Byla 2A-117-390/2012
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo ir pripažinimo teisės be atsakovės A. T. sutikimo gauti prisijungimo sąlygas, specialiuosius architektūros reikalavimus ir leidimą vykdyti gyvenamojo namo rekonstravimą

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Ramūno Mitkaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ą. K. patikslintą ieškinį atsakovei A. T., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo ir pripažinimo teisės be atsakovės A. T. sutikimo gauti prisijungimo sąlygas, specialiuosius architektūros reikalavimus ir leidimą vykdyti gyvenamojo namo rekonstravimą

2Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Ieškovas (It. b.l.85-89, II t. b.l. 19,20) prašė teismo pakeisti 0,0615 ha žemės sklypo, esančio ( - ), 1987-06-25 sutartimi, reg. Nr. 7-1917, 1987-06-24 žemės sklypo pasidalijimo naudojimosi projektu ir 1996-04-18 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P19/96-1423 bei 1996-04-22 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P19/96-1469 nustatytą naudojimosi tvarką - ieškovui Ą. K. paskiriant naudotis šio sklypo dalimi „B“, 234 kv. m., o atsakovei A. T. paskiriant naudotis šio sklypo „A“ dalimi, 234 kv. m. Sklypo dalimi „C“, 147 km., šalims palikti naudotis bendrai pagal 2010-10-26 UAB „Topografas“ parengtą bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą; pripažinti ieškovui be bendraturtės A. T. sutikimo gauti prisijungimo sąlygas, specialiuosius architektūros reikalavimus ir leidimą vykdyti gyvenamojo namo ( - ), rekonstravimą iš vienbučio į dvibutį; įpareigoti ieškovą šachtinį šulinį (įrengtą analogiškai esamam) ir kuro rezervuarą perkelti rangos būdu savo lėšomis pagal 2010-10-26 UAB „Topografas“ parengtą bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, samdant atestuotą tokiems darbams rangovą, kad būtų išlaikyti visi techniniai, technologiniai, aplinkosauginiai, priešgaisriniai bei sanitariniai reikalavimai, įpareigojant ieškovą šiuos darbus atlikti per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė yra gyvenamojo namo su sklypu bendraturčiai. Ieškovas, siekdamas įgyvendinti savo, kaip sklypo ir namo bendraturčio teises, nori nustatyti (pakeisti) žemės sklypo naudojimosi tvarką bei atlikti gyvenamojo namo rekonstravimą iš vienbučio į dvibutį. 2008-12-24 VĮ Registrų centro pažymoje yra juridinio fakto įrašas, nustatantis gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, o naudojimosi žemės sklypu juridinio fakto įrašo nėra. Tarp ankstesnių bendraturčių P. K. ir A. T., 1987-06-25 sudarant dalies namo pirkimo - pardavimo sutartį, buvo nustatyta gyvenamojo namo, kiemo statinių ir žemės sklypo naudojimosi ir priežiūros tvarka. Mano, kad šios sutarties dalis, nustatanti žemės sklypo naudojimosi tvarką, bylos šalims nėra privaloma, kadangi nėra įregistruota VĮ Registrų centro Kauno filiale (LR CK 4.253 str. 2 d., 4.254 str. l p., 4.259 str.). Ieškovui ji yra labai nepatogi ir apriboja jo teises naudoti ir valdyti jam priklausančią žemės sklypo dalį, nes labai didelė šio žemės sklypo dalis paliekama bendram šalių naudojimui. Be to, 1987-06-25 sutartimi nustatytos sklypo naudojimosi tvarkos pilnumoje nesilaiko nei viena iš bylos šalių: atsakovės sutuoktinis bendro naudojimo žemę išimtinai naudoja tik savo verslo reikalams -automobilių remontui, todėl kieme pastoviai stovi po keletą remontuojamų automobilių, ir ieškovas negali netgi patekti į šios namų valdos kiemą. Tai trukdo jam naudotis tiek esama bendra, tiek savo žemės sklypo dalimi. Ieškovas yra verčiamas naudotis dėl automobilių remonto užteršta nubėgusiu kuru ir mašinų tepalais bendro sklypo dalimi. Atsakovės šiukšlių konteineris ir prie būdos pririštas jos šuo taip pat yra bendro naudojimo sklypo dalyje. Sklypo naudojimosi tvarka, nustatyta 1987-06-25 sutartimi, keistina ir dėl to, kad šiuo metu yra iš esmės pasikeitę kiemo įrenginių naudojimosi poreikiai (įvedus gamtines dujas bei vandentiekį, atkrito poreikis katilinės kuro talpai, šachtiniam šuliniui, yra daug nepatogaus naudojimui bendro naudojimo žemės sklypo dalių ir pan.). Todėl, ieškovo manymu, reikalinga nustatyti naują žemės sklypo naudojimosi tvarką ir ją nustatyta tvarka įregistruoti VĮ Registrų centre.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė 0,0615 ha žemės sklypo, esančio ( - ), 1987-06-25 sutartimi, reg. Nr. 7-1917, 1987-06-24 žemės sklypo pasidalijimo naudojimosi projektu ir 1996-04-18 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P19/96-1423 bei 1996-04-22 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P19/96-1469 nustatytą naudojimosi tvarką - ieškovui Ą. K. paskyrė naudotis šio sklypo dalimi „B“, 234 kv. m., o atsakovei A. T. paskyrė naudotis šio sklypo „A“ dalimi, 234 kv. m. Sklypo dalimi „C“, 147 km., šalims paliko naudotis bendrai pagal 2010-10-26 UAB „Topografas“ parengtą bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Pripažino ieškovui Ą. K. be bendraturtės A. T. sutikimo gauti leidimą vykdyti gyvenamojo namo ( - ), rekonstravimą iš vienbučio į dvibutį. Įpareigojo ieškovą Ą. K. šachtinį šulinį (įrengtą analogiškai esamam) ir kuro rezervuarą perkelti rangos būdu savo lėšomis pagal 2010-10-26 UAB „Topografas“ parengtą bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, samdant atestuotą tokiems darbams rangovą, įpareigojant šiuos darbus atlikti per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas nustatė, kad įvedus gamtines dujas bei vandentiekį, šalys nebesinaudoja katilinės kuro talpa, o šulinio vanduo, reikalingas atsakovei daržams laistyti ir kitiems ūkio darbams. Atsižvelgęs į tai, kad įvedus gamtines dujas atkrito poreikis katilinės kuro talpai, kas reiškia nereikalingumą naudotis bendrais takais, kuriais šalys prieidavo prie šio statinio, taip pat į tai, kad pagal 1987 metais sudarytą susitarimą šalys realiai naudojasi žymiai mažesne sklypo dalimi negu yra įsigijusios, t.y. bendrojo naudojimo žemės sklypas sudaro labai didelę sklypo dalį, be to, tarp jų yra nuolatiniai nesutarimai ir dėl to, jog ieškovo nuomone, atsakovė ir jos šeima nesilaiko ir to susitarimo, o taip pat atsižvelgęs į tai, kad tik pakeitus naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovo pateiktą projektą atsirastų galimybė jam įgyvendinti statytojo teises, t.y. pasididinti gyvenamąjį plotą, teismas darė išvadą, kad ieškovo pasiūlytas naudojimosi žemės sklypu variantas yra racionalesnis negu daugiau nei prieš dvidešimt metų nustatyta naudojimosi tvarka, labiau atitinka šio laikmečio realijas ir abiejų šalių interesus bei išlaiko jų interesų pusiausvyrą, nes nebelieka bendrai naudojamos žemės, šalys įgyja galimybę naudotis tokia žemės sklypo dalimi, kurią yra įsigijusios privatinėn nuosavybėn. Ieškovui sutinkant perkelti šachtinį šulinį (įrengtą analogiškai esamam) ir kuro rezervuarą rangos būdu savo lėšomis pagal 2010-10-26 UAB „Topografas“ parengtą bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, samdant atestuotą tokiems darbams rangovą, atsakovės prieštaravimus dėl šių statinių perkėlimo teismas atmetė, kaip neargumentuotus ir teisiškai nepagrįstus, kadangi tokio rangovo samdymas, teismo nuomone, užtikrins techninius, technologinius, aplinkosauginius, priešgaisrinius bei sanitarinius reikalavimus, o šių statinių, kurie išimtinai reikalingi tik atsakovei, vieta atsižvelgiant į minėtus reikalavimus, teismo nuomone, gali būti koreguojama, tačiau jie turėtų būti to žemės sklypo savininko dalyje, kuris jais ir naudosis. Teismas nurodė, kad atsakovė nedavė sutikimo namo rekonstrukcijos darbams atlikti iš esmės nurodydama tuos pačius argumentus, kaip ir dėl nesutikimo pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Teismui nustačius, kad tokie atsakovės argumentai yra nepagrįsti, o teisė naudotis tik jai vienai reikalingais statiniais bus užtikrinta, kas reiškia, jog šios jos teisės nebus pažeistos, teismas laikė, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą rekonstrukcijai yra nepagrįstas. Kadangi, sutinkamai su LR Statybos įstatymo 23 str. 8d., bendraturčių sutikimas reikalingas tik leidimui statinio rekonstrukcijai gauti, ieškovo reikalavimą pripažinti ieškovui teisę be bendraturtės sutikimo gauti prisijungimo sąlygas ir specialiuosius architektūros reikalavimus, laikė pertekliniu, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė.

5Apeliaciniu skundu atsakovė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas žemės sklypo naudojimosi tvarkos keitimo būtinybę motyvavo tuo, jog atkrito poreikis katilinės kuro talpai, kas reiškia nereikalingumą naudotis bendrais takais, kuriais šalys prieidavo prie šio statinio. Teigia, jog teismo argumentas nepagrįstas. Apeliantė pabrėžia, jog daugelį metų nekitusi žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių ją visada tenkino ir tenkina iki šiol. Tai, kad katilinės kuro talpa šiuo metu yra nenaudojama, nereiškia, kad gali būti prarandama nuosavybės teisė į ją. Teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teisė perėjo pagal paveldėjimo teisės liudijimą tik nuo 2008-12-18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog LR teisės normos, įvykus tam tikriems juridiniams faktas (pasikeitus vienam iš bendraturčių), įtvirtina bendraturčių nekilnojamojo objekto naudojimosi tvarkos susitarimo privalomumą tam asmeniui, kuris vėliau įgyja nekilnojamojo daikto dalį bendrosios nuosavybės teise. Bendro daikto naudojimo santykiai gali būti keičiami tik kai tam yra svarbių priežasčių. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo siūloma nauja žemės sklypo naudojimosi tvarka yra ydinga, neteisėta ir negali būti tenkinama, kadangi tokia tvarka iš esmės pažeistų jos, kaip bendraturtės teisėtus interesus bei teises tinkamai valdyti disponuoti jai priklausančiu turtu. Teismas į atsakovės argumentus neatsižvelgė ir jų pagrįstumo nevertino. Bendro naudojimo takas, paskirtas apėjimui aplink namą, atsakovei iš esmės reikalingas prieiti ne tik prie kuro rezervuaro, bet ir prie jai priklausančių gyvenamojo namo patalpų, esančių I aukšte. Teismo nustatyta nauja žemės sklypo naudojimosi tvarka iš esmės apribojo atsakovės galimybę prieiti prie jai dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo patalpų iš lauko pusės. Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovas ketina padaryti sau atskirą mašinoms skirtą įvažiavimą tiesiai po atsakovės langais bei savo dalį apsitverti tvora, kas akivaizdžiai užkirstų atsakovei galimybę prieiti prie jai dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo. Taip pat nurodo, jog aplinkybė, jog tam tikra (didelė ar maža) žemės sklypo dalis yra šalių bendro naudojimo, nėra pagrindas keisti nusistovėjusią faktinę žemės sklypo naudojimosi tvarką. Ieškovas neįrodė, jog esama žemės sklypo naudojimosi tvarka yra netinka ar ribojanti jo teises naudotis jam priklausančia žemės sklypo dalimi. Teismas sprendimą pakeisti žemės sklypo naudojimosi tvarką motyvavo tuo, jog tik ją pakeitus, ieškovui atsirastų galimybė įgyvendinti statytojo teises, t.y. pasididinti gyvenamąjį plotą. Taigi, teismas priėmė sprendimą, kuriuo išimtinai tenkinami vieno bendraturčio asmeniniai interesai, pažeidžiant proporcingumo ir interesų derinimo principą. Pažymi, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovas apskritai nei žemės sklypu, nei jame esančiais ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais nesinaudoja, gyvenamajame name negyvena. Atsakovės nuomone, teismas, pakeitęs žemės sklypo naudojimo tvarką ir įpareigojęs ieškovą perkelti šachtinį šulinį ir kuro rezervuarą pagal 2010-10-26 UAB „Topografas“ parengtą bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą galimai priėmė apskritai neįvykdomą teismo sprendimą. Teismas neatsižvelgė į 1992 m. gegužės 12 d. LR Vyriausybės nutarimą „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ Nr. 343 (1992, Nr.22-652; galiojanti redakcija nuo 2010-08-18), kuriame įtvirtintas draudimas elektros linijos apsaugos zonoje įrengti degalines, kuro ir tepalų sandėlius (21 d. 3 p.). Žemės sklypo plane numatytas elektros oro linijos“ apsaugos zonos plotis po 2 metrus, matuojant šį atstumą nuo kraštinių elektros linijos laidų į abejas puses. Atstumas nuo gyvenamojo namo iki sklypo ribos, bei tuo pačiu elektros oro linijos pagal namų valdos žemės sklypo ribų planą yra 2,91 m. Tuo tarpu LR Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (Žin., 2005, Nr. 93-3464, 2010, Nr. 60-2976, 2011, Nr. 32-1516) 1 priede nustatytas mažiausias leistinas priešgaisrinis atstumas tarp namo ir Požeminio skysto kuro rezervuaro - 1 metras. Teismo patvirtintame 2010-10-26 UAB „Topografas“ parengtame bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte, požeminis skysto kuro rezervuaras pažymėtas akivaizdžiai nesilaikanti leistinų mažiausių atstumų pagal aukščiau minėto reglamento nuostatas. Lietuvos higienos normos HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ 7.2 p. ir 7.3.1 p. nurodyta, jog šulinio vieta turi būti parinkta atsižvelgiant į požeminio vandens tėkmės kryptį, prieš tai atlikus sklypo geologinį ir hidrogeologinį tyrimus. Reikalaujami šuliniui atstumai iki garažo, ūkinio pastato - 10 m. (reikalavimų 7.3.2 p.). Ieškovas savo pasiūlyto projekto realaus įvykdymo galimybės neįrodė, t.y. privalomų žemės tyrimų nepateikė, projekte nenurodė, ar šulinio perkėlimas į projekte nurodytą vietą atitinka reikalaujamus atstumus ir ar tokiu būdu yra užtikrinama šulinio perkėlimo atveju reikalaujama apsaugos zona. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus, kurie, atsakovės nuomone, tik papildomai patvirtina atsakovės nuo pat pradžių išdėstytus motyvus ir argumentus, jog projektas paruoštas ydingai ir pažeidžiant atsakovės teises. Pateikiamame Priede Nr. 1, atsakovės teigimu, iš nuotraukų matyti, jog pagal teismo patvirtintą 2010-10-26 UAB „Topografas“ projektą, riba, skirianti atsakovės naudojamą žemės sklypo dalį su bendro naudojimo žemės sklypo dalimi tiek ūkiniu pastatu „MN“, eis tiesiai per įėjimo į šį pastatą laiptelius. Laiptelių plotis - 90 cm, kai tuo tarpu bendram naudojimui skirtas praėjimas pagal patvirtintą projektą tėra 1,01 metro. Tokia naudojimo tvarka nėra tinkama, patogi, ribojanti atsakovės galimybes laisvai patekti į jos naudojamą žemės sklypo dalį bei prieiti prie bendrai naudojamų ūkinių pastatų. Pateikiamame Priede Nr. 2, atsakovės teigimu, iš nuotraukų matyti, jog pagal teismo patvirtintą 2010-10-26 UAB „Topografas“ projektą bendro naudojimo dalis ties ūkiniais pastatais „MN“ ir „N“ nustatyta apie 2 metrus. Tokia nustatyta naudojimosi tvarka yra nesuprantama, kuomet vienam bendram praėjimui paliekamas vos 1 metro atstumas, kai tuo tarpu ties ūkiniais pastatais praėjimui skirtas žymiai didesnis plotas. Be to, atsakovė atkreipia dėmesį, jog priėjimu prie ūkinio pastato „N“ yra suinteresuotas ieškovas, kadangi šalia jo yra tik išimtinai ieškovo naudojamas lauko tualetas. Nepaisant to, ieškovo siūlytu projektu nustatyta bendra naudojimo dalis apima ir priėjimą prie tik ieškovui reikalingų statinių.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Ą. K. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovės argumentas, kad ieškovas, nuo 2008-12-18 paveldėjimo būdu perėmęs buvusio bendraturčio nuosavybės teises iki šiol praktiškai nesinaudoja ir neketina naudotis kiemo įrenginiais, yra niekuo nepagrįstas. Kadangi buvęs atsakovės bendraturtis (ieškovo tėvas P. K.) buvo garbaus amžiaus žmogus ir tikrai mažai naudojosi kiemo įrenginiais bei sklypu, atsakovė praktiškai naudojosi (bei naudojasi) tiek savo, tiek buvusio bendraturčio sklypo dalimi: šunį su būda bei šiukšlių konteinerį laikė ne savo teritorijoje, prie šulinio vaikščiojo tiesiai per bendraturčio sklypo dalį, pastoviai (tas matosi iš byloje pateiktos medžiagos) bendro naudojimosi sklypo dalyje laikė galimai remontuojamus klientų automobilius, tuo būdu teršdama tepalais įvažiuojamąją dalį į sklypą ir visaip kitaip naudojosi sklypu kaip tinkama, todėl ir teigia, kad buvusi nustatyta tarp bendraturčių 1987-06-25 sklypo naudojimosi tvarka ją visada tenkino ir tenkina iki šiol. Ieškovas net ir norėdamas neturėjo galimybės patekti automobiliu į savo sklypo dalį per trečiųjų asmenų (galimai atsakovės sutuoktinio klientų) užstatytą bendro naudojimo įvažiavimą. Pagal 1987 m. sudarytą susitarimą ieškovas ir atsakovė gali realiai naudotis žymiai mažesne sklypo dalimi, nei yra įsigyta, t. y. bendrojo naudojimosi žemės sklypas sudaro labai didelę sklypo dalį, be to, tai sukelia nuolatinius nesutarimus ir dėl to, jog atsakovė ir jos šeima nesilaiko ir to susitarimo - bendro naudojimosi žemės sklypo dalimi naudojasi kaip savo, prie šulinio vaikšto per ieškovo sklypo dalį ir pan. Tik pakeitus naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovo, pateiktą projektą atsirastų galimybė ieškovui įgyvendinti statytojo teises, t. y. padidinti gyvenamąjį plotą, nepažeidžiant atsakovės teisių. Pažymi, kad atsakovė, išeidama už ieškinio ribų, vis teikia nuorodas į įvairius Statybos techninius reglamentus, sanitarines normas ir pan., tuo teigdama, kad jų privaloma laikytis. Ieškovas teigia, kad neketina pažeidinėti Statybos techninių reglamentų bei kitų norminių aktų reikalavimų, tačiau tokios atsakovės (apeliantės) pastabos yra nesavalaikės, ankstyvos. Ieškiniu tik prašoma duoti sutikimą statybos leidimui, kurio pagrindu bus gaunamos techninės sąlygos, specialieji architektūriniai reikalavimai, atliekamas techninis rekonstrukcijos darbo projektas, jo ekspertizė ir rekonstrukcijos metu bus išlaikyti visi techniniai, technologiniai, aplinkosauginiai, priešgaisriniai, saugos bei sanitariniai reikalavimai. Teigia, jog teismas teisingai išsprendė atsakovės pageidavimą ieškovui, perkelti šachtinį šulinį į kitą sklypo vietą, kad jai būtų patogiau juo naudotis laistant daržus (nes gėrimui vandenį iš šachtinio šulinio, kai yra įvestas miesto geriamo vandens vandentiekis, draudžiama). Tuo būdu atsakovei (apeliantei) nebereikia eiti aplink ieškovui pagal esamą seną žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatytą teritoriją. Teisingai išspręstas ir kuro rezervuaro perkėlimo klausimas, nes jis ieškovui yra nereikalingas. Ieškovo nuomone, jis yra nereikalingas ir atsakovei (apeliantei), nes šis įrenginys šiai dienai visiškai nefunkcionalus ir abejotina, ar jį bus galima panaudoti ateityje. Kadangi įvedus abiems bendraturčiams atskirus gamtinių dujų įvadus, buvo atskirtos šildymo sistemos ir šiuo metu kieto ir skysto kuro katilus naudoti nėra techninės galimybės. Pažymi, kad plane nurodyta rezervuaro perkėlimo vieta prie įvažiavimo į sklypą yra lengvai techniškai įvykdoma - čia tik įgilinimo ir atitinkamos nešančios perdangos sumontavimas, atitinkantis tokių įrengimų montavimo technines sąlygas. Atkreipia dėmesį, kad šios bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme atsakovė (apeliantė) klausimo dėl laiptelių, apėjimo apie ūkinį pastatą bei gyvenamąjį namą nekėlė, todėl atsakovė nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, iškeldama apeliaciniame skunde klausimus, kurie buvo jai jau žinomi ikiteisminio susirašinėjimo metu. Be to, prie ūkinio pastato paliktas 1 m. praėjimo takas atitinka nustatytus normatyvus dėl praėjimo apie pastatus ir realiai yra pakankamo dydžio, kad atsakovė galėtų praeiti, o apeliaciniame skunde tik dirbtinai keliama laiptelių problema, nes laipteliai nėra statinio elementas. Nurodo, kad paliktas 2 m. pločio praėjimas prie ūkinio pastato yra reikalingas tam, kad būtų galima, esant reikalui, karučiu atsivežti malkas ar kitokius ūkinius daiktus. Apeliaciniame skunde minimas lauko tualetas nėra ieškovo nuosavybė, netgi nėra įtrauktas į Nekilnojamojo turto registrą, ieškovui, jis yra visai nereikalingas bei gali būti nugriautas. Apėjimas apie gyvenamąjį namą nėra parodytas tik todėl, kad tai yra savaime suprantamas dalykas, kad bendraturčiai turi teisę patekti po bendraturčių gyvenamojo namo savo langais ir tai yra reglamentuota atitinkamuose teisiniuose aktuose bei dėl to nei ieškovas, nei atsakovė (apeliantė) prieštarauti negali.

7Apeliacinis skundas tenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

9Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendraturčiai.

11Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarka buvo nustatyta ieškovo tėvo, buvusio gyvenamojo namo bendraturčio, ir atsakovės susitarimu, 1987m. birželio 25d. sudarant namo dalies pirkimo-pardavimo sutartį. Pasikeitus aplinkybėms ir atsakovei nesinaudojant kiemo įrenginiais bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovas siekia pasididinti gyvenamąjį plotą ir įgyvendinti statytojo teises, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad šalims būtina nustatyti naują žemės sklypu naudojimosi tvarką. Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką turi būti užtikrintas žemėtvarkos racionalumas, žemės naudojimas pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, bendraturčių teisės ir įstatymų saugomi interesai. Žemė, kaip ir bet kuris bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Taigi, nustatant naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas privažiavimas prie pastatų, priėjimas iš jo sklypo dalyje esančių pastatų, o vykdant bendraturčiams priklausančių kiemo įrenginių perkėlimą, tikslu nusistatyti kitą naudojimosi žemės sklypu tvarka, būtina nustatyti tikslius jų perkėlimo matmenis bei laikytis priešgaisrinės saugos, aplinkos apsaugos atitinkamuose aktuose nustatytų taisyklių. Visa tai atlikti reikalauja viešasis interesas, todėl ginčą nagrinėjantis teismas tai privalo patikrinti ex officio. Nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas aukščiau nurodytų aplinkybių neįvertino ir nustatė ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarką bei šachtinio šulnio, kuro rezervuaro perkėlimą pagal ieškovo pateiktą ir UAB „Topografas“ parengtą 2010m. spalio 26d. projektą (t 2., b.l. 21). Tačiau šiame projekte nėra parodytas įvažiavimas į namo kiemą, nėra nurodyti kuro rezervuaro, šachtinio šulinio perkėlimo matmenys. Neesant kuro rezervuaro perkėlimo matmenų nėra galimybės patikrinti ar toks ieškovo pateiktas projektas atitinka priešgaisrinės saugos ir aplinkos apsaugos aktuose nustatytiems reikalavimams. Taip pat šiame projekte nenurodyti aplink gyvenamąjį namą ir visi aplink ūkio pastatą reikalingi bei būtini praėjimai. Esant tokiems projekto trūkumams šalims bus nepalankios sąlygos naudotis žemės sklypu pagal paskirtį ir tai prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei pažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą principą, neužtikrina bendraturčių interesų pusiausvyros. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo pateiktas pirmosios instancijos teismui žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas neatitinka šios tvarkos nustatymo principų reikalavimų. Pripažįstant, kad ieškovo pateiktas projektas neatitinka nustatytų reikalavimų, negali būti tenkinamas ieškovo reikalavimas vykdyti gyvenamojo namo rekonstrukciją be atsakovės sutikimo, nes ieškovo pateiktas rekonstrukcijos projektas tiesiogiai priklauso nuo naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

12Teisėjų kolegija prižįsta, kad apylinkės teismas patenkindamas ieškovo ieškininius reikalavimus netinkamai pritaikė bendrosios nuosavybės valdymą reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl sprendimas naikintinas (CPK 330 straipsnis). Byloje nėra pateikta alternatyvių naudojimosi žemės sklypu nustatymo projektų bei nėra pagrindų perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą rašytinio proceso tvarka, todėl apeliacinėje instancijoje išnagrinėti ginčą nėra galimybės. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškovo ieškininius reikalavimus atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

13Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėse bylose pagal bendraturčio ieškinį kitiems bendraturčiams dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu žemės sklypu tvarkos nustatymo priimtas teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys, neužkerta kelio bet kuriai iš šalių ginti savo teises pateikiant naują naudojimosi tvarkos projektą, t.y. pareiškiant ieškinį nauju pagrindu. Tokią teisminę praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009.

14Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir ieškovo ieškinio reikalavimus atmetus, iš ieškovo atsakovei priteistinas atsakovės už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis) bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 93, 92 straipsniai).

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kolegija,

Nutarė

16Apeliacinį skundą patenkinti.

17Kauno miesto apylinkės teismo rugpjūčio 16d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškovo Ą. K. ieškininius reikalavimus atmesti.

18Iš ieškovo Ą. K. (a.k. ( - ) priteisti 139 Lt žyminio mokesčio atsakovei A. T. (a.k. ( - ) bei 51,49 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai