Byla 2S-634-730/2015

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. T. I. atstovės advokatės Aurelijos Rulevičės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui M. T. I. dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo ir nuolatinės globos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikos teisių apsaugos skyrius, Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba,

Nustatė

2Klaipėdos miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui M. T. I., kuriame prašo atskirti F. M. I., gim. ( - ), ( - ), ( - ), nuo tėvo M. T. I.; paskirti ieškovę nepilnametės F. M. I. globėja ir nustatyti jos gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai F. M. I. periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

3Ieškovė 2015-01-21 pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui išvežti iš Lietuvos Respublikos nepilnametę F. M. I., gim. ( - ). Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovei tapo žinoma, kad atsakovas atvyksta į Lietuvą, siekdamas susigrąžinti vaiką, todėl būtina taikyti laikinąją apsaugos priemonę, nes teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovės žiniomis, ( - ) mieste yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal atsakovo buvusios sugyventinės N. G. pareiškimą dėl mažamečių vaikų – dukros L. I. ir N. I. seksualinio išnaudojimo.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-01-21 nutartimi ieškovės prašymą tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė nepilnamečio vaiko F. M. I., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su ieškove D. V., gyv. ( - ), iki bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas teismo sprendimas; uždraudė atsakovui M. T. I., gim. ( - ), išsivežti nepilnametę dukrą F. M. I., gim. ( - ) iš Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo, iki bus išnagrinėta ši civilinė byla ir priimtas teismo sprendimas. Teismas konstatavo, jog mažametė dukra gyvena kartu su ieškove, kuri yra vaiko mamos sesuo. Vaiko mama L. Š. ( - ) mirė. Nepilnametis vaikas F. M. I. po mamos mirties liko gyventi su ieškove. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaiko sveikata, jo auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, darytų žalingą įtaką jam savo elgesiu ar kitaip veiktų jį psichologiškai neigiamai ir pan. Atsižvelgė į tai, jog šiuo metu mažametis vaikas yra 6 metų amžiaus, bei į tai, kad šiuo metu vaikas gyvena būtent su ieškove, o įprastinės mažamečio vaiko emocinės, socialinės aplinkos kaita, emocinio ryšio nutraukimas su motina gali turėti mažamečiam vaikui neigiamą įtaką, todėl padarė išvadą, jog šiuo metu iki bus išnagrinėta byla vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove geriausia atitinka vaiko interesus ir jo teisę turėti saugią, stabilią aplinką, tikslinga iki galutinio teismo sprendimo priėmimo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Iš prašyme nurodytų aplinkybių, padarė išvadą, jog ieškovė turi pagrindą manyti, kad atsakovas, atvykęs į Lietuvą aplankyti mažametės dukros, gali prieš ieškovės valią išvežti nepilnametį vaiką į užsienį, ko pasekmėje įprastinės mažamečio vaiko emocinės, socialinės aplinkos kaita, emocinio ryšio nutraukimas su motina gali turėti itin neigiamą įtaką mažamečiam vaikui. Taip pat teismas vertino aplinkybę, jog ieškiniu teismo prašoma nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, o tuo atveju, jeigu teismas tenkintų šį ieškinio reikalavimą, teismo sprendimo vykdymas ženkliai pasunkėtų ar galimai taptų neįmanomas, jeigu iki bylos išnagrinėjimo vaikas būtų išvežtas iš Lietuvos Respublikos.

5Atskirajame skunde atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-21 nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais.

  1. Esminis prašymo trūkumas – jis pateiktas be vertimo į atsakovui suprantamą kalbą, tuo pažeidžiant CPK 113 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
  2. Prašymas, kurį skundžiama nutartimi teismas patenkino, pateiktas absoliučiai be jokių jame nurodytų aplinkybių pagrindžiančių įrodymų.
  3. Savo prašyme nurodydama, kad atsakovas atvyksta į Lietuvą, siekdamas jėga išsivežti vaiką, ieškovė nesąžiningai nutylėjo, jo atsakovas į Lietuvą atvyksta kitu tikslu – į vaiko laikinosios globos plano peržiūrą, į kurią oficialiai, kaip ir pati ieškovė (laikinoji globėja), buvo pakviestas laikinąją globą nustačiusios institucijos – Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus. Atsakovas siekia savo vaiką susigrąžinti teisėtais būdais.
  4. Teismas skundžiamą nutartį priėmė pagal Lietuvos teisę, neturėdamas nei jurisdikcijos, nei teisės taikyti Lietuvos teisę. Atsakovas atsiliepime išsamiai išdėstė savo poziciją dėl bylos teismingumo Lietuvos teismams, tačiau teismas šio aktualaus klausimo kol kas nesprendė.
  5. Ieškovė kaip laikinoji globėja, neturėdama subjektinės teisės kreiptis su ieškiniu dėl tėvų valdžios apribojimo, neturėtų įgyti ir subjektinės teisės reikalauti apriboti tėvų valdžią laikinųjų apsaugos priemonių pagalba.
  6. Pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones dėl gyvenamosios vietos nustatymo, kurios pati ieškovė net neprašė, teismas praktiškai be teisminio bylos nagrinėjimo patenkino vieną iš ieškovės ieškinio reikalavimų – nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja.
  7. Ieškovė (laikinoji globėja) šį ieškinį pareiškė ne tik neturėdama reikalavimo teisės, bet ir siekdama savanaudiškų tikslų – įsivaikinti atsakovo mažametę dukrą. Tai patvirtina, kad ieškovė yra subjektyvi atsakovo atžvilgiu ir pasirengusi mesti jam bet kokius kaltinimus, kad tik būtų suabejota atsakovo noru ir gebėjimu pasirūpinti savo vaiku.
  8. Atsakovas 2015-01-29 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu išduoti teismo leidimą grąžinti vaiką pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Skundžiamą teismo nutartį būtina panaikinti, nes jos egzistavimas gali komplikuoti būsimo teismo sprendimo Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje tuo atveju, jeigu prašymas išduoti teismo leidimą būtų patenkintas.

6Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pateiktas, turint pakankamai duomenų apie tėvo ketinimus vaiką išsivežti iš Lietuvos. Prašymas priimtas nepažeidžiant CPK 113 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Kiti atskirojo skundo argumentai nesusiję su skundžiamos nutarties teisėtumu, todėl institucija plačiau nepasisako.

7Atskirasis skundas netenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

9Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas teismo sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

10Nustatyta, kad 2015-01-21 nutartimi pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - nustatė nepilnamečio vaiko F. M. I., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su ieškove D. V., gyv. ( - ), iki bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas teismo sprendimas; uždraudė atsakovui M. T. I., gim. ( - ), išsivežti nepilnametę dukrą F. M. I., gim. ( - ) iš Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo, iki bus išnagrinėta ši civilinė byla ir priimtas teismo sprendimas.

11Apelianto atstovė atskirajame skunde nurodo esminį ieškovės prašymo trūkumą – jis pateiktas be vertimo į atsakovui suprantamą kalbą, tuo pažeidžiant CPK 113 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas su atskirojo skundo argumentu nesutinka.

12Kadangi teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine lietuvių kalba, ieškovė pagrįstai prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė teismui lietuvių kalba (CPK 11 straipsnis). CPK 147 straipsnis numato, jog prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nagrinėjami raštinio proceso tvarka nedelsiant, bet ne vėliau nei per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teisme gautas 2015-01-21, tos pačios dienos nutartimi teismas rašytinio proceso tvarka, nepranešęs atsakovui, patenkino ieškovės prašymą. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovas yra ( - ) pilietis, nemokantis lietuvių kalbos. Atsakovas sudarė atstovavimo sutartį su advokate Aurelija Ruleviče 2014-11-23, taigi prašymas pateiktas teismui tuomet, kai atsakovą atstovavo kvalifikuota, mokanti valstybinę kalbą, teisininkė. Tais atvejais, kai užsienio pilietis veda bylą per atstovą, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir kuriam vadovaujantis CPK 118 straipsniu siunčiami su byla susiję procesiniai dokumentai, siųstini teismo procesiniai dokumentai neprivalo būti išversti į anglų ar kitą kalbą, taip pat neturi būti išverstos šiam atstovui išduodamos teismo procesinių dokumentų kopijos. Atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti galimybes susipažinti su gautais procesiniais dokumentais. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nereikalavo ieškovės pateikti prašymo vertimo į atsakovui suprantamą kalbą ir nepažeidė civilinio proceso kodekso 113 straipsnio nuostatų. Be to, asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis (CPK 11 straipsnis).

13Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

14Skiriant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, todėl teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyros, būtų pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti.

15Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimo išsivežti vaiką – taikymas aktualus tada, kai viena iš šalių ketina vaiką išsivežti iš Lietuvos Respublikos valstybės į kitą valstybę, kas reiškia, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas iš esmės pasižymi gyvenamosios vietos – šalies aspektu, pakeitimu, vertinant realios grėsmės pagrįstumą.

16Atkreiptinas dėmesys, jog ieškinys gautas pirmosios instancijos teisme 2014-09-18, iki prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gavimo, į bylą buvo pateikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada su įrodymais, kitų vaiko teises ginančių institucijų paranešimai apie nepilnametę mergaitę ir jos šeimą, ( - ) ambasados persiųstas pranešimas iš „Pagalbos krizinių situacijų atvejais“ tarnybos.

17Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog nepilnametė mergaitė gimė Nyderlandų Karalystėje, mergaitės tėvai nebuvo susituokę, šalims nutraukus santykius, mergaitė gyveno su motina. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodyta, jog Nyderlandų Karalystės nepilnamečių priežiūros biuro socialiniai darbuotojai padarė išvadą, jog žuvus nepilnametės mergaitės mamai, vaiko apgyvendinimas pas tėvą yra nepageidautinas. Biuras tokias išvadas padarė atsižvelgdamas į turimus duomenis, jog atsakovas yra teistas ir atliko laisvės atėmimo bausmę už įvairių nusikaltimų, tokių kaip prekyba moterimis, apiplėšimas, dalyvavimas juridinių asmenų nusikalstamoje veikloje, seksualinio pobūdžio nusikaltimų padarymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog prašymas, kurį skundžiama nutartimi teismas patenkino, pateiktas absoliučiai be jokių jame nurodytų aplinkybių pagrindžiančių įrodymų.

18Be to, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Pagal byloje esančias aplinkybes, jog buvo sprendžiami reikalavimai dėl nepilnametės atskirimo nuo tėvo ir nuolatinės globos nustatymo, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad laikinas uždraudimas nepilnametį vaiką išvežti iš Lietuvos Respublikos neturės neigiamos įtakos mažamečio vaiko interesams, todėl pagrįstai tenkino ieškovės prašymą.

19Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovės prašymo tenkinimas buvo tikslingas ir protingas, atsižvelgiant ne tik į mergaitės interesus (Lietuvoje gyvena nepertraukiamai nuo 2014 m. liepos mėnesio, lanko darželį, noriai bendrauja, apie globėjos netinkamai vykdomas pareigas duomenų nėra), į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį (laikinas iki teismo sprendimo priėmimo uždraudimas vaiką išvežti iš Lietuvos Respublikos), bet ir į aplinkybę, kad tėvo ir globėjos gyvenamoji vieta yra skirtingose valstybėse. Šiuo atveju, teismui atsisakius taikyti prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovui išsivežus dukrą į ( - ), mergaitė turėtų keisti esamą gyvenamąją vietą ir gyventi su tėvu tol, kol teismas priims procesinį sprendimą civilinėje byloje. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas neįsiteisėjusiu 2015-03-27 sprendimu patenkino ieškovės ieškinį, nustatė nepilnametei nuolatinę globą, ieškovės kaip globėjos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir mergaitę tėvui išsivežus į ( - ), įsiteisėjus teismo sprendimui, mergaitė vėl turėtų keisti gyvenamą vietą, kas akivaizdžiai prieštarautų vaiko interesams, turėtų įtakos jos emociniam ir psichologiniam vystymuisi, sukeltų emocinius išgyvenimus ir darytų jai socialinę bei psichologinę žalą, be to pasunkėtų sprendimo įvykdymas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas ar neįmanomas.

20Atsakant į apelianto argumentą, jog teismas pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones dėl gyvenamosios vietos nustatymo, kurios pati ieškovė net neprašė, praktiškai be teisminio bylos nagrinėjimo patenkino vieną iš ieškovės ieškinio reikalavimų – nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, pažymėtina, jog šeimos teisinių santykių bylose viešo intereso egzistavimas yra preziumuojamas. Teismas bylose, kuriose siekiama apginti viešąjį interesą, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones savo iniciatyva (CPK 144 straipsnio 2 dalis).

21Nustačius aplinkybę, kad vaikas po mamos mirties visuomet gyveno su ieškove, vaikui 2014-08-29 Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirta laikina globa, globėja paskirta ieškovė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jos gyvenimas kartu su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus ir jos teisę turėti saugią, stabilią aplinką, kas buvo pagrindu, kaip laikinąją apsaugos priemonę, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iki bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas teismo sprendimas.

22Apelianto argumentai, jog teismas skundžiamą nutartį priėmė pagal Lietuvos teisę, neturėdamas nei jurisdikcijos, nei teisės taikyti Lietuvos teisę, jog ieškovė kaip laikinoji globėja, neturėdama subjektinės teisės kreiptis su ieškiniu dėl tėvų valdžios apribojimo, neturėtų įgyti ir subjektinės teisės reikalauti apriboti tėvų valdžią laikinųjų apsaugos priemonių pagalba, jog ieškovė siekia savanaudiškų tikslų – įsivaikinti atsakovo mažametę dukrą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl skundžiamos nutarties teisėtumo. Dėl minėtų aplinkybių pasisakė pirmosios instancijos teismas neįsiteisėjusiame 2015-03-27 sprendime.

23Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

Nutarė

25Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija... 2. Klaipėdos miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės D.... 3. Ieškovė 2015-01-21 pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-01-21 nutartimi ieškovės prašymą... 5. Atskirajame skunde atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 6. Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės... 7. Atskirasis skundas netenkintinas.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo)... 9. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 10. Nustatyta, kad 2015-01-21 nutartimi pirmosios instancijos teismas patenkino... 11. Apelianto atstovė atskirajame skunde nurodo esminį ieškovės prašymo... 12. Kadangi teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine lietuvių... 13. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis),... 14. Skiriant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į... 15. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimo išsivežti... 16. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškinys gautas pirmosios instancijos teisme... 17. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog nepilnametė mergaitė gimė... 18. Be to, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas... 19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovės prašymo... 20. Atsakant į apelianto argumentą, jog teismas pritaikydamas laikinąsias... 21. Nustačius aplinkybę, kad vaikas po mamos mirties visuomet gyveno su ieškove,... 22. Apelianto argumentai, jog teismas skundžiamą nutartį priėmė pagal Lietuvos... 23. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja,... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339... 25. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį palikti...