybos 1994 m. balandžio 25 d. potvarkiu Nr. 183-v A.R. priklausančiam žemės sklypui nustatyto kelio servituto panaikinimo buvo netenkintas 2011 m. kovo 9 d. protokolu Nr. 17PRT-8, nes tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkai nesutarė dėl servituto panaikinimo. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.135 straipsnio 2 dalimi, jeigu tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkas nesutaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priimta teismas, todėl skundžiamas protokolinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, kad pareiškėja nereiškia reikalavimo panaikinti viešojo administravimo institucijos (Šilutės rajono valdybos) priimto administracinio akto (1994 m. balandžio 25 d. potvarkio Nr. 183-v), o prašo įpareigoti atsakovą panaikinti tuo potvarkiu nustatytą servitutą. Administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti (Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalis). Ši teisės norma suteikia galimybę atsakovui panaikinti servitutą tik Civilinio kodekso numatytais pagrindais. Pareiškėja atsakovui ir teismui nurodo kaip servituto panaikinimo pagrindą Civilinio kodekso 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktą, t.y. išnykus servituto būtinumui, tačiau Šilutės žemėtvarkos skyrius, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, gavo ne tik A.R., bet ir kitų asmenų paaiškinimus, kad servitutas būtinas. Mano, kad tarnaujančio daikto (A.R.) ir viešpataujančio daikto (N.M.) savininkams nesutarus dėl servituto reikalingumo, sprendimą dėl servituto pabaigos, vadovaujantis Civilinio kodekso 4.135 straipsnio 2 dalimi, turi priimti bendrosios kompetencijos teismas.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą (t. 1, b.l. 65-67) nurodo, kad pareiškėja Šilutės rajono žemėtvarkos skyriui 2011 m. sausio 28 d. pateikė skundą dėl Šilutės rajono valdybos 1994 m. balandžio 25 d. potvarkiu Nr. 183-v A.R. priklausančiam žemės sklypui nustatyto kelio servituto panaikinimo. Ginčo nagrinėjimo administracinės procedūros, vykusios 2011 m. kovo 9 d. Šilutės žemėtvarkos skyriuje, metu tarnaujančio daikto savininkė A.R. ir žemės sklypo, besiribojančio su pareiškėjos nuosavybės teise valdomu žemė sklypu, savininkas A.L. pareiškė, kad kelio servitutas A.R. žemė sklypui yra reikalingas, pareiškėja – kad nereikalingas. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.135 straipsnio 2 dalimi, jeigu tarnaujančio daikto savininkas ir viešpataujančio daikto savininkas nesutaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas, todėl atsakovas 2011 m. kovo 9 d. priėmė protokolinį sprendimą Nr. 17PRT-8 netenkinti pareiškėjos skundo.

12Nurodo, kad pareiškėja nereiškia reikalavimo panaikinti Šilutės rajono valdybos 1994 m. balandžio 25 d. potvarkį Nr. 183-v, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas servitutas A.R. nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, o prašo panaikinti Nekilnojamojo turto registre minėto potvarkio pagrindu 1994 m. balandžio 25 d. įregistruotą 0,07 ha ploto kelio servitutą Civilinio kodekso 4.135 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, t.y. išnykus servituto būtinumui. Mano, kad reikalavimas dėl servituto, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre privatiems žemės sklypams, panaikinimo nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Pažymi, kad Šilutės rajono apylinkės teisme yra iškelta ir šiuo metu nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-20-164/2011 pagal A.L. ieškinį atsakovėms N.M. ir O.A.Š. dėl pažeistų teisių gynimo ir kelio servituto nustatymo N.M. valdomam žemės sklypui. Šilutės rajono žemėtvarkos skyriuje yra gautas tarnaujančio daikto savininkės A.R. prašymas dėl kelio servituto reikalingumo jos valdomam žemės sklypui. Mano, kad tarnaujančio daikto savininkei A.R. ir viešpataujančio daikto savininkei pareiškėjai N.M. nesusitarus dėl servituto reikalingumo, sprendimą dėl servituto pabaigos turi priimti bendrosios kompetencijos teismas.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo A.R. atsiliepimu į skundą (t. 2, b.l. 2) prašo skundo dėl Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 9 d. protokolinio nutarimo panaikinimo netenkinti. Mano, jog ginčas dėl servituto panaikinimo turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Nurodo, kad pareiškėja neturi reikalavimo teisės, nes ji niekaip nėra susijusi su servitutu, einančiu per trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypą. A.R. pabrėžia, kad pareiškėjai servitutas gali būti nereikalingas ir neprivalu jo naudotis, tačiau jai servitutas reikalingas.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo A.R. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (t. 2, b.l. 44). Atsiliepimu į skundą nurodo, kad teismo posėdyje nedalyvaus dėl silpnos sveikatos.

15Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiajam suinteresuotam asmeniui A.R. nedalyvaujant.

16Teisėjų kolegija konstatuoja

17Pareiškėja prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 9 d. protokolinį nutarimą Nr. 17PRT-8, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl servituto panaikinimo bei įpareigoti atsakovą panaikinti kelio servitutą, nustatytą Šilutės rajono valdybos 1994 m. balandžio 25 d. potvarkiu Nr. 183-v A.R. priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), kadastro Nr. ( - ). Taigi nagrinėjamo ginčo esmė – administracinio akto panaikinimas bei atsakovo įpareigojimas atlikti veiksmus – panaikinti Šilutės rajono valdybos 1994 m. balandžio 25 d. potvarkiu Nr. 183-v trečiajam suinteresuotam asmeniui A.R. priklausančiame žemės sklype nustatytą servitutą.

18Dėl Šilutės žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 9 d. protokolinio nutarimo Nr. 17PRT-8 panaikinimo

19Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.124 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimai, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalis numato, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Administraciniu aktu nustatytas servitutas panaikinamas (jo galiojimas pasibaigia) administraciniu sprendimu, kai tokiam sprendimui priimti yra CK 4.130 straipsnyje numatyti pagrindai.

20Pareiškėja 2011 m. sausio 28 d. kreipėsi į Šilutės žemėtvarkos skyrių (t. 1, b.l. 126-128), prašydama panaikinti servitutą A.R. žemės sklype (kadastro Nr. ( - ). Pareiškėja prašymą dėl servituto panaikinimo grindė tuo, jog servitutas tapo nereikalingas kaimynams, kurių žemės sklypai ribojasi su A.R. žeme, nes jokio kelio natūroje nėra. Šilutės rajono žemėtvarkos skyrius 2011 m. kovo 9 d. protokoliniu nutarimu (toliau – ir skundžiamas sprendimas) Nr. 17PRT-8 nutarė pareiškėjos skundo netenkinti (t. 1, b.l. 18-19). Pareiškėja šį sprendimą skundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2011 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 1T-(9.5.)-58 skundą atmetė kaip nepagrįstą, argumentuodama tuo, jog kelio servituto panaikinimui administracine tvarka nėra CK 4.135 straipsnio 1 dalyje nustatytų būtinųjų sąlygų – viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkų susitarimo (t. 1, b.l. 21-25).

21Sprendžiant ginčą būtina nustatyti, ar yra Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 straipsnyje numatyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai. Pareiškėja skundžiamo akto panaikinimo pagrindu nurodo Civilinio kodekso 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktą (t.y. servituto pasibaigimas, išnykus servituto būtinumui).

22Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Šilutės rajono valdybos 1994 m. balandžio 25 d. potvarkiu Nr. 183-v J.R. suteiktas naudotis neatlygintinai (žemė gražinta privačion nuosavybėn natūra) 10 ha ploto žemės sklypas ( - ) ir nustatytas 0,07 ha kelio servitutas – teisė kitiems naudotojams pravažiuoti į savo sklypus (t. 1, b.l. 123). Nekilnojamojo turto registre (t. 1, b.l. 124-125) minėto potvarkio pagrindu 1994 m. gegužės 6 d. A.R. žemės sklype, esančiame ( - ) (kadastro Nr. ( - ) yra įregistruotas 0,07 ha ploto kelio servitutas (tarnaujantis daiktas). Bylos medžiaga taip pat nustatyta, jog minėto potvarkio pagrindu A.T.Š. bendrosios jungtinės nuosavybė teise su O.A.Š. (t.y. pareiškėjos tėvams) suteiktas naudotis neatlygintinai (žemė gražinta privačion nuosavybėn natūra) 11,72 ha ploto žemės sklypas ( - ) ir nustatytas kelio servitutas. Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 13.6-1948 pagrindu minėtame žemės sklype (kadastro Nr. ( - ) įregistruotas 0,28 ha ploto kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas). O.A.Š. 2007 m. sausio 12 d. dovanojimo sutartimi dovanojo žemės sklypą (kadastro Nr. ( - ) pareiškėjai (t. 1, b.l. 43-49). Pareiškėja N.M. yra žemės sklypo, besiribojančio su A.R. žemės sklypu, savininkė. Civilinio kodekso 4.111 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasikeitus tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto nuosavybės teisės subjektui nustatytas servitutas išlieka.

23Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymas (CK 4.124 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad neįregistruotas servitutas nesukelia teisių ir pareigų nei viešpataujančiojo, nei tarnaujančiojo daikto savininkams. Pagal nurodytą teisės normą iš servituto kylančių teisių ir pareigų atsiradimas siejamas su dviem juridiniais faktais: 1) sutarties, įstatymo, teismo sprendimo arba administracinio akto, nustatančio servitutą, buvimu; 2) servituto įregistravimu įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Taigi nagrinėjamu atveju tam, jog administraciniu aktu nustatytas servitutas sukeltų daiktinių santykių subjektams teisių ir pareigų, turi būti dviejų juridinių faktų sudėtis – priimtas servitutą nustatantis administracinis aktas ir įregistruotas servitutas. Ši CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta servituto teisinė registracija atlieka ne išviešinamąją bei ir daiktinę teisę sukuriančią funkciją. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti trečiojo suinteresuoto asmens A.R. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. ( - ) duomenys apie daiktines teises (kelio servitutą) yra nepakeisti.

24Pareiškėja neginčija administracinio akto, kuriuo buvo nustatytas servitutas, tačiau kreipėsi į atsakovą su prašymu panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens A.R. žemės sklype nustatytą servitutą, motyvuodama tuo, kad išnyko objektyvus servituto būtinumas.

25Vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, būtina nustatyti, ar nepažeistos Viešojo administravimo nuostatos, reglamentuojančios individualaus administracinio akto priėmimą bei administracinę procedūrą.

26Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje apibrėžti individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktai) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (8 straipsnio 1 dalis).

27Šilutės rajono žemėtvarkos skyrius pareiškėjos prašymo dėl servituto panaikinimo netenkino argumentuodamas tuo, kad tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkai nesusitarė dėl servituto panaikinimo. Teisiniu šio administracinio akto priėmimo pagrindu nurodyta Civilinio kodekso 4.135 straipsnio 2 dalis ir Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalis.

28Servituto turinį pagal įstatymą sudaro suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės; jeigu nustatant servitutą nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 straipsnio 1 ir 3 dalys). CK 4.130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad servitutas baigiasi: 1) jo atsisakius; 2) tam pačiam asmeniui tapus viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininku; 3) žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui; 4) pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei; 5) išnykus servituto būtinumui; 6) suėjus senaties terminui. Pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalį administraciniu aktu nustatytas servitutas panaikinamas (jo galiojimas pasibaigia), kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti, jei tokiam sprendimui priimti yra CK 4.130 straipsnyje numatyti pagrindai. Tai reiškia, kad spręsdamas pareiškėjos prašymą dėl nustatyto servituto panaikinimo, atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, privalėjo įsitikinti, ar tokiam prašymui patenkinti yra nors vienas iš CK 4.130 straipsnyje numatytų pagrindų, ir tai nustatęs (arba ne) priimti atitinkamą sprendimą dėl servituto pasibaigimo arba sprendimą atsisakyti tenkinti tokį prašymą.

29Nagrinėjamai situacijai yra aktualus ir taikytinas CK 4.135 straipsnis, reglamentuojantis servituto pabaigą išnykus servituto būtinumui, nes reikalavimą panaikinti servitutą, pareiškėja grindžia aplinkybe, kad šio servituto būtinumas yra išnykęs. Pagal CK 135 straipsnio 1 dalį, kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu. Jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas su viešpataujančiojo daikto savininku nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas (CK 135 straipsnio 2 dalis). Iš šios materialinės normos matyti, kad susitarimo tarp tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko buvimas (tokio susitarimo pateikimas viešojo administravimo subjektui) Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalies taikymo prasme yra būtina teisinė prielaida (sąlyga) priimti sprendimą dėl servituto panaikinimo. Aptartas teisinis reglamentavimas imperatyviai nustato, jog tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkai turi susitarti dėl servituto pabaigos, o nesusitarus – reikalauti teisminiu keliu servituto pabaigos, įrodant servituto pabaigos pagrindus.

30Faktinė aplinkybė, kad viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkai nesusitarė dėl servituto pabaigos, įrodyta Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus pateikta rašytine medžiaga, surinkta pradėjus servituto panaikinimo procedūrą. Apie pareiškėjos prašymo dėl servituto panaikinimo nagrinėjimą 2011 m. kovo 9 d. 14 val. Šilutės rajono žemėtvarkos skyriuje atsakovas informavo žemės sklypų, besiribojančių su A.R. žeme, savininkus bei A.R. (t. 1, b.l. 107-112). Trečiasis suinteresuotas asmuo A.R. 2011 m. kovo 8 d. prašyme nurodė, kad jos nuosavybės teise valdomame žemės sklype servitutinis kelias reikalingas, todėl prašė jį palikti. Taip pat nurodė, jog administracinėje procedūroje negali dalyvauti dėl prastos sveikatos (t. 1, b.l. 115). Servitutinį kelią A.R. valdomame žemės sklype prašė palikti V.D. (t. 1, b.l. 116) ir A.L. (t. 1, b.l. 114), o S.B. nurodė, kad kelio servitutas A.R. sklype jai nereikalingas ir natūroje jokio kelio nėra (t. 1, b.l. 113). Aptarti rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkai – A.R. ir N.M. – nesusitarė dėl servituto pabaigos, todėl šiuo atveju atsakovas pagal savo kompetenciją turėjo pagrindą priimti sprendimą dėl atsisakymo administracine tvarka panaikinti servitutą. Skundžiamas sprendimas motyvuotas, pagrįstas faktais bei teisės normomis; jis taip pat atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas dėl individualaus administracinio akto bendrųjų reikalavimų (aiškiai suformuotos nustatytos teisės ir nurodyta apskundimo tvarka; pasirašytas jį priėmusio pareigūno ir patvirtintas antspaudu), todėl skundas dėl Šilutės žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 9 d. protokolinio nutarimo Nr.17PRT-8 panaikinimo netenkintinas.

31Dėl įpareigojimo atsakovą panaikinti kelio servitutą

32Pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą panaikinti kelio servitutą, nustatytą Šilutės rajono valdybos 1994 m. balandžio 25 d. potvarkiu Nr. 183-v A.R. priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), kadastro Nr. ( - ). Pareiškėjos nurodytas Civilinio kodekso 4.135 straipsnyje numatytas servituto pasibaigimo pagrindas yra siejamas su viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininko susitarimu, t.y. su nurodytų civilinių teisinių santykių subjektų valia. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja, nei prašydama atsakovą priimti sprendimą dėl servituto panaikinimo, nei prašydama įpareigoti atsakovą priimti tokį sprendimą, neįrodė esant CK 4.135 straipsnio 1 dalyje numatytą susitarimą, nes trečiasis suinteresuotas asmuo A.R. atsiliepime į skundą nurodė nesutinkanti su pareiškėjos prašymu, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl kelio servituto panaikinimo.

33Pareiškėjos skundo argumentai dėl to, kad Šilutės rajono valdybos 1994 m. balandžio 25 d. potvarkyje Nr. 183-v nustatytos teisės kitiems naudotojams pravažiuoti į savo sklypus, nesant parengto servituto plano ar teritorijų planavimo dokumento, negalima buvo prilyginti servitutui ir registruoti viešajame registre, o ši teisė turi būti traktuojama kaip naudojimosi teisė, kuri nėra savarankiška daiktinė teisė, teisėjų kolegijos neanalizuojami ir neaptariami, nes pareiškėja neginčija potvarkio, kuriuo buvo nustatytas servitutas, teisėtumo ir pagrįstumo.

34Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86- 87 straipsniais, 89 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

35pareiškėjos N.M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

36Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. pareiškėja skundu (t. 1, b.l. 6-14) ir jo patikslinimu (t. 2, b.l. 8-16)... 4. Pareiškėja skunde nurodo, kad 2011 m. sausio 28 d. pateikė skundą... 5. Pareiškėja skunde teigia, kad Šilutės rajono valdybos 1994 m. gegužės 2... 6. Pareiškėja teigia, jog ikiteismine tvarka pateiktuose skunduose nereiškė... 7. Nurodo, kad tiek Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus protokoliniame... 8. Pareiškėja ir jos atstovė prašo skundą, remdamosi jame išdėstytais... 9. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie... 10. Atsakovas atsiliepimuose į skundą bei patikslintą skundą (t. 1, b.l. 69-71,... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės... 12. Nurodo, kad pareiškėja nereiškia reikalavimo panaikinti Šilutės rajono... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo A.R. atsiliepimu į skundą (t. 2, b.l. 2)... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo A.R. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką... 15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3... 16. Teisėjų kolegija konstatuoja... 17. Pareiškėja prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 18. Dėl Šilutės žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 9 d. protokolinio nutarimo... 19. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.124 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta,... 20. Pareiškėja 2011 m. sausio 28 d. kreipėsi į Šilutės žemėtvarkos skyrių... 21. Sprendžiant ginčą būtina nustatyti, ar yra Administracinių bylų teisenos... 22. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Šilutės rajono valdybos 1994 m.... 23. Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik... 24. Pareiškėja neginčija administracinio akto, kuriuo buvo nustatytas... 25. Vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, būtina nustatyti,... 26. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje apibrėžti individualaus... 27. Šilutės rajono žemėtvarkos skyrius pareiškėjos prašymo dėl servituto... 28. Servituto turinį pagal įstatymą sudaro suteikiamos servituto turėtojui... 29. Nagrinėjamai situacijai yra aktualus ir taikytinas CK 4.135 straipsnis,... 30. Faktinė aplinkybė, kad viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto... 31. Dėl įpareigojimo atsakovą panaikinti kelio servitutą... 32. Pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą panaikinti kelio servitutą,... 33. Pareiškėjos skundo argumentai dėl to, kad Šilutės rajono valdybos 1994 m.... 34. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos... 35. pareiškėjos N.M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 36. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...