Byla 2-794/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

3teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto T. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarties, kuria patvirtintas R. B. kreditorinis reikalavimas UAB „Saulės būstas“ bankroto byloje.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 17 d. nutartimi iškėlė UAB „Saulės būstas“ bankroto bylą.

6Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovams UAB „Saulės būstas“ ir T. B. dėl 121 837 Lt sumos, įmokėtos pagal preliminariąją sutartį, 3 787,10 Lt tiesioginių nuostolių atlyginimo, 60 918,90 Lt baudos priteisimo solidariai iš atsakovų ir sutarties nutraukimo išskyrė ieškovės reikalavimus atsakovui UAB „Saulės būstas“ į atskirą bylą, ją sustabdė ir perdavė nagrinėti bankroto bylą UAB „Saulės būstas“ iškėlusiam teismui.

7Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 13 d. nutartimi patvirtino kreditorinių reikalavimų sąrašą, tame tarpe ir R. B. 182 750,90 Lt dydžio reikalavimą.

8T. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti 2009 m. liepos 13 d. nutartį ir patvirtinti 121 837 Lt dydžio R. B. kreditorinį reikalavimą. Nurodė, kad R. B. reikalavimas dėl 60 918,90 Lt baudos yra nepagrįstas.

9Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi apskųstos nutarties dalį dėl ginčo kreditorinio reikalavimo panaikino ir nusprendė jo pagrįstumą nagrinėti teismo posėdyje.

10Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. vasario 22 d. nutartimi atmetė T. B. pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo ginčijimo ir paliko galioti 2009 m. liepos 13 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas R. B. 182 755,90 Lt dydžio reikalavimas. Teismas nurodė, R. B. kreditorinį reikalavimą grindžia 2007 m. gruodžio 18 d. preliminarios gyvenamojo ploto ir automobilio statymo vietos pirkimo-pardavimo sutarties nevykdymu. Preliminarioji sutartis buvo dvejopo pobūdžio, jos dalykas buvo ir įsipareigojimas R. B. pastatyti butą. T. B. nepateikė jokių įrodymų, jog įsipareigojimas neįvykdytas dėl R. B. kaltės. Jau vien bankroto bylos iškėlimo faktas UAB ,,Saulės būstas“ įrodo, jog sutartiniai įsipareigojimai buvo nevykdomi dėl statytojo kaltės. Bylos medžiaga įrodo, kad R. B. , vykdydama sutartinius įsipareigojimas, pasiėmė kreditą, sumokėjo pradinį įnašą – 121 837 Lt, todėl UAB ,,Saulės būstas“ veiksmuose buvo CK 6.256 straipsnyje išvardyti pagrindai sutartinei atsakomybei atsirasti ir įmonės administratorius šią aplinkybę pripažino. Nagrinėjant šalių teisinį santykį po bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Saulės būstas“, darytina išvada, kad R. B. teisėti lūkesčiai sutarties nevykdymu iš esmės buvo pažeisti, nes jai nėra grąžintas sumokėtas avansas ir ji negali realizuoti savo teisių į gyvenamojo būsto įsigijimą. Pateiktos nuotraukos įrodo, kad UAB ,,Saulės būstas“ atliko tik pradinius statybos darbus, todėl bendrovė yra atsakinga už sutarties neįvykdymą. Dėl šios priežasties bendrovės administratorius pagrįstai patvirtino R. B. kreditorinį reikalavimą pagal preliminariąją sutartį dėl 60 918,90 Lt baudos, įskaitant į šią baudą 32 281,28 Lt dydžio nuostolius, nes R. B. įrodė, jog šiuos nuostolius realiai patyrė sumokėjusi 11 488,29 Lt palūkanų už paskolą, grąžinusi 19 622, 99 Lt paskolos, sumokėjusi 850 Lt už dokumentų paruošimą ir sutarčių įforminimą, 120 Lt už hipotekos lakšto įregistravimą bei 200 Lt už turto draudimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad R. B. prašymas priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas yra neparemtas įstatymu, nes, įmonei iškėlus bankroto bylą, yra nutraukiamas visų rūšių netesybų mokėjimas.

11Atskiruoju skundu ieškovas T. B. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartį ir patvirtinti 121 837 Lt dydžio R. B. finansinį reikalavimą. Nurodo, kad netesybų įskaitymo į nuostolius principas taikytinas ir esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.165 straipsnio 4 dalis). Preliminari sutartis nustatė, jog baudą pardavėjas moka tik atsisakęs sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau šią aplinkybę pagrindžiantys įrodymai nėra pateikti. Be to, preliminaria sutartimi šalys savo atsakomybę susiaurino netesybų forma, todėl kitos pagrindinės sutarties nesudarymo priežastys laikytinos teisiškai nereikšmingomis.

12Atsiliepimu į atskirąjį skundą R. B. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostatos neatima teisės į protingo dydžio sutartines netesybas, joms viršijant byloje įrodytus kreditoriaus nuostolius; apeliantas neginčija 32 281,28 Lt dydžio nuostolių, be to, šie nuostoliai toliau auga. Pažymi, kad bendrovė neįvykdė savo įsipareigojimo pastatyti namą nustatytu terminu, elgėsi nesąžiningai, nes neinformavo, jog neturi lėšų statyboms, nėra gavusi statybos leidimo, todėl, esant šioms aplinkybėms, nustatyto termino sudaryti pagrindinę sutartį nesilaikymas yra prilyginamas atsisakymui ją sudaryti.

13Atskirasis skundas atmestinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15Byloje kilo ginčas dėl R. B. teisės reikalauti sumokėti baudą už preliminariosios sutarties pažeidimą. Apelianto teigimu, bauda mokama tik tuo atveju, jeigu UAB „Saulės būstas“ atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau ši aplinkybė neįrodyta. Be to, netesybas būtina įskaityti į nuostolių dydį.

16Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigojo ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymas taip pat gali būti užtikrintas netesybomis (CK 6.71 straipsnis).

17Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2007 m. gruodžio 15 d. buvo sudaryta preliminarioji sutartis, kuria UAB „Saulės būstas“ įsipareigojo per sutartyje numatytą terminą pastatyti ir parduoti butą, taip suteikti teisę naudotis parkavimo vieta, o R. B. – priimti turtą ir už jį sumokėti sutartą kainą (1.1 punktas). Statybos darbai turėjo būti pabaigti iki 2008 m. liepos 1 d., o statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūra turėjo būti organizuota ne vėliau kaip iki 2008 m. liepos 31 d. (2.2.1, 2.2.6 punktai). Preliminariosios sutarties 3.5 punkte taip pat buvo numatyta, kad UAB „Saulės būstas“ atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, bendrovė privalo sumokėti R. B. 15 procentų visos kainos dydžio baudą, kuri šiuo atveju yra lygi 60 918,90 Lt (1.3 punktas).

18Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. B. savo įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį įvykdė tinkamai. Apeliantas šios išvados neginčija. Teismas taip pat konstatavo, kad UAB „Saulės būstas“ yra atlikęs tik pradinius statybos darbus, o bankroto bylos iškėlimo faktas patvirtina, kad sutartiniai įsipareigojimai buvo nevykdomi dėl bendrovės kaltės, todėl šiuos veiksmus prilygino atsisakymui sudaryti pagrindinę sutartį. Teisėjų kolegija sutinka su šia teismo išvada, kartu pažymėdama, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog UAB „Saulės būstas“ nebūtų galėjęs įvykdyti savo įsipareigojimų dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. B. teisę į sutartines netesybas – 60 918,90 Lt baudą.

19Apeliantas taip pat teigia, kad nurodytos netesybos turėtų būti įskaičiuotos į nuostolius, tačiau teisėjų kolegija su šia išvada nesutinka. CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata dėl netesybų įskaitymo panaikina teisinį pagrindą kreditoriui iš skolininko reikalauti baudinių netesybų, t. y. ir nuostolių, ir netesybų visos sumos tuo pat metu, bet neatima teisės į protingo dydžio sutartines netesybas, joms viršijant byloje įrodytus kreditoriaus nuostolius. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Netesybų įskaitymo esmė ta, kad, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Tais atvejais, kai reikalaujama sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius, į priteistiną nuostolių sumą įskaitomi ją atitinkanti sutartinių netesybų sumą, sprendžiamas klausimas dėl likusių sutartinių netesybų dydžio mažinimo ir nustatoma galutinė priteisiama netesybų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-304/2007). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. B. patyrė 32 281,28 Lt nuostolių. Apeliantas šios aplinkybės taip pat neginčija. Teisėjų kolegija pažymi, kad R. B. pagal preliminariąją sutartį sumokėtas avansas nėra atiduotas, ji turi grąžinti bankui paskolą su palūkanomis, paimtą preliminariąja sutartimi ketinto įsigyti buto pirkimo finansavimui, todėl jos nuostoliai toliau auga (T. 2, b. l. 190). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad priteista bauda yra aiškiai per didelė ar neprotinga (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

20Apibendrindama aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

22Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai