Byla Ik-3688-121/2010
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo - Vilniaus teritorinė muitinė

2Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Blauzdžiaus, Nijolės Šidagienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Vainienės, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui R. M., atsakovo atstovei Sandrai Bundonytei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Elenai Sakalauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Baltic Supply“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo - Vilniaus teritorinė muitinė.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5pareiškėja UAB ,,Baltic Supply“ (toliau-ir Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau-Komisija) 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. S-257(7-230/2010) ir priimti naują sprendimą - pripažinti, kad prastovų išlaidos (angl. Demurrage charges ), jei taip specialiai nurodo atitinkamos paslaugos teikėjas, nėra pridėtosios vertės mokesčio objektas; 2) panaikinti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau-Departamentas) 2010 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-421 dalyje dėl Vilniaus teritorinės muitinės (toliau-Muitinė) ataskaitos patvirtinimo.

6Skundas grindžiamas šiais motyvais:

71. Pareiškėja už konteinerių panaudojimą moka pagal sąskaitas su 0% PVM. Pagal Civilinio kodekso (CK) nuostatas netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jei prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Sąskaitose prastovoms buvo akcentuojama, kad tai nėra PVM objektas. Todėl pareiškėja šių išlaidų į mokestinę vertę neįtraukė. Mokesčių administratorius yra išaiškinęs, kad ,,jeigu <...> Jūrų linijų kompanija Jums išrašo sąskaitą už sutarties sąlygų nevykdymą, tai netesybų suma nėra PVM objektas, PVM neskaičiuojamas. Netesybų įforminimui gali būti išrašomas laisvos formos, turintis juridinę galią dokumentas, kuriame PVM neturi būti išskirtas, arba netesybų suma gali būti nurodoma PVM sąskaitoje faktūroje kaip papildoma informacija".

82. Departamentas ir Muitinė nurodė Europos Teisingumo Teismo (toliau-ETT) sprendimą byloje Nr. C-11/89 kaip precendentą, tačiau, pareiškėjos teigimu, šis ETT sprendimas yra apie laivus: prastovų išlaidos (kompensacija už laivų buvimą uoste) yra dalis transporto kaštų pagal straipsnį 8(l)(e). Nagrinėjamu atveju jokių sąskaitų, kalbant apie laivus nėra, yra tik netesybos už ne laiku įvykdytą įsipareigojimą, nes už konteinerių naudojimą pareiškėjai išrašoma sąskaita su 0% PVM. Minėtas išaiškinimas akcentuoja netesybų pripažinimo faktą ir laivų naudojimo sąnaudas.

93. Komisija laivų linijų kompanijų paaiškinimus apie netesybų traktavimą laiko „to ūkio subjekto nuomone, požiūriu ar vertinimu ir visai nereiškia, kad tas ūkio subjektas teisingai interpretuoja teisės aktus". Tuomet visiškai neaišku, kokiu būdu dar reikia įforminti baudas ir netesybas, kad tai būtų „teisingai" interpretuojama (b.l.39-42).

10Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pareiškėja ginčija išlaidų už konteinerių prastovas įskaitymo į BAD importo rinkiniuose ir importo deklaracijose deklaruotų prekių PVM apmokestinamąją vertę, motyvuodama neteisingu „konteinerių prastovų" termino apmokestinimo interpretavimu. Departamentas remiasi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) 15 str. 15 dalimi ir nurodo, kad importo PVM apmokestinamosios vertės pagrindas - importuojamų prekių muitinė vertė. Pagal BMK 29 str. 1 dalį, 32 str. 1 d. e punktą visos išlaidos, susijusios su importuojamų prekių transportavimu, yra sudedamoji tų prekių muitinės vertės, o tuo pačiu ir importo PVM, apmokestinamosios vertės dalis.

11Pareiškėjos nuomone, sąskaitose nurodytos konteinerių prastovos turi būti traktuojamos kaip netesybos. Departamento teigimu, Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog sąskaitose už transportavimą nurodytos prastovų išlaidos yra baudos (netesybos) už sutarties sąlygų nevykdymą. Komisija skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog, remiantis tarptautine apmokestinimo doktrina, tarptautinio krovinių gabenimo praktika, prastovos (demeredžas) yra mokestis už naudojimąsi konteineriu prekėms laikyti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog šios išlaidos nelaikytinos susijusiomis su importuojamų prekių transportavimu. ETT savo praktikoje (byla Nr. C-11/89) yra nurodęs, kad prastovų išlaidos yra transportavimo išlaidų dalis, nes transportavimo išlaidos turi apimti visus mokėjimus, kurie atsirado gabenant prekes į Bendrijos muitų teritoriją.

12UAB „Baltic Supply" remiasi Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-03-15 raštu Nr. (13.1)-134-1044, tačiau, Departamento teigimu, minėto rašto 6 pastraipoje teigiama, kad ,,jeigu sąskaita išrašoma už sutarties sąlygų nevykdymą, tai netesybų suma nėra PVM objektas, PVM neskaičiuojamas. Netesybų įforminimui gali būti išrašomas laisvos formos, turintis juridinę galią dokumentas, kuriame PVM neturi būti išskirtas, arba netesybų suma gali būti nurodoma PVM sąskaitoje faktūroje kaip papildoma informacija. Tačiau, jeigu tai atlygis už laivo buvimą uosto teritorijoje, tai tokios paslaugos vertė turėtų būti įtraukiama į pagrindinės paslaugos apmokestinamąją vertę ir apmokestinama PVM kaip pagrindinė paslauga." Taigi, minėtas raštas nepatvirtina, jog konteinerių prastovos laikytinos netesybomis. Komisija skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog raštas nėra teisės aktas ir nenustato apmokestinimo taisyklių. Be to, pareiškėja nepateikė įrodymų (sutarties ar kt. dokumentų), kurie pagrįstų, jog sąskaitos buvo išrašomos už sutarties sąlygų nevykdymą. Tame pačiame rašte nurodyta, kad: „<...>jeigu tai atlygis už laivo buvimą uosto teritorijoje, tokios paslaugos vertė turėtų būti įtraukiama į pagrindinės paslaugos apmokestinamąją vertę ir apmokestinama PVM kaip pagrindinė paslauga". Komisija skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, jog neprotinga būtų teigti, kad Bendrovė savo krovinius konteineryje sandėliavo nemokamai. Todėl, Departamento teigimu, konteinerių prastovų išlaidos yra susijusios su importuojamų prekių gabenimu (transportavimu), todėl tokiomis išlaidomis turi būti tikslinama prekių PVM apmokestinamoji vertė. Atsižvelgiant į tai, Komisijos 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimas Nr. S-257 (7-230/2010) ir Departamento 2010 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. 1A-4.13-421 pagrįsti, juos naikinti nėra pagrindo.

13Ginčas dėl to, ar pareiškėjos mokėjimai už Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teikiamas paslaugas turi būti įskaityti į jos importuotų prekių PVM apmokestinamąją vertę, nekyla, pareiškėja šioje dalyje sprendimų pagrįstumo neginčija (b.l.84-86).

14Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinė atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad UAB „Baltic Supply" laikotarpiu nuo 2007-01-25 iki 2010-01-31 importavo prekes konteineriuose iš trečiųjų šalių, jas deklaravo išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai. Už konteinerių prastovas, taip pat už suteiktas krovinių ekspedijavimo, konteinerių aptarnavimo bei sandėliavimo paslaugas pareiškėjai teikusios įmonės išrašė PVM sąskaitas faktūras, kuriose paslaugos buvo apmokestintos 0 proc. PVM tarifu. Tikrinamuoju laikotarpiu Bendrovė taip pat atliko mokėjimus Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybai. Už minėtas paslaugas išrašytos sąskaitos faktūros ir įmokos nebuvo pateiktos bei įskaitytos deklaruojant prekes. Pareiškėja nesikreipė į Muitinę dėl Bendrojo administracinio dokumento (toliau-BAD) importo rinkinių ir importo deklaracijų taisymo, koreguojant BAD importo rinkiniuose ir importo deklaracijose deklaruotų prekių apmokestinamąją vertę, nuo kurios yra skaičiuojamas importo PVM. UAB „Baltic Supply", nepridėjusi minėtų išlaidų prie importuotų prekių PVM apmokestinamosios vertės, pažeidė PVMĮ 15 str. 15 dalies nuostatas. Komisija 2010-09-22 sprendime Nr. S-257(7-230/2010) pažymėjo, kad importo PVM apmokestinamosios vertės pagrindas yra importuojamų prekių muitinė vertė. Importuojamų prekių muitinė vertė yra nustatoma vadovaujantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 2913/92 (1992-10-12), nustatančio Bendrijos muitinės kodekso (toliau-BMK) 29-33 straipsnių nuostatomis. Vadovaujantis BMK 29 straipsniu, importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, prireikus patikslinta 32 ir 33 straipsniais. BMK 32 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyta, kad, nustatant prekių muitinę vertę pagal 29 str., prie faktiškai sumokėtos ar mokėtinos importuojamų prekių kainos pridedamos importuojamų prekių išlaidos ir su importuojamų prekių vežimu susiję krovimo ir tvarkymo privalomieji mokėjimai <...>. Atsakovas pritaria Komisijos išvadai, kad UAB „Baltic Supply" visos išlaidos, patirtos transportuojant importuotas prekes yra tų prekių muitinės vertės ir importo PVM apmokestinamosios vertės dalis.

15Muitinė nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad konteinerio prastova nėra PVM objektas, o yra traktuojama kaip bauda arba netesybos. Muitinės teigimu, vadovaujantis PVMĮ 3 str. 2 dalimi, importo PVM objektas yra prekių importas, kai dėl importuojamų prekių pagal Muitinės kodeksą atsiranda importo skola muitinei. Remiantis minėtu straipsniu, skaičiuojant prekių importo PVM, užtenka nustatyti prekių importo į Bendrijos muitų teritoriją faktą. Nagrinėjamu atveju nekilo abejonių dėl importuotų prekių fakto nustatymo, o surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad prekių įvežimą sukėlę veiksmai, kaip tai nustato BMK 32 straipsnio 1 dalies e punktas, yra ir krovinio prastovos (demeredžo) mokėjimai kaip transportavimo išlaidų dalis. Muitinės manymu, Komisija pagrįstai pripažino, kad tiek vietos mokesčių administratorius, tiek centrinis mokesčių administratorius atliko išsamius tyrimus pagal bylos nagrinėjimo metu surinktus dokumentus ir juose nurodytus duomenis bei nustatė, kad UAB „Baltic Supply" nedeklaravusi ir nepridėjusi išlaidų prie importuotų prekių PVM apmokestinamosios vertės pažeidė Lietuvos Respublikos ir Europos bendrijos teisės aktų nuostatas. Atsakovo manymu, Muitinės, Departamento bei Komisijos sprendimai yra priimti išnagrinėjus ir įvertinus visas nurodytas aplinkybes ir įrodymus bei teisingai pritaikius teisės aktus, todėl naikinti juos ir tenkinti pareiškėjos skundą nėra pagrindo (b.l.81-83).

16Pareiškėjos atstovas, bylą nagrinėjant teisme, skundo reikalavimus palaikė, papildomai paaiškino, jog cituotame ETT sprendime buvo kalbama apie laivo prastovas, tai nėra tas pats. Kiekvienas muitininkas matė tas sąskaitas, bet jokių pretenzijų nereiškė. Prašė nors sumažinti baudą iki 0 proc.

17Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovės palaikė atsiliepimų argumentus. Pareiškė, kad PVM sąskaita faktūra su nuoroda „netesybos“ nėra pagrindas taikyti 0 PVM tarifą, muitinei turėtų būti pateikta prekių transportavimo konteineriais sutartis su joje numatytomis konkrečiomis sankcijomis už konteinerių prastovą, jų taikymo sąlygomis ir pan.

18

19Skundas netenkintinas.

20Faktinės bylos aplinkybės.

21Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Muitinė, patikrinusi, kaip UAB ,,Baltic supply“ laikotarpiu nuo 2007-01-25 iki 2010-01-31 įformino BAD importo rinkinius ir importo deklaracijas, 2010-03-18 surašė patikrinimo ataskaitą Nr. ( - ), kuria inter alia konstatavo, kad:

221) šiuo laikotarpiu UAB „Baltic supply" importavo prekes konteineriuose iš Argentinos, Kinijos, Turkijos, JAV, Filipinų, kurias deklaravo išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai (muitinės procedūros kodas ( - ). Ekspedijavimo paslaugas Klaipėdos uoste bendrovei teikė UAB „Arijus" ir UAB „MSC Vilnius". Už suteiktas ekspedijavimo, konteinerio aptarnavimo, sandėliavimo paslaugas, konteinerio prastovas minėtu laikotarpiu bendrovės UAB ,,Baltic supply" išrašė PVM sąskaitas faktūras, kuriose paslaugos apmokestintos PVM, laikant 0 % PVM tarifą. Vadovaujantis PVMĮ 15 str. 15 dalimi, sąskaitose nurodytos sumos, kartu su išlaidomis už prastovas, turėjo būti įskaitytos į BAD IM rinkiniuose ir importo deklaracijose deklaruotų prekių apmokestinamąją vertę, nuo kurios skaičiuojamas importo PVM. Nedeklaruotų muitinei išlaidų Klaipėdos uoste suma sudaro 72 985,56 Lt. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu bendrovė atliko mokėjimus Inspekcijai už Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teikiamas paslaugas (įmokos kodas ( - )). Sumokėtos įmokos turėjo būti įskaitytos į BAD IM rinkiniuose ir importo deklaracijose deklaruotų prekių apmokestinamąją vertę, nuo kurios skaičiuojamas importo PVM. Nedeklaruotų muitinei įmokų suma sudaro 2221,00 Lt. UAB „Baltic supply" nepridėjusi išlaidų prie importuotų prekių PVM apmokestinamosios vertės, pažeidė PVMĮ 15 str. 15 dalies nuostatas;

232) UAB „Baltic supply" buhalterinėje apskaitoje rastos UAB „MSC Vilnius“ ir UAB „Arijus" išrašytos PVM sąskaitos faktūros už atliktas paslaugas Klaipėdos uoste Nr.Nr. ( - ) (2008-08-04) - 3901,67 Lt sumai, ( - ) (2008-09-26) - 336,22 Lt sumai, ( - ) (2009-04-29) - 168,11 Lt sumai, ( - ) (2009-09-17) - 89,06 Lt sumai, ARJlPC ( - ) (2009-10-01) - 138,11 Lt sumai bei kreditinės PVM sąskaitos faktūros ( - ) (2009-06-15) - 54,53 Lt sumai ir ( - ) (2009-11-09) - 1778,19 Lt sumai. Minėtos sąskaitos faktūros nepateiktos deklaruojant prekes ir Bendrovė nesikreipė į muitinę dėl BAD IM rinkinių ir importo deklaracijų taisymo, koreguojant BAD IM rinkiniuose ir importo deklaracijose deklaruotų prekių apmokestinamąją vertę, nuo kurios skaičiuojamas importo PVM. UAB „Baltic supply", nedeklaravusi ir nepridėjusi išlaidų prie importuotų prekių PVM apmokestinamosios vertės, pažeidė PVMĮ 15 str. 15 dalies nuostatas;

24Nustačiusi šiuos ir kitus pažeidimus (kurių pareiškėja neginčija), Muitinė nusprendė perskaičiuoti mokesčius pagal BAD importo rinkinius ir importo deklaracijas (apskaičiuota 14 577 Lt importo PVM nepriemoka); priskaičiuoti UAB ,,Baltic supply" 2210 Lt delspinigių ir įregistruoti mokestinę prievolę muitinei: 14 577 Lt importo PVM, 2210 Lt delspinigių, 5976 Lt baudos, iš viso 22 763 Lt (Komisijos byla Nr. 6.11-04(7-230) (toliau - ,,ten pat“), b.l.14-16).

25UAB ,,Baltic supply“ su minėta patikrinimo ataskaita nesutiko. Departamentas, išnagrinėjęs Bendrovės skundą, 2010-07-30 sprendimu Nr.1A-4.13-421 pakeitė Muitinės 2010-03-18 patikrinimo aktą Nr. ( - ), sumažinant baudą iki 20 proc. (2988 Lt) nuo muitinei mokėtinų importo mokesčio sumos (14 941 Lt), likusią ataskaitos dalį patvirtino. Departamentas konstatavo, kad ekspedijavimo bendrovių išrašytose sąskaitose nurodytos prastovų išlaidos, o ne netesybų suma už sutarties sąlygų nevykdymą. Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad nurodytos prastovų išlaidos yra baudos (netesybos) už sutarties sąlygų nevykdymą. Muitinė pagrįstai prastovų išlaidas, išlaidas už Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teikiamas paslaugas bei išlaidas už atliktas paslaugas Klaipėdos uoste įskaitė į importo PVM apmokestinamąja verte. Departamentas nurodė, kad būtina įvertinti baudos dydį mažinančias aplinkybes: bendrovė bendradarbiavo su vietos mokesčių administratoriumi, teikė paaiškinimus Muitinei, todėl paskirtą 40 proc. baudą sumažino iki 20 proc. 92 988 Lt) baudos (ten pat, b.l.11-12).

26Nesutikdama su šiuo Departamento sprendimu, Bendrovė padavė skundą Komisijai.

27Komisija 2010-09-22 sprendimu Nr. S-257(7-230/2010) patvirtino Departamento 2010-07-30 sprendimą Nr. 1A-4.13-421, konstatavusi, kad visos išlaidos, susijusios su importuojamų prekių transportavimu, yra sudedamoji tų prekių muitinės vertės, tuo pačiu - ir importo PVM apmokestinamosios vertės dalis. Bendrovė, teigdama, kad demeredžo išlaidos yra netesybos, iš esmės neteigė, kad jos nėra susijusios su importuojamų prekių transportavimu. Net jeigu šios išlaidos ir būtų pripažintos netesybomis, jos laikytinos išlaidomis, susijusiomis su importuojamų prekių transportavimu, ir vien jau dėl šios priežasties turi būti įtraukiamos į importo PVM apmokestinamąją vertę. Be to, ETT savo praktikoje (byla Nr. C-11/89) yra nurodęs, kad demeredžo mokėjimai yra transportavimo išlaidų dalis, nes transportavimo išlaidos turi apimti visus mokėjimus, kurie atsirado gabenant prekes į Bendrijos muitų teritoriją. Taigi, demeredžo išlaidos yra susijusios su importuojamų prekių gabenimu, todėl tokiomis išlaidomis turi būti tikslinama prekių muitinė vertė, o atitinkamai ir šių prekių PVM apmokestinamoji vertė (ten pat, b.l.154-157).

28Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė bei išvados.

29Ginčo teisinį santykį reglamentuoja šie teisės aktai (teisės normos):

302002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau-PVMĮ) 3 str. 2 dalyje (2009-12-03 įstatymo Nr. XI-518 redakcija) nustatyta, kad PVM objektas taip pat yra prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės, kai: 1) prekes iš apmokestinamojo asmens, kuris vykdo savo ekonominę veiklą, t.y. veikia kaip toks, ir kuriam netaikomos teisės aktų nuostatos, numatytos 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau-Direktyva 2006/112/EB) XII antraštinės dalies 1 skyriuje, įsigyja apmokestinamasis asmuo, kuris sandorį sudaro vykdydamas savo ekonominę veiklą, t.y. veikdamas kaip toks, arba juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, jeigu šis prekių tiekimas nelaikomas įvykusiu šalies teritorijoje pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 2 ar 3 dalies nuostatas <...>; pagal 3 str. 3 dalį importo PVM objektas yra prekių importas, kai prekės pagal šio Įstatymo nuostatas laikomos importuotomis šalies teritorijoje.

31PVMĮ 3 str. 5 dalyje nustatyta, kad, neatsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalies 1 punktą, PVM objektu nelaikomas prekių įsigijimas inter alia prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės, kai tokiam prekių tiekimui, jeigu jis vyktų šalies teritorijoje, būtų taikomas 0 procentų PVM tarifas pagal šio Įstatymo 43, 44 ar 47 straipsnį (1p.).

32PVMĮ 15 str. 15 dalyje nustatyta, kad importuojamų prekių apmokestinamoji vertė, nuo kurios skaičiuojamas importo PVM, apskaičiuojama prie šių prekių muitinės vertės, nustatytos vadovaujantis Muitinės kodeksu ir jo taikymą reglamentuojančiais teisės aktais (o Bendrijos prekių, kurių įvežimas į Europos Bendrijų teritoriją laikomas importu, atveju – prie prekių vertės, nustatytos pagal Muitinės kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas dėl prekių muitinės vertės nustatymo), papildomai pridedant šias sumas (jeigu jos nėra įtrauktos į šių prekių muitinę vertę): 1) už šias prekes sumokėtus arba sumokėtinus ne Europos Bendrijose ar ne Lietuvos Respublikoje nustatytus muitus, mokesčius ir kitas įmokas, taip pat Europos Bendrijose už šias prekes nustatytus importo muitus, Europos Bendrijose ar Lietuvos Respublikoje nustatytus mokesčius ir kitas įmokas (išskyrus patį PVM); 2) (2006-11-28 įstatymo Nr. X-932 redakcija) išlaidų, susijusių su prekių vežimu (įskaitant papildomas vežimo paslaugas) bei draudimu, dydį, taip pat sumokėtus ar sumokėtinus komisinius už atstovavimą ir prekių pakavimo vertę, jeigu visos nurodytosios išlaidos susijusios su prekių atgabenimu į pirmąją paskirties vietą šalies teritorijoje. Taikant šias nuostatas, pirmąja paskirties vieta šalies teritorijoje laikoma vežimo dokumentuose nurodyta prekių pristatymo vieta arba, jeigu prekių pristatymo vieta nenurodyta, pirmoji jų įvežimo į šalies teritoriją vieta; 3) šios dalies 2 punkte nurodytų paslaugų, susijusių su prekių gabenimu iš pirmosios paskirties vietos į kitą paskirties vietą Europos Bendrijų teritorijoje, jeigu ši vieta yra žinoma apmokestinimo momentu, vertę.

331992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau-BMK) 29 str. 1 dalyje nustatyta, kad importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, prireikus patikslinta vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais, jeigu: a) pirkėjui netaikomi disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai, išskyrus apribojimus, kurie: nustatyti įstatymų arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų; riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba neturi didelės įtakos prekių vertei; b) prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti; c) jokios pajamos, gautos pirkėjui toliau perparduodant, perleidžiant ar naudojant prekes, tiesiogiai ar netiesiogiai neatitenka pardavėjui, išskyrus atvejus, kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus, ir d) pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba, jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję, sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi. BMK 32 str. 1 dalyje nustatyta, kad nustatant muitinę vertę pagal 29 straipsnį, prie faktiškai sumokėtos arba mokėtinos importuojamų prekių kainos inter alia pridedama: <...> d) tiesiogiai arba netiesiogiai pardavėjui tenkančios dalies pajamų, gautų toliau perparduodant, perleidžiant arba naudojant importuojamas prekes vertė.

34Įvertinus į bylą surinktus įrodymus bei sistemiškai įvertinus cituotąsias teises normas, darytina išvada, kad 1) pagal PVMĮ 3 str. 5 dalį prekių importui gali būti taikomas 0 procentų PVM tarifas, tačiau muitinės vertės apskaičiuotiną dydį lemia ne ūkio subjekto nuomonė, kad tokį tarifą galima taikyti, bet sąlygų, kurioms esant tai galima daryti, nustatymas; 2) aptariamas atvejis nepatenka į PVMĮ VI skyriaus, kuris numato atvejus, kai prekių tiekimui, prekių įsigijimui ir paslaugų teikimui taikomas 0 procentų tarifas, reguliavimo sferą; 3) pagal teisminę praktiką, inter alia tarptautinių teismų, mokėjimai, susiję su prastovomis, yra transportavimo išlaidų dalis; 4) pareiškėjos į mokestinio ginčo bylą pateiktose PVM sąskaitose faktūrose pozicija „prastovos“ išties nėra detalizuota, neaišku, ar tai yra mokestis (gal padidintas) už konteinerių naudojimą virš sulygto sutartimi laikotarpio, ar tai sutartimi numatyto dydžio bauda.

35Tad laikytina, kad atsakovas bei Komisija, spręsdami šį mokestinį ginčą, teisingai aiškino taikytinus teisės aktus bei teisės normas, priėmė teisėtus sprendimus, kurių pagrindo naikinti nėra.

36Pareiškėjos pateiktas Vilniaus AVMI 2010-03-15 išaiškinimas Nr. (13.1)-134-1044 neleidžia neabejotinai spręsti, kad šiuo konkrečiu atveju taikytinas 0 PVM tarifas.

37Departamentas, įvertinęs teisės aktų taikymo problemas, baudos dydį nuo 40 proc. sumažino iki 20 proc., tad skirti pareiškėjai 0 proc. baudą kolegija nemato pagrindo.

38Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1p., 127 str., kolegija

Nutarė

40Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. S-257(7-230/2010) dalį dėl prastovų išlaidų (Demurrage charges) apmokestinimo bei Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2010 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. 1A-4.13-421 dalį dėl Vilniaus teritorinės muitinės ataskaitos patvirtinimo dalyje dėl prastovų išlaidų apmokestinimo palikti nepakeistus, o skundą - atmesti.

41 Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
2. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. pareiškėja UAB ,,Baltic Supply“ (toliau-ir Bendrovė) kreipėsi į teismą,... 6. Skundas grindžiamas šiais motyvais:... 7. 1. Pareiškėja už konteinerių panaudojimą moka pagal sąskaitas su 0% PVM.... 8. 2. Departamentas ir Muitinė nurodė Europos Teisingumo Teismo (toliau-ETT)... 9. 3. Komisija laivų linijų kompanijų paaiškinimus apie netesybų traktavimą... 10. Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip... 11. Pareiškėjos nuomone, sąskaitose nurodytos konteinerių prastovos turi būti... 12. UAB „Baltic Supply" remiasi Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių... 13. Ginčas dėl to, ar pareiškėjos mokėjimai už Valstybinės maisto ir... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinė atsiliepimu prašo pareiškėjos... 15. Muitinė nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad konteinerio prastova nėra... 16. Pareiškėjos atstovas, bylą nagrinėjant teisme, skundo reikalavimus... 17. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovės palaikė atsiliepimų... 18. ... 19. Skundas netenkintinas. ... 20. Faktinės bylos aplinkybės.... 21. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Muitinė, patikrinusi, kaip UAB... 22. 1) šiuo laikotarpiu UAB „Baltic supply" importavo prekes konteineriuose... 23. 2) UAB „Baltic supply" buhalterinėje apskaitoje rastos UAB „MSC... 24. Nustačiusi šiuos ir kitus pažeidimus (kurių pareiškėja neginčija),... 25. UAB ,,Baltic supply“ su minėta patikrinimo ataskaita nesutiko.... 26. Nesutikdama su šiuo Departamento sprendimu, Bendrovė padavė skundą... 27. Komisija 2010-09-22 sprendimu Nr. S-257(7-230/2010) patvirtino Departamento... 28. Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė bei išvados.... 29. Ginčo teisinį santykį reglamentuoja šie teisės aktai (teisės normos):... 30. 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751... 31. PVMĮ 3 str. 5 dalyje nustatyta, kad, neatsižvelgiant į šio straipsnio 2... 32. PVMĮ 15 str. 15 dalyje nustatyta, kad importuojamų prekių apmokestinamoji... 33. 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nustatančio... 34. Įvertinus į bylą surinktus įrodymus bei sistemiškai įvertinus... 35. Tad laikytina, kad atsakovas bei Komisija, spręsdami šį mokestinį ginčą,... 36. Pareiškėjos pateiktas Vilniaus AVMI 2010-03-15 išaiškinimas Nr.... 37. Departamentas, įvertinęs teisės aktų taikymo problemas, baudos dydį nuo 40... 38. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 40. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m.... 41. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...