Byla e2S-1733-794/2018
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys – Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, AB „Swedbank“, antstolis V. M

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutarties pagal pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys – Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, AB „Swedbank“, antstolis V. M..

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Pareiškėjas A. C. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas leisti pareiškėjui pasiūlyti ir surasti areštuoto turto pirkėją už realią rinkos pardavimo kainą, panaikinti arba anuliuoti neteisėtus antstolio veiksmus, apginti vykdymo procese stipriai pažeistas skolininko teises, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (butui ( - ) ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai) bei sustabdyti visus priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03833 iki skundo išnagrinėjimo pabaigos.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
  2. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas (leisti pareiškėjui pasiūlyti ir surasti areštuoto turto pirkėją už realią rinkos pardavimo kainą) negali būti skundo dalyku. Skolininko teisė iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją garantuojama CPK 704 straipsnyje. Taigi tam, kad pareiškėjas galėtų pasiūlyti ir surasti areštuoto turto pirkėją, nereikia papildomo teismo leidimo (sprendimo).
  3. Taip pat teismas sprendė, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nesudaro prielaidų manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pažeidžia pareiškėjo interesus ir kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo galimam įvykdymui. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje, kad nesiėmus šių priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ar kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti pareiškėjo interesai, ar jiems padaryta nepataisoma žala (CPK 12 str., 144 str. 1 d., CPK 178 str.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

9

  1. Apeliantas A. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0240/14/03833 vykdymą iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokius konkrečius antstolio veiksmus ar neveikimą pareiškėjas skundžia, ir kad šiuo atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones - vykdymo veiksmų sustabdymą - nesant tam realaus pagrindo, būtų nepagrįstai užvilkintas vykdymo procesas, pažeista vykdymo proceso šalių teisių ir j ų teisėtų interesų pusiausvyra bei užkirstas kelias kuo greičiau ir realiai įvykdyti teismo procesinį sprendimą.
    2. Pareiškėjas skundė konkrečius neteisėtus antstolio veiksmus (neteisėtai išduoto vykdomojo dokumento vykdymą dėl kurio neteisėtumo turi būti nuspręsta kitoje ginčo byloje, neteisėtą turto kainos nustatymą, procesinių terminų ir teismų nutarčių nevykdymą, neteisėtų varžytinių nesustabdymą, ir neteisėtai vykdytų varžytinių dalyvių suklaidinimą iš esmės, turto pardavimą už 2 kartus mažesnę nei reali rinkos pardavimo kaina) ir vykdymo procese pažeistas skolininko (pareiškėjo) ir išieškotojo (banko) teises.
    3. Teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju dėl pirmojo pareiškėjo prašymo (leisti pareiškėjui pasiūlyti ir surasti areštuoto turto pirkėją už realią rinkos pardavimo kainą), kadangi pareiškėjo (skolininko) ginčas su banku tęsiasi jau beveik 8 metus (nuo 2010 metų), ir dar nėra priimta galutinių sprendimų kitose ginčo bylose.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
  2. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų, teismas pasisako dėl skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  3. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (vykdomosios bylos sustabdymo), teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.
  4. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.
  5. CPK 144 straipsnio 1dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje.
  6. Vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Įstatymas numato, jog prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas turi pagrįsti jų taikymo būtinumą (CPK 144 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių specifika – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – lemia, kad jos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.
  7. Apeliantas poreikį sustabdyti išieškojimą vykdymo procese grindžia tuo, jog antstolio procesiniai dokumentai buvo priimti nepagrįstai ir nesąžiningai, neteisėti skundžiami veiksmai turi būti anuliuoti (panaikinti) vadovaujantis CPK 703 str. 1 d. nuostatomis, nes paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, dėl kurių skundžiami veiksmai negalėjo būti vykdomi, todėl pareiškėjo skundas turi būti skubiai patenkintas. Apelianto nuomone, šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybės, kuriomis jis grindžia būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra deklaratyvaus pobūdžio. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, nurodydamas, jog antstolio veiksmai yra neteisėti, nepateikė teismui jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų ir įrodymų. Apeliantas skunde nurodo daugybę aplinkybių, susijusių su kitomis teisme nagrinėjamomis bylomis, tačiau šioje byloje pateikdamas 2018-03-12 skundą, apsiribojo deklaratyvaus pobūdžio ir nekonkrečiu prašymu panaikinti arba anuliuoti neteisėtus antstolio veiksmus, ir apginti vykdymo procese stipriai pažeistas skolininko (pareiškėjo) teises. Kitas apelianto prašymas buvo leisti pareiškėjui pasiūlyti ir surasti areštuoto turto pirkėją už realią rinkos pardavimo kainą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tokio pobūdžio pareiškėjo prašymas negali būti skundo dalyku. Skolininko teisė iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją garantuojama CPK 704 straipsnyje. Taigi tam, kad pareiškėjas galėtų pasiūlyti ir surasti areštuoto turto pirkėją, nereikia papildomo teismo leidimo (sprendimo). Apeliantas šiuo atveju neįrodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeisti jo interesai ar būtų padaryta nepataisoma žala, t. y. apeliantas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo (CPK 144, 178 straipsniai).
  9. Kaip minėta, atskirojo skundo objektą sudaro tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (vykdomosios bylos sustabdymo), teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas. Todėl dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie iš esmės susiję su antstolio atliekamais veiksmais, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nagrinėjamu atveju šie argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
  10. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 145, 178 straipsniais, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

14Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai