Byla 2A-115-856/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-271-471/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kelmės eglė“, trečiajam asmeniui K. G. dėl žalos atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kelmės eglė“ priteisti 39 759,16 Eur turtinės žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (I t., 71-73 b. l.).
  1. Ieškovė nurodė, kad 2014-06-14 Ispanijoje UAB „Kelmės eglė“ priklausančio transporto priemonių junginio – vilkiko Scania R 440, valst. Nr. ( - ) sukabinto su puspriekabe šaldytuvu Lamberet SR2, valst. Nr. ( - ) , vairuotojas K. G. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta 31 596,90 Eur žala greitkelio C-25 apsaugos barjerams bei greitkelio C-17 apsaugos barjerams. Eismo įvykio metu vilkikas ir puspriekabė buvo apdrausti, todėl ieškovė kompensavo eismo įvykio metu atsiradusią žalą išmokėdama 39 759,16 Eur draudimo išmoką (31 596,90 Eur draudimo išmoka pagal eksperto paskaičiavimą, 5958,08 Eur už R. B., turto sugadinimą bei sveikatos sutrikdymą, 2204,18 Eur papildoma draudimo išmoka eismo įvykio metu nukentėjusiajam padarytai žalai atlyginti). Eismo įvykio metu K. G. transporto priemonę vairavo neblaivus, eismo įvykį sukėlė eidamas savo darbines pareigas, todėl pareigą atlyginti žalą turi atsakovė UAB „Kelmės eglė“.
  1. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Kelmės eglė“ prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškinyje nurodomo eismo įvykio metu trečiasis asmuo K. G. dirbo UAB „Kelmės eglė“ ir įvykį sukėlė vairuodamas atsakovei priklausantį vilkiką, tačiau, priešingai nei teigia ieškovė, iki šiol nėra galutinio ir įsiteisėjusio kompetentingo Ispanijos teismo sprendimo, kuriuo būtų patvirtintas trečiojo asmens neblaivumo įvykio metu faktas (I t., 59-60 b. l.).
  1. Trečiasis asmuo K. G. prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad 2014 m. dirbo vairuotoju pas atsakovą UAB „Kelmės eglė“, pripažįsta, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala kelio įrenginiams bei kitiems asmenims, tačiau ne dėl girtumo, o dėl blogos ir netvarkingos kelio dangos. Nuo pat pirmos apklausos neigė vartojęs alkoholį, kaltės dėl šio eismo įvykio neprisiima, nes jis įvyko dėl metrologinių sąlygų ir slidžios kelio dangos, prieš įvykį vartojo vaistų, kas galėjo įtakoti alkotesterio parodymus. Ieškovė, teigdama, jog jis eismo įvykio metu transporto priemonę vairavo neblaivus esant nustatytai 1,07 ml/l alkoholio koncentracijai, nepateikia jokių tą patvirtinančių įrodymų. Teigia, jog byla Ispanijoje dėl šio eismo įvykio nėra baigta tirti, alkoholio vartojimo ar nevartojimo faktai nėra galutinai nustatyti ir patvirtinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, be to, net ir priėmus jo atžvilgiu Ispanijos teismuose nuosprendį ir pripažinus jį kaltu dėl vairavimo esant neblaiviam, toks Ispanijos teismo nuosprendis Lietuvoje negalioja, kol jo nepripažins kompetentingas teismas Lietuvoje (I t., 57-58 b. l.)

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš UAB „Kelmės eglė“ AB „Lietuvos draudimas“ 39 759,16 Eur žalos atlyginimo ir 1858,35 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteistos 39 759,16 Eur žalos atlyginimo sumos mokėjimą išdėstė dviem metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatant, kad UAB „Kelmės eglė“ privalo AB „Lietuvos draudimas“ kiekvieną mėnesį sumokėti 1660 Eur, o 24-tą mėnesį – 1579,16 Eur žalos atlyginimo. Taip pat iš UAB „Kelmės eglė“ priteisė valstybei 9,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (I t., 177-181 b. l.).
  1. Teismas nurodė, jog nei TPVCAĮ 22 straipsnis, nei procesiniai įstatymai nereikalauja, kad vairuotojo neblaivumas būtų konstatuojamas tik galutiniu teismo procesiniu sprendimu, šis faktas gali būti nustatomas bet kokiais leistinais įrodymais, o bylos duomenys patvirtina, kad į avarijos vietą atvykę policijos pareigūnai juto nuo K. G. stiprų alkoholio kvapą, vietoje patikrinę skaitmeniniu prietaisu nustatė jam 1,07 promilių girtumą, po ko ligoninėje patikrinus teisingai kalibruotu ir homologuotu alkotesteriu, jam 20 val. 54 min. nustatytas 1,02 promilių, o 21 val. 09 min. – 1,01 promilių girtumas. Teismas padarė išvadą, jog trijų tyrimų naudojant specialią įrangą rezultatai, kuriuos patvirtina kiti įrodymai - policininkų parodymai apie stiprų alkoholio kvapą, K. G. pripažinimas anksčiau vartojus alkoholį, atsakovės neginčijimas ieškovės sprendimo nemokėti išmokų - yra visiškai pakankami konstatuoti, jog automobilį K. G. vairavo neblaivus. Kadangi eismo įvykio kaltininkas buvo neblaivus, nuostolius atlyginęs draudikas turi regreso teisę į šių sumų išieškojimą. Ginčas byloje nekilo, jog įvykio metu K. G. kaip darbuotojas vairavo atsakovei priklausančią transporto priemonę, atliko darbines pareigas, todėl jo padarytą žalą privalo atlyginti atsakovė.
  1. Teismas konstatavo, jog ieškovė yra didelė draudimo paslaugas teikianti bendrovė, draudimo išmokų mokėjimas yra jos tiesioginė ir įprastinė veikla, jei K. G. būtų buvęs blaivus, ieškovė išvis neturėtų reikalavimo teisės į atsakovę ir visas išmokėtas sumas būtų įskaičiusi į savo veiklos išlaidas, dėl ko akivaizdu, kad šių išmokų mokėjimas ieškovei negali sukelti jokių sunkių ar nenumatytų pasekmių. Atsakovė, priešingai, neturėjo jokio pagrindo tikėtis tokių išlaidų atsiradimo – jos civilinė atsakomybė tam ir buvo apdrausta, kad avarijos atveju nuostolius atlygintų ieškovė, nėra jokių įrodymų, kad atsakovė savo veiksmais būtų sudariusi sąlygas K. G. girtumui, be to, atsakovės vadovai turėjo itin minimalias galimybes kontroliuoti K. G. blaivumą įvykio metu. Teismas nurodė, kad pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovės turtinė padėtis nėra itin gera, ji turi įsipareigojimų bankui, be to, turėjo ir kitų nuostolių dėl šio įvykio – mokėjo baudą Ispanijoje, jai draudikas neatlygino nuostolių už apgadintą automobilį ir krovinį, todėl priteisiamo žalos atlyginimo mokėjimą išdėstė atsakovės prašomam 2 metų laikotarpiui.
  1. Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. papildomu sprendimu iš atsakovės UAB „Kelmės eglė“ ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ priteistos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 39 759,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. vasario 12 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (I t., 185 b. l.).

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

89. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo išdėstytas minėto teismo sprendimo vykdymas, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (II t., 1-3 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

99.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo vykdymo išdėstymą, bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kadangi teismo argumentai, kad ieškovė yra didelė draudimo kompanija ir išmokų mokėjimas yra jos tiesioginė bei įprastinė veikla, o jei K. G. būtų vairavęs transporto priemonę blaivus, ieškovė išvis neturėtų reikalavimo teisės į atsakovę ir išmokėtas sumas būtų įkaičiusi į savo veiklos išlaidas, negali būti laikomi teisiškai pagrįstais. Pirma, jei K. G. būtų vairavęs blaivus, eismo įvykio išvis galėjo nebūti ir nebūtų atsiradusi jokia žala. Antra, teismas padarė išvadą, jog sprendimo vykdymo išdėstymas nepakenks ieškovės interesams, neturėdamas byloje jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų, dėl ko teismas pažeidė ieškovės teisinius lūkesčius, teisinio apibrėžtumo ir proporcingumo principus, interesų pusiausvyrą.

109.2. Byloje atsakovė pateikė duomenis apie savo neva sunkią finansinę padėtį, tačiau kai kurie duomenys kelia pagrįstas abejones dėl jų teisingumo ir objektyvumo, ką pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių dokumentų matyti, jog ataskaitiniu laikotarpiu 2016-01-01 – 2016-03-31 atsakovė turėjo turto už 415 752,00 Eur, dėl ko ieškovei priteistos sumos sumokėjimas, neišdėsčius teismo sprendimo vykdymo, nepakenktų atsakovės interesams ir nepadarytų jai žalos, kreditavimo sutartys buvo pratęstos jau po šios civilinės bylos iškėlimo. Nors ieškovė ir teismas neturi duomenų, kad atsakovė būtų sudariusi sąlygas K. G. girtumui, tačiau atsakovė turėjo suvokti savo veiklos rizikingumą ir tą riziką prisiimti. Be to, atsakovė, žinodama apie iškeltą bylą, elgdamasi sąžiningai ir rūpestingai, numatydama galimybę dėl jai nepalankaus teismo sprendimo priėmimo, galėjo rezervuoti atitinkamą sumą, kurią būtų galėjusi atlyginti ieškovei.

1110. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Kelmės eglė“ prašo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog ieškovė yra stambi stabiliai veikianti draudimo bendrovė, kurios pernai metų (2015 m.) viešai skelbiamas grynasis pelnas sudaro 6,8 milijonus eurų, kai tuo tarpu atsakovė pagal į bylą pateiktus finansinius dokumentus veikia nuostolingai, kas rodo, kad šalių finansinė padėtis yra iš esmės skirtinga. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad priteistos sumos išdėstymas sumokėti dalimis jai sukels kokias nors neigiamas pasekmes, taip pat ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme iš esmės neprieštaravo teismo sprendimo išdėstymui. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2016-11-09 papildomu sprendimu ieškovės naudai priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas, t. y. ieškovei procesinių palūkanų forma bus kompensuota už vėlesnį priteistos sumos sumokėjimą. Atsakovei priteista suma pagal jos finansines apyvartas yra itin ženkli, ji visos priteistos sumos neišgalės sumokėti iš karto, tokia finansinė našta gali įtakoti bendrovės veiklos sutrikimus ar net privesti bendrovę prie bankroto. Pažymi, jog be šioje byloje priteistų sumų dėl trečiojo asmens K. G. padarytų neteisėtų veiksmų atsakovė patyrė ir kitų nuostolių – jai nebuvo išmokėta draudimo išmoka už eismo įvykio metu sugadintą vilkiką, teko kompensuoti krovinio praradimo išlaidas, sumokėti baudą už trečiojo asmens atliktą tachografo parodymų klastojimą, o iš VĮ Registrų centras pažymos matyti, jog trečiasis asmuo jokio jo vardu registruoto turto neturi, t. y. ne tik kad nuostolių regresinis priteisimas iš trečiojo asmens užtruks, tačiau, tikėtina, kad priteistų sumų iš trečiojo asmens net nepavyks išieškoti dėl to, jog trečiasis asmuo neturi turto, į kurį būtų galimas tokių reikalavimų nukreipimas (II t., 8-9 b. l.).

12Teismas

konstatuoja:

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

14teisiniai argumentai ir išvados

1511. Apeliacinis skundas atmestinas.

1612. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ar atsiliepimų į juos ribas.

1713. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės UAB „Kelmės eglė“ priteisti 39 759,16 Eur turtinę žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino, tačiau priteistos sumos mokėjimą išdėstė dviem metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatant, kad UAB „Kelmės eglė“ privalo AB „Lietuvos draudimas“ kiekvieną mėnesį sumokėti 1660 Eur, o 24-tą mėnesį – 1579,16 Eur žalos atlyginimo.

1814. Ginčas byloje yra kilęs dėl skundžiamu teismo sprendimu ieškovei priteistos sumos mokėjimo išdėstymo, su kuo ieškovė nesutinka, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, pažeidė procesines teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

1915. CPK 284 straipsnyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš nutarčių pabrėžė, kad ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent, užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Atidėdamas ar išdėstydamas sprendimo įvykdymą, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį. Kadangi šio straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Teismo sprendimo vykdymą galima atidėti ar išdėstyti, kai skolininko padėtis sunki arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, nuspręsdamas atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, turi įsitikinti, kad bus užtikrintas jo įvykdymas ir nebus sumenkintas pats sprendimas bei pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Spręsdamas, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu. Teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas ir taip yra pažeidęs prievolę, taigi, ir ieškovo teises, todėl vien blogos atsakovo materialinės padėties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka. Teismas turėtų konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis yra ypač bloga, tačiau kartu turėtų būti duomenų, jog ateityje ji pagerės. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, kad atidėjus sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti ieškovo interesai.

2016. Sprendžiant dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo svarbu užtikrinti šalių lygiateisiškumo principą, taigi, ir ieškovės teisėtų lūkesčių, jog teismo sprendimas bus įvykdytas, apsaugą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovė iš esmės sutiko su atsakovės prašymu išdėstyti sprendimo vykdymą, tačiau trumpesniam nei dviejų metų laikotarpiui. Apeliaciniame skunde ieškovė pakeitė savo poziciją dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, išvis nesutikdama, kad teismo sprendimu priteistos žalos mokėjimas būtų išdėstytas. Taigi, tam, kad spręsti dėl teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo dalyje dėl priteistos sumos išdėstymo, vertintina atsakovės finansinė padėtis.

2117. Iš 2016 metų trijų mėnesių balanso duomenų matyti, kad 2016-03-31 atsakovės turtas sudarė 415 752 Eur (trumpalaikis turtas – 270 934 Eur, ilgalaikis turtas – 144 818 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 122 743 Eur (49 781 Eur – per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, 72 963 Eur – po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai). Iš 2016 metų trijų mėnesių pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad finansiniais metais (2016-01-01 iki 2016-03-31) atsakovė turėjo 1584 Eur grynojo pelno (I t., 105-106, 107-109 b. l.). Pažymėtina ir tai, jog ilgalaikis bendrovės turtas iš esmės susideda iš transporto priemonių (139 998 Eur iš 144 818 Eur), o trumpalaikis turtas didžiąja dalimi - iš per vienerius metus gautinų sumų bei pirkėjų įsiskolinimo (bendrai 250 669 Eur iš 270 934 Eur). Iš 2015 metų balanso duomenų matyti, jog 2015 metų gruodžio 31 dienai atsakovės turtas sudarė 427 513 Eur (trumpalaikis turtas – 293 064 Eur, ilgalaikis turtas – 134 449 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 136 089 Eur (16 493 Eur – per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, 119 596 Eur – po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai). Iš 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2015 metais atsakovė turėjo tik 5910 Eur grynojo pelno (I t., 110, 111 b. l.). Be to, atsakovė dėl šio eismo įvykio patyrė kitų nuostolių – mokėjo baudą Ispanijoje, jai nebuvo atlyginti nuostoliai už apgadintą automobilį bei krovinį (I t., 7, 114-119, 121-123, 165-173 b. l.). Taigi, akivaizdu, jog atsakovės finansinė padėtis nėra gera.

2218. Dėl aptarto darytina išvada, jog visos teismo sprendimu priteistos sumos sumokėjimas iškart dar labiau pablogins ir taip ne kokią bendrovės finansinę padėtį, kurioje pagal Sodros duomenų bazėje viešai pateikiamus duomenis dirba 15 darbuotojų, kas gali privesti įmonę ir prie bankroto, kas dar labiau apsunkins teismo sprendimo vykdymą bei padidins jo neįvykdymo riziką. Siekiant užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą, darytina išvada, jog sprendimo vykdymo išdėstymas, per mėnesį mokant po 1660 Eur žalą, ieškovės teisių neproporcingai nepažeis, nes ieškovė yra finansiškai pajėgus verslo subjektas. Be to, kaip teisingai pažymėjo ir atsakovė, teismo sprendimu ieškovei yra priteistos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2319. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas išsamiai ir teisingai motyvuotas, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, priima nutartį skundžiamo teismo sprendimo nekeisti.

2420. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str.). Apeliantė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteisiamos.

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

26Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4.
  1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6.
    1. Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 17... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 8. 9. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 9. 9.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį,... 10. 9.2. Byloje atsakovė pateikė duomenis apie savo neva sunkią finansinę... 11. 10. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Kelmės eglė“ prašo ieškovės... 12. Teismas... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 14. teisiniai argumentai ir išvados... 15. 11. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. 12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir... 17. 13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos... 18. 14. Ginčas byloje yra kilęs dėl skundžiamu teismo sprendimu ieškovei... 19. 15. CPK 284 straipsnyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių... 20. 16. Sprendžiant dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo svarbu užtikrinti... 21. 17. Iš 2016 metų trijų mėnesių balanso duomenų matyti, kad 2016-03-31... 22. 18. Dėl aptarto darytina išvada, jog visos teismo sprendimu priteistos sumos... 23. 19. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas pritaria... 24. 20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 26. Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą palikti...